|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 10. Dėl vaikų teisių apsaugos tarnybų dalyvavimo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bylose Nagrinėjant bylas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, priklausančių savivaldybėms, kai kartu su nuomininku nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra iškeldinami ir nuomininko nepilnamečiai vaikai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 55 straipsnio 2 dalimi, turi įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu Vaikų teisių apsaugos tarnybą. P-šėjas V. M-a- Civilinė byla Nr. 3K–3–231/1999 m. Kasacinės instancijos teismo pranešėjas L. M-s N U T A R T I S 1999 m. birželio 2 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko J. Š-o, teisėjų J. J-ės ir V. M-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R-o K-ės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. nutarties (1998 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 str. ) civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio būstas” ieškinį atsakovams – J-i K-ei, R-ai Nosevičienei, R-ui K-ei ir R-ai K-aitei dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio išieškojimo ir iškeldinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas UAB „Panevėžio būstas” 1998 m. balandžio 20 d. kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Ieškininiame pareiškime ieškovas nurodė, kad su atsakove J. K-e 1995 m. spalio 8 d. buvo sudaryta Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei išnuomotas butas, esantis Panevėžyje, M-ų g. 29–34. Kartu su atsakove bute registruoti jos pilnamečiai vaikai: R. Nosevičienė, R. K-ė, R. K-aitė, taip pat nepilnamečiai atsakovės anūkai: N-us Nosevičius, gimęs 1984 m. , ir L-a K-aitė, gimusi 1986 m. Pagal nuomos sutartį atsakovai įsipareigojo laiku mokėti buto eksploatavimo ir teikiamų paslaugų mokesčius. Tačiau šios pareigos atsakovai daugiau kaip šešis mėnesius nevykdė – ieškinio pareiškimo dieną atsakovų skola sudarė 6408,74 Lt. T-ėl ieškovas, remdamasis Lietuvos CK 176, 195 ir 351 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovų 6408,74 Lt nesumokėtų mokesčių, nutraukti 1995 m. spalio 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus bei nepilnamečius jų šeimos narius nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Panevėžio miesto apylinkės teismas 1998 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, išnagrinėjęs bylą atsakovams nedalyvaujant (šaukimai buvo įteikti, neatvykimo priežastis nežinoma), ieškinį patenkino. Iš atsakovų J. K-ės, R. Nosevičienės, R. K-ės ir R. K-aitės teismas solidariai priteisė 6408,74 Lt nesumokėtų mokesčių, nutraukė 1995 m. spalio 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir atsakovus kartu su jų nepilnamečiais vaikais iškeldino iš užimamų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b. l. 20). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka pagal R. K-ės kasacinį skundą, 1998 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad R. K-ė registruotas adresu: Panevėžys, M-ų g. 29–34 nuo 1988 m. birželio 30 d. T-ėl šaukimas jam buvo siunčiamas šiuo adresu. Šaukimas buvo įteiktas R. K-ės motinai J. K-ei. Taigi R. K-ė buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką. N-s R. K-ė pateikė pažymą, kad jis nuo 1989 m. liepos mėnesio neregistruotas gyvena Krekenavoje, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas atleisti jį nuo mokesčių už naudojimąsi gyvenamąja patalpa, kurioje yra registruotas. Toks R. K-ės atleidimo nuo mokesčių pagrindas nėra numatytas 1992 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje „Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarkoje”, 1995 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 604 „Dėl savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių” ir Lietuvos Respublikos komunalinio ūkio ir paslaugų departamento 1993 m. sausio 5 d. išaiškinime. Teismo nuomone, R. K-ė turėjo galimybę netrukdomas išsiregistruoti iš gyvenamosios patalpos. Kadangi jis to nepadarė, tai jis, kaip pilnametis nuomininko šeimos narys ir kaip buvęs šeimos narys, atsako solidariai su nuomininku (b. l. 47–48). Kasaciniu skundu R. K-ė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, pagal kurią iš jo solidariai priteista 6408,74 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1) bute, esančiame Panevėžyje, M-ų g. 29–34, jis negyvena nuo 1989 m. , nes sukūręs šeimą apsigyveno Panevėžio r. Krekenavos kaime, kur gyvena iki šiol ir moka visus mokesčius už komunalines paslaugas; 2) jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes kasatoriaus motina, kuriai buvo įteiktas šaukimas, jam šaukimo neperdavė, su motina kasatorius jokių ryšių nepalaiko; 3) apie teismo posėdį kasatoriui nebuvo pranešta ir nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme; 4) 1995 m. spalio 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5 punktas numato, kad visas pareigas, kylančias iš šios sutarties, vykdo nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su nuomininku. Kasatorius su buto nuomininku kartu negyvena nuo 1989 m. , todėl jis šios sutarties neprivalo vykdyti ; 5) mokesčiai priskaičiuoti už laikotarpį nuo 1991 m. , remiantis sutartimi, kuri sudaryta tik 1995 m. spalio 8 d. Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Lietuvos CPK 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo du teisinius argumentus. Pirma, teigiama, kad kasatoriui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Antra, teigiama, kad kasatorius nepagrįstai pripažintas solidariu skolininku pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Šie argumentai yra teisės klausimai, todėl teisėjų kolegija turi pasisakyti dėl kiekvieno iš jų. Kiti kasacinio skundo argumentai yra fakto klausimai, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra netinkamas pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 3542 str. 4 d. 1 p. ). Sprendžiant, ar dalyvaujantis byloje asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, reikia vadovautis Lietuvos CPK 128–133 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal CPK 128 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, šaukimas pristatomas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu. Ieškovas ieškininiame pareiškime kasatoriaus R. K-ės adresą nurodė pagal įregistravimo duomenis, t. y. Panevėžys, M-ų g. 29–34. T-ėl teismas pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pagrįstai siuntė ieškovo nurodytu adresu. N-s kasatorius R. K-ė šiuo adresu faktiškai negyveno, jam adresuotą šaukimą priėmė jo motina, kuri pagal CPK 131 straipsnio 2 dalį privalėjo, esant pirmai galimybei, tuojau įteikti jį adresatui. Aplinkybė, kad asmuo, priėmęs kitam asmeniui adresuotą pranešimą, pažeisdamas CPK 131 straipsnio 2 dalį, jo adresatui neįteikia, negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad teismas tinkamai nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pranešimas apie bylos nagrinėjimą kasacine tvarka kasatoriui buvo išsiųstas kasaciniame skunde jo paties nurodytu adresu (b. l. 40). T-ėl CPK normos, reguliuojančios šaukimų ir parnešimų įteikimo tvarką, nebuvo pažeistos, o aptariamas kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 3542 str. 5 d. ). Analizuojant kitą kasacinio skundo argumentą, svarbu atsakyti į klausimą, ar kasatorius pagrįstai pripažintas nuomininko šeimos nariu. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, solidariai priteisdama nesumokėtus mokesčius iš kasatoriaus R. K-ės, rėmėsi tuo, kad jis yra priregistruotas ginčo gyvenamojoje patalpoje, ir todėl yra pilnametis nuomininko šeimos narys. Tačiau galiojantys įstatymai nuomininko šeimos nario statuso nesieja su registracija. Pagal Lietuvos CK 329 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nario statusas siejamas su gyvenimu kartu. Pagal šio straipsnio 4 dalį pilnamečiai nuomininko vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, tampa nuomininko šeimos nariais tik tuo atveju, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, iš kurios kilo nuomininkės J. K-ės prievolės, sudaryta 1995 m. spalio 8 d. (b. l. 6). Kasatoriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, kad jis gyvena Krekenavoje nuo 1989 m. liepos mėnesio (b. l. 26). Tokiu būdu gyvenamosios patalpos nuomos sudarymo momentu kasatorius R. K-ė nebuvo nuomininko šeimos narys ir juo netapo po šios sutarties sudarymo. Lietuvos CK 330 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties, solidariai su nuomininku atsako tik pilnamečiai nuomininko šeimos nariai ar buvę šeimos nariai. Kadangi R. K-ė nuomos sutarties sudarymo momentu nebuvo nuomininko šeimos narys (nuomininko šeimos nariu jis nustojo būti nuo 1989 m. liepos mėnesio, kai baigėsi gyvenimas kartu su nuomininku) ir juo netapo vėliau, jokios prievolės pagal šią nuomos sutartį jam negali atsirasti. V-inant registraciją reikia turėti omenyje, kad tai yra iš tarybinės teisės sistemos paveldėtas institutas, nebūdingas demokratinei valstybei. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad 1998 m. liepos 2 d. priėmus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą registracijos sistema nuo 1999 m. liepos 1 d. panaikinama. Įvertinus tai, kad dažnai asmens įregistravimo ir jo faktinio gyvenimo vietos gali nesutapti, registracija teismų praktikoje niekada nebuvo pripažįstama vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad asmuo gyvena konkrečioje vietoje. Nuomininko pripažinimui šeimos nariu lemiamą reikšmę turinčia laikytina ne asmens registracija, o jo faktinė gyvenamoji vieta. Šie argumentai patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos CK 329 ir 330 straipsnius (CPK 3542 str. . 2 d. ). Kadangi iš kasatoriaus nesumokėti mokesčiai yra išieškoti nepagrįstai ir dėl to turi keistis kitų nuomininko pilnamečių šeimos narių civilinės atsakomybės dydis, teismų sprendimas bei nutartis naikinti ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos CPK 358 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į šios bylos precedentinę reikšmę bei būtinumą ginti viešą interesą, peržengia kasacinio skundo ribas ir konstatuoja esant kitus teisės pažeidimus, teismų padarytus nagrinėjant šią bylą. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne tik pilnamečių, bet ir nepilnamečių nuomininko šeimos narių iškeldinimo klausimas. Teismai, nagrinėdami bylas, kuriose sprendžiamas vaikų teisių ir pareigų klausimas, turi taikyti atitinkamas teisės normas, prioritetiškai ginančias vaikų teises ir interesus. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublika ratifikavo Jungtinių T-ų vaiko teisių konvenciją. Šios Konvencijos 3 straipsnis įpareigoja visas institucijas, taip pat ir teismus, veikti išimtinai vaiko interesais. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį vaikui turi būti būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai ar per atstovą, ar atitinkamą organą. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bute gyvenančių nepilnamečių vienos pagrindinių teisių – teisės į gyvenamąją patalpą. Pagal 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktą nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. T-ėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo CPK 55 straipsnio 2 dalies tvarka įtraukti į bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad ji padėtų nepilnamečiams išdėstyti savo poziciją dėl iškeldinimo. Pagal Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 370, 4. 3, 5. 8, 6. 1, 6. 14 punktus Vaikų teisių apsaugos tarnyba gina vaikų interesus įvairiose valstybės institucijose, taip pat ir teismuose, teikia teismams išvadas, atstovauja vaikams. Tik teismui pranešus, kad yra nagrinėjama byla dėl nepilnamečių iškeldinimo, ši tarnyba galės tinkamai įgyvendinti jai pavestas funkcijas ir pasirūpinti, kad vaikai neliktų be gyvenamojo būsto. Remdamasi šiais argumentais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, priklausančių savivaldybėms, kai kartu su nuomininku nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra iškeldinami ir nuomininko nepilnamečiai vaikai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 55 straipsnio 2 dalimi, turi įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos CPK 358 straipsnio 2 dalimi bei CPK 368 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutarė: 1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui naujos sudėties. 2. Pasiūlyti paskelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. 3. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas J. Š-a- Teisėjai J. J-ė V. M-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7731: Svečiai