|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 8. Dėl kreditorių ieškinių ir finansinių reikalavimų Nepriklausomai nuo to, ar kreditorius finansinius reikalavimus pateikė tiesiogiai įmonės administratoriui, ar kreditoriaus civilinis ieškinys buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iš baudžiamosios bylos, klausimą dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tvirtindamas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. P-šėjas A. D-a- Civilinė byla Nr. 3K–3–219/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėjas K. Gurinas N U T A R T I S 1999 m. gegužės 31 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko S. G-aus, teisėjų J. J-ės ir A. D-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens K-o J-o J-iaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija” pateiktų teismui tvirtinti fizinių asmenų – indėlininkų kreditorinių reikalavimų sąrašų ir administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų dydžių. Teisėjų kolegija nustatė: Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija” bankroto byloje kreditorinių reikalavimų sąrašai buvo sudaryti pagal Lietuvos Respublikos rajonus ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis išsiųsti apylinkių teismams, pavedant jiems supažindinti su šiais sąrašais indėlininkus. Indėlininkai, kurių netenkino kreditorinių reikalavimų, įtrauktų į sąrašą, dydis, padavė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pareiškimus. Pagal paduotus pareiškimus administratorius, patikslinęs kreditorinių reikalavimų sąrašus, juos pateikė teismui tvirtinti, tačiau dėl dalies kreditorinių reikalavimų dydžių tarp kreditorių ir administratoriaus yra kilęs ginčas. Trečiasis asmuo K. J. J-ius prašė patvirtinti jam kreditorinį reikalavimą 5435 Lt sumai, skaičiuojant palūkanas už 3000 Lt paskolą po 60 proc. nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1996 m. gegužės 10 d. , nes iki šios dienos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” vykdė ūkinę veiklą ir turėjo pajamų. Vilniaus apygardos teismas 1998 m. spalio 27 d. nutartimi K. J. J-iaus prašymą skaičiuoti palūkanas iki 1996 m. gegužės 10 d. atmetė ir konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 str. 6 d. 2 papunktį, iškėlus įmonei bankroto bylą, uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas, mokėjimas. Kadangi įmonei bankroto byla iškelta 1995 m. liepos 21 d. , todėl pagal indėlių sutartis palūkanos kreditoriams, taigi ir trečiajam asmeniui K. J. J-iui, turėtų būti skaičiuojamos iki 1995 m. liepos 21 d. , nes išimčių įstatymas nenumato. Tačiau dėl skaičiavimo netikslumų anksčiau administratoriaus nurodytą 3943 Lt K. J. J-iaus kreditorinio reikalavimo sumą teismas padidino iki 3981 Lt ir tokio dydžio K. J. J-iaus kreditorinį reikalavimą patvirtino. Vilniaus apygardos teismas 1998 m. spalio 27 d. nutartimi išsprendė taip pat ir kitų fizinių asmenų – indėlininkų kreditorinių reikalavimų dydžio patvirtinimo klausimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal K. J. J-iaus ir L. P-io atskiruosius skundus, 1999 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Trečiasis asmuo K. J. J-ius kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. sausio 11 d. nutarties dalį dėl K-o J-o J-iaus kreditorinio reikalavimo pakeisti ir padidinti kreditorinio reikalavimo dydį iki 5435 Lt. Nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus: 1) bylą išnagrinėjusieji teismai neteisingai apskaičiavo kasatoriaus kreditorinio reikalavimo dydį nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1995 m. liepos 21 d. , t. y. iki bankroto bylos iškėlimo reikalavimo dydis turi būti ne 3981 Lt, bet 3987 Lt; 2) 1996 m. vasario 1 d. nutarimu baudžiamojoje byloje kasatoriaus kreditoriniai reikalavimai buvo pripažinti 5269,47 Lt sumai, pripažinus jį civiliniu ieškovu ir nukentėjusiuoju; 3) teismai neįvertino aplinkybės, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” valdyba savo įgaliojimus vykdė iki 1996 m. gegužės 11 d. , kuomet Kauno apygardos teismas nutartimi paskyrė bankrutuojančiai įmonei administratorę A. S-i-ę; iki to laiko buvusios įmonės valdyba sudarinėjo sandorius, taip pat operavo ir kasatoriaus pinigais, todėl palūkanos turi būti skaičiuojamos iki 1996 m. gegužės 10 d. , ir bendra reikalavimo suma sudaro 5435 Lt; 4) teismai neįvertino Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 3 d. , pagal kurią, nustačius tyčinį įmonės bankrotą, kreditoriai, kuriems skolų grąžinimo terminai dar nesuėjo, turi teisę reikalauti grąžinti skolas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įmonės bankrotas tyčiniu pripažintas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. vasario 27 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 1998 m. kovo 14 d. , todėl kasatoriaus kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami netgi iki 1998 m. kovo 14 d. , tačiau kasatorius savo valia apsiribojo palūkanų reikalavimu tik iki 1996 m. gegužės 10 d. ; 5) kitiems kreditoriams, kurie kreipėsi į kitus teismus, bet ne į bankroto bylą iškėlusį teismą, teismų sprendimuose palūkanos buvo skaičiuojamos bei įskaitomos į kreditorinius reikalavimus taip pat ir po bankroto bylos iškėlimo; taip pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Atsiliepime į kasacinį skundą IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” administratorius prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų priimtas nutartis palikti galioti. Jis nurodo, kad visiems indėlininkams palūkanas skaičiavo pagal tą pačią metodiką – remiantis Lietuvos banko valdybos 1993 m. rugsėjo 21 d. nutarimu patvirtintomis Gyventojų indėlių operacijų Lietuvos Respublikos bankuose taisyklėmis ir imant kaip pagrindą 365 dienas metuose. K. J. J-iaus kreditorinis reikalavimas, būtent 3981 Lt sumai, buvo patvirtintas dar Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 7 d. nutartimi, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikinta ne dėl kreditorinio reikalavimo tikslumo, bet dėl neįvertinto dalinio indėlio grąžinimo. Be to, kasatorius netinkamai interpretuoja Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 6 d. dėl įmonės valdymo organų įgaliojimų, nes įsiteisėjusioje 1998 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra įvertinta neteisėta įmonės direktorės J. B-ės bei įmonės valdybos veikla po 1995 m. liepos 21 d. , t. y. po bankroto bylos iškėlimo dienos. Teisėjų kolegija konstatuoja: Visi kasaciniame skunde išdėstyti argumentai yra susiję su teisės normų taikymu, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno iš nurodytų argumentų. 1. Palūkanų už kreditorių indėlius dydžio aritmetinio skaičiavimo klausimas teisės normų taikymo atžvilgiu yra aktualus tuo požiūriu, kad, skaičiuojant palūkanas už indėlius visiems atsakovo kreditoriams, turi būti laikomasi vienodos metodikos. Tik tokiu atveju bus užtikrintas visų kreditorių lygiateisiškumas bei vienodas jų teisėtų interesų gynimas. Teismas, patikslindamas trečiojo asmens K. J. J-iaus kreditorinį reikalavimą ir jį padidindamas nuo 3943 Lt iki 3981 Lt (bet ne iki 3987 Lt), pagrįstai vadovavosi Lietuvos banko valdybos 1993 m. rugsėjo 21 d. nutarimu (protokolo Nr. 31) patvirtintų Gyventojų indėlių operacijų Lietuvos Respublikos bankuose taisyklių 1 priede nustatyta palūkanų skaičiavimo bendra metodika (išskyrus tai, kad skaičiuojant buvo laikomasi 365 dienų skaičiaus metuose, o metodikoje skaičiuojama 360 dienų metuose). 2. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (1992 m. rugsėjo 15 d. įstatymas Nr. I–2880) 9 str. 1 d. teismui iškėlus įmonės bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos pareikšti administratoriui savo finansinius reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalis (1996 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. I–1632) numatė, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditorių civiliniai ieškiniai, pareikšti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įmonės administratorius įpareigotas sudaryti kreditorių reikalavimų sąrašą, pateikti jį tvirtinti teismui, taip pat ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo 7 str. 3 d. 4 p. ). Administratorius, pateikdamas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašą, turi informuoti teismą apie tai, kurių kreditorių, kokius reikalavimus ir kokiu pagrindu jis laiko nepagrįstais. Sprendimą dėl tokių reikalavimų įtraukimo į sąrašą ir dėl kreditorinių reikalavimų dydžio turi padaryti teismas, tvirtindamas nutartimi pateiktą sąrašą. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius finansinius reikalavimus pateikė tiesiogiai įmonės administratoriui, ar kreditoriaus civilinis ieškinys buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iš baudžiamosios bylos, klausimą dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tvirtindamas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. T-ėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad kreditoriniai reikalavimai jau buvo pripažinti baudžiamojoje byloje, pripažinus jį atitinkamos sumos civiliniu ieškovu. Kita vertus, pripažinimas civiliniu ieškovu parengtiniame tardyme taip pat nereiškia ieškinio pagrįstumo, nes ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimą baudžiamojo proceso tvarka taip pat sprendžia teismas, priimdamas nuosprendį. 3. Įmonių bankroto įstatymo (1992 m. rugsėjo 15 d. , Nr. I–2880 redakcija) 6 str. 7 d. nustatė, kad, teismui iškėlus įmonės bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, be to, uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas. Tai yra imperatyvios įstatymo nuostatos, kurios reiškia, kad nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos buvusių įmonės valdymo organų veiksmai yra neteisėti, atlikti viršijant jiems suteiktus įgaliojimus, todėl negali sukelti teisinių pasekmių. Kita vertus, palūkanų už indėlius skaičiavimo terminas įstatyme siejamas ne su įmonės valdymo organų teisėta ar neteisėta veikla po bankroto bylos iškėlimo, bet su pačiu bankroto bylos iškėlimo įmonei faktu. Kad palūkanos skaičiuojamos tik iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos, taip pat yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1997 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 19, kuriuo buvo aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „WDB”. T-ėl teismų išvada K. J. J-iui skaičiuoti delspinigius iki 1995 m. liepos 21 d. , t. y. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, yra teisėta ir pagrįsta, nes minėtos teisės normos jokių išimčių nenumato. 4. Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 3 d. numato, kad nustačius tyčinį įmonės bankrotą, kreditoriai, kuriems skolų grąžinimo terminai dar nesuėjo, turi teisę reikalauti grąžinti skolas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi ši teisės norma, kuria savo argumentus grindžia kasatorius, iš viso nereglamentuoja klausimų, susijusių su palūkanų už indėlius skaičiavimo terminais įmonės bankroto atveju. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir per nustatytą terminą pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 176 str. 1 d. ). Taigi jei prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai pagal bendrą taisyklę iš skolininko galima reikalauti prievolę įvykdyti tik tada, kai prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 3 d. iš šios taisyklės numato išimtį, kad tyčinio įmonės bankroto atveju reikalauti grąžin-ti skolas kreditorius įgyja teisę, nors prievolės įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs. 5. Pagal CPK 396 str. 8 p. teismo antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas teismui, iškėlusiam bankroto bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taigi ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui; revizuoti kitų teismų sprendimus, kuriais išspręsti kreditorių turtiniai reikalavimai, bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės (CPK 14 str. ); teismų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas bendra civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Teismas privalo spręsti bylas, taigi ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti kreditorių reikalavimų pagrįstumo klausimus tik remiantis Lietuvos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais galiojančiais teisės aktais (CPK 11 str. ). Taigi įstatymas nenumato galimybės teismui sprendžiant civilinius ginčus remtis kitose bylose teismų priimtais sprendimais. Teismo sprendimas vienoje byloje gali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjant kitas civilines bylas tik tais atvejais, kai bylose dalyvauja tie patys asmenys (CPK 61 str. ). T-ėl kasatoriaus argumentas, kad teismas pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, yra nepagrįstas. Kadangi žemesniųjų teismų nutartys, kuriose išspręstas kasatoriaus K. J. J-iaus kreditorinio reikalavimo dydžio klausimas, yra teisėtos ir pagrįstos, jos paliekamos galioti, o kasacinis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. , nutarė: Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistas. Teisėjų kolegijos pirmininkas S. G-us Teisėjai J. J-ė A. D-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |