Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5210: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 5. Dėl sutikimo
nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu formos

Sutikimas su kitos darbo sutarties šalies pasiūlymu
nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pagal Darbo sutarties įstatymo 26 str.
1 p. gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir veiksmais, elgesiu, iš kurių
galima daryti išvadą, kad pasiūlymas priimamas.

P-šėjas A. D-a-                                                            Civilinė byla Nr. 3K–3–103/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas A. R-a-

N U T A R T I S

1999 m. gegužės 12
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko A. M-io,
teisėjų A. D-o ir A. S-aus,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo S-io Žikoriaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto
apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo
1998 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrė­jimo civilinėje byloje pagal S-io
Žikoriaus ieškinį atsakovui AB „Ūkio vystymas” dėl grąžinimo į darbą, darbo
užmokesčio ir atlyginimo už nepanaudotas atostogas, atlyginimo už priverstinės
pravaikštos laiką, delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, vidutinio
darbo užmokesčio už atlyginimo išmokėjimo uždelsimo laiką priteisimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas S-ys Žikorius nurodė, kad nuo 1996 m. spalio 1
d. dirbo pas atsakovą – AB „Ūkio vystymas” finansų makleriu. 1997 m. gegužės 19
d. ieškovas parašė atsakovui pasiūlymą atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos
Respublikos darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 27 straipsnį. Į pasiūlymą
per penkias dienas, kaip numato DSĮ 27 str. 2 d. , atsakovas neatsakė. Tik 1997 m.
liepos 17 d. ieškovas gavo atsakovo 1997 m. liepos 15 d. raštą Nr. 16 apie tai,
kad ieškovas iš darbo atleistas nuo 1997 m. birželio 1 d. Kadangi atsakovas
nepranešė ieškovui apie sutikimą nutraukti darbo sutartį pagal ieškovo
pasiūlymą, šalys nesutarė dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų ir atleidimo iš
darbo konkrečios datos, todėl, ieškovo manymu, jis iš darbo buvo atleistas
neteisėtai. Be to, atsakovas neišmokėjęs ieškovui darbo užmokesčio už 1997 m.
balandį, gegužę ir birželio mėnesio dvi dienas. Ieškovas prašė jo atleidimą iš
darbo pas atsakovą pripažinti neteisėtu ir, negrąžinant į darbą, priteisti
dvylikos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją 5160 Lt,
atleidimą iš darbo įforminti pagal DSĮ 28 str. ; priteisti darbo užmokestį už 1997
m. balandžio–birželio mėnesius 749,05 Lt; priteisti kompensaciją už
nepanaudotas atostogas 706,65 Lt; priteisti kompensaciją už priverstinės
pravaikštos laiką – 504,75 Lt; pri­teisti delspinigius už laiku nesumokėtas
darbo užmokesčio sumas – 818,37 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už
atlyginimo išmokėjimo uždelsimo laiką – 5658,80 Lt; priteisti 98,30 Lt už
keliones į teismą, 8,30 Lt už pašto išlaidas bei 100 Lt advokato pagalbai
apmokėti.
Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. birželio 22 d.
sprendimu ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 1998 m. spalio 5
d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. sprendimą
paliko nepakeistą.
Teismai konstatavo, kad ieškovas 1997 m. gegužės 19 d.
raštu pasiūlė atsa­kovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 1997 m.
birželio 1 d. Atsakovas, sutikdamas su pasiūlymu, 1997 gegužės 23 d. įsakymu
Nr. 2 atleido ieškovą iš darbo nuo nurody­tos ieškovo prašyme datos pagal DSĮ
27 straipsnį. Pagal DSĮ 27 str. viena darbo sutarties šalis gali raštu
pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei
sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai pranešti
šaliai, pateikusiai pasiūlymą. Sutarusios nutraukti sutartį šalys taip pat
susitaria dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Sutikimo su pasiūlymu išreiškimo
formos įstatymas nenustato, todėl remiantis Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m.
birželio 21 d. nutarime Nr. 42 duotu išaiškinimu, tai gali būti išreikšta ne
tik raštu, bet ir veiksmais, elgesiu, iš kurių galima daryti išvadą, kad su
pasiūlymu sutinkama. T-ėl atsakovo įsakymą atleisti ieškovą iš darbo teismai
įvertino kaip sutikimą su pasiūlymu nutraukti sutartį. Atsakovas, nutraukdamas
sutartį, apskaičiavo visas ieškovui įstatymo numatytas išmokas ir jas deponavo,
nes ieškovas neatvyko jų atsiimti. P-s ieškovas prašyme nutraukti sutartį
nurodė tik vieną sutarties nutraukimo sąlygą – atleidimo datą. Nuo prašymo pateikimo
dienos ieškovas į darbą daugiau neatvyko. T-ėl teismai padarė išvadą, jog
jokių papildomų sutarties nutraukimo sąlygų ieškovas nekėlė. Ieškovo
reikalavimas priteisti delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą
atsiskaityti laiką nepagrįstas, nes dėl to nėra atsakovo kaltės. Ieškovas jam
apskaičiuoto ir deponuoto atsiskaitymo neatvyko atsiimti pats.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto
apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo
1998 m. spalio 5 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti Kauno m. apylinkės
teismui iš naujo. Ieškovas nu­rodo, kad teismai neįsigilino į DSĮ 27 str. ir
Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 esmę ir
reikalavimus bei faktines bylos aplinkybes, dėl to teismai nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. 1997 m. gegužės 19
d. prašymą kasatorius parašęs atsakovo administracijos prievarta, atsakovas į
šį pareiškimą neatsakė ir neparodė savo valios kitokiais būdais – veiksmais ar
elgesiu. Ieškovas negavęs jokio pranešimo apie atleidimą iš darbo, atleidimo
datą, atostogų suteikimo tvarką ir galutinį atsiskaitymą paskutinę darbo dieną.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti
ieškovo kasacinį skundą, o teismų sprendimą ir nutartį palikti galioti.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas sąmo­ningai nuo 1997 m. balandžio mėnesio darė
pravaikštas, nes nebuvimą darbe pateisinančių dokumentų nepateikė, klaidino
darbdavį prašydamas atleisti iš darbo pagal DSĮ 27 str. , tuo siekdamas
pasipelnyti atsakovo sąskaita.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pirmasis kasacinio skundo argumentas yra susijęs su
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 27 straipsnio, nustatančio darbo
sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką, aiškinimu ir taikymu. Tai yra
teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šio argumento. Ieškovo
teigimu, bylą išnagrinėję teismai, aiškindami DSĮ 27 str. numatytą teisės
normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo
praktikos, o tai sudaro pagrindą bylą peržiūrėti kasacine tvarka. Tačiau šis
ieškovo argumentas neatitinka šioje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių
bei teismų praktikos šių kategorijų bylose. Priešingai ieškovo tvirtinimui,
spręsdami ginčą teismai vadovavosi būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
aprobuota metodine medžiaga apie konkrečios teisės normos taikymo praktiką. DSĮ
27 str. 1 d. numatyta, kad raštiškai turi būti išreikštas tik šalies – darbo
sutarties nutraukimo iniciatorės pasiūlymas antrajai šaliai nutraukti sutartį
šalių susitarimu. Šią sąlygą ieškovas įvykdė 1997 m. gegužės 19 d. prašymu (b.
l. 13). Teismai pagrįstai akcentavo, kad sutikimo su pasiūlymu atleisti iš
darbo išreiškimo formos įstatymas nenumato, todėl apie tokį sutikimą darbdavys
raštu pranešti ieškovui neprivalo. T-ėl kolegija konstatuoja, kad sutikimas su
kitos darbo sutarties šalies pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu
pagal Darbo sutarties įstatymo 26 str. 1 p. gali būti išreikštas ne tik raštu,
bet ir veiksmais, elgesiu, iš kurių galima daryti išvadą, kad pasiūlymas
priimamas. Atsakovas įsakymą Nr. 2 dėl ieškovo atleidimo iš darbo šalių
susitarimu priėmė 1997 m. gegužės 23 d. , t. y. neviršydamas DSĮ 27 str. 1 d.
numatyto termino, ir tokiu būdu savo valingais veiksmais išreiškė sutikimą dėl
darbuotojo pasiūlymo. N-s ieškovas nurodė, kad apie sutikimą su pasiūlymu dėl
atleidimo iš darbo ar apie priimtą įsakymą atleisti iš darbo jam nebuvo
pranešta ir kad apie atleidimą iš darbo nuo 1997 m. birželio 1 d. jis sužinojęs
tik 1997 m. liepos 17 d. , šių teiginių negalima laikyti teisiškai reikšmingais.
Darbuotojas pagal įstatymus ir darbo sutartį turi ne tik teises, bet ir
atitinkamus įsipareigojimus darbdaviui (DSĮ 3 str. 1 d. , 7 str. 1 d. , 8 str. 1
d. ). Be to, ir disponuojamomis teisėmis santykiuose su kitais subjektais
asmenys privalo naudotis sąžiningai. Ieškovas pats buvo atleidimo iš darbo
šalių susitarimu iniciatorius, taigi žinojo, jog sutikimo su pasiūlymu
sprendimą darbdavys turi priimti per penkias dienas. Parašęs prašymą atleisti
iš darbo, ieškovas ir toliau privalėjo dirbti. Taigi, dirbdamas sąžiningai ir
palaikydamas nuolatinį ryšį su darbdaviu, ieškovas neišvengiamai turėjo žinoti
apie atsakovo išreikštą sutikimą atleisti jį iš darbo ir apie atleidimą iš
darbo nuo 1997 m. birželio 1 d. Kitokia išvada prieštarautų pačiai darbo
sutarties esmei bei darbo santykių reguliavimo principams. Be to, 1997 m.
balandžio–birželio mėnesiais ieškovui jau nebuvo mokamas atlygi­nimas, nors iki
tol buvo mokamas periodiškai (b. l. 24). Ieškovas dėl to jokių pretenzijų
darbdaviui nereiškė iki pat 1997 m. birželio 27 d. (b. l. 18).
Ieškovas prašyme nutraukti darbo sutartį nurodė tik vieną
sutarties nutraukimo sąlygą – datą, darbdavys su tokia sąlyga sutiko. T-ėl tai
taip pat neprieštarauja DSĮ 27 str. nustatytai darbo sutarties nutraukimo šalių
susitarimu tvarkai.
Bylą išnagrinėjusieji teismai nustatė, kad atsakovas,
nutraukdamas su ieškovu darbo sutartį, apskaičiavo visas ieškovui įstatymo
numatytas išmokas ir jas deponavo. Pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 11 str.
konkreti darbo užmokesčio mokėjimo vieta, taigi ir visų darbuotojui
priklausančių išmokų ryšium su atleidimu iš darbo mokėjimo vieta, nustatoma
kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje (b.
l. 17) nenumatyta, kad darbo užmokesčio sumas darbdavys privalėjo išsiųsti
darbuotojui paštu. Taigi ieškovas atsiimti išmokų ryšium su atleidimu iš darbo
turėjo atvykti į darbdavio buveinę, tačiau ieškovas jų atsiimti neatvyko. T-ėl
teismai pagrįstai konstatavo, jog atsakovui nėra pagrindo taikyti sankciją
pagal DSĮ 41 str. 2 d. , nes nenustatyta darbdavio kaltė dėl uždelsimo
atsiskaityti, o skaičiuoti delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už išmokų,
susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą nėra pagrindo
remiantis tuo, kad yra paties darbuotojo kaltė dėl neišmokėtų išmokų.
Kasacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti
vienodą teisės aiškinimą ir taikymą (CPK 12 str. , Teismų įstatymo 18 str. ). CPK
358 str. 1 d. nustato, kad kasac­inės instancijos teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, remdamasis teismų sprendime ar nutartyje nustatytomis
bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo
aspektu. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine
tvarka, nesprendžia ir negali spręsti fakto klausimų. Dėl šios priežasties
faktinės bylos aplinkybės kasacinės instancijos teisme analizuojamos tik
sprendžiant klausimą, ar žemesniosios instancijos teismai teisingai taikė ir aiškino
materialinės teisės normas byloje jau nustatytų faktų atžvilgiu, taip pat ar
teisingai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias įrodymų ir įrodinėjimo
klausimus civiliniame procese.
Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į faktines
bylos aplinkybes, ir tam tikras bylos aplinkybes ieškovas vertina kitaip, negu
nustatė bylą išnagrinėjusieji teismai. Tačiau skunde šiuo atveju nenurodoma,
kokias konkrečiai teisės normas teismai pažeidė ar netinkamai aiškino bei
taikė. Pagal CPK 3542 str. 2 d. – pagrindu peržiūrėti bylą kasacine tvarka
gali būti tik teisės normų pažeidimas ar jų netinkamas aiškinimas. T-ėl
teisiškai neargumentuotas kasatoriaus teiginys, kad neatsižvelgta į faktines
bylos aplinkybes, negali būti pripažintas kasacijos pagrindu (CPK 3542 str. 1 d. ), ir
todėl kasacinio nagrinėjimo dalyko nėra.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje nėra
nustatyta ir aplinkybių, kurios leistų taikyti CPK 358 str. 2 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d.
sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
1998 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             A.
M-is

Teisėjai                                                                                                                             A.
D-a-
                                                                            
A. S-us


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.67927 sekundės -