|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 7. Dėl Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio bei Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo taikymo Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, teismas, nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą, o teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DSĮ 41 str. 1 d. numatytos prievolės, gali būti taikoma DSĮ 41 str. 2 d. numatyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. P-šėjas A. S-is Civilinė byla Nr. 3K–3–177/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėja V. G-ė N U T A R T I S 1999 m. gegužės 24 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko J. Š-o, teisėjų A. D-o ir A. S-io, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo – UAB ,,Agvita” kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T-o P-o ieškinį atsakovui – uždarajai akcinei bendrovei ,,Agvita” dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laikotarpį išmokėti atostoginius pinigus, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką atsiskaityti nutraukus darbo sutartį ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad dirbant atsakovo įmonėje 1997 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas jam suteikė apmokamas atostogas, bet atostoginių pinigų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 str. , neišmokėjo. 1997 m. rugsėjo 26 d. jis įteikė atsakovui prašymą dėl atostogų pratęsimo, ryšium su atostoginių pinigų neišmokėjimu. Atsakovas pinigus už atostogas jam išmokėjo 1997 m. spalio 13 d. , uždelsdamas 47 kalendorines dienas. Atlyginimą už rugpjūčio mėnesį atsakovas jam išmokėjo 1997 m. spalio 30 d. 1997 m. spalio 22 d. ieškovas nutraukė darbo sutartį pagal DSĮ 28 str. , tačiau atleidimo dieną atsakovas su juo visiškai neatsiskaitė, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų. Atsakovas su juo visiškai atsiskaitė tik 1998 m. kovo 17 d. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo darbo užmokestį – 2319,92 Lt už uždelsimo laiką, išmokėti atostoginius pinigus, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį – 7157,20 Lt, už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį už 1997 m. rugpjūčio mėn. – 80,99 Lt delspinigių, kompensaciją už neišnaudotas atostogas, atsiskaityti pagal 1997 m. liepos mėn. avansinę ataskaitą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimų priteisti kompensaciją už neišnaudotas atostogas ir atsiskaitymo pagal 1997 m. liepos mėn. avansinę ataskaitą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 2319,92 Lt už uždelsimo laiką išmokėti atostoginius pinigus, 80,99 Lt delspinigių, 7157,20 Lt už uždelstą laiką atsiskaityti nutraukiant darbo sutartį, 477,90 Lt teismo išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo 477,90 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovui atostogos buvo suteiktos nuo 1997 m. rugpjūčio 29 d. , o darbo užmokestis už atostogas sumokėtas 1997 m. spalio 13 d. , taip pat nustatė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 1997 m. spalio 22 d. , atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu 1998 m. kovo 17 d. Teismas ieškinį laikė įrodytu, be to, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų bandęs laiku atsiskaityti su ieškovu, ir kad atsakovas neišsiuntė ieškovui pranešimo atvykti atsiimti atlyginimo, neišsiuntė pinigų paštu. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. sausio 28 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeitė – priteistą ieškovui sumą sumažino iki 4541,12 Lt, žyminį mokestį – iki 227 Lt, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas iš darbo atleistas ne nuo 1997 m. spalio 22 d. , o nuo 1997 m. spalio 1 d. , be to, kad atsakovas 1997 m. lapkričio 14 d. informavo ieškovą apie deponuotus jo vardu pinigus ir prašė atvykti jų pasiimti, todėl, kolegijos nuomone, laikyti darbdavį kaltu dėl uždelsto laiko atsiskaityti su atleistu darbuotoju galima tik nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 1997 m. lapkričio 14 d. Dėl šių priežasčių kolegija nurodė, kad už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovui priteistina 2221,20 Lt. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir teismo išlaidų priteisimo, taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1999 m. sausio 28 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikos. Teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 6 pažymėta, kad kiekvienu uždelsimo atveju turi būti nustatyta konkreti atsakovo kaltė dėl uždelsimo, tada tik atsiranda prievolė darbdaviui mokėti už uždelsimo laiką. Nesant darbdavio kaltės, teismai neturėjo taikyti DSĮ 41 str. 2 d. , Atostogų įstatymo 15 str. 4 d. , Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 p. Priteistos teismo išlaidos neatitinka CPK 112 str. 3 d. Teismai turėjo taikyti DĮK 115 str. 2 d. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad iš darbo buvo atleistas 1997 m. spalio 1 d. Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų, vengė mokėti jam priklausančias išmokas, susijusias su darbo santykiais, ir dėl to, kad jos nebuvo išmokėtos laiku, yra tik atsakovo kaltė. Teisėjų kolegija konstatuoja: DSĮ 41 str. 1 d. nustato atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką, o šio straipsnio antroji dalis numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Vadinasi, nesant darbdavio kaltės dėl darbuotojui priklausančių sumų (darbo užmokesčio, kompensacijų, pašalpų ir pan. ) neišmokėjimo DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka, DSĮ 41 str. 2 d. numatyta sankcija netaikytina. Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, teismas, nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą, o teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo. Iš šios bylos duomenų matyti, kad atsakovas privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Teismai nustatė, kad darbdavys neatsiskaitė su ieškovu atleidimo iš darbo dieną ir laikė, kad atsiskaityti uždelsta dėl darbdavio kaltės. Tačiau teismų išvados dėl atsakovo kaltės buvimo nėra motyvuotos. Teismai atsakovo kaltę konstatavo neįvykdę pareigos išsiaiškinti, dėl kokių gi priežasčių nebuvo atsiskaityta su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Pažymėtina, jog atsakovas nurodo, kad su ieškovu atleidimo dieną neatsiskaitė vien dėl tos priežasties, kad pastarasis neatvyko į įmonę. Toks atsakovo aiškinimas nėra paneigtas. Be to, pagal DSĮ 41 str. 2 d. prasmę darbdavys turi sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, per kurį dėl jo kaltės uždelsta atsiskaityti. Kai darbdavys, dėl savo kaltės visiškai neatsiskaitęs su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, vėliau informuoja darbuotoją apie realią galimybę atsiimti jam priklausančius pinigus, tačiau darbuotojas neatvyksta jų atsiimti, darbdavio kaltė dėl uždelsimo atsiskaityti pasibaigia, nes pinigų išmokėjimas tampa priklausomas nuo darbuotojo. Šioje byloje apygardos teismo kolegija laikė, kad atsakovas kaltas dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu iki 1997 m. lapkričio 14 d. Šią išvadą apygardos teismo kolegija motyvavo tuo, kad iš byloje esančių įrodymų (b. l. 48) matyti, jog atsakovas 1997 m. lapkričio 14 d. informavo ieškovą apie deponuotus jo vardu pinigus ir prašė atvykti jų pasiimti. Bylos 48 lape yra atsakovo 1997 m. lapkričio 10 d. rašto ieškovui bei pašto kvito kopijos, patvirtintos atsakovo. Ieškovas tokio rašto gavimą neigia (b. l. 51). Apylinkės teismas nutartimi (b. l. 52) buvo įpareigojęs atsakovą pateikti pašto kvito originalą, tačiau iš bylos duomenų nematyti, kad atsakovas šį įpareigojimą įvykdė. Taigi apygardos teismo kolegijos išvada dėl atsakovo kaltės pasibaigimo padaryta nevisiškai išaiškinus faktines aplinkybes dėl 1997 m. lapkričio 10 d. rašto įteikimo ieškovui. Minėtos aplinkybės turi reikšmės DSĮ 41 str. 2 d. taikymui. Kadangi jos nėra visiškai išaiškintos, tai nėra pakankamo pagrindo teigti, kad teismai DSĮ 41 str. 2 d. pritaikė tinkamai. Kasatorius nurodo, kad teismai turėjo taikyti DĮK 115 str. 2 d. Ši norma reglamentuoja mokėjimą darbo užmokesčio, kurio darbuotojas laiku nepasiėmė. Kadangi anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės dėl atsiskaitymo su ieškovu nėra visiškai išaiškintos, nėra pakankamo pagrindo daryti išvados dėl DĮK 115 str. 2 d. taikymo šiame ginče. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 100 patvirtinta Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Jos 1 punkte numatyta, kad šios tvarkos laikomasi prireikus apskaičiuoti dirbančio pagal darbo sutartį darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu apmokama už kasmetines atostogas, taip pat išmokomos išeitinė, bedarbio pašalpos ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos. Pagal šios tvarkos 6 punktą darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto vadovaujantis šia tvarka, dydį dauginant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo grafiką) laikotarpiu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis nėra apskaičiuotas. Byloje apskaičiuotu vienos kalendorinės dienos darbo užmokesčiu – 49,36 Lt teismai neturėjo pagrindo vadovautis. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad teismai netinkamai taikė Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 100. Kasacinio skundo argumentai, kad nesant darbdavio kaltės Atostogų įstatymo 15 str. 4 d. ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatytos darbdaviui sankcijos netaikytinos, yra nepagrįsti. Minėtose teisės normose numatytų sankcijų darbdaviui taikymą kaltės aspektu sąlygoja tik darbuotojo kaltė: jos gali būti taikomos tik nesant darbuotojo kaltės. Taigi Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 str. 4 d. ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatytų sankcijų taikymui darbdavio kaltės buvimas ar nebuvimas įtakos neturi. Tiek DSĮ 41 str. 2 d. , tiek Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. sankcijas darbdaviui numato iš esmės už tą patį pažeidimą – už neišmokėjimą nustatytu laiku darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Darbuotoją atleidžiant iš darbo, darbdavys atleidimo dieną privalo darbuotojui išmokėti visas priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas (išskyrus išeitinę pašalpą, kai darbo sutartis nutraukiama DSĮ 281 str. nurodytais atvejais), taip pat išmokas, kurios nebuvo sumokėtos nustatytu laiku, ir delspinigius, jeigu jie priklauso, už šių išmokų nesumokėjimą nustatytu laiku. Kai su atleistu iš darbo darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, tokio darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. T-ėl Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DSĮ 41 str. 1 d. numatytos prievolės, gali būti taikoma DSĮ 41 str. 2 d. numatyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad teismai tenkino ieškovo prašymą dėl delspinigių priteisimo ir už tą laikotarpį, kai darbo santykiai tarp šalių jau buvo pasibaigę. T-ėl darytina išvada, kad teismai pažeidė Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. , netinkamai ją išaiškindami ir taikydami. CPK 112 str. reguliuoja teismo išlaidų paskirstymą tarp šalių. CPK 101 str. nurodyta, kad teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 108 straipsnyje. Vadinasi, CPK 112 str. reguliuoja tik žyminio mokesčio ir CPK 108 str. išvardytų išlaidų paskirstymą tarp šalių. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reguliuoja CPK 113 str. , o ne CPK 112 str. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas šioje byloje žyminio mokesčio nemokėjo ir neturėjo išlaidų, išvardytų CPK 108 straipsnyje. Taigi apylinkės teismas, priteisdamas ieškovui 477,90 Lt teismo išlaidų, o apygardos teismo kolegija, palikdama šią sprendimo dalį nepakeistą, pažeidė CPK 112 straipsnį. Dėl visų šių priežasčių apskųsti sprendimas ir nutartis naikintini (CPK 3542 str. 2 d. , 358 str. 1 ir 2 dalys). Iš naujo nagrinėjant bylą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 217 str. 2 d. ), įrašydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje savo išvadas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 5 p. , nutarė: Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 28 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos pirmininkas J. Š-a- Teisėjai A. D-a- A. S-is Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
2199: Svečiai