TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 9. Dėl darbuotojui nusikaltimu padarytos žalos
atlyginimo

Jeigu darbuotojui žala padaryta nusikaltimu, už kurį žalą padaręs asmuo
yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir teismo nuosprendžiu yra
patenkintas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai toks teismo
nuosprendis yra pakankamas darbdavio (įmonės) kaltės dėl žalos padarymo
nebuvimo įrodymas, ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo
4 straipsnis negali būti taikomas.

P-šėjas
V. M-a-                                                                Civilinė byla Nr. 3K–3–205/1999 m.
Apeliacinės
instancijos teismo
pranešėja
R. Z-i-ė

N U T A R T I S

1999 m. gegužės 26 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko J. Š-o,
teisėjų V.
G-o ir V. M-o
viešame
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo – AB
“Javinė” kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal
ieško-vės A-ės K-ės ieškinį atsakovui – AB “Javinė” dėl žalos, padarytos
sveikatai, atlyginimo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovė
A. K-ė 1997 m. gegužės 7 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto
apylinkės teismą. Ieškininiame pareiškime ji nurodė, kad pas atsakovą –AB
“Javinė” – dirbo vyresniąja ekonomiste. 1996 m. lapkričio 6 d. ją, grįžtančią
iš darbo, pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis “Opel Kadett”, valstybinis
numeris BLC 126. Dėl avarijos metu patirtų sužalojimų Klaipėdos m. medicininė
darbingumo ekspertizės komisija pripažino ją nuo 1997 m. kovo 7 d. iki 1998 m.
kovo 7 d. I grupės invalide, kuriai reikalinga kito asmens slauga. Ieškovei
buvo paskirta 536,71 Lt dydžio invalidumo pensija. Ieškovės nuomone, kadangi ji
buvo sužalota grįžtant iš darbo, tai jai padarytą žalą privalo atlyginti
darbdavys. T-ėl, remdamasi Žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsniu ir
Civilinio kodekso 499 straipsniu, ji prašė priteisti iš darbdavio po 1002,28 Lt
prarasto darbo užmokesčio nuo 1997 m. kovo mėnesio iki 1998 m. kovo 7 d. ir po
400 Lt kas mėnesį slaugymo išlaidų.
Klaipėdos
apylinkės teismas 1998 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino
dalinai. Teismas priteisė iš atsakovo AB “Javinė” periodinę netekto darbingumo
kompensaciją už laikotarpį nuo 1997 m. balandžio 7 d. iki 1998 m. liepos 1 d. –
6048, 67 Lt, o nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 1999 m. balandžio 1 d. – kas mėnesį
po 443,26 Lt. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 6712,95 Lt ieškovės slaugos
išlaidoms atlyginti už laikotarpį nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1998 m. liepos 1
d. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad pagal
Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar
susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą žalą
ieškovei turi atlyginti darbdavys. Ieškovė buvo sužalota einant iš darbo į
visuomeninio transporto sustojimo vietą. Atsakovo (darbdavio) kaltė, teismo
nuomone, pasireiškė tuo, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žmonių
saugos darbe įstatymo ir invalidų socialinės integracijos įstatymo 20
straipsnio reikalavimus, ignoravo gydytojų darbinės ekspertinės komisijos 1996
m. spalio 8 d. išvadą, pagal kurią ieškovė dėl ligos (kamieninio encefalito)
gali dirbti tik spec. sąlygomis (pagal tą pačią išvadą ieškovė buvo pripažinta
II grupės invalide). Atsakovas, žinodamas šias aplinkybes, nepakeitė ieškovės
darbo sąlygų, darbo režimo ir pobūdžio, nesiėmė priemonių, kad ji itin blogu
avarijos dieną buvusiu oru saugiai pareitų namo (b. l. 224–226).
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1998 m. gruodžio 9 d.
nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 1998 m. birželio 30 d. sprendimą paliko
nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovė buvo sužalota einant
iš darbo prie pat įmonės – jos apsauginėje zonoje, praėjus 10 minučių po darbo
laiko pasibaigimo. Iki šio įvykio ieškovė jau buvo pripažinta nedarbinga II
grupės invalide, tačiau administracija jai leido dirbti, nesuteikdama specialių
sąlygų, kaip buvo numatyta invalidumo pažymoje, ir tuo prisiėmė atsakomybę už
galimas pasekmes. Esant ypatingoms oro sąlygoms (audra), ieškovė, būdama blogos
orientacijos ir sunkaus judėjimo, dirbo visą darbo dieną, kai tuo tarpu kiti
darbuotojai buvo išleisti namo anksčiau. Atsakovas tą dieną nesuteikė ieškovei
transporto parvykti namo, nors tai galėjo padaryti ir kartais tai darydavo, o
ieškovės sveikatos būklė, nuovargis bei meteorologinės sąlygos turėjo įtakos
jai patekti į autoavariją. Įmonės administracija specialių darbo sąlygų
ieškovei nesuteikė, neišsiaiškino, kokios darbo sąlygos jai reikalingos,
neįteisino to juridiniais dokumentais, o atsakovo darbuotojų pagalba ieškovei
buvo nepastovi ir nereguliari (b. l. 273–275).
Kasaciniu
skundu atsakovas AB “Javinė” prašo Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. gruodžio
9 d. nutartį pakeisti ir priimti naują sprendimą, atmetantį ieškinį. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1)
teismai pažeidė Lietuvos Respublikos žalos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar
susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 2, nes dėl žalos padarymo yra kaltos
E. M-ė ir E. V-ė, kurios yra nuteistos įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu. Iš jų teismo nuosprendžiu taip pat yra priteistas žalos atlyginimas.
T-ėl dėl ieškovei padarytos žalos darbdavio kaltės nėra;
2)
žalą padarė didesnio pavojaus šaltinis, todėl turėjo būti taikomas CK 493
straipsnis;
3)
nėra įrodytos ir nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti
veiksmai, priežastinis ryšys;
4)
nemažai teismo sprendime ir nutartyje nurodytų teiginių neatitinka tikrovės.
Atsiliepime
į kasacinį skundą ieškovė A. K-ė nurodo, kad atsakovo kaltę įrodo byloje
surinkti ir ištirti įrodymai; teismai teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje
esančius įrodymus ir teisingai taikė teisės normas. Be to, ieškovės nuomone,
atsakovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. Atsiliepime taip pat pateikiama
detali faktinių bylos aplinkybių analizė nurodant, kodėl atsakovo kasaciniame
skunde šios faktinės aplinkybės aiškinamos ir vertinamos neteisingai.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal
Lietuvos CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinio nagrinėjimo dalykas yra ne fakto,
o tik teisės klausimai. T-ėl teisėjų kolegija analizuoja tik tuos kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, kurie siejami su teisės klausimais, t. y.
su Lietuvos CPK 3542 straipsnio 2
dalyje nurodytais kasacijos pagrindais. Pagal Lietuvos CPK 3542 straipsnio 2 dalį
kasacijos pagrindais gali būti tik teisės normų pažeidimas netinkamai jas
taikant ar aiškinant. Faktinių bylos aplinkybių analizė, įrodymų tyrimas ir
vertinimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. T-ėl faktų klausimai
svarstytini tik tiek, kiek tai yra reikšminga sprendžiant klausimą, ar bylą
nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Dėl šių priežasčių
teisėjų kolegija neanalizuoja tų kasacinio skundo ir atsiliepimo argumentų,
kurie yra fakto, o ne teisės klausimai ir kuriais nenurodomi konkretūs
kasacijos pagrindai, numatyti Lietuvos CPK 3542 straipsnio 2
dalyje.
Tiek
kasaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į jį keliama viena teisės aiškinimo ir
taikymo problema – ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino 1997 m.
liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų
darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą (toliau – Įstatymas).
Šio
įstatymo 4 straipsnis nustato, kad įmonės, dėl kurių kaltės buvo sužalota
nukentėjusiojo sveikata, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu
tai įvyksta minėto straipsnio 1–5 punktuose numatytomis aplinkybėmis. Taigi
įmonės (darbdavio) atsakomybę Įstatymas sieja su įmonės kalte. T-ėl ieškinys
dėl žalos, padarytos darbuotojo sveikatai, pareikštas įmonei (darbdaviui) gali
būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės  atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus
veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir
kaltę.
Ieškovė
savo atsiliepime pagrįstai nurodo, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga,
privatinėje teisėje preziumuojama (CK 483 str. 2 d. ). Tačiau kaip daugelis kitų
privatinėje teisėje įtvirtintų prezumpcijų, taip ir kaltės prezumpcija, yra
nuginčijama. Taigi atsakovui įstatymas suteikia teisę ginčyti savo kaltę.
Atsakovui įrodžius, kad jo kaltės nėra, civilinė atsakomybė jam negali būti
taikoma (CK 483 str. 2 d. ). Išimtį iš šios bendros taisyklės gali nustatyti tik
įstatymas, įtvirtindamas vadinamąją objektyvią civilinę atsakomybę (civilinę
atsakomybę be kaltės), kai žalą padariusio asmens kaltė nėra pripažįstama jo
civilinės atsakomybės sąlyga (pvz. , CK 493 str. ).
Aptariamo
įstatymo 4 straipsnis vienareikšmiai nustato, kad įmonės (darbdavio) civilinė
atsakomybė pagal šį įstatymą gali būti taikoma tik esant įmonės kaltei. Taigi
įmonės civilinė atsakomybė nėra objektyvi (be kaltės), todėl ji turi teisę
ginčyti savo kaltę ir įrodinėti, kad jos kaltės nėra. Tai reiškia, kad ir
nagrinėjant šios kategorijos bylas taikoma CK 483 straipsnio 2 dalis. Šią
išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d.
nutarimas Nr. 2 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines
bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo
sveikatai arba atėmus gyvybę”. Šio nutarimo 3 punkte nurodyta, kad darbdavio
pareiga atlyginti žalą išnyksta, jeigu jis įrodo, kad darbuotojas buvo
suluošintas ar kitaip sužalotas dėl kitų asmenų kaltės.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat
konstatuoja, kad, sprendžiant darbdavio civilinės atsakomybės klausimą, yra
svarbios ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai,
priežastinis ryšys. Taigi asmens civilinę atsakomybę šalina ne tik faktas, kad
dėl žalos padarymo to asmens kaltės nėra, bet ir aplinkybės, patvirtinančios,
kad žala yra kito asmens neteisėtų veiksmų tiesioginė priežastis.
Atsakovas
kasaciniame skunde teigia, kad nėra ne tik jo kaltės, bet ir kitų jo civilinės
atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Atsakovas grindžia
šį teiginį tuo, kad žalą ieškovei padarė tretieji asmenys – E. M-ė ir E.
V-ė.
Iš
byloje esančio įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 1
d. nuosprendžio (b. l. 131–134), Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. vasario 3 d. nuosprendžio (b. l. 135–139) ir
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m.
balandžio 23 d. nutarties (b. l. 140–141) matyti, kad E. M-ė buvo
pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos BK 246 straipsnio 2
d. , ir nuteista laivės atėmimu vieneriems metams. Teismas savo nuosprendžiu
taip pat patenkino nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K-ės civilinį
ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje: priteisė iš E. M-ės A. K-ei
2200 Lt. Teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, nuosprendyje nurodė, kad iki
nuosprendžio priėmimo E. M-ė A. K-ei jau yra sumokėjusi 5000 Lt,
todėl priteisiama papildomai 2200 Lt. E. M-ė nuteista už tai, kad,
vairuodama automobilį, pažeidė eismo saugumo taisykles ir padarė sunkų kūno
sužalojimą nukentėjusiajai A. K-ei, taip pat apysunkį kūno sužalojimą L.
Ž-elienei.
E.
V-ė taip pat nuteista pagal Lietuvos BK 246 straipsnio 2 dalį už tai,
kad pažeidė eismo saugumo taisykles ir padarė nukentėjusiosioms atitinkamai
sunkų ir apysunkį kūno sužalojimą. Civilinis ieškinys E. V-ei
baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas.
Taigi
įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais konstatuota, kad žala A. K-ei buvo
padaryta trečiųjų asmenų įvykdytu nusikaltimu, t. y. E. M-ės ir E.
V-aus-kienės nusikalstamais veiksmais, kurių tiesioginis padarinys buvo žalos
padarymas ieškovės sveikatai. Tai reiškia, kad žala A. K-ei padaryta
neteisėtais ir kaltais E. M-ės ir E. V-ės veiksmais. Teismo
nuosprendžiai taip pat patvirtina egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp
E. M-ės ir E. V-ės neteisėtų, kaltų veiksmų ir A. K-ei
padarytos žalos. Kaip matyti, faktą, kad žalą ieškovei A. K-ei padarė ne
atsakovas – UAB “Javinė”, o tretieji asmenys – E. M-ė ir E. V-ė –
patvirtina įsiteisėję teismų nuosprendžiai.
Lietuvos
CPK 62 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje
byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens,
kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių. Ši
norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą civilinio proceso
tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Civilinėje
byloje pripažinus, kad žala yra ne nuteistojo, o kito asmens veiksmų padarinys,
būtų sugriautas teismo nuosprendžio autoritetas, jo privalomumas ir
nepaneigiamumas. Tokiu teismo sprendimu būtų paneigta teismo nuosprendyje
konstatuota išvada, kad žala yra būtent nuteistojo asmens neteisėtų ir kaltų
veiksmų tiesioginis padarinys. Be to, baudžiamojoje byloje yra patenkintas A.
K-ės civilinis ieškinys, pareikštas E. M-ei. Ši aplinkybė reiškia,
kad teismas, spręsdamas E. M-ės civilinės atsakomybės klausimą, teismo
nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad yra visos E. M-ės civilinės
atsakomybės už padarytą žalą sąlygos. Taigi nauju teismo sprendimu priteisus
žalos atlyginimą iš kito asmens tuo pačiu būtų nepagrįstai griaunama ir teismo
nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad jeigu darbuotojui žala padaryta
nusikaltimu, už kurį žalą padaręs asmuo yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu, ir teismo nuosprendžiu yra patenkintas civilinis ieškinys dėl
žalos atlyginimo, tai toks teismo nuosprendis yra pakankamas darbdavio (įmonės)
kaltės dėl žalos padarymo nebuvimo įrodymas, ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos
Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų
profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnis negali būti taikomas.
Teismai,
nagrinėję bylą, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad žalą ieškovei padarė
didesnio pavojaus šaltinis. Žala, padaryta didesnio pavojaus šaltinio,
atlyginama pagal Lietuvos CK 493 straipsnį. Šis straipsnis įtvirtina
specialiąją normą. Esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai,
taikoma specialioji norma. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad  Lietuvos CK 493 straipsnis nustato didesnio
pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę be kaltės. T-ėl ši norma
yra  palankesnė nukentėjusiajam, negu
norma, reikalaujanti žalą padariusio asmens kaltės. Taigi esant konkurencijai
tarp teisės normos, nustatančios civilinę atsakomybę be kaltės, ir normos,
nustatančios civilinę atsakomybę tik esant kaltei, turi būti taikoma labiau
nukentėjusiajam palanki norma – norma, nustatanti civilinę atsakomybę be
kaltės.
Įstatymas
reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai (CK 483 str. 1
d. ). T-ėl jeigu  E. M-ės sumokėta
ir  iš jos teismo nuosprendžiu priteista
suma visiškai neatlygino ieškovės A. K-ės patirtos žalos, ieškovė pagal
Lietuvos CK 496, 498, 505 straipsnius turi teisę reikšti E. M-ei ir E.
V-ei papildomą ieškinį.
Kartu
ši nuostata reiškia, kad nukentėjusysis negali reikalauti didesnio žalos
atlyginimo, negu iš tiesų jos jam buvo padaryta. Tokia įstatymo nuostata
atitinka teisingumo reikalavimus. Tačiau teisingumas kartu reikalauja, kad
padarytą žalą atlygintų tik tas asmuo, kuris pagal galiojančius įstatymus turi
tokią pareigą. R-alavimas, kad žalą atlygintų asmuo, kuris pagal galiojančius
įstatymus žalos neprivalo atlyginti, pažeistų teisingumo reikalavimus. Tokiu
atveju civilinė atsakomybė negalėtų atlikti ir kitų savo funkcijų – prevencinės
ir auklėjamosios.
Išdėstyti
argumentai patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija neteisingai taikė ir aiškino
1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų
atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnį,
Lietuvos Respublikos CK 483, 493 ir 499 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl
jų sprendimas ir nutartis naikintini (CPK 3542 str. 2 d. ).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos CPK 368 straipsnio 1 dalies 4
punktu,

nutarė:

1.
Klaipėdos apylinkės teismo 1998 m. birželio 30 d. sprendimą ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 9
d. nutartį panaikinti ir A-ės K-ės ieškinį atsakovui – AB “Javinė”
–  dėl žalos atlyginimo atmesti.
2.
Pasiūlyti paskelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.

Teisėjų
kolegijos pirmininkas                                                                                             J.
Š-a-

Teisėjai                                                                                                                             V.
G-a-
                                                                            
V. M-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt