Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5202: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 2. Dėl civilinės teisės
normos galiojimo atgal

Skirtingai nuo baudžiamųjų ar administracinių teisinių
santykių, kai atsakomybę švelninantis ar panaikinantis įstatymas galioja atgal,
civilinių–teisinių santykių specifika yra ta, kad naujos normos priėmimas
paliečia dviejų teisiškai lygių subjektų teises ir pareigas, todėl nėra galimas
vienareikšmis vienodom sąlygom proporcingas abiejų šalių padėties pagerinimas.
T-ėl tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos
priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo
leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Tai galima padaryti
tik įstatymo forma.

1. 3. Dėl Konstitucijos
tiesioginio taikymo

Tiesiogiai Konstitucijos pagrindu ieškinys gali būti
tenkinamas tik tuo atveju, kai ginčo santykio nedetalizuoja kiti norminiai
aktai – įstatymai ar poįstatyminiai aktai, neprieštaraujantys Konstitucijai.
Jei ginčui išspręsti teismai remiasi specialiomis normomis, detalizuojančiomis
konstitucines normas, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai nepasisakė dėl
visų pareikštų šalių reikalavimų.

P-šėja D. A-ė                                          Civilinė byla Nr. 3K–3–108/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas A. N-a-

N U T A R T I S

1999m. gegužės 3 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų A. M-io ir D. A-ės,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Turto bankas” kasacinį skundą
dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylin­­kės teismo 1998 m. spalio 28 d. sprendimo ir
Vilniaus apygardos teismo 1998 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Turto bankas” ieškinį atsakovams –
S. K-iui, J. A-kevičiūtei, akcinei bendrovei „Lietuvos taupomasis bankas”,
tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų – Trakų notarų biurui,
Vilniaus m. 2–ajam notarų biurui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir
registro VĮ Vilniaus filialui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties
pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas AB „Turto bankas” 1998 m. sausio 29 d. kreipėsi
į Vilniaus miesto 1–ąjį apylinkės teismą dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties
pripažinimo nega­liojančia. Ieškovas nurodė, kad atsakovo S. K-io individuali
įmonė paėmė iš komercinio banko „A-abankas” (1994 06 06) 40 000 JAV dolerių
paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 1995 m. birželio 5 d. Ieškovo nuomone,
atsakovas S. K-ys, žinodamas, kad negali grąžinti paskolos, ėmėsi priemonių
apsaugoti jam priklausantį turtą ir 1995 m. birželio 8 d. padovanojo
J. A-kevičiūtei 0,9 ha žemės sklypą, esantį J-ovicų kaime, Grendavės apyl. ,
Trakų rajone. Ieškovas nurodė, kad dovanodamas žemės sklypą S. K-ys pakenkė
banko, kaip kreditoriaus, interesams dar ir tuo, kad apsunkino bankui įkeistų
dovanotoje žemėje esančių poilsio namų realizavimą, todėl juos už nepaprastai
žemą 14 420 Lt kainą varžytynėse nusipirko atsakovė J. A-­kevičiūtė, kuriai S. K-ys
padovanojo žemę. Ieškinys grindžiamas Konstitucijos 28 str. bei CK 5, 48, 176
straipsniais. 1998 m. rugsėjo 9 d. ieškovas papildė ieškininį pareiškimą,
prašydamas pripažinti negaliojančia 1997 m. balandžio 16 d. ginčo žemės
įkeitimo AB „Lietuvos taupomasis bankas” sutartį CK 47 ir CK 200 straipsnių
pagrindu, nes įkaito davėjas – J. A-kevičiūtė, įkeitusi žemę, gavo ją
neteisėtos ir pripažintinos negaliojančia dovanojimo sutarties pagrindu. Teismo
posėdžio Vilniaus 1–ajame apylinkės teisme metu ieškovas prašė pripažinti žemės
dovanojimo sutartį negaliojančia pagal CK 571
straipsnį.
Vilniaus m. 1–asis apylinkės teismas atmetė ieškovo
ieškinį. Sprendime nuro­dyta, kad abu atsakovai sudarinėjo sandorius su jiems
teisėtai priklausančiu turtu, kuris nebuvo įkeistas, jam nebuvo uždėti
draudimai. S. K-ys buvo įkeitęs bankui kitą turtą, kurio vertė viršijo
paskolos vertę, o dovanodamas žemės sklypą nepažeidė CK 5, 47, 176 str. bei
Konstitucijos 28 str. Sprendime nurodyta, kad ieškovo prašy­mas taikyti CK 571
str. , išsakytas teismo posėdžio metu, nepagrįstas, nes sandorio sudarymo
momentu jo nebuvo.
Vilniaus apygardos teismas 1998 m. gruodžio 8 d.
nutartimi paliko galioti 1–ojo apylinkės teismo sprendimą tais pačiais motyvais
papildomai nurodydamas, kad apylinkės teismas teisingai netaikė CK 571 str. , negaliojusio
sandorio sudarymo momentu. CK 571 str. taisyklės
nurodo, kaip turi būti sudaromi sandoriai nepažeidžiant kreditoriaus interesų,
todėl norma galioja tik ateičiai.
Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų
sprendimus ir ieškinį patenkinti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistos
materialinės teisės normos, neteisingai jas pritaikant ir klaidingai aiškinant
jų turinį. Netaikydami CK 571 str. teismai suabsoliutino įstatymo negaliojimo doktriną,
o tuo pačiu iškreipė šio CK straipsnio turinį, nes ši teisės norma skirta
teisėtiems kreditoriaus interesams, pažeistiems dėl skolininko nesąžiningumo ir
piktnaudžiavimo savo teisėmis, apginti. Įstatymas neapibrėžia sandorių rato,
kurie gali būti ginčijami šiuo pagrindu. Iš įstaty­mo teksto darytina išvada,
kad įstatymo veikimas apima visus galiojančius sandorius nepriklausomai nuo to,
kada jie sudaryti. Įstatymas nenustato jokios atsakomybės asmenims,
sudariusiems tuos sandorius, ir nepakeičia jų teisinio sureguliavimo –
įstatymas suteikia teisę kreditoriams, kurių teisės pažeistos, ginti savo
teises teisme. S. K-ys (banko skolininkas) sudarė sandorį, kurio sudaryti
neprivalėjo. Šis sandoris pažeidė kreditoriaus teisę padengti skolą iš
skolininko turto (Kredito sutarties 2. 6 p. suteikia bankui teisę grąžinti
kreditą kitu skolininkui nuosavybės teise priklausančiu turtu).
Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad Turto bankas
kreipėsi į teismą 1998 m. sausio 29 d. , t. y. iki CK 571 str. įsigaliojimo.
Pradžioje ieškinį grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. , taip pat
CK 5, 47, 176 str. , o teismas nepagrįstai netaikė šių normų, nors bylos
aplinkybės rodo, kad S. K-ys piktnaudžiavo savo teisėmis ir kartu suvaržė
kito asmens – kreditoriaus teises gauti iš skolininko savo prievolės įvykdymą.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

1. Dėl CK 571
str. taikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. skelbia,
kad teismai, nagri­nėdami bylas, klauso tik įstatymo.
1993 m. balandžio 6 d. įstatymas Nr . I–119 „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”
nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo
ir „Valstybės žiniose” oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jei
pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė jų įsigalio­jimo data (4 str. 1 d. ).
Visuotinai pripažintas teisės principas – įstatymas atgal
negalioja – reiškia, kad teisiniai norminiai aktai reguliuoja tik tuos
visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui. Skirtingai
nuo baudžiamųjų ar administracinių teisinių santykių, kai atsakomybę
švelninantis ar panaikinantis įstatymas galioja atgal, civilinių–teisinių
santykių specifika yra ta, kad naujos normos priėmimas paliečia dviejų
teisiškai lygių subjektų teises ir pareigas, todėl nėra galimas vienareikšmis
vienodom sąlygom proporcingas abiejų šalių padėties pagerinimas. T-ėl tam, kad
būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo
susiklosčiu­siems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo
aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Tai galima padaryti tik
įstatymo forma. T-ėl teismai pagrįstai nesiėmė spręsti klausimo dėl CK
571 str. taikymo sutartiniams santykiams (dovanojimo),
atsiradusiems iki CK 571 str. įsigaliojimo, nes tai yra įstatymo leidėjo, bet ne
teismo prerogatyva.
2. Dėl Konstitucijos tiesioginio taikymo
Konstitucijos normos yra normos–principai, bendrieji
įstatymų pradmenys. Konstitucijos 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, reiškia, kad visos
konstitucinės normos remiasi viršenybės prieš įstatymą ir kitus teisės aktus
principu. Paprastieji (nekonstituciniai) įstatymai sukon­kretina ir vysto
konstitucinius įstatymus. Tiesiogiai Konstitucijos pagrindu ieškinys gali būti
tenkinamas tik tuo atveju, kai ginčo santykio nedetalizuoja kiti norminiai
aktai – įstatymai ar poįstatyminiai aktai, neprieštaraujantys Konstitucijai.
Jei ginčui išspręsti teismai remiasi specialiomis normomis, detalizuojančiomis
konstitucines normas, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai nepasisakė dėl
visų pareikštų šalių reikalavimų.
Konstitucijos 28 str. detalizuojantys įstatymai buvo
pritaikyti tinkamai. Teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas S. K-ys,
dovanodamas jam priklausantį ir neįkeistą žemės sklypą, taip pat atsakovė
J. A-kevičiūtė, įkeisdama žemės sklypą ir poilsio namus banko paskolai gauti,
sudarinėjo sandorius jiems teisėtai priklausančio turto atžvilgiu, kuris nebuvo
įkeistas, jam nebuvo uždėti draudimai ar areštas, todėl nebuvo pažeisti CK 5,
47 bei 176 str. reikalavimai, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28
straipsnis.
3. Dėl Kredito sutarties 2. 6 punkto aiškinimo
Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovas
S. K-ys, be kita ko, pažeidė Kredito sutarties 2. 6 punktą, kuris nustato, kad
kredito gavėjas įsipareigoja „nesant piniginių lėšų, grąžinti kreditą kitu
nuosavybės teise priklausančiu turtu”. Ieškovas daro išvadą, kad žemės
dovanojimo sandorio sudarymas pažeidė kredito­riaus teisę padengti skolą iš
skolininko turto. Tai motyvas, kuris nebuvo nurodytas nei ieškininiame
pareiškime, nei apeliaciniame skunde, nebuvo nagrinėjamas kaip įrodymas nei
pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ir dėl to negalėjo būti nurodomas
kasaciniame skunde (CPK 3543 str. 4 d. ).
Be to, teisėjų kolegijos nuomone, kredito sutarties 2. 6
punkte nėra sufor­muluotas draudimas kredito gavėjui disponuoti neįkeistu
nuosavybės teise priklau­sančiu turtu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinis skundas
netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str 1 d. 1 p. ,

nutarė:

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1998 m. spalio 28
d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1998 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                 Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                 A.
M-is
                                                                            
D. A-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.53492 sekundės -