Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5222: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 11. Dėl pastatų nuomos
ir rekonstrukcijos

Nuomos teisiniai santykiai nuosavybės teisės į
rekonstruotą nuomos objektą ar jo dalį nesukuria; nuosavybės teisė į statybos
naujai pastatytą statinį gali būti įgyjama tik tuo atveju, jei statyba buvo
vykdoma teisėtai, t. y. laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės
aktų reikalavimų.

P-šėjas A. D-a-                                                            Civilinė byla Nr. 3K–3–224/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas E. L-a-

N U T A R T I S

1999 m. birželio 2
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų S. G-aus ir A. D-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pirmoji kregždutė” kasacinį skundą dėl
Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. sausio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pirmoji kregždutė” ieškinį atsakovams –
viešajai įmonei S. D-aus ir S. G-o sporto centras, Kauno miesto valdybai,
Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims – tikrajai
ūkinei bendrijai „Kregždutė”, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir
registro valstybinei įmonei dėl nuosavybės teisės pripažinimo, dėl spren­dimo,
įsakymo bei nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais, dėl
teisinės registracijos panaikinimo ir dėl turto priteisimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas UAB „Pirmoji kregždutė” nurodė, kad 1987–1988
metais gavęs visus reikiamus suderinimus, sutinkant tuometiniam Kūno kultūros
ir sporto kombi­­natui, savo lėšomis ir darbu Sporto g. 1 prisistatė priestatus
1e1p ir 2e1p bei dalį 32,77 kv. m patalpos 1–10 . Nuo to laiko
priestatų patalpomis bei 32,77 kv. m. patalpa 1–10 naudojosi kooperatyvas
„Kregždutė”, vėliau jo teisių perėmėja tikroji ūkinė bendrija „Kregždutė”. UAB
„Pirmoji kregždutė”, TŪB „Kregždutė” teisių ir pareigų perėmėja, taip pat naudojosi
minėtais pastatais. Teisinė registracija pastatams Sporto g. 1 bei priestatams
nebuvo atlikta, tačiau atliekant inventorizaciją buvo nurodoma, kad ginčo
patalpos priklauso ieškovui.
Kauno miesto valdyba 1996 m. vasario 20 d. priėmė
sprendimą Nr. 131, pagal kurį kartu su kitomis patalpomis perdavė ir 440,25 kv.
m. bendro ploto patalpas Sporto g. 1 į S. D-aus ir S. G-o sporto centro
balansą. 1996 m. balandžio 29 d. Kauno apskrities valdytojas įsakymu Nr.
01–1716 nurodė teisiškai įregistruoti pastatus, taip pat ir priestatus 1e1p, 2e1p, S. D-aus ir
S. G-o sporto centro vardu, tai ir buvo padaryta. Ieškovas taip pat nurodė,
jog pastatytų patalpų neužteko vykdyti veiklai, todėl TŪB „Kregždutė”, o vėliau
– UAB „Pirmoji kregždutė” dar papildomai nuomojo patalpas. Sudarant nuomos
sutartis, ieškovui priklausančios patalpos nebuvo įtraukiamos į nuomojamas
patalpas, nes niekas neginčijo, kad priestatai ir 32,72 kv. m. patalpa 1–10
priklauso tam, kas statė; 1996 metais buvo tęsiama nuomos sutartis ir atsakovas
S. D-us ir S. G-o sporto centras pareikalavo, jog į nuomojamas patalpas būtų
įskaitytos ir jų pastatytos patalpos. Nenorėdami nutraukti ūkinės veiklos,
ieškovas buvo priverstas 1996 m. liepos 31 d. sudaryti patalpų nuomos sutartį,
tačiau joje atsakovas įrašė, jog patalpos įtraukiamos į nuomojamų patalpų
bendrą plotą tol, kol tikrieji savininkai įteisins jas savo vardu, tai yra
pripažino, kad patalpos priklauso ieškovui, o dabar tai ginčija.
Ieškovas, vadovaudamasis CK 95, 953, 96, 1171, 1421, 47, 57 straipsniais,
prašė teismą pripažinti jam nuosavybės teisę į 0,59 dalis pastato Sporto g. 1,
Kaune – patalpas, pažymėtas indeksais priestatuose 1e1p, 2e1p, 1–8  4,89 kv. m. , 1–11  12,97 kv. m. , 1–12  25,81 kv. m. , 1–13  29,92 kv. m. , 1–14  14,77 kv. m. , 1–15  22,08 kv. m. , 1–16  2,91 kv. m. , į 0,53 dalis patalpos 1–10, ir
šias patalpas iš atsakovų priteisti. Taip pat ieškovas prašė pripažinti
negaliojančia 1996 m. liepos 31 d. tarp ieškovo ir VĮ S. D-aus ir S. G-o
sporto centras sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalį, pagal
kurią minėtos patalpos išnuomotos ieškovui; panaikinti Kauno apskrities
valdytojo 1996 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 01–1716 dalį dėl šių patal­pų
teisinio įregistravimo VĮ S. D-aus ir S. G-o sporto centras vardu, taip pat
1996 m. vasario 20 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 131 dalį dėl jų
perdavimo į šios įstaigos balansą bei 0,59 dalių pastato Sporto g. 1, Kaune,
priestatų, pažymėtų indeksais 1e1p, 2e1p, ir 32,77 kv. m. patalpos, pažymėtos indeksu 1–10,
registraciją VĮ S. D-aus ir S. G-o sporto centras vardu.
Kauno apygardos teismas 1998 m. gegužės 19 d. sprendimu
ieškinį patenkino.
Teismas nurodė, kad yra nustatyta, jog ginčo patalpas
1987–1993 m. laikotar­piu savo darbu ir lėšomis pastatė kooperatyvas „Kregždutė”
ir TŪB „Kregždutė”, kurių vykdomos veiklos, pareigų ir teisių perėmėjas yra
ieškovas. Pastatai pastatyti pagal buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvo
„Projektuotojas” projektą, kuris 1987 m. rugpjūčio 31 d. buvo suderintas su
nuomotoju, o 1987 m. lapkričio 19 d. – su Kauno miesto vyriausiuoju architektu.
G-ų dėl statybos nebuvo, o pastatytos patalpos nebuvo iki 1996 m. liepos 31
d. įtrauktos į nuomos sutartį, už jas nebuvo mokami nuompinigiai. Teismas,
įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad priestato statyba negali būti
laikoma savavališka statyba. VĮ S. D-aus ir S. G-o sporto centras ieškovo
veiksmų nelaikė savo teisių pažeidimu, statybą leido tam įgaliotas savivaldybės
pareigūnas, o Kauno apskrities viršininko administracijos ir savivaldybės
atstovai neteigia, jog jie nevykdė ginčo pastato dalies teisinės registracijos
pagal tuo metu galiojusių nuostatų reikalavimų apie statybos įregistravimą
savivaldybėje, jo parametras atitinka projektą, priemonių savavališkos statybos
atžvilgiu nebuvo imtasi. Ieškovui nebuvo išmatuotas žemės sklypas, tačiau
statybos priežiūros tarnyba statybos neuždraudė, statinius leido naudoti, o
apskrities viršininkas leido juos teisiškai įregistruoti. Teismas manė, kad
atsakovas turtą įgijo ieškovo sąskaita, be įstatymo ar sandorio nustatyto
pagrindo, todėl ieškovui turi būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo
patalpas. Tai, kad ginčo patalpos buvo įregistruotos kaip valstybinė nuosavybė,
ieškovas sužinojo 1996 m. nuomos sutarties sudarymo metu, kurią buvo priverstas
sudaryti nenaudingomis sąlygomis, nes nenorėjo nutraukti ūkinės veiklos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagri­nėjusi bylą pagal atsakovų VĮ S. D-aus ir S. G-o
sporto centras ir Kauno m. valdybos apeliacinius skundus, 1999 m. sausio 5 d.
sprendimu Kauno apygar­­dos teismo 1998 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir
ieškovo UAB „Pirmoji kregždutė” ieškininius reikalavimus atmetė bei priteisė iš
ieškovo atsakovui VĮ S. D-aus ir S. G-o sporto centras 3469,35 Lt teismo
išlaidų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas UAB „Pirmoji
kregždutė” savo lėšomis ir darbu pastatė priestatus prie nuomojamų patalpų.
Pastatytoji dalis šiuo metu sudaro 0,59 pastato dalį ir techninės apskaitos
byloje yra pažymėta indeksais priestatuose 1e1p, 2e1p – (1–8) 4,89 m2, (1–11) 12,97 m2, (1–12) 25,81 m2, (1–13) 29,92 m2, (1–14) 14,77 m2, (1–15) 22,08 m2, (1–16) 2,98 m2 bei 0,53 dalis
patalpos 1–10. Pagal CK 316 str. 1 d. , jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus,
nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų
išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato
ką kita, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kaip nuomininkui atlyginamos
išlaidos, pagerinus turtą be nuomotojo leidimo.
Pagal CK 316 str. prasmę išeina, kad ieškovas, pagerinęs
atsakovui priklausantį turtą, turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą,
atsižvelgiant į tai, ar pagerinimas padarytas nuomotojui leidus, ar be
nuomotojo leidimo. Įstatymas nenumato, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotojo
turtą, įgyja nuosavybės teisę į nuomotojo turtą. Negyvenamųjų patalpų nuomos
sutartyje nėra numatyta, kaip bus sprendžiamas naujai pastatytų patalpų
klausimas ar kaip turi būti atlyginamos ieškovo išlaidos pagerinus atsakovui
priklausantį turtą. T-ėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CK 316 str.
nuostatomis. Be to, ieškovas negalėjęs nurodyti, kokiu pagrindu UAB „Pirmoji
kregždutė” įgijo nuosavybės teisę į 0,59 dalis pastato, esančio Sporto g. 1,
Kaune. Ieškovo teiginys, kad tai buvo numatyta sutartyje, esąs niekuo
nepagrįstas. T-ėl ieškovo UAB „Pirmoji kregždutė” ieškininį reikalavimą dėl
nuosavybės teisės į 0,59 dalis pastato Sporto g. 1, Kaune, bei dėl šių patalpų
priteisimo ieškovui teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad,
atmetus ieškinį dėl nuosavybės teisės į dalį patalpų pripažinimo, turi būti
atmesti ieškininiai reikalavimai dėl dalies Kauno miesto valdybos 1996 m. vasa­rio
20 d. sprendimo Nr. 131 pripažinimo negaliojančiu, dėl dalies Kauno apskrities
valdytojo 1996 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 01–1716 pripažinimo
negaliojančiu, dėl dalies patalpų teisinės registracijos panaikinimo ir dėl
dalies nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje yra nustatyta, kad
pagal 1996 m. sausio 9 d. perdavimo–priėmimo aktą priestatai, esantys Sporto g.
1 Kaune, kaip valstybės nekil­nojamasis turtas perduoti Kauno miesto
savivaldybės nuosavybėn. Kauno miesto savivaldybė 1996 m. vasario 20 d.
(sprendimo Nr. 131 1. 2 p. ) 440,25 m2 bendrojo ploto patalpas Sporto g. 1 perdavė į nepelno
organizacijos S. D-aus ir S. G-o sporto centro balansą, tai yra pagal CK 99
str. atsakovas viešoji įmonė S. D-aus ir S. G-o sporto centras nurodytas
patalpas valdo, naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis. Šių patalpų
teisinė registracija atlikta S. D-aus ir S. G-o sporto centro vardu. Ieškovo
nurodytais pagrindais nurodyti aktai bei pastatų teisinė registracija negali
būti pripažįstami negaliojančiais. Ieškovas prašė pripažinti nuomos sutartį,
sudarytą 1996 m. liepos 31 d. , iš dalies negaliojančia CK 47 ir 57 straipsnių
pagrindais. Tačiau sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams, yra
galiojanti iki 1999 m. gruodžio 31 d. Negalima laikyti, kad ieškovas buvo
priverstas sudaryti šią sutartį sau nepalankiomis sąlygomis, nes žinojo, kad
visos patalpos įregistruotos atsakovo vardu, ir sutiko išsinuomoti 255,2 m2 bendro ploto
patalpą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo 1999 m. sausio 5 d. sprendimą ir palikti galioti 1998 m.
gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimą. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) priestatai 1e1/p, 2e1/p niekada nebuvo
nuomojami, nes pastatyti naujai, juos pastatė ieškovo pirmtakai – kooperatyvas
„Kregždutė” ir TŪB „Kregždutė”, todėl negalima kalbėti apie nusinuomoto turto
pagerinimą, ir CK 316 str. apeliacinės instancijos teismas pritaikė
nepagrįstai;
2) Įstatymas nedraudžia savo darbu ir lėšomis pasistatyti
statinius ir taip įgyti nuosavybę. Statyba buvo vykdoma pagal suderintą
projektą, įtraukta į generalinį miesto planą, todėl ji nebuvo savavališka. 1993
m. gruodžio 18 d. ir 1996 m. vasario 22 d. atliktų pastatų inventorizacijų metu
atsakovas užsakyme nurodė, kad priestatai 1e1/p ir 2e1/p priklauso
ieškovui ir tai patvirtina buvus tarp šalių susitarimui, jog priestatų
savininkas yra ieškovas, pastatytomis patalpomis naudojosi tik ieškovas.
Kadangi atsakovas įgijo turtą ieškovo sąskaita, be įstatymo ar sandorio
nustatyto pagrindo, todėl privalo jį grąžinti;
3) 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės
turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn” numato, kad savivaldybės
jų nuosavybėn perduotą nekilnojamąjį turtą perleidžia kitiems asmenims tik
teisiškai įregistravus, tačiau Kauno m. valdyba teisinės registracijos
neatliko. Kadangi turtas jau buvo perduotas Kauno m. valdybai, todėl spręsti
teisinės pastatų registracijos klausimo Kauno apskrities viršininkas negalėjo:
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas ir tuo metu galiojusi
Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo ins­trukcija nenumatė, kad
pastatai gali būti teisiškai įregistruoti apskrities viršininko įsakymu.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas VĮ S. D-aus ir
S. G-o sporto centras prašo palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 5 d. sprendimą, o
skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neturi dokumento, įrodančio, kad
ginčo statinys stovi ant jam skirto ar išnuomoto žemės sklypo; pastato Sporto
g. 1 rekonstrukcija atlikta neturint leidimo statybai ir pagal netinkamai
įformintą rekonstrukcijos projektą; ieškovas neįrodė susitarimo buvimo su
atsakovu dėl statinio rekonstrukcijos ar jo pagerinimo.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Visi kasacinio skundo argumentai susiję su ieškovo
įrodinėjama byloje aplinkybe, kad ieškovui nuosavybės teisės į ginčo objektus
pripažinimo pagrindą sudaro naujų statinių, pastatytų ieškovo darbu ir lėšomis,
pastatymo faktas. Nuosavybės teisės įgijimas statybos būdu yra teisės
klausimas, todėl teisėjų kolegija nutartyje pasisako dėl statybos procesą
reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo, atskirai
neakcentuojant atsakymo į konkrečius kasacinio skundo argumentus.
Bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad ieškovo pirmtakai –
kooperatyvas ir tikroji ūkinė bendrija „Kregždutė” – nuo 1987 iki 1993 metų
pabaigos savo darbu ir lėšo­mis atliko nuomojamo iš atsakovo S. D-aus ir
S. G-o sporto centro (anksčiau – Respublikinis sporto kombinatas) pastato –
viešojo maitinimo paviljono, esančio Sporto g. 1, Kaune, rekonstrukciją, t. y.
pastatė priestatus 1e1/p ir 2e1/p ir pertvarkė patalpą 1–10. Remiantis nurodytomis ir
šiuo metu teismų jau nustatytomis aplin­kybėmis, ieškovas prašė pripažinti jam
nuosavybės teisę į pastatytus statinius, kaip į naujus nuosavybės teisės
objektus.
Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą
atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės
teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir pastatant naują
statinį ar rekonstruojant statinį, kai padidinama rekonstruojamo turto vertė.
Tačiau įgyti nuosavybę į statinį, kartu įgyjant visas savininko teises ir
savininko teisių garantijas, galima ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu
atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių
aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas.
G-o patalpų rekonstrukcijos 1987–1993 metais atlikimo
metu statybos procesą reglamentavo šie norminiai aktai: M-strų Tarybos 1976
m. gruodžio 30 d. įsaky­mas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti
gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus
įforminimo tvarkos” bei šiuo nutarimu patvir­tinta leidimų statyti ir
rekonstruoti (. . . ) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir
urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų
statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo”); Vyriausybės
1992 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinti S-ių statybos ir
eksploatavimo valstybės priežiūros nuostatai; Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10
d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai;
M-strų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų
priėmimo naudoti”; Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991 m. gegužės 17 d.
įsakymu Nr. 63 patvirtintos Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklės (RSN
124–91); Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų,
statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Be to, miesto žemės sutei­kimo
statyboms tvarką nurodytoju laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės
kodeksas (ŽK 95 str. 1 p. , 96 str. , 98, 101, 13–22 str. ).
Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30
d. įsakyme Nr. 307 bei šiuo įsakymu patvirtintoje leidimų statyti ir
rekonstruoti pastatus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimus statyti
ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo
miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos
kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų
architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus, be
kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis
dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį
projektą ir darbo brėžinius bei sąmatą; duotus leidimus statybai ar
rekonstrukcijai buvo būtina registruoti tam tikslui skirtose registracijos
knygose. Iš esmės analogiškas statybos užsakovo pareigas – gauti statybos
sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą, turėti parengtą, nustatyta
tvarka suderintą ir patvirtintą statybos projektą, įregistruoti pradedamą
statybą savivaldybėje – nustatė ir Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu
Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punktas. Remiantis
M-strų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų
priėmimo naudoti” 1, 4, 8 punktais bei Baigtų statybų priėmimo naudoti
taisyklių (RSN 124–91) 1, 2, 4, 5, 12 punktų reikalavimais, pastatytus ar
rekonstruo­tus pagal projektą bei parengtus naudoti objektus statytojas
pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti, objektų priėmimą naudoti
komisija įformina aktu, kurį tvirtina komisiją sudariusi miesto vykdomosios
valdžios institucija sprendimu. P-virtintas sprendimu statinio priėmimo
naudoti aktas yra pagrindas atlikti teisinę registraciją, t. y. įteisinti
nuosavybę į pastatytą (rekonstruotą) pastatą, o nustatyta tvarka nepriimtų
objektų eksploatacija draudžiama. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr.
297 patvirtintoje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo
instrukcijoje, galiojusioje ginčo pastato rekonstrukcijos metu, taip pat
numatyta, kad visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai
registruojami, priėmus pastatą naudoti ar pasikeitus savininkui (Instrukcijos
1, 2, 4, 6 punktai). Registruojant nurodytus pastatus, savininkai turėjo
pateikti registro įstaigai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus
(Instrukcijos 8–10 punktai), tarp kurių minimi ir vietos savivaldybių sprendimai,
potvarkiai bei valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti.
Kaip nustatyta byloje, ieškovo pirmtakai, atlikdami
atsakovo pastato Sporto g. 1, Kaune, rekonstrukciją, nurodytų norminių aktų
reikalavimų nepaisė: žemės sklypas faktinio statytojo vardu skirtas ir
nužymėtas nebuvo; nebuvo nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas
rekonstrukcijos projektas; statyba neįregistruota, t. y. jai nebuvo išduotas
leidimas; atlikus pastato rekonstrukciją, objektas nebuvo valstybinės komisijos
priimtas naudoti. T-ėl atlikti ieškovo pirmtakų veiksmai buvo neteisėti.
V-inant teisiškai, kooperatyvas, vėliau TŪB „Kregždutė,” nebuvo statytojas,
todėl tokie veiksmai bei jų rezultatai negalėjo sukelti teisinių pasekmių,
kokias sukelia įteisinta statyba, t. y. negalėjo sukurti nuosavybės teisės į
naujai pastatytą statinį. Tos aplinkybės, kad neteisėtą rekonstrukciją toleravo
nuomotojas ar statybinę veiklą kontroliuojančios institucijos, kad nebuvo
taikomos savavališkai statybai numatytos sankcijos, nedaro šios statybos
teisėta, nes teisė negali atsirasti iš neteisėtų veiksmų.
Žemės sklypas prie pastato Sporto g. 1, Kaune, buvo
skirtas atsakovui naudotis (anksčiau – jo pirmtakui Respublikiniam sporto
kombinatui), tačiau ir patalpų savininkas pastato rekonstrukcijos užsakovu
(statytoju) nebuvo, projekto nerengė, leidimo statybai negavo. Pagal Statybos
pagrindų laikinųjų nuostatų 16. 2 punktą patalpų savininkas, kuriam skirtas
naudojimuisi žemės sklypas, galėjo būti statybos (rekonstrukcijos) užsakovu
pats arba statybos projekto įgyvendinimą sutartimi pavesti kitam asmeniui
(pavyzdžiui, ieškovui), tačiau ir tai įforminta nebuvo. Apibendrindama
išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomos teisiniai
santykiai nuosavybės teisės į rekonstruotą nuomos objektą ar jo dalį nesukuria;
nuosavybės teisė į statybos naujai pastatytą statinį gali būti įgyjama tik tuo
atveju, jei statyba buvo vykdoma teisėtai, t. y. laikantis statybos procesą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį dėl nuosavybės
teisės į rekonstruotus pastatus ieškovui pripažinimo, o kitus ieškininius
reikalavimus atmetė.
Teismai byloje nustatė, kad priestatus prie nuomojamų
patalpų pristatė bei nuomojamas patalpas pertvarkė savo lėšomis ieškovas.
Pastatyti priestatai ir kiti ieškovo nuomojamų patalpų pertvarkymai yra
nuomotojui priklausančio pastato rekonstruk­cija, nes atlikti nuomotojui
skirtame žemės sklype, pristatytos patalpos tiesiogiai susijusios su buvusiomis
patalpomis bendra funkcine paskirtimi (b. l. 17). T-ėl tai nėra naujo
nuosavybės teisės objekto sukūrimas. Kadangi rekonstrukcijos vykdymo metu dar
negaliojo CK 114 straipsnio 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I–459 redakcija,
kuria buvo sureglamentuotas savavališkos statybos pasekmių, taip pat ir
juridiniams asmenims, taikymas, todėl Kauno apskrities valdytojo administracija
1996 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 01–1716 (b. l. 45, 70) galėjo ieškovo
(nuomi­ninko) savavališkai atliktą nuomotojo pastato rekonstrukciją įteisinti
pagrindinio pa­stato valdytojo – S. D-aus ir S. G-o sporto centro vardu.
Kauno apskrities valdytojas jam suteiktų įgalinimų neviršijo, nes priimti tokį
sprendimą turėjo teisę remdamasis Lietuvos Respublikos apskrities valdymo
įstatymo 11 str. 1 d. 7 punktu.
Be to, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovo sąskaita
savavališkai atliktoji atsako­vui priklausančių patalpų rekonstrukcija šiuo
metu yra įteisinta atsakovo vardu, apeliacinės instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, jog esant CK 316 str. numa­tytoms sąlygoms, ieškovas gali
reikalauti nusinuomotam turtui pagerinti įdėtų lėšų atlyginimo.
Remiantis nurodytais motyvais Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 5 d. sprendimas
paliktinas galioti, o kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ,

nutarė:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                             S.
G-us
                                                                                                                
A. D-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.82396 sekundės -