Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5215: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 7. Dėl Darbo sutarties
įstatymo 41 straipsnio bei Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo taikymo

Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą sumokėti vidutinį
darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, teismas, nustatęs uždelsimo
atsiskaityti faktą, kiek­vienu atveju turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti
priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą, o teismo sprendimo
motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl darbdavio kaltės
buvimo ar nebuvimo.
Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų,
susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatyta
sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją,
kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja
darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DSĮ 41
str. 1 d. numatytos prievolės, gali būti taikoma DSĮ 41 str. 2 d. numatyta
sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas.

P-šėjas A. S-is                                     Civilinė byla Nr. 3K–3–177/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja V. G-ė

N U T A R T I S

1999 m. gegužės 24
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko J. Š-o,
teisėjų A. D-o ir A. S-io,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsa­kovo – UAB ,,Agvita” kasacinį skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 28 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T-o P-o ieškinį atsakovui –
uždarajai akcinei bendrovei ,,Agvita” dėl vidutinio darbo užmokesčio už
uždelstą laikotarpį išmokėti atostoginius pinigus, vidutinio darbo užmokesčio
už uždelsimo laiką atsiskaityti nutraukus darbo sutartį ir delspinigių
priteisimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad dirbant
atsakovo įmonėje 1997 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas jam suteikė apmokamas
atostogas, bet atostoginių pinigų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atostogų
įstatymo 15 str. , neišmokėjo. 1997 m. rugsėjo 26 d. jis įteikė atsakovui
prašymą dėl atostogų pratęsimo, ryšium su atostoginių pinigų neišmokėjimu.
Atsakovas pinigus už atostogas jam išmokėjo
1997 m. spalio 13 d. , uždelsdamas 47 kalendorines dienas. Atlyginimą už
rugpjūčio mėnesį atsakovas jam išmokėjo 1997 m. spalio 30 d. 1997 m. spalio 22
d. ieškovas nutraukė darbo sutartį pagal DSĮ 28 str. , tačiau atleidimo dieną
atsakovas su juo visiš­kai neatsiskaitė, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų.
Atsakovas su juo visiškai atsiskaitė tik 1998 m. kovo 17 d. Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo darbo užmo­kestį – 2319,92 Lt už uždelsimo laiką,
išmokėti atostoginius pinigus, vidutinį darbo užmo­kestį už uždelsimo
atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį – 7157,20 Lt, už pavėluotai išmokėtą
darbo užmokestį už 1997 m. rugpjūčio mėn. – 80,99 Lt delspinigių, kompensaciją
už neišnaudotas atostogas, atsiskaityti pagal 1997 m. liepos mėn. avansinę
ataskaitą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimų priteisti
kompensaciją už neišnaudotas atostogas ir atsiskaitymo pagal 1997 m. liepos
mėn. avansinę ataskaitą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 16 d.
sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 2319,92 Lt už
uždelsimo laiką išmokėti atostoginius pinigus, 80,99 Lt delspinigių, 7157,20 Lt
už uždelstą laiką atsiskai­tyti nutraukiant darbo sutartį, 477,90 Lt teismo
išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo 477,90 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovui atostogos buvo suteiktos nuo 1997 m. rugpjūčio 29
d. , o darbo užmokestis už atostogas sumokėtas 1997 m. spalio 13 d. , taip pat
nustatė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 1997 m. spalio 22 d. , atsakovas
visiškai atsiskaitė su ieškovu 1998 m. kovo 17 d. Teismas ieš­­­­k­inį laikė
įrodytu, be to, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų bandęs laiku
atsiskaityti su ieškovu, ir kad atsakovas neišsiuntė ieškovui pranešimo atvy­kti
atsiimti atlyginimo, neišsiuntė pinigų paštu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. sausio 28 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeitė – priteistą ieškovui sumą
sumažino iki 4541,12 Lt, žyminį mokestį – iki 227 Lt, o likusią sprendimo dalį
paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog
ieškovas iš darbo atleistas ne nuo 1997 m. spalio 22 d. , o nuo 1997 m. spalio 1
d. , be to, kad atsakovas 1997 m. lapkričio 14 d. informavo ieškovą apie
deponuotus jo vardu pinigus ir prašė atvykti jų pasiimti, todėl, kole­gijos
nuomone, laikyti darbdavį kaltu dėl uždelsto laiko atsiskaityti su atleistu
darbuo­­­toju galima tik nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 1997 m. lapkričio 14 d.
Dėl šių priežasčių kolegija nurodė, kad už uždelsimo atsiskaityti laiką
ieškovui priteistina 2221,20 Lt.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos
apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir teismo
išlaidų priteisimo, taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus kolegijos 1999 m. sausio 28 d. nutartį, priimti naują sprendimą
ir ieškinį atmesti. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė materialinės teisės
normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo teisės aiškinimo
praktikos. Teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 6 pažymėta, kad
kiekvienu uždelsimo atveju turi būti nustatyta konkreti atsakovo kaltė dėl
uždelsimo, tada tik atsiranda prievolė darbdaviui mokėti už uždelsimo laiką.
Nesant darbdavio kaltės, teismai neturėjo taikyti DSĮ 41 str. 2 d. , Atostogų
įstatymo 15 str. 4 d. , Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavė­luotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 p. Priteistos teismo išlaidos
neatitinka CPK 112 str. 3 d. Teismai turėjo taikyti DĮK 115 str. 2 d.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį
skundą atmesti. Jis nurodo, kad iš darbo buvo atleistas 1997 m. spalio 1 d.
Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų, vengė mokėti jam priklausančias
išmokas, susijusias su darbo santykiais, ir dėl to, kad jos nebuvo išmokėtos
laiku, yra tik atsakovo kaltė.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

DSĮ 41 str. 1 d. nustato atsiskaitymo su atleidžiamu iš
darbo darbuotoju tvarką, o šio straipsnio antroji dalis numato, kad kai
uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis
darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Vadinasi, nesant darbdavio kaltės dėl
darbuotojui priklausančių sumų (darbo užmokesčio, kompensacijų, pašalpų ir
pan. ) neišmokėjimo DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka, DSĮ 41 str. 2 d. numatyta
sankcija netaikytina. Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą sumokėti
vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, teismas, nustatęs
uždelsimo atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis uždelsimo
atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą, o teismo
sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl
darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo. Iš šios bylos duomenų matyti, kad
atsakovas privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo
dieną. Teismai nustatė, kad darbdavys neatsiskaitė su ieškovu atleidimo iš
darbo dieną ir laikė, kad atsiskaityti uždelsta dėl darbdavio kaltės. Tačiau
teismų išvados dėl atsakovo kaltės buvimo nėra motyvuotos. Teismai atsakovo
kaltę konstatavo neįvykdę pareigos išsiaiškinti, dėl kokių gi priežasčių nebuvo
atsiskaityta su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Pažymėtina, jog atsakovas
nurodo, kad su ieškovu atleidimo dieną neatsiskaitė vien dėl tos priežasties,
kad pastarasis neatvyko į įmonę. Toks atsakovo aiškinimas nėra paneigtas. Be
to, pagal DSĮ 41 str. 2 d. prasmę darbdavys turi sumokėti darbuotojui vidutinį
darbo užmokestį už laikotarpį, per kurį dėl jo kaltės uždelsta atsiskaityti.
Kai darbdavys, dėl savo kaltės visiškai neatsiskaitęs su atleidžiamu iš darbo
darbuotoju jo atleidimo dieną, vėliau informuoja darbuotoją apie realią
galimybę atsiimti jam priklausančius pinigus, tačiau darbuotojas neatvyksta jų
atsiimti, darbdavio kaltė dėl uždelsimo atsiskaityti pasibaigia, nes pinigų
išmokėjimas tampa priklausomas nuo darbuotojo. Šioje byloje apygardos teismo
kolegija laikė, kad atsakovas kaltas dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu iki
1997 m. lapkričio 14 d. Šią išvadą apygardos teismo kolegija motyvavo tuo, kad
iš byloje esančių įrodymų (b. l. 48) matyti, jog atsakovas 1997 m. lapkričio 14
d. informavo ieškovą apie deponuotus jo vardu pinigus ir prašė atvykti jų
pasiimti. Bylos 48 lape yra atsakovo 1997 m. lapkričio 10 d. rašto ieškovui bei
pašto kvito kopijos, patvirtintos atsakovo. Ieškovas tokio rašto gavimą neigia
(b. l. 51). Apylinkės teismas nutartimi (b. l. 52) buvo įpareigojęs atsakovą
pateikti pašto kvito originalą, tačiau iš bylos duomenų nematyti, kad atsakovas
šį įpareigojimą įvykdė. Taigi apygardos teismo kolegijos išvada dėl atsakovo
kaltės pasibaigimo padaryta nevisiš­kai išaiškinus faktines aplinkybes dėl 1997
m. lapkričio 10 d. rašto įteikimo ieškovui. Minėtos aplinkybės turi reikšmės
DSĮ 41 str. 2 d. taikymui. Kadangi jos nėra visiškai išaiškintos, tai nėra
pakankamo pagrindo teigti, kad teismai DSĮ 41 str. 2 d. pritaikė tinkamai.
Kasatorius nurodo, kad teismai turėjo taikyti DĮK 115
str. 2 d. Ši norma reglamentuoja mokėjimą darbo užmokesčio, kurio darbuotojas
laiku nepasiėmė. Kadangi anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės dėl
atsiskaitymo su ieškovu nėra visiškai išaiškintos, nėra pakankamo pagrindo
daryti išvados dėl DĮK 115 str. 2 d. taikymo šiame ginče.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d.
nutarimu Nr. 100 patvirtinta Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio
apskaičiavimo tvarka. Jos 1 punkte numatyta, kad šios tvarkos laikomasi
prireikus apskaičiuoti dirbančio pagal darbo sutartį darbuotojo vidutinį darbo
užmokestį, kurio pagrindu apmokama už kasmeti­nes atostogas, taip pat išmokomos
išeitinė, bedarbio pašalpos ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos. Pagal
šios tvarkos 6 punktą darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas
vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto vadovaujantis
šia tvarka, dydį dauginant iš darbo dienų (valandų) skai­čiaus darbuotojui
suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo grafiką) laikotarpiu. Iš
bylos duomenų matyti, kad ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis nėra
apskaičiuotas. Byloje apskaičiuotu vienos kalendorinės dienos darbo užmokesčiu
– 49,36 Lt teismai neturėjo pagrindo vadovautis. Dėl šių priežasčių darytina
išvada, kad teismai netinkamai taikė Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimą
Nr. 100.
Kasacinio skundo argumentai, kad nesant darbdavio kaltės
Atostogų įstatymo 15 str. 4 d. ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su
darbo santykiais, pavėl­uotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatytos darbdaviui
sankcijos netaikytinos, yra nepagrįsti. Minėtose teisės normose numatytų
sankcijų darbdaviui taikymą kaltės aspektu sąlygoja tik darbuotojo kaltė: jos
gali būti taikomos tik nesant darbuotojo kaltės. Taigi Lietuvos Respublikos
atostogų įstatymo 15 str. 4 d. ir Delspinigių nusta­tymo už išmokų, susijusių
su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatytų sankcijų
taikymui darbdavio kaltės buvimas ar nebuvimas įtakos neturi.
Tiek DSĮ 41 str. 2 d. , tiek Delspinigių nustatymo už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d.
sankcijas darbdaviui numato iš esmės už tą patį pažeidimą – už neišmokėjimą
nustatytu laiku darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais.
Darbuotoją atleidžiant iš darbo, darbdavys atleidimo dieną privalo darbuotojui
išmokėti visas priklausančias su darbo santy­kiais susijusias išmokas (išskyrus
išeitinę pašalpą, kai darbo sutartis nutraukiama DSĮ 281 str. nurodytais
atvejais), taip pat išmokas, kurios nebuvo sumokėtos nustatytu laiku, ir
delspinigius, jeigu jie priklauso, už šių išmokų nesumokėjimą nustatytu laiku.
Kai su atleistu iš darbo darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio
kaltės, tokio darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį
už uždelsimo laiką. T-ėl Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų,
susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatyta
sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją,
kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja
darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DSĮ 41
str. 1 d. numatytos prievolės, gali būti taikoma DSĮ 41 str. 2 d. numatyta
sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad
teismai tenkino ieškovo prašymą dėl delspinigių priteisimo ir už tą laikotarpį,
kai darbo santykiai tarp šalių jau buvo pasibaigę. T-ėl darytina išvada, kad
teismai pažeidė Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais,
pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. , netinkamai ją išaiškindami ir
taikydami.
CPK 112 str. reguliuoja teismo išlaidų paskirstymą tarp
šalių. CPK 101 str. nurodyta, kad teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis ir
išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos, susijusios su bylos
nagrinėjimu, išvardytos CPK 108 straipsnyje. Vadinasi, CPK 112 str. reguliuoja
tik žyminio mokesčio ir CPK 108 str. išvardytų išlaidų paskirstymą tarp šalių.
Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą regu­liuoja CPK 113 str. , o ne
CPK 112 str. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas šioje byloje žyminio
mokesčio nemokėjo ir neturėjo išlaidų, išvardytų CPK 108 straipsnyje. Taigi
apylinkės teismas, priteisdamas ieškovui 477,90 Lt teismo išlaidų, o apygardos
teismo kolegija, palikdama šią sprendimo dalį nepakeistą, pažeidė CPK 112
straipsnį.
Dėl visų šių priežasčių apskųsti sprendimas ir nutartis
naikintini (CPK 3542 str. 2 d. , 358 str. 1 ir 2 dalys). Iš naujo nagrinėjant
bylą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų
pareikštų reikalavimų (CPK 217 str. 2 d. ), įrašydamas sprendimo rezoliucinėje
dalyje savo išvadas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 5 p. ,

nutarė:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 28 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos
miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             J.
Š-a-

Teisėjai                                                                                                                             A.
D-a-
                                                                            
A. S-is

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.70088 sekundės -