|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 12. Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą apskundimo CPK 240 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą liečia ne tik CPK 240 straipsnio 1 dalyje, tačiau ir CPK 239 straipsnyje išvardytus bylos sustabdymo pagrindus, ir iš bendros taisyklės yra padaryta tik viena išimtis, kada tokia teismo nutartis neskundžiama, tai nutartis sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. P-šėjas A. D-a- Civilinė byla Nr. 3K–7–191/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėja V. G-ė N U T A R T I S 1999 m. birželio 11 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. J-o, teisėjų D. A-ės, A. D-o, S. G-aus, A. M-io, B. S-o ir J. Š-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J-os P-ės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J-os P-ės ieškinį atsakovams A-ui R-ui ir E-ai R-ei dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovė J-a P-ė 1997 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 1995 m. vasario 13 d. atsakovui A. R-ui paskolino 4000 JAV dolerių su 3 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis. 1996 m. rugsėjo 17 d. laidavimo raštu atsakovė E. R-ė pasižadėjo, jos vyrui neišgalint, dalimis išmokėti A. R-o skolą. Įsipareigojimų atsakovai neįvykdė. A. R-a- grąžino tik 1500 JAV dolerių palūkanų bei 500 JAV dolerių skolos. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 14 000 litų skolos. Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 239 str. 5 punktu, civilinę bylą dėl paskolos priteisimo sustabdė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 1999 m. vasario 10 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismai savo išvadas pagrindė šiais motyvais: ties A. R-o parašu paskolos sutartyje yra įrašas „UAB „R-va” ir šios bendrovės antspaudas; atsakovas teigė, jog palūkanos buvo mokamos tol, kol veikė ši bendrovė, o pinigai, žinant ieškovei, buvo investuoti į UAB „R-va”, skolinami bendrovės patalpose, įrašomi į jos pinigų gavimo išdavimo knygą bei žiniaraščius ir toliau bendrovėje vedama jų apskaita; iš Kauno r. Policijos komisariato savivaldybių policijos 1998 m. spalio 7 d. pažymėjimo Nr. 9/2678 ir 1998 m. spalio 27 d. pažymėjimo Nr. 11528 matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 65–1–814–98 tiriama, ar buvęs šiuo metu likviduotos UAB „R-va” direktorius A. R-a- yra kaltas dėl J. P-ės ir kitų indėlininkų indėlių iššvaistymo, ar skolintos pinigų sumos buvo panaudotos UAB „R-va” veikloje kaip apyvartinės lėšos. Pažymima, jog J. P-ės indėlis buvo 4000 JAV dolerių, jai grąžinta 2000 JAV dolerių su 1200 JAV dolerių palūkanų. Kadangi 12 976 Lt negrąžinti, J. P-ė pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Teismai nurodė, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Neišsprendus baudžiamosios bylos nėra aišku, ar A. R-a- civilinėje byloje yra tinkamas atsakovas (CPK 37 str. ). E. R-onienei baudžiamoji byla neiškelta, tačiau prievolę sukuriantį sandorį ji ginčija priešieškiniu, o priešieškinys nagrinėjamas kartu su pradiniu ieškiniu (CPK 152 str. ). Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 2 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario 10 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės apylinkės teismui. Ieškove nurodo, kad teismai pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas. Byloje nėra CPK 239 str. 5 p. numatytų aplinkybių. A. R-a- pinigus skolinosi asmeniškai, bet ne uždarajai akcinei bendrovei „R-va”, ir tai patvirtina sutartis, A. R-o pasižadėjimas skolą išmokėti dalimis, taip pat E. R-ės laidavimo raštas. T-ėl teismų motyvai, kad nėra aišku, ar A. R-a- yra tinkamas atsakovas, prieštarauja nurodytoms aplinkybėms. Ieškovei neturi reikšmės, kur A. R-a- pinigus panaudojo. Ieškovė neprašiusi pripažinti ją baudžiamojoje byloje civiline ieškove, be to, E. R-ei baudžiamoji byla neiškelta. UAB „R-va” yra likviduota, todėl ji negali būti patraukta atsakovu. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo palikti galioti teismų priimtas nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia teismų nutartyse išdėstytais motyvais. Teisėjų kolegija konstatuoja: 1. Dėl CPK 239 straipsnio ir 240 straipsnio 2 dalies aiškinimo Kauno m. apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė vadovaujantis CPK 239 str. 5 punktu. Nutartyje nurodoma, jog ši nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskiruoju skundu. Apylinkės teismas priėmė ieškovės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties sustabdyti bylą ir jį persiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (b. l. 116–117). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. vasario 10 d. nutartimi atskirąjį skundą išnagrinėjo iš esmės ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad tų pačių civilinėje byloje pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu ir apylinkės teismo nutartį dėl bylos sustabdymo paliko galioti. Tokiu būdu abu žemesniosios instancijos teismai pripažino, jog teismo nutartis dėl bylos privalomojo sustabdymo yra skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje dažnai sutinkama atvejų, kai konkrečiose bylose teismai konstatuoja, jog nutartys dėl civilinių bylų privalomojo sustabdymo (CPK 239 str. ) atskiraisiais skundais neskundžiamos, nes CPK 239 straipsnis tiesiogiai to nenumato, o toks bylos sustabdymas galimybės tolesnei bylos eigai neužkerta (pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–28–1998; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–160/99 ir kitos). Esant tokiai teisinei pozicijai, pirmosios instancijos teismai atskiruosius skundus priimti atsisako, o apeliacinės instancijos teismai nutraukia apeliacinį procesą, jei atskirieji skundai priimami nagrinėti. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. bei CPK 12 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normas. T-ėl visų pirma, nagrinėjant ieškovės J-os P-ės kasacinį skundą, iškyla procesinių teisės normų – CPK 239 str. ir 240 str. 2 dalies taikymo ir aiškinimo problema: ar dėl teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą vienu iš CPK 239 straipsnyje numatytų pagrindų galima paduoti atskirąjį skundą. Tai tiesiogiai susiję ir su galimybe dėl teismo nutarties sustabdyti bylą paduoti kasacinį skundą, nes dėl pirmosios instancijos teismų nutarčių, kurios negali būti apskųstos apeliacinės instancijos teismui, yra negalima ir kasacija (CPK 352 str. 5 p. ). Teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK 347 straipsnio 1 dalis numato ne tik tuomet, kada teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas), bet ir tais atvejais, kada tai tiesiogiai numatyta Civilinio proceso kodekse (1 punktas). Taigi tokia CPK 347 str. 1 d. 1 p. konstrukcija „šio kodekso nustatytais atvejais” nereiškia, jog teisė apskųsti nutartį būtinai turi būti numatyta tame pačiame CPK straipsnyje, kuris reguliuoja ir teismo atliekamus procesinius veiksmus. CPK 16 skirsnis reglamentuoja bylos sustabdymo procesinės teisės institutą apskritai, bet ne atskirai, pavyzdžiui, tik privalomąjį bylos sustabdymą ar fakultatyvinį bylos sustabdymą. Nurodytojo skirsnio 241 bei 242 straipsniai taip pat liečia visus – tiek privalomojo, tiek ir fakultatyvinio, bylos sustabdymo atvejus. CPK 240 str. 2 dalyje taip pat kalbama apie galimybę paduoti atskirąjį skundą apskirtai dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, bet ne dėl tokios galimybės tik CPK 240 straipsnyje numatytais atvejais. Tiek civilinės bylos privalomojo, tiek ir fakultatyvinio sustabdymo atvejais teismas priima analogišką procesinį dokumentą – nutartį. CPK 239 ir 240 straipsniuose numatytų bylos sustabdymo pagrindų konkrečioje byloje buvimas ar nebuvimas labai dažnai susiję su bylos aplinkybių faktiniu ir teisiniu įvertinimu. Pavyzdžiui, CPK 239 str. 1 punkte numatytais atvejais teismas turi spręsti kartais sudėtingą procesinio teisių perėmimo galimybės tam tikroje byloje klausimą; 239 str. 4 punkte numatytu atveju sprendžiama, ar tarp dviejų ar daugiau bylų yra prejudicinis ryšys; 239 str. 5 punkte numatytu atveju – turtinių reikalavimų civilinėje ir baudžiamojoje tapatumo klausimas ir t. t. Visais kitais tiek CPK 239 str. , tiek ir 240 str. numatytais bylos sustabdymo atvejais taip pat būtina patikrinti tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą. Taigi dažnai privalomojo bylos sustabdymo vieno iš pagrindų buvimo konstatavimas yra susijęs su vertinimo kriterijų taikymu, todėl ir su didesne teismo klaidos tikimybe bei atitinkamai su būtinumu užtikrinti galimybę teismo nutartį apskųsti. CPK 239 str. numatytais pagrindais sustabdžius bylą, jei tai padaryta be teisėto pagrindo, bylos šalių interesai gali nukentėti netgi labiau, ir bylos sustabdymas trunka žymiai ilgiau negu CPK 240 str. nurodytais bylos sustabdymo atvejais. Tokiu būdu minėtų proceso teisės normų lingvistinė, loginė bei sisteminė analizės leidžia tvirtinti, jog CPK 240 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą liečia ne tik CPK 240 straipsnio 1 dalyje, tačiau ir CPK 239 straipsnyje išvardytus bylos sustabdymo pagrindus, ir iš bendros taisyklės yra padaryta tik viena išimtis, kada tokia teismo nutartis neskundžiama, tai nutartis sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. 2. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų CPK 239 str. 5 punkte numatyta, kad, jei nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu, teismas civilinę bylą privalo sustabdyti. Teismai, kurių nutartys skundžiamos kasaciniu skundu, byloje nustatė, kad Kauno rajono Policijos komisariate iškeltoje baudžiamojoje byloje tiriama, ar atsakovas A. R-a-, buvęs UAB „R-va” direktorius, yra kaltas dėl ieškovės ir kitų indėlininkų indėlių iššvaistymo, ar skolintos pinigų sumos panaudotos UAB „R-va” veikloje kaip apyvartinės lėšos. Baudžiamojoje byloje ieškovė pripažinta civiline ieškove dėl negrąžinto indėlio ir palūkanų, todėl tų pačių civilinėje byloje pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja CPK 239 str. 5 p. taikė teisingai ir civilinę bylą sustabdė pagrįstai. Tuo remiantis kasacinis skundas netenkinamas, o skundžiamos teismų nutartys paliekamos nepakeistos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. , 370 str. 1 d. , nutarė: Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistas. Pasiūlyti šią nutartį paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas Č. J-a- Teisėjai D. A-ė A. D-a- S. G-us A. M-is B. S-a- J. Š-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
8112: Svečiai