Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5252: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 10. Dėl vaikų teisių
apsaugos tarnybų dalyvavimo iškeldinimo

gyvenamųjų patalpų bylose

Nagrinėjant bylas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
priklausančių savivaldybėms, kai kartu su nuomininku nesuteikiant kitos
gyvenamosios patal­pos yra iškeldinami ir nuomininko nepilnamečiai vaikai,
teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 55 straipsnio 2 dalimi, turi įtraukti į
bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

P-šėjas V. M-a-                                                      Civilinė byla Nr. 3K–3–231/1999 m.
Kasacinės instancijos teismo
pranešėjas L. M-s

N U T A R T I S

1999 m. birželio 2
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko J. Š-o,
teisėjų J. J-ės ir V. M-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo R-o K-ės kasacinį skundą dėl Panevėžio
apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. nutarties (1998 m. gruodžio 10 d.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo
įgyvendinimo įstatymo 3 str. ) civili­nėje bylo­­je pagal ieškovo UAB „Panevėžio
būstas” ieškinį atsakovams – J-i K-ei, R-ai Nosevičienei, R-ui
K-ei ir R-ai K-aitei dėl gyvenamo­sios patalpos nuomos mokesčio
išieškojimo ir iškeldinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas UAB „Panevėžio būstas” 1998 m. balandžio 20 d.
kreipėsi su ieški­niu į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Ieškininiame
pareiškime ieškovas nurodė, kad su atsakove J. K-e 1995 m. spalio 8 d. buvo
sudaryta Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos
sutartis, pagal kurią atsakovei išnuomotas butas, esantis Panevėžyje, M-ų
g. 29–34. Kartu su atsa­kove bute registruoti jos pilnamečiai vaikai:
R. Nosevičienė, R. K-ė, R. K-aitė, taip pat nepilnamečiai atsakovės anūkai:
N-us Nosevičius, gimęs 1984 m. , ir L-a K-aitė, gimusi 1986 m. Pagal
nuomos sutartį atsakovai įsipareigojo laiku mokėti buto eksploatavimo ir
teikiamų paslaugų mokesčius. Tačiau šios pareigos atsakovai daugiau kaip šešis
mėnesius nevykdė – ieškinio pareiškimo dieną atsa­kovų skola sudarė 6408,74 Lt.
T-ėl ieškovas, remdamasis Lietuvos CK 176, 195 ir 351 straipsniais, prašė
priteisti iš atsakovų 6408,74 Lt nesumokėtų mokesčių, nutrau­­kti 1995 m.
spalio 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus bei
nepilnamečius jų šeimos narius nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 1998 m. gegužės 18 d.
sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, išnagrinėjęs bylą atsakovams nedalyvaujant
(šaukimai buvo įteikti, neatvykimo priežastis nežinoma), ieškinį patenkino. Iš
atsakovų J. K-ės, R. Nosevičienės, R. K-ės ir R. K-aitės teismas
solidariai priteisė 6408,74 Lt nesumokėtų mokesčių, nutraukė 1995 m. spalio 8
d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir atsakovus kartu su jų nepilnamečiais
vaikais iškeldino iš užimamų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos
(b. l. 20).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagri­nėjusi bylą kasacine tvarka pagal R. K-ės kasacinį
skundą, 1998 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo
sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad R. K-ė registruotas
adresu: Panevėžys, M-ų g. 29–34 nuo 1988 m. birželio 30 d. T-ėl šaukimas
jam buvo siunčiamas šiuo adresu. Šauki­mas buvo įteiktas R. K-ės motinai
J. K-ei. Taigi R. K-ė buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą
ir laiką. N-s R. K-ė pateikė pažymą, kad jis nuo 1989 m. liepos mėnesio
neregistruotas gyvena Krekenavoje, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas atleisti
jį nuo mokesčių už naudojimąsi gyvenamąja patalpa, kurioje yra registruotas.
Toks R. K-ės atleidimo nuo mokesčių pagrindas nėra numatytas 1992 m. rugsėjo
25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje „Savivaldybių gyvenamųjų
patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarkoje”, 1995 m. balandžio 27 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 604 „Dėl savivaldybių gyve­namųjų
patalpų nuomos mokesčių” ir Lietuvos Respublikos komunalinio ūkio ir paslaugų departamento
1993 m. sausio 5 d. išaiškinime. Teismo nuomone, R. K-ė turėjo galimybę
netrukdomas išsiregistruoti iš gyvenamosios patalpos. Kadangi jis to nepadarė,
tai jis, kaip pilnametis nuomininko šeimos narys ir kaip buvęs šeimos narys,
atsako solidariai su nuomininku (b. l. 47–48).
Kasaciniu skundu R. K-ė prašo panaikinti Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 16
d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. sprendimo
dalį, pagal kurią iš jo solidariai priteista 6408,74 Lt. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1) bute, esančiame Panevėžyje, M-ų g. 29–34, jis
negyvena nuo 1989 m. , nes sukūręs šeimą apsigyveno Panevėžio r. Krekenavos
kaime, kur gyvena iki šiol ir moka visus mokesčius už komunalines paslaugas;
2) jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio
vietą ir laiką, nes kasatoriaus motina, kuriai buvo įteiktas šaukimas, jam
šaukimo neperdavė, su motina kasatorius jokių ryšių nepalaiko;
3) apie teismo posėdį kasatoriui nebuvo pranešta ir
nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme;
4) 1995 m. spalio 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos
sutarties 5 punktas numato, kad visas pareigas, kylančias iš šios sutarties,
vykdo nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su nuomininku. Kasatorius su
buto nuomininku kartu negyvena nuo 1989 m. , todėl jis šios sutarties neprivalo
vykdyti ;
5) mokesčiai priskaičiuoti už laikotarpį nuo 1991 m. ,
remiantis sutartimi, kuri sudaryta tik 1995 m. spalio 8 d.
Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos CPK 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad
kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina
apskųstus sprendimus ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinis
teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus.
Kasatorius kasaciniame skunde nurodo du teisinius
argumentus. Pirma, teigia­ma, kad kasatoriui nebuvo tinkamai pranešta apie
bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Antra, teigiama, kad kasatorius nepagrįstai
pripažintas solidariu skolininku pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Šie argumentai yra teisės klausimai, todėl teisėjų kolegija turi pasisakyti dėl
kiekvieno iš jų. Kiti kasacinio skundo argumentai yra fakto klausimai, todėl
teisėjų kolegija jų neanalizuoja.
Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra
netinkamas pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme (CPK 3542 str. 4 d. 1 p. ). Sprendžiant,
ar dalyvaujantis byloje asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio
vietą ir laiką, reikia vadovautis Lietuvos CPK 128–133 straipsniuose
nustatytomis taisyklėmis. Pagal CPK 128 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam
pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, šaukimas pristatomas šalies ar
kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu. Ieškovas ieškininiame
pareiški­me kasatoriaus R. K-ės adresą nurodė pagal įregistravimo duomenis,
t. y. Panevėžys, M-ų g. 29–34. T-ėl teismas pranešimą apie bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką pagrįstai siuntė ieškovo nurodytu adresu. N-s
kasatorius R. K-ė šiuo adresu faktiškai negyveno, jam adresuotą šaukimą priėmė
jo motina, kuri pagal CPK 131 straipsnio 2 dalį privalėjo, esant pirmai
galimybei, tuojau įteikti jį adresatui. Aplin­kybė, kad asmuo, priėmęs kitam
asmeniui adresuotą pranešimą, pažeisdamas CPK 131 straipsnio 2 dalį, jo
adresatui neįteikia, negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad
teismas tinkamai nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Byloje
esantys duomenys patvirtina, kad pranešimas apie bylos nagrinėjimą kasacine
tvarka kasatoriui buvo išsiųstas kasaciniame skunde jo paties nurodytu adresu
(b. l. 40). T-ėl CPK normos, reguliuojančios šaukimų ir parnešimų įteikimo tvarką,
nebuvo pažeistos, o aptariamas kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir
atmestinas (CPK 3542 str. 5 d. ).
Analizuojant kitą kasacinio skundo argumentą, svarbu
atsakyti į klausimą, ar kasatorius pagrįstai pripažintas nuomininko šeimos
nariu. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
solidariai priteisdama nesumokėtus mokesčius iš kasatoriaus R. K-ės, rėmėsi
tuo, kad jis yra priregistruotas ginčo gyvenamo­joje patalpoje, ir todėl yra
pilnametis nuomininko šeimos narys. Tačiau galiojantys įstaty­mai nuomininko
šeimos nario statuso nesieja su registracija. Pagal Lietuvos CK 329 straipsnio
1 dalį nuomininko šeimos nario statusas siejamas su gyvenimu kartu. Pagal šio
straipsnio 4 dalį pilnamečiai nuomininko vaikai, apsigyvendami nuo­mojamoje
patalpoje, tampa nuomininko šeimos nariais tik tuo atveju, jei jie su
nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo
sutinka. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, iš kurios kilo nuomininkės
J. K-ės prievolės, sudaryta 1995 m. spalio 8 d. (b. l. 6). Kasatoriaus
pateiktoje pažymoje nurodyta, kad jis gyvena Krekenavoje nuo 1989 m. liepos
mėnesio (b. l. 26). Tokiu būdu gyvenamosios patalpos nuomos sudarymo momentu
kasatorius R. K-ė ne­buvo nuomininko šeimos narys ir juo netapo po šios
sutarties sudarymo. Lietuvos CK 330 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal
prievoles, kylančias iš nuomos sutarties, solidariai su nuomininku atsako tik
pilnamečiai nuomininko šeimos nariai ar buvę šeimos nariai. Kadangi R. K-ė
nuomos sutarties sudarymo momentu nebuvo nuomininko šeimos narys (nuomininko
šeimos nariu jis nustojo būti nuo 1989 m. liepos mėnesio, kai baigėsi gyvenimas
kartu su nuomininku) ir juo netapo vėliau, jokios prievolės pagal šią nuomos
sutartį jam negali atsirasti.
V-inant registraciją reikia turėti omenyje, kad tai yra
iš tarybinės teisės sistemos paveldėtas institutas, nebūdingas demokratinei
valstybei. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad 1998 m. liepos 2 d. priėmus
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą registracijos sistema nuo 1999 m.
liepos 1 d. panaikinama. Įvertinus tai, kad dažnai asmens įregistravimo ir jo
faktinio gyvenimo vietos gali nesutapti, registracija teismų praktikoje niekada
nebuvo pripažįstama vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvir­tinančiu, kad
asmuo gyvena konkrečioje vietoje. Nuomininko pripažinimui šeimos nariu lemiamą
reikšmę turinčia laikytina ne asmens registracija, o jo faktinė gyve­namoji
vieta. Šie argumentai patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismas ir Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija netinkamai aiškino ir
taikė Lietuvos CK 329 ir 330 straipsnius (CPK 3542 str. . 2 d. ). Kadangi iš
kasatoriaus nesumokėti mokesčiai yra išieškoti nepagrįstai ir dėl to turi
keistis kitų nuomininko pilnamečių šeimos narių civilinės atsakomybės dydis,
teismų sprendimas bei nutartis naikinti ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų
kolegija, remdamasi Lietuvos CPK 358 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į
šios bylos precedentinę reikšmę bei būtinumą ginti viešą interesą, peržengia
kasacinio skundo ribas ir konstatuoja esant kitus teisės pažeidimus, teismų
padarytus nagrinėjant šią bylą. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne tik
pilnamečių, bet ir nepilnamečių nuomininko šeimos narių iškeldinimo klausimas.
Teismai, nagrinėdami bylas, kuriose sprendžiamas vaikų teisių ir pareigų
klausimas, turi taikyti atitinkamas teisės normas, prioritetiškai ginančias
vaikų teises ir interesus. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublika ratifikavo
Jungtinių T-ų vaiko teisių konvenciją. Šios Konvencijos 3 straipsnis
įpareigoja visas institucijas, taip pat ir teismus, veikti išimtinai vaiko
interesais. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį vaikui turi būti būtinai
suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio
nagrinėjimo metu tiesio­giai ar per atstovą, ar atitinkamą organą.
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžia­­mas klausimas dėl bute gyvenančių
nepilnamečių vienos pagrindinių teisių – teisės į gyvenamąją patalpą. Pagal
1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
4 straipsnio 5 punktą nei vienas vaikas negali būti
paliktas be gyvenamojo būsto. T-ėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo CPK
55 straipsnio 2 dalies tvarka įtraukti į bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybą,
kad ji padėtų nepilnamečiams išdėstyti savo poziciją dėl iškeldinimo. Pagal
Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respub­likos Vyriausybės 1994 m. gegužės 13 d. nutarimu
Nr. 370, 4. 3, 5. 8, 6. 1, 6. 14 punktus Vaikų teisių apsaugos tarnyba gina vaikų
interesus įvairiose valstybės institucijose, taip pat ir teismuose, teikia
teismams išvadas, atstovauja vaikams. Tik teismui pranešus, kad yra nagrinėjama
byla dėl nepilnamečių iškeldinimo, ši tarnyba galės tinkamai įgyvendinti jai
pavestas funkcijas ir pasirūpinti, kad vaikai neliktų be gyvenamojo būsto.
Remdamasi šiais argumentais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylas dėl
iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, priklausančių savivaldybėms, kai kartu su
nuomininku nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra iškeldinami ir nuomi­­ninko
nepilnamečiai vaikai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 55 straipsnio 2
dalimi, turi įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu Vaikų teisių apsaugos
tarnybą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos
CPK 358 straipsnio 2 dalimi bei CPK 368 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18
d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1998 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti
iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui naujos sudėties.
2. Pasiūlyti paskelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo biuletenyje.
3. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.


Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             J.
Š-a-

Teisėjai                                                                                                                             J.
J-ė

                                                                                                                                         V.
M-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.76262 sekundės -