TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 2. Dėl terminuotų darbo sutarčių su nėščiomis moterimis pasibaigimo ir joms
taikomų garantijų

DĮK 203 str. 2 d. nuostatos
reiškia, kad, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai su nėščia moterimi,
darbdavys gali šią moterį atleisti iš darbo, tačiau įforminus terminuotos darbo
sutarties pasibaigimą, darbdavys privalo imtis iniciatyvos ir šią moterį
įdarbinti pagal kitą tarp šalių sudarytą darbo sutartį, įdarbinimo laikotarpiu
mokant vidutinį darbo užmokestį, bet ne daugiau kaip tris mėnesius nuo
terminuotos darbo sutarties pasibaigimo dienos.
Darbdavio neįvykdymas
pareigos įdarbinti vertintinas kaip atsisakymas priimti į darbą DSĮ 19 str. 1
d. 4 p. numatytu atveju (kai kitais įstatymuose numatytais atvejais draudžiama
atsisakyti priimti į darbą), kuris pagal DSĮ 19 str. 2 d. gali būti ginčijamas
teismine tvarka

P-šėjas A. S-is                                                                  Civilinė byla 3K–7–3/1999 m.
Kasacinės instancijos teismo
                                                        
pranešėjas V. V-is

N U T A R T I S

1999 m. kovo 10 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko A.
M-io,
teisėjų R. Č-os, S.
G-aus, V. M-o, A. S-aus, J. Š-o ir A. S-io,
viešame teismo posėdyje
kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R-os
B-aitės–V-ės prašymą pateikti teikimą Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senatui dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 13 d. sprendimo,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1997 m. gruodžio 18
d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos
1998 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
R-os B-aitės–V-ės ieškinį atsakovui – N-ės G-ės
pradinei mokyklai dėl grąžinimo į darbą.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Ieškovė pagal terminuotą
darbo sutartį, kurios terminas buvo nustatytas nuo 1996 m. rugsėjo 2 d. iki
1997 m. rugpjūčio 31 d. , dirbo pas atsakovą pradinių klasių mokytoja. 1997 m.
rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 46–K ieškovė atleista iš darbo nuo 1997 m.
rugpjūčio 31 d. pagal DSĮ 26 str. 2 p. , pasibaigus sutarties terminui.
Ieškovė, kreipdamasi į
teismą, nurodė, kad, jos manymu, atsakovas jos atžvilgiu pasielgė neteisingai,
nes:
1) pradinių klasių mokytojos
darbas yra nuolatinio pobūdžio, terminuotą darbo sutartį sudaryti neleidžiama,
jeigu tai blogina darbuotojo padėtį;
2) atleidimo iš darbo metu
ji buvo nėščia, o nėščias moteris administracija būtinai privalo įdarbinti tais
atvejais, kai jos atleidžiamos pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai;
3) DSĮ 35 str. numatytas
draudimas darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia nutraukti darbo sutartį su
nėščia moterimi taikomas ir atleidžiant iš darbo pagal DSĮ 26 str. 2 p. ;
4) nuo 1997 m. rugpjūčio 28
d. iki rugsėjo 12 d. imtinai ji gulėjo ligoninėje, o darbdavio iniciatyva
neleidžiama atleisti darbuotojo iš darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.
Ieškovė prašė pripažinti jos
atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą, išieškant atlyginimą už visą
priverstinės pravaikštos laiką, bei įpareigoti atsakovą apmokėti už
nedarbingumo lapelį.
Ukmergės rajono apylinkės
teismas 1997 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą
motyvavo tuo, kad terminuotą darbo sutartį ieškovė sudarė savo valia, dėl darbo
sutarties pratęsimo jokio pareiškimo nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovės
motyvas dėl DSĮ 35 str. taikymo nepagrįstas, nes ieškovės atleidimas iš darbo
tik įformina terminuotos darbo sutarties pasibaigimą ir negali būti
traktuojamas kaip atleidimas darbdavio iniciatyva. Ieškovės reikalavimą
įpareigoti atsakovą apmokėti nedarbingumo pažymėjimus teismas pripažino
nepagrįstu. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą pirmąjį nedarbingumo
pažymėjimą atsakovas apskaičiavo atlyginimą, užpildė algalapį, bet ieškovė
pasiimti pinigų neatvyko. Kitų nedarbingumo lapelių ieškovė nepateikė
atsakovui, o įpareigoti atsakovą apmokėti nedarbingumo pažymėjimus, kurių ieškovė
nepateikė, nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 1997 m.
gruodžio 18 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija
nurodė, kad Darbo sutarties ir Žmonių saugos darbe įstatymai nenumato draudimo
atleisti iš darbo nėščią moterį, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, taip
pat tokiu atveju nenumato draudimo atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo
nedarbingumo laikotarpiu. Be to, teismas nurodė, kad  pagal pateiktus nedarbingumo lapelius
ieškovei nedarbingumo pašalpa išmokėta.
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, 1998 m.
balandžio 27 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą ir apygardos teismo nutartį
paliko nepakeistus. Kolegija nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš
darbo, DSĮ 35 str. , DĮK 203 str. reikalavimų nepažeidė. Taip pat kolegija
pažymėjo, jog ieškovės atstovas kasacinės instancijos teismo posėdyje nurodė,
kad pagal pateiktus nedarbingumo lapelius pašalpos ieškovei išmokėtos. Kolegija
padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į ieškininio reikalavimo turinį – pripažinti
atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą – teismas pagrįstai
atmetė  ieškinį.
Prašyme pateikti teikimą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatui ieškovė prašo peržiūrėti teismų
sprendimus. Ji nurodo, kad teismai netaikė DĮK 203 str. 2 d. nuostatos, pagal
kurią darbdaviui neleidžiama atleisti iš darbo nėščias moteris. Darbdavys
nevykdė DĮK 203 str. 2 d. nurodytos prievolės įdarbinti. N-arbingumo
pažymėjimą atsakovas apmokėjo tik už mėnesį, o už kitą laikotarpį – neapmokėjo.
Atsiliepime į prašymą
pateikti teikimą Senatui atsakovas nurodo, kad teismai, atmesdami ieškovės
ieškinį, materialinės teisės normų nepažeidė, jas išaiškino ir taikė tinkamai,
o prašyme pateikti teikimą Senatui pati ieškovė nenurodė konkrečių nutarties
nepagrįstumo pagrindų. T-uota darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta
pačios ieškovės pageidavimu. Ieškovė iš darbo atleista pasibaigus darbo sutarties
terminui pagal DSĮ 26 str. 2 punktą. DSĮ 35 str. draudžia nutraukti darbo
sutartį su nėščia moterimi darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia (DSĮ 29 ir
30 straipsniai), todėl šiuo atveju DSĮ 35 str. reikalavimai nebuvo pažeisti.
Darbo sutarties pasibaigimas yra pagrindas darbdaviui atleisti darbuotoją iš
darbo, o ieškovė pratęsti darbo sutartį neprašė. DĮK 203 str. nedraudžia
nutraukti terminuotą darbo sutartį su nėščia moterimi pasibaigus šios sutarties
terminui, todėl ir DĮK 203 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Dėl DĮK 203 str.
nurodytos prievolės – privalomo įdarbinimo, atleidus nėščią moterį, pasibaigus
terminuotai darbo sutarčiai – įvykdymo, ieškovė reikalavimo nereiškė, todėl jos
ieškinys – pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti į darbą – atmestas
pagrįstai. Ieškovės pateikti nedarbingumo pažymėjimai buvo apmokėti, ir tai
įrodo pačios ieškovės parašai priskaitymo – išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 19 ir
darbo užmokesčio žiniaraštyje Nr. 22. Prie prašymo pateikti Senatui teikimą
papildomai pridėti nedarbingumo pažymėjimai atsakovui nebuvo pateikti, todėl
pagal juos ir negalėjo būti apskaičiuota nedarbingumo pašalpa.
Prašymas pateikti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senatui teikimą nagrinėjamas kasacine tvarka vadovaujantis
1998 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo
ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 p.
Ukmergės rajono apylinkės
teismo 1997 m. spalio 13 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus kolegijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1998 m. balandžio 27 d. nutartis
paliktini nepakeisti.
Darbo sutartis yra
darbuotojo ir darbdavio susitarimas (DSĮ 3 str. 1 d. ). Sudarydamos darbo
sutartį, šalys susitaria dėl tam tikrų sąlygų, nuo kurių priklauso darbo
sutarties šalių teisės ir pareigos. Šios sąlygos, jeigu jos neprieštarauja
norminiams aktams, darbo sutarties šalims yra vienodai privalomos. T-uotos
darbo sutarties sudarymo atveju šalys susitaria ir dėl darbo sutarties
galiojimo termino (DSĮ 8 str. 2 d. ). DSĮ 11 straipsnis, reglamentuojantis
terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmes, nustato, kad darbo sutarties
terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys –
atleisti darbuotoją iš darbo; jeigu nė viena iš šalių to nepadaro, darbo
sutartis tampa neterminuota. Darbo sutarties termino pasibaigimas yra juridinis
įvykis, kuris sudaro pagrindą terminuotos darbo sutarties pasibaigimui, jeigu
darbuotojas ar darbdavys atsisako ją pratęsti. DSĮ 11 str. suformuluota bendra
terminuotos darbo sutarties pasibaigimo taisyklė. DSĮ 1 str. numatyta, kad šis
įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją
tvarką, o darbo sutarčių su atskirų kategorijų asmenimis sudarymo, pakeitimo ir
nutraukimo ypatumus nustato ir kiti norminiai aktai, reguliuojantys tokių
darbuotojų darbo santykius, jeigu DSĮ to nedraudžia. DĮK 203 str. 2 d.
reglamentuoja draudimą atleisti iš darbo nėščias moteris. Šios normos
nuostatos, kad administracija privalo įdarbinti nėščias moteris, kai jos
atleidžiamos pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, išskyrus atvejus, kai
įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama, kad įdarbinimo laikotarpiu
nėščioms moterims paliekamas vidutinis darbo užmokestis, bet ne daugiau kaip
tris mėnesius nuo terminuotos darbo sutar-ties pasibaigimo dienos,
reglamentuoja terminuotos darbo sutarties su nėščiomis moterimis pasibaigimo
ypatumus. Šios nuostatos neprieštarauja draudžiančiosioms DSĮ normoms. Jos
terminuotos darbo sutarties su nėščiomis moterimis pasibaigimo santykius
reguliuoja plačiau nei DSĮ, nustato papildomas garantijas nėščioms moterims. DĮK
203 str. 2 d. nuostatos reiškia, kad, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai su
nėščia moterimi, darbdavys gali šią moterį atleisti iš darbo, tačiau įforminus
terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, darbdavys privalo imtis iniciatyvos ir
šią moterį įdarbinti pagal kitą tarp šalių sudarytą darbo sutartį, įdarbinimo
laikotarpiu mokant vidutinį darbo užmokestį, bet ne daugiau kaip tris mėnesius
nuo terminuotos darbo sutarties pasibaigimo dienos. T-uotos darbo
sutarties termino pasibaigimo atveju papildomos garantijos nėščioms moterims
pasireiškia ne darbdavio pareiga tęsti darbo santykius pagal šią darbo sutartį,
o būtent darbdavio pareiga įdarbinti ir įdarbinimo laikotarpiu, bet ne ilgiau
nei nustatyta įstatyme, mokėti vidutinį darbo užmokestį. Darbdavio
neįvykdymas pareigos įdarbinti vertintinas kaip atsisakymas priimti į darbą DSĮ
19 str. 1 d. 4 p. numatytu atveju ( kai kitais įstatymuose numatytais atvejais
draudžiama atsisakyti priimti į darbą), kuris pagal DSĮ 19 str. 2 d. gali būti
ginčijamas teismine tvarka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp
šalių sudarytos terminuotos darbo sutarties termi-nas buvo nustatytas iki 1997
m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 6, ieškovės 1996 m. rugpjūčio 14 d. prašymas dėl
priėmimo į darbą). Ieškovės vadovauta klasė neišliko 1997/1998 mokslo metams,
nes vaikai perėjo į kitas mokyklas (b. l. 16, 43). Esant tokioms aplinkybėms,
atsakovas, pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui, galėjo atleisti
ieškovę iš darbo pagal DSĮ 26 str. 2 p.
Pagal CPK 35 str. 1 d.
pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius
reikalavimus turi teisę tik ieškovas. Teismui tokia teisė nėra suteikta.
Teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribų. Ieškovė šioje
byloje, vadovaujantis DĮK 42 str. , ginčijo atleidimo iš darbo teisėtumą, prašė
atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti į darbą. Vadovaujantis
minėtomis nuostato-mis, teismai pagrįstai ginčą nagrinėjo neperžengdami
ieškovės pareikštų ieškininių reikalavimų ribų. Atsakovo pareigos įdarbinti
vykdymo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismai pagrįstai
šio klausimo nenagrinėjo. Šioje byloje priimti sprendimai nekliudo ieškovei
inicijuoti kitą teisminį ginčą, jeigu darbdavys nevykdo savo pareigos
įdarbinti.
Valstybinio socialinio
draudimo įstatymo 8 str. 3 d. numatyta, kad laikiniems darbuotojams,
netekusiems darbingumo sutarties galiojimo laikotarpiu, pašalpa dėl bendrojo
susirgimo mokama ne ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų po darbo
sutarties galiojimo pabaigos. Iš bylos duomenų matyti (tai iš esmės nurodoma ir
kasaciniame skunde), kad ligos pašalpa ieškovei išmokėta už laikotarpį iki 1997
m. rugsėjo mėn. 30 d. imtinai. Vadinasi, atsakovas nepažeidė materialinės
teisės normų, reglamentuojančių ligos pašalpos mokėjimo trukmę.
Kasacinės instancijos
teismas, remdamasis sprendime ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis,
patikrino apskųstus sprendimą bei nutartis teisės taikymo aspektu ir nenustatė,
kad CPK 3542 str. yra nurodyti pagrindai, tik kuriems esant apskųstieji sprendimas ir
nutartys galėtų būti panaikinti arba pakeisti (CPK 368 str. 3 d. ). Nesant CPK
3542 str. numatytų pagrindų, skundžiami sprendimas ir nutartys paliktini
nepakeisti.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ,

nutarė:

1. Ukmergės rajono apylinkės
teismo 1997 m. spalio 13 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus kolegijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1998 m. balandžio 27 d. nutartį
palikti nepakeistus.
2. Pasiūlyti nutartį
paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.


Teisėjų kolegijos
pirmininkas:                                 A.
M-is

Teisėjai:    R. Č-a, S. G-us, V. M-a-, A.
S-us, J. Š-a-, A. S-is
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt