Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5252: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 12. Dėl teismo
nutarties sustabdyti bylą apskundimo

CPK 240 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė paduoti
atskirąjį skundą dėl teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą liečia ne tik
CPK 240 straipsnio 1 dalyje, tačiau ir CPK 239 straipsnyje išvardytus bylos
sustabdymo pagrindus, ir iš bendros taisyklės yra padaryta tik viena išimtis,
kada tokia teismo nutartis neskundžiama, tai nutartis sustabdyti bylą dėl
kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

P-šėjas A. D-a-                                                            Civilinė byla Nr. 3K–7–191/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja V. G-ė

N U T A R T I S

1999 m. birželio 11
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Č. J-o,
teisėjų D. A-ės, A. D-o, S. G-aus,
A. M-io, B. S-o ir J. Š-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovės J-os P-ės kasacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 2 d. nutarties ir Kauno apygardos
teismo 1999 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės J-os P-ės ieškinį atsakovams A-ui R-ui ir E-ai
R-ei dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovė J-a P-ė 1997 m. birželio 27 d.
kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 1995 m. vasario 13 d. atsakovui A. R-ui paskolino
4000 JAV dolerių su 3 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis. 1996 m. rugsėjo
17 d. laidavimo raštu atsakovė E. R-ė pasižadėjo, jos vyrui neišgalint,
dalimis išmokėti A. R-o skolą. Įsipareigojimų atsakovai neįvykdė. A. R-a-
grąžino tik 1500 JAV dolerių palūkanų bei 500 JAV dolerių skolos. Ieškovė prašė
priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 14 000 litų skolos.
Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 2 d.
nutartimi, vadovau­damasis CPK 239 str. 5 punktu, civilinę bylą dėl paskolos
priteisimo sustabdė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 1999 m. vasario
10 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismai savo
išvadas pagrindė šiais motyvais: ties A. R-o parašu paskolos sutartyje yra
įrašas „UAB „R-va” ir šios bendrovės antspaudas; atsakovas teigė, jog
palūkanos buvo mokamos tol, kol veikė ši bendrovė, o pinigai, žinant ieškovei,
buvo investuoti į UAB „R-va”, skolinami bendrovės patalpose, įrašomi į jos
pinigų gavimo išdavimo knygą bei žiniaraščius ir toliau bendrovėje vedama jų
apskaita; iš Kauno r. Policijos komisariato savivaldybių policijos 1998 m.
spalio 7 d. pažymėjimo Nr. 9/2678 ir 1998 m. spalio 27 d. pažymėjimo Nr. 11528
matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 65–1–814–98 tiriama, ar buvęs šiuo metu
likviduotos UAB „R-va” direktorius A. R-a- yra kaltas dėl J. P-ės ir
kitų indėlininkų indėlių iššvaistymo, ar skolintos pinigų sumos buvo panaudotos
UAB „R-va” veikloje kaip apyvartinės lėšos. Pažymima, jog J. P-ės
indėlis buvo 4000 JAV dolerių, jai grąžinta 2000 JAV dolerių su 1200 JAV
dolerių palūkanų. Kadangi 12 976 Lt negrąžinti, J. P-ė pripažinta
nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Teismai nurodė, kad tų pačių turtinių
reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos
nagrinėjimu. Neišsprendus baudžiamosios bylos nėra aišku, ar A. R-a-
civilinėje byloje yra tinkamas atsakovas (CPK 37 str. ). E. R-o­nienei
baudžiamoji byla neiškelta, tačiau prievolę sukuriantį sandorį ji ginčija
priešieškiniu, o priešieškinys nagrinėjamas kartu su pradiniu ieškiniu (CPK 152
str. ).
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno m.
apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 2 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 1999
m. vasario 10 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.
Ieškove nurodo, kad teismai pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės
normas. Byloje nėra CPK 239 str. 5 p. numatytų aplinkybių. A. R-a- pinigus
skolinosi asmeniškai, bet ne uždarajai akcinei bendrovei „R-va”, ir tai
patvirtina sutartis, A. R-o pasižadėjimas skolą išmokėti dalimis, taip pat
E. R-ės laidavimo raštas. T-ėl teismų motyvai, kad nėra aišku, ar
A. R-a- yra tinkamas atsakovas, prieštarauja nurodytoms aplinkybėms. Ieškovei
neturi reikšmės, kur A. R-a- pinigus panaudojo. Ieškovė neprašiusi pripa­žinti
ją baudžiamojoje byloje civiline ieškove, be to, E. R-ei baudžiamoji byla
neiškelta. UAB „R-va” yra likviduota, todėl ji negali būti patraukta atsakovu.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo palikti
galioti teismų priimtas nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo, o kasacinį
skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia teismų nutartyse išdėstytais motyvais.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

1. Dėl CPK 239 straipsnio ir 240 straipsnio 2 dalies
aiškinimo
Kauno m. apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 2 d.
nutartimi civilinę bylą sustabdė vadovaujantis CPK 239 str. 5 punktu. Nutartyje
nurodoma, jog ši nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui
atskiruoju skundu. Apylinkės teismas priėmė ieškovės atskirąjį skundą dėl
teismo nutarties sustabdyti bylą ir jį persiuntė nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui (b. l. 116–117). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. vasario 10 d. nutartimi atskirąjį skundą
išnagrinėjo iš esmės ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad tų
pačių civilinėje byloje pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs
su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu ir apylinkės teismo nutartį dėl
bylos sustabdymo paliko galioti. Tokiu būdu abu žemesniosios instancijos
teismai pripažino, jog teismo nutartis dėl bylos privalomojo sustabdymo yra
skundžiama atskiruoju skundu.
Tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje dažnai sutinkama
atvejų, kai konkrečiose bylose teismai konstatuoja, jog nutartys dėl civilinių
bylų privalomojo sustabdymo (CPK 239 str. ) atskiraisiais skundais
neskundžiamos, nes CPK 239 straipsnis tiesiogiai to nenumato, o toks bylos
sustabdymas galimybės tolesnei bylos eigai neužkerta (pvz. , Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gegužės
13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–28–1998; Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2–160/99 ir kitos). Esant tokiai teisinei pozicijai,
pirmo­sios instancijos teismai atskiruosius skundus priimti atsisako, o
apeliacinės instancijos teismai nutraukia apeliacinį procesą, jei atskirieji
skundai priimami nagrinėti.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. bei
CPK 12 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką
taikant ne tik materiali­nės, bet ir procesinės teisės normas. T-ėl visų
pirma, nagrinėjant ieškovės J-os P-ės kasacinį skundą, iškyla
procesinių teisės normų – CPK 239 str. ir 240 str. 2 dalies taikymo ir
aiškinimo problema: ar dėl teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą vienu iš
CPK 239 straipsnyje numatytų pagrindų galima paduoti atskirąjį skundą. Tai
tiesiogiai susiję ir su galimybe dėl teismo nutarties sustabdyti bylą paduoti
kasacinį skundą, nes dėl pirmosios instancijos teismų nutarčių, kurios negali
būti apskųstos apeliacinės instancijos teismui, yra negalima ir kasacija (CPK
352 str. 5 p. ).
Teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK
347 straipsnio 1 dalis numato ne tik tuomet, kada teismo nutartis užkerta
galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas), bet ir tais atvejais, kada tai
tiesiogiai numatyta Civilinio proceso kodekse (1 punktas). Taigi tokia CPK 347
str. 1 d. 1 p. konstrukcija „šio kodekso nustatytais atvejais” nereiškia, jog
teisė apskųsti nutartį būtinai turi būti numatyta tame pačiame CPK straipsnyje,
kuris reguliuoja ir teismo atliekamus procesinius veiksmus. CPK 16 skirsnis
reglamentuoja bylos sustabdymo procesinės teisės institutą apskritai, bet ne
atskirai, pavyzdžiui, tik privalomąjį bylos sustabdymą ar fakultatyvinį bylos
sustabdymą. Nurodytojo skirsnio 241 bei 242 straipsniai taip pat liečia visus –
tiek privalomojo, tiek ir fakultatyvinio, bylos sustabdymo atvejus. CPK 240
str. 2 dalyje taip pat kalbama apie galimybę paduoti atskirąjį skundą apskirtai
dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, bet ne dėl tokios galimybės tik CPK 240
straipsnyje numatytais atvejais. Tiek civilinės bylos privalomojo, tiek ir
fakultatyvinio sustabdymo atvejais teis­­­mas priima analogišką procesinį
dokumentą – nutartį. CPK 239 ir 240 straips­niuo­­­­se numatytų bylos
sustabdymo pagrindų konkrečioje byloje buvimas ar nebuvimas labai dažnai susiję
su bylos aplinkybių faktiniu ir teisiniu įvertinimu. Pavyzdžiui, CPK 239 str. 1
punkte numatytais atvejais teismas turi spręsti kartais sudėtingą procesinio
teisių perėmimo galimybės tam tikroje byloje klausimą; 239 str. 4 punkte
numatytu atveju sprendžiama, ar tarp dviejų ar daugiau bylų yra prejudicinis
ryšys; 239 str. 5 punkte numatytu atveju – turtinių reikalavimų civilinėje ir
baudžiamojoje tapatumo klausimas ir t. t. Visais kitais tiek CPK 239 str. , tiek
ir 240 str. numatytais bylos sustabdymo atvejais taip pat būtina patikrinti tam
tikrų faktinių aplinkybių egzis­tavimą. Taigi dažnai privalomojo bylos
sustabdymo vieno iš pagrindų buvimo konstatavimas yra susijęs su vertinimo
kriterijų taikymu, todėl ir su didesne teismo klaidos tikimybe bei atitinkamai
su būtinumu užtikrinti galimybę teismo nutartį apskųsti. CPK 239 str.
numatytais pagrindais sustabdžius bylą, jei tai padaryta be teisėto pagrindo,
bylos šalių interesai gali nukentėti netgi labiau, ir bylos sustabdymas trunka
žymiai ilgiau negu CPK 240 str. nurodytais bylos sustabdymo atvejais. Tokiu
būdu minėtų proceso teisės normų lingvistinė, loginė bei sisteminė analizės
leidžia tvirtinti, jog CPK 240 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė paduoti
atskirąjį skundą dėl teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą liečia ne tik
CPK 240 straipsnio 1 dalyje, tačiau ir CPK 239 straipsnyje išvardytus bylos
sustabdymo pagrindus, ir iš bendros taisyklės yra padaryta tik viena išimtis,
kada tokia teismo nutartis neskundžiama, tai nutartis sustabdyti bylą dėl kreipimosi
į Konstitucinį Teismą.
2. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
CPK 239 str. 5 punkte numatyta, kad, jei nagrinėjant
bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų
pačių turtinių reikalavimų paten­kinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios
bylos nagrinėjimu, teismas civilinę bylą privalo sustabdyti. Teismai, kurių
nutartys skundžiamos kasaciniu skundu, byloje nustatė, kad Kauno rajono
Policijos komisariate iškeltoje baudžiamojoje byloje tiriama, ar atsakovas
A. R-a-, buvęs UAB „R-va” direktorius, yra kaltas dėl ieškovės ir kitų
indėlininkų indėlių iššvaistymo, ar skolintos pinigų sumos panaudotos UAB
„R-va” veikloje kaip apyvartinės lėšos. Baudžiamojoje byloje ieškovė pripa­žinta
civiline ieškove dėl negrąžinto indėlio ir palūkanų, todėl tų pačių civilinėje
byloje pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos
baudžia­mosios bylos nagrinėjimu.
Esant tokioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismo
teisėja CPK 239 str. 5 p. taikė teisingai ir civilinę bylą sustabdė pagrįstai.
Tuo remiantis kasacinis skundas netenkinamas, o skundžiamos teismų nutartys
paliekamos nepakeistos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ,
370 str. 1 d. ,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 2 d.
nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
1999 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistas.
Pasiūlyti šią nutartį paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo biuletenyje.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                 Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                 D.
A-ė
                                                                                                                             A.
D-a-
                                                                                                                             S.
G-us
                                                                                                                             A.
M-is
                                                                                                                             B.
S-a-
                                                                                                                             J.   Š-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.61102 sekundės -