TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 4. Dėl kasaciniams skundams keliamų reikalavimų

Pagal Lietuvos CPK 3542  ir 3543 straipsnių
prasmę kasaciniame skunde turi būti nurodyti konkretūs materialinės ar proceso
teisės normų pažeidimai ar kiti kasacijos pagrindai, kuriais remdamasis
kasatorius reikalauja panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ar nutartį, bei
įrodymai (teisiniai argumentai), patvirtinantys kasaciniame skunde nurodytus
kasacijos pagrindus.


P-šėjas
V. M-a-                                    Civilinė byla Nr. 3K–3–43/1999 m.
Apeliacinės
instancijos teismo
pranešėjas
E. M-us
 
N U T A R T I S

1999 m. kovo 29 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko B.
S-o,
teisėjų J. J-ės ir V. M-o,
viešame
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
S-o V-iaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo 1998 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal
ieškovo S. V-iaus ieškinį atsakovui – P-ės
“R-o” vidurinei mokyklai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo V. M-o pranešimą,

nustatė:

Ieškovas S. V-ius
1998 m. gegužės 5 d. kreipėsi su ieškiniu į P-ės rajono apylinkės teismą,
prašydamas panaikinti  1998 m. gegužės 1
d. P-ės “R-o” vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu jam paskirtą
drausminę nuobaudą – papeikimą. Ši drausminė nuobauda ieškovui, dirbančiam
mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, buvo paskirta už tai, kad jo
darbe rasta trūkumų: netinkamai organizuojamas valytojų darbas, nepakankama
valytojų darbo kontrolė, ne laiku nurašomos medžiagos, netinkamai sudaromas
sargų ir sargų–rūbininkų darbo grafikas, palankesnės sąlygos dirbti sudaromos
sargui A. V-iui – ieškovo sūnui. Tačiau, ieškovo
nuomone, drausminės nuobaudos paskyrimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes
savo darbą jis atliko tinkamai. Nei vienas įsakyme nurodytas ieškovo darbo
trūkumas neatitinka tikrovės. Be to, ieškovo pareigybinėje instrukcijoje nėra
nurodyta jo pareiga kontroliuoti valytojų darbą, o už tai, kad laiku būtų
nurašomos materialinės vertybės, yra atsakinga mokyklos buhalterija, o ne jis.
Papildomu ieškininiu pareiškimu ieškovas prašė panaikinti ir antrą papeikimą,
paskirtą jam 1998 m. birželio 1 d. mokyklos direktoriaus įsakymu. Ši drausminė
nuobauda buvo paskirta už tai, kad ieškovas nepasirūpino, kad būtų tinkamai
pasiruošta paskutinio skambučio šventei: prie mokyklos nebuvo nupjauta žolė,
neišvalytas kabinetas. Ieškovo nuomone, 
ši nuobauda taip pat jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai: žolė buvo
nupjauta laiku, kabinetas išvalytas, o prieš skiriant nuobaudą iš jo nebuvo
pareikalauta pasiaiškinti. T-ėl jis, remdamasis Lietuvos darbo įstatymų
kodekso 158,160, 163 straipsniais, prašė abi drausmines nuobaudas panaikinti
(b. l. 16).
P-ės
rajono apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai, administracinių pareigų
paskirstymas, patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu, bei pilnutinės
materialinės atsakomybės sutartis patvirtina, kad ieškovas, būdamas mokyklos
direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, privalo rūpintis tvarka mokyklos
patalpose ir teritorijoje, aptarnaujančio personalo darbo organizavimu, rengti
ir teikti ataskaitas apie materialinių vertybių naudojimą ir likučius. S-gų
budėjimo grafikai taip pat patvirtina, kad ieškovas sudarydavo palankesnes
sąlygas sargu dirbančiam savo sūnui – A. V-iui (jis
būdavo skiriamas dirbti tik sekmadieniais, o ne šeštadieniais, nes
šeštadieniais dirbo kitame darbe). Ieškovo darbo trūkumai, už kuriuos jam
skirtos nuobaudos, yra įrodyti rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais
(b. l. 100–101).
Klaipėdos
apygardos teismas 1998 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė ieškovo S. V-iaus apeliacinį skundą ir P-ės rajono apylinkės
teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija
nutartyje nurodė, kad pagal pareiginę instrukciją ieškovas buvo atsakingas už
tinkamą valytojų darbą bei sargų darbo grafikų sudarymą. Kolegijos nuomone,
byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovas šių savo pareigų tinkamai
neatliko, o savo teiginių neįrodė. T-ėl drausminės nuo-baudos, kurios nėra
griežtos, ieškovui skirtos pagrįstai, atsižvelgiant į padarytų nusižengimų
sunkumą (b. l. 129–131).
Kasaciniu
skundu ieškovas S. V-ius prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti byloje
naują sprendimą. Kasacinį skundą ieškovas grindžia tokiais argumentais:
1)
teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių;
2)
savo pareigas ieškovas atliko tinkamai;
3)
rūpintis materialinių vertybių nurašymu privalo ne ieškovas, o mokyklos vyr.
buhalterė;
4)
teismas neatsižvelgė į tai, kad drausminės nuobaudos ieškovui pareikštos po to,
kai jis kreipėsi į mokyklos direktorių nurodydamas finansinės drausmės
pažeidimus ir prašydamas įvesti tvarką.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasacinio
teismo paskirtis – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje
valstybėje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. ). Įsiteisėjusių teismo
sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka yra ypatinga išimtinė
teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės forma. Skirtingai nei
pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose, kur nagrinėjami bei sprendžiami
tiek teisės, tiek ir fakto klausimai, nagrinėjant bylą kasacine tvarka,
teisminio nagrinėjimo dalykas keičiasi, kas sąlygoja specialų kasacinį procesą.
Lietuvos
CPK 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir
nutartis teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės,
o ne fakto klausimus. Į šią kasacinio proceso specifiką privalo atsižvelgti
visi dalyvaujantys byloje asmenys. Šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo,
skųsdami įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį kasacine tvarka, privalo
surašyti kasacinį skundą, laikydamiesi Lietuvos CPK 3542 ir 3543 straipsniuose nustatytų
reikalavimų. Šie straipsniai reikalauja, kad kasaciniame skunde būtų nurodyti
pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Tokiais pagrindais pagal CPK 3542 ir 358 straipsnių prasmę
gali būti tik teisės, o ne fakto klausimai.
Rungimosi
principas, galiojantis ir kasaciniame procese, reikalauja, kad šalis ne tik
įvardintų įrodinėjimo dalyką, t. y. nurodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia
savo reikalavimą ar reikalavimus, bet ir šias aplinkybes įrodytų (CPK 58 str. ,
351 str. 5 d. , 3543 str. ). Taigi kasatorius turi nurodyti ne tik konkretų savo kasacinio
skundo pagrindą, bet ir įrodymus, patvirtinančius kasaciniame skunde išdėstytus
teisinius teiginius. Kadangi kasaciniame procese nagrinėjami ir sprendžiami tik
teisės klausimai, tai reikalavimas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ar
nutartį gali būti grindžiamas tik teisiniais, o ne faktiniais argumentais. Tai
reiškia, kad kasacinio skundo pagrindu gali būti tik argumentai, susiję su
materialinės ar proceso teisės normų netinkamu aiškinimu ar taikymu ar
patvirtinantys, kad yra kitų CPK 3542 straipsnyje numatytų kasacijos pagrindų.
Pagal
CPK 3543 straipsnio 5
punktą kasaciniame skunde privalo būti nurodyti išsamūs kasacinio skundo
motyvuoti pagrindai. T-ėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Lietuvos CPK 3542 
ir 3543straipsnių prasmę kasaciniame skunde turi būti
nurodyti konkretūs materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai ar kiti
kasacijos pagrindai, kuriais remdamasis kasatorius reikalauja panaikinti
skundžiamą teismo sprendimą ar nutartį, bei įrodymai (teisiniai argumentai),
patvirtinantys kasaciniame skunde nurodytus kasacijos pagrindus.
Toks
šių straipsnių aiškinimas grindžiamas ne tik jų lingvistiniu ir sisteminiu
interpretavimu, bet ir  kitais kasacinio
proceso ypatumais. Pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį pagrindinė kasacinio bylos
nagrinėjimo forma yra ne žodinis bylos nagrinėjimas, t. y. bylos nagrinėjimas
tik pagal šalių pateiktą ir byloje esančią rašytinę medžiagą. Tinkamai
įgyvendinti tokią kasacinio nagrinėjimo formą 
galima tik tada, kai kasacinis skundas surašomas taip, kaip to
reikalauja CPK 3543 straipsnis.
Kasaciniame
skunde kasatorius nenurodo, kokias konkrečias materialinės ar proceso teisės
normas pažeidė bylą nagrinėję teismai.  
Abstrakti nuoroda į materialinės ar proceso teisės normų pažeidimą,
nedetalizuojant, kokios būtent  teisės
normos yra pažeistos, nėra pakankamas kasacijos pagrindas. Visos kasaciniame
skunde nurodytos aplinkybės siejamos su fakto, o ne teisės klausimais. Esant
tokiai padėčiai, teisėjų  kolegija
konstatuoja, kad nėra kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Pagal
CPK 355 straipsnį kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis neatitinka CPK
3542 ar 3543 straipsnių reikalavimų. Kadangi ieškovo S. V-iaus
kasaciniame skunde nenurodyti konkretūs ir išsamūs kasacijos pagrindai, tai šį
skundą reikėjo atsisakyti priimti remiantis CPK 355 straipsnio 2 dalies 2 ir 4
punktais. Paaiškėjus, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti kasacinį skundą po
to, kai jis jau priimtas, kasacinis procesas turi būti nutrauktas.
Teisėjų
kolegija taip pat konstatuoja, kad susipažinus su byla, nėra nustatyta
aplinkybių, kurios leistų taikyti Lietuvos CPK 358 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos CPK 362 straipsnio 5 dalimi,

nutarė:

1.
Kasacinį procesą nutraukti.
2.
Pasiūlyti nutartį paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.

Teisėjų
kolegijos pirmininkas                                                                                 B.
S-a-

Teisėjai                                                                                                                 J.
J-ė
                                                                            
V. M-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt