TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 8. Dėl kito darbo pasiūlymo atleidžiamam iš
darbo darbuotojui

Tais atvejais, kai darbuotojas, įspėtas dėl atleidimo iš darbo pagal
DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. , susirado darbą kitoje darbovietėje ir dėl šios
priežasties prašė atleisti jį įspėjime nurodytu pagrindu nepasibaigus įspėjimo
terminui, tuo iš esmės išreikšdamas nesutikimą būti perkeltam į kitą darbą pas
esamą darbdavį, tai, darbdaviui sutikus su tokiu prašymu ir darbuotoją atleidus
įspėjime nurodytu pagrindu net ir nepasiūlius kito darbo, laikytina, jog
darbdavys nepažeidė DSĮ 34 str. 7 d. reikalavimų.

P-šėjas
A. S-is                                     Civilinė byla Nr. 3K–3–115/1999 m.
Kasacinės
instancijos teismo
pranešėja
A. Kudinskienė             

N U T A R T I S
1999 m. gegužės 12 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Č.
J-o,
teisėjų D.
A-ės ir A. S-io,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A-o Krumino kasacinį skundą dėl
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1996 m. rugpjūčio 13
d. nutarties peržiūrėjimo (1998 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo
3 str. ) civilinėje byloje pagal ieškovo A-o Krumino ieškinį atsakovui –
Akmenės rajono savivaldybei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir
piniginės kompensacijos priteisimo.
Teisėjų
kolegija

nustatė:

Ieškovas nurodė,
kad dirbo UAB “Valymo įrengimai” direktoriumi. Akmenės rajono tarybos 1995 m.
rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 50 UAB “Valymo įrengimai”, UAB “Šiluma ir vanduo”
ir N-josios Akmenės butų ūkis sujungti į vieną specialiosios paskirties
uždarąją akcinę bendrovę. Pagal 1995 m. rugpjūčio 31 d. Akmenės rajono mero
potvarkio Nr. 234  3 punktą ieškovui buvo
pavesta iki 1995 m. rugsėjo 15 d. perduoti UAB “Valymo įrengimai”, o jos
likvidavimo ir perdavimo aktą pateikti tvirtinti Akmenės rajono savivaldybės
administratoriui. 1995 m. rugsėjo 4 d. Akmenės rajono mero potvarkiu Nr. 241,
jo, kaip UAB “Valymo įrengimai” direktoriaus, įgaliojimai buvo sustabdyti, nors
jokio nusikaltimo padaręs nebuvo. Tokiu būdu jis buvo nušalintas nuo darbo, o
tai prieštarauja DSĮ reikalavimams. Tą pačią dieną jam buvo įteiktas įspėjimas,
kad nuo 1995 m. lapkričio 4 d. jis bus atleistas iš darbo pagal DSĮ 29 str. 2
p. Vykdydamas 1995 m. rugsėjo 4 d. mero potvarkį Nr. 241, laikinai einantis
naujosios įmonės direktoriaus pareigas E. K-a- 1995 m. rugsėjo 5 d. paėmė iš
jo įmonės antspaudus. Tuo jis jau praktiškai buvo nušalintas nuo užimamų
pareigų. Kadangi darbas naujojoje įmonėje jam nebuvo pasiūlytas, jis pradėjo
ieškoti darbo kitur, parašė sutikimą, kad būtų atleistas iš darbo anksčiau
nustatyto įspėjime termino. 1995 m. rugsėjo 19 d. potvarkiu Nr. 270 jis
atleistas iš pareigų pagal DSĮ 29 str. 2 p. Manydamas, kad iš darbo buvo
atleistas neteisėtai, 1995 m. spalio 12 d. jis kreipėsi su ieškininiu pareiškimu
į teismą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 1996 m. sausio 23 d. sprendimu jo
ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad kompensacijos priteisimas yra išvestinis
reikalavimas ir be atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu negali būti
patenkintas. Ieškovas prašė atstatyti senaties terminą kreiptis su ieškiniu į
teismą, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau į darbą negrąžinti,
o priteisti 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją,
pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. į DSĮ 28 str.
Mažeikių rajono
apylinkės teismas 1996 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
atstatė ieškininės senaties terminą; pripažino ieškovo atleidimą iš darbo
neteisėtu; į direktoriaus pareigas negrąžino ir atleido pagal DSĮ 28 str. ;
priteisė iš atsakovo ieškovui trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio
kompensaciją – 2820 Lt; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą
motyvavo tuo, kad ieškovas terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių
priežasčių. Ieškovo atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu motyvuodamas
tuo, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog ieškovui nustatyta tvarka
nebuvo pasiūlytas kitas darbas.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 1996 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi
panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 1996 m. gegužės 2 d. sprendimą,
priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad apylinkės
teismas pažeidė materialinės teisės normas ir neteisingai išaiškino įstatymą.
Įstatymas nenumato, kad kitas darbas būtų pasiūlytas įspėjimo apie atleidimą
dieną. Kitam dar-bui pasiūlyti, o ir pačiam darbuotojui susirasti optimalius
darbo variantus, ir skiriamas dviejų mėnesių terminas. Ieškovas, praėjus 10
dienų po įspėjimo, t. y. 1996 m. rugsėjo 14 d. , parašė sutikimą, kad atleidimo
iš darbo terminas būtų sutrumpintas ir kad jis būtų atleistas iš darbo 1995 m.
rugsėjo 18 d. Vadinasi, ieškovas ir nelaukė, kol jam bus pasiūlytas kitas
darbas. Darbą jis susirado pats, nuo 1995 m. rugsėjo 25 d. pradėjo dirbti
kitame darbe.
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
kolegijos 1996 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, palikti galioti Mažeikių rajono
apylinkės teismo 1996 m. gegužės 2 d. sprendimą. Kasatorius nurodo, kad apygardos
teismas ignoravo aplinkybę, jog Akmenės rajono mero potvarkiu Nr. 270 jo, kaip
direktoriaus, įgaliojimai buvo sustabdyti ir jis praktiškai buvo nušalintas nuo
darbo. Kitas darbas atleidžiamam darbuotojui turi būti pasiūlytas laikotarpiu
nuo įspėjimo dienos iki atleidimo dienos. Ta aplinkybė, jog jis pats susirado
darbą, nedaro atleidimo iš darbo teisėto. Apygardos teismas neatkreipė dėmesio
į Teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42  20 punktą, kuriame įsakmiai nurodoma, kad,
atleidus iš darbo prieš tai nepasiūlius kito darbo, darbuotojo atleidimas
pripažįstamas neteisėtu. Atsakovas sąmoningai praleido terminą apskųsti
apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka, kad šios bylos nagrinėjimas
nepasiektų aukštesniųjų teisminių instancijų, o pasibaigtų Š-e.
Kasatorius taip pat nurodo, kad nesuprantamas apygardos teismo kolegijos
teiginys, jog “. . . ieškovas apie darbo sutarties sutvarkymą buvo įspėtas. . . ”.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo 1996 m. rugpjūčio 13
d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsakovas
nurodo, kad tuo metu, kai ieškovui buvo įteiktas įspėjimas, įmonių
reorganizacija buvo tik prasidėjusi, todėl darbdavys dėl objektyvių priežasčių
kasatoriui nesiūlė kito darbo, pasilikdamas sau teisę tai padaryti įspėjimo
metu. Ieškovas savo iniciatyva išreiškė norą ir sutikimą būti atleidžiamas iš
darbo anksčiau, nei nurodyta įspėjime. Šis faktas negali sudaryti pagrindo
išvadai, kad darbdavys nebūtų perkėlęs jo į kitą darbą. Kasatorius kasaciniame
skunde nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie leistų teigti, kad atleidimas buvo
neteisėtas, o savo motyvus grindė tik prielaidomis. Dėl kasatoriaus teiginio,
kad sąmoningai praleistas terminas skųsti apylinkės teismo sprendimą apeliacine
tvarka, atsakovas nurodo, jog jam teismo sprendimo ar nutarties turinys
negalėjo būti žinomas iš anksto, apygardos teismui atmetus jo kasacinį skundą,
jis savo padėtį būtų tik pabloginęs, prarasdamas galimybę kreiptis kasacine
tvarka.
Teisėjų
kolegija

konstatuoja:

Kasacinis skundas
nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (1998 m. gruodžio 10 d. ,
Nr. VIII–960) 3 straipsniu.
CPK
358 str. 1 d. nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės
taikymo aspektu. Taigi kasacinės instancijos teismo kompetencija – nagrinėti
tik teisės, o ne fakto klausimus. Pagrindais peržiūrėti įsiteisėjusius teismo
sprendimus ir nutartis pagal CPK 3542, 358 straipsnių prasmę gali būti tik
teisės, o ne fakto klausimai. Kasacinio skundo subjektai privalo atsižvelgti į
šią kasacinio proceso specifiką ir reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą
pagrįsti tik teisiniais, o ne faktiniais argumentais. Šioje byloje kasaciniame
skunde nurodyti tiek teisiniai, tiek ir faktiniai argumentai. Kasatoriaus
nurodyti argumentai, susiję su DSĮ 34 str. 7 d. aiškinimu ir taikymu, nukrypimu
nuo Teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42  20 punkto išaiškinimo, yra teisės klausimai,
todėl analizuotini kasacinės instancijos teisme. Likusieji kasatoriaus nurodyti
argumentai yra fakto klausimai, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.
Darbo sutarties
nutraukimas darbdavio iniciatyva DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu
nesiejamas su darbuotojo kalte. DSĮ 34 str. 7 p. numato, kad atleisti
darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės,
leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Taigi ir
DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama
tik tuo atveju, jei negalima šio darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
Po įspėjimo įteikimo darbuotojui apie numatomą darbo sutarties nutraukimą DSĮ
29 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, darbdavys privalo svarstyti ir ieškoti
galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą. Šią pareigą darbdavys
realizuoja informuodamas darbuotoją apie esamas laisvas darbo vietas,
pasiūlydamas kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus būti
perkeltam į kitą konkretų darbą, perkeldamas jį į kitą darbą. Įstatymas
nekon-kretizuoja, kuriuo įspėjamojo laikotarpio momentu darbdavys privalo
realizuoti šią pareigą. Tačiau kadangi įstatymas nustato, kad darbuotojo
atleidimas iš darbo galimas tik esant sąlygai – jei darbuotojo negalima
perkelti jo sutikimu į kitą darbą, darytina išvada, kad šią pareigą darbdavys
privalo realizuoti per visą darbuotojo įspėjamąjį laikotarpį iki pat darbuotojo
faktinio atleidimo iš darbo ir esant bent kokiai galimybei. Perkelti darbuotoją
į kitą darbą galima tik esant darbuotojo sutikimui. Tuo atveju, kai darbuotojas
nesutinka būti perkeltas į kitą darbą, darbdavys vien savo nuožiūra pakeisti
sulygtas būtinąsias darbo sąlygas ir perkelti darbuotoją į kitą darbą negali.
Taigi darbdavio galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbą yra sąlygota dviem
aplinkybėm: 1) kito atitinkamo darbo buvimu; 2) darbuotojo sutikimu būti
perkeltam į kitą darbą. Jeigu kurios nors iš šių aplinkybių nėra, vadinasi,
nėra ir galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą. Teisėjų senato
1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 20 punkte teismams išaiškinta, kad,
nagrinėdamas reikalavimą grąžinti į darbą asmenis, atleistus iš darbo dėl
darbuotojų skaičiaus mažinimo (DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. ), teismas, be kita ko,
turi patikrinti, ar nebuvo galima darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą;
nustačius šio reikalavimo pažeidimą, teismas grąžina darbuotoją į ankstesnį
darbą. Taigi tiek pagal DSĮ 34 str. 7 d. , tiek ir pagal Teisėjų senato 1996 m.
birželio
21 d. nutarimo Nr. 42  20 punkto prasmę
atleidimo iš darbo pripažinimą neteisėtu sąlygoja ne faktas, kad darbdavys
nepasiūlė darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė darbuotojo
jo sutikimu į kitą darbą, nors tokia galimybė buvo. Atitinkamais atvejais DSĮ
34 str. 7 d. pažeidimo konstatavimas galimas net ir tada, kai darbdavys pasiūlė
darbuotojui kitą darbą, tačiau, pavyzdžiui, esant darbuotojo sutikimui,
neperkėlė jo į pasiūlytą darbą ir pan. Vadinasi, iš faktinių bylos duomenų
nustačius aplinkybę, kad kito atitinkamo darbo pas darbdavį nebuvo, arba
aplinkybę, kad darbuotojas nesutiko būti perkeltas į kitą darbą, laikytina, jog
darbdavys DSĮ 34 str. 7 d. reikalavimų nepažeidė ir šiuo aspektu pripažinti
darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu nėra pagrindo.
DSĮ 34 str. 7 d.
normoje įtvirtinta papildoma teisės į darbą garantija darbuotojams, kurie
atleidžiami iš darbo joje nurodytais pagrindais. Kiekvienas asmuo savo teisėmis
įstatymų nustatytose ribose disponuoja savarankiškai. Darbuotojai, kurių
atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja DSĮ 34 str. 7 d. , gali naudotis joje
numatyta garantija, tačiau gali ir nesinaudoti, o kitą darbą susirasti patys.
Toks disponavimas teise nėra draudžiamas. Įspėtas dėl atleidimo iš darbo
darbuotojas taip pat gali prašyti darbdavio atleisti jį iš darbo įspėjime
nurodytu pagrindu, nepasibaigus įspėjimo terminui, o darbdavys gali sutikti su
tokiu prašymu ir jį patenkinti, atleisdamas darbuotoją iš darbo įspėjime nurodytu
pagrindu, bet nepasibaigus įspėjimo terminui.
Šioje
byloje apygardos teismo kolegija nustatė, kad ieškovas, būdamas 1995 m. rugsėjo
4 d. įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą po dviejų mėnesių laiko, nelaukė,
kol atsakovas pasiūlys kitą darbą, pats susirado kitą darbą kitoje įmonėje,
1995 m. rugsėjo 14 d. parašė sutikimą, kad būtų atleistas iš darbo nuo 1995 m.
rugsėjo 18 d. , o atsakovui jį iš darbo atleidus, jau nuo 1995 m. rugsėjo 25 d.
pradėjo dirbti kitoje darbovietėje. Kad ieškovas sutikimo būti atleistam iš
darbo nepasibaigus įspėjimo terminui (b. l. 47) surašymo metu bei atleidimo iš
darbo pas atsakovą metu jau turėjo susiradęs darbą kitoje darbovietėje,
patvirtina paties ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje (Mažeikių rajono
apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2–172/96, b. l. 40), liudytojų J. J-ės,
V. L-denio parodymai (b. l. 25), atsakovo atstovo paaiškinimai (b. l. 18, 54,
55). Ieškovo sutikimas būti atleistam iš darbo, paduotas praėjus tik 10 dienų
nuo įspėjamojo termino pradžios ir jau jam susiradus kitą darbą, yra valinis
aktas, rodantis jo poziciją dėl tolimesnio darbo pas atsakovą, t. y. nesutikimą
toliau dirbti reorganizuotoje įmonėje. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo
teigti, kad atsakovas turėjo galimybę perkelti ieškovą jo sutikimu į kitą
darbą. Pažymėtina, kad tokios galimybės buvimo neteigia ir pats ieškovas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
konstatuoja, kad tais atvejais, kai darbuotojas, įspėtas dėl atleidimo iš darbo
pagal DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. , susirado darbą kitoje darbovietėje ir dėl šios
priežasties prašė atleisti jį įspėjime nurodytu pagrindu nepasibaigus įspėjimo
terminui, tuo iš esmės išreikšdamas nesutikimą būti perkeltam į kitą darbą pas
esamą darbdavį, tai, darbdaviui sutikus su tokiu prašymu ir darbuotoją atleidus
įspėjime nurodytu pagrindu net ir nepasiūlius kito darbo, laikytina, jog
darbdavys nepažeidė DSĮ 34 str. 7 d. reikalavimų.
Dėl šių priežasčių
nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad apygardos teismo kolegija
pažeidė DSĮ 34 str. 7 dalį, netinkamai ją išaiškinusi ir pritaikiusi, bei
nukrypo nuo Teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42  20 punkto išaiškinimo.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nėra nustatyta CPK 3542 str. numatytų
pagrindų skundžiamai apygardos teismo kolegijos nutarčiai panaikinti. Dėl visų
šių priežasčių Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1996
m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ,

nutarė:

1. Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1996 m. rugpjūčio 13 d.
nutartį palikti nepakeistą.
2.
Pasiūlyti skelbti šią nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.


Teisėjų
kolegijos pirmininkas                                                                                             Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                             D.
A-ė
                                                                            
A. S-is


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt