Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5257: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 13. Dėl susirgimo
profesine liga momento nustatymo

1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo
11 straipsnio 2 dalyje numatytu susirgimo profesine liga nustatymo momentu
reikia laikyti tą dieną, kurią darbuotojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo
diagnozuota profesinė liga.

P-šėjas V. M-a-                                                        Civilinė byla Nr. 3K–3–286/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja A. R-i-ė

n u t a r t i s

1999 m. birželio 14
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
kolegijos pirmininko A. S-aus,
teisėjų V. M-o ir B. S-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo R-o J-o N-io ir atsakovo – AB „S-o
melioracija” kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. vasario
3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. N-io ieškinį atsakovui –
AB „S-o melioracija” dėl žalos, pada­rytos sveikatai, atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas R. J. N-is 1998 m. balandžio 8 d. kreipėsi su
ieškiniu į S-o rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo –
AB „S-o melioracija” žalos, padarytos profesiniu susirgimu, atlyginimą.
Ieškininiame pareiškime ieškovas nurodė, kad nuo 1979 m. gegužės 17 d. iki 1984
m. birželio 1 d. dirbo pas atsakovą šaltkalviu vairuotoju. Nuo 1984 m. birželio
1 d. iki 1984 m. spalio 1 d. dirbo ekska­vatorininko padėjėju, o nuo 1984 m.
spalio 1 d. iki 1997 m. spalio 29 d. – vairuotoju. Iš darbo ieškovas buvo
atleistas 1997 m. spalio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties
įstatymo 26 straipsnio 2 punktą.
1998 m. vasario 23 d. P-ės medicininė socialinės
ekspertizės komisija dėl profesinio susirgimo – vibracinės ligos ieškovui
nustatė III grupės invalidumą ir 50 procentų darbingumo netekimą.
Ieškovas, remdamasis Lietuvos CK 499 straipsniu ir 1997
m. liepos 1 d. Lietu­vos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų
darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu, prašė priteisti iš
atsakovo žalos atlyginimą perio­diniais mokėjimais. Kadangi ieškovas manė, kad
profesine liga susirgo 1988 m. pradžioje, vidutinį darbo užmokestį prašė
apskaičiuoti pagal 1987 m. duomenis.
Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdamas į teisės medicinos ekspertizės išvadą,
kad profesinio susirgimo pradžia – 1994 m. kovo mėnuo, ieškovas papildomu
ieškini­­niu pareiškimu prašė jo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuoti pagal
1993–1994 m. duomenis (b. l. 28–29; 61–62).
S-o rajono apylinkės teismas 1998 m. spalio 26 d.
sprendimu ieškovo ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo AB „S-o
melioracija” 3087,24 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 1998 m. vasario 23
d. iki 1998 m. lapkričio 1 d. , o nuo 1998 m. lapkričio 1 d. iki 1999 m. kovo 1
d. – periodinių išmokų po 390,57 Lt per mėnesį. Teismas sprendime nurodė, kad
teisės medicinos ekspertizės aktas patvir­tina ieškovą, šiam dirbant pas
atsakovą, susirgus profesine liga, kuri prasidėjo apie 1994 m. kovo mėnesį;
1998 m. gegužės 14 d. triukšmo ir vibracijos matavimo aktu nustatyta, kad
automobilio KAMaz 5511 (tokios markės automobiliu dirbo ieškovas) keliamas
triukšmas ir vibracija viršija leistinas normas. Ieškovas profesine liga
susirgo 1994 m. kovo mėnesį, tai vidutinį darbo užmokestį ieškovas pagrįstai pasirinko
skai­čiuoti pagal bet kuriuos tris iš paskutinių dvylikos mėnesių, einančių iki
susirgimo profesine liga nustatymo. Teismas, atmesdamas atsakovo argumen­tus,
nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas iki 1979 m. gegužės 17 d. dirbo kitose
organi­zacijose, nepaneigia atsakovo kaltės ir neįrodo, kad ieškovas galėjo
susirgti profesine liga anksčiau. Be to, ieškovas ankstesnėse darbovietėse
dirbo lengvojo tipo auto­mobiliais (b. l. 76–77).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. vasario 3 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo –
AB „S-o melioracija” apeliacinį skundą ir S-o rajono apylinkės teismo
1998 m. spalio 26 d. sprendimą pakeitė– sumažino vienkartinį žalos atlyginimą
iki 2331,90 Lt, o periodinius mokėjimus iki 304,59 Lt kas mėnesį. Teisėjų
kolegija nurodė, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino ieškovą profesine
liga susirgus dirbant šiam pas atsakovą. T-ėl ieškovui padarytą žalą turi
atlyginti AB „S-o melioracija”. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas
neteisingai išaiškino ir taikė 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respub­likos žalos
atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga
laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį. Ši teisės norma numato, kad nukentėju­siojo
pageidavimu vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal nukentėjusiojo pasi­rinktų
bet kurių trijų mėnesių iš dvylikos mėnesių, einančių iki susirgimo profesine
liga nustatymo. Apylinkės teismas vadovavosi ne profesinio susirgimo nustatymo
momentu, kaip numato įstatymas, o susirgimo pradžia. T-ėl vidutinis ieškovo
darbo užmokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. Jį reikėjo apskaičiuoti
remiantis ne 1993–1994 m. duomenimis, o 1997–1998 m. duomenimis, nes profesinis
susirgimas ieškovui buvo nustatytas 1998 m. vasario 23 d. (b. l. 105–107).
Kasaciniu skundu ieškovas R. J. N-is prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
vasario 3 d. nutartį ir palikti galioti S-o rajono apylinkės teismo 1998 m.
spalio 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) 1998 m. birželio 5 d. teisės medicinos ekspertizės
aktu buvo nustatyta, kad susirgimo profesine liga pradžia – 1994 m. kovo mėnuo.
T-ėl vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas iš paskutinių dvylikos
mėnesių, einančių iki šios datos, o ne pagal 1997–1998 m. duomenis;
2) 1998 m. vasario 23 d. medicininė socialinės
ekspertizės komisija tik kons­tatavo, kad jis serga profesine liga, t. y. tik
tada paaiškėjo, kad jis serga profesine liga. Susirgimo profesine liga
nustatymo momentu laikytinas 1994 m. kovo mėnuo, kaip yra patvirtinta teisės
medicinos ekspertizės akte. T-ėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija neteisingai aiškino 1997 m. liepos 1 d. Lietu­vos
Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų
profesine liga laikinojo įstatymo 22 straipsnį. Ieškovo manymu, įstatymų
leidėjas turėjo omenyje, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį reikia
vadovautis susir­gimo profesine liga pradžia, o ne jo nustatymo momentu.
Kasaciniu skundu atsakovas AB „S-o melioracija” prašo
panaikinti S-o rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 26 d. sprendimą ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
vasario 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1) ieškovas 17 metų dirbo vairuotoju įvairiose įmonėse, 3
metus atliko karinę tarnybą kaip tankistas. Pas atsakovą vairuotoju ieškovas
dirbo 15 metų, t. y. 47,47 procentų viso darbo vairuotoju laiko. T-ėl teismai
nepagrįstai pripažino, kad ieškovo profesinės ligos priežastis buvo tik darbas
pas atsakovą;
2) ieškovas 12 metų dirbo nauju automobiliu KAMaz, kurio
keliamas triukšmas ir vibracija neviršija leistinų normų. Nebuvo atlikti
triukšmo ir vibracijos papildomi matavimai, nes pirmą kartą jie buvo atliekami
su automobiliu, kuris kitą dieną sugedo;
3) teismo medicinos ekspertas, nustatydamas profesinio
susirgimo pradžią, viršijo savo kompetenciją, nes tokia eksperto teisė
nenumatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m.
lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 610 patvirtintų Nuostatų 3. 3 punkte.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos CPK 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad
kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina
apskųstus sprendimus ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinis
teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus.
Ieškovo R. J. N-io kasaciniame skunde keliamas vienas
teisės aiškinimo ir taikymo klausimas – kokį momentą reikia laikyti susirgimo
profesine liga nustatymo momentu.
Atsakovo AB „S-o melioracija” kasaciniame skunde
keliami du teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Pirma, ar egzistuoja
priežastinis ryšys tarp ieškovo susirgimo profesine liga ir jo darbo pas
atsakovą. Antra, kas turi teisę nustatyti profesinio susirgimo pradžią.
Atsakovo kasaciniame skunde nurodomas triukšmo ir vibracijos tyrimo klausimas
yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
1. Dėl 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos
atlyginimo dėl nelai­mingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga
laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija savo nutartyje nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis
turi būti apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo pasirinktų bet kurių trijų
mėnesių iš dvylikos mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo.
Priešingai nurodo ieškovas R. J. N-is, teigda­mas, kad S-o apylinkės
teismas pagrįstai vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo, vadovaudamasis
susirgimo profesine liga pradžios momentu, t. y. 1994 m. kovo mėnesiu.
1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo
(toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalis numato, kad profesinės ligos atveju,
nukentėjusiajam pagei­daujant, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal
nukentėjusiojo pasirinktų bet kurių trijų mėnesių iš dvylikos mėnesių, einančių
iki susirgimo profesine liga nustatymo, laikotarpio darbo užmokestį, laikantis
Vyriausybės patvirtintos darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo
tvarkos. Taigi Įstatymas dvylikos mėnesių laikotarpio skaičiavimą sieja su
susirgimo profesine liga nustatymo momentu. K-į momentą laikyti susirgimo
profesine liga nustatymu, apylinkės teismas ir apygardos teismas aiškino
skirtingai. Tiek apylinkės teismas, tiek ir ieškovas teigia, kad susirgimo
profesine liga nustatymo momentu reikia pripažinti teisės medicinos ekspertizės
akte nurodytą susirgimo profesine liga pradžią, t. y. 1994 m. kovo mėnesį.
Ieškovo teigimu, medicininė socialinės ekspertizės komisija 1998 m. vasario 23
d. aktu tik konstatavo, kad ieškovas serga profesine liga, t. y. šis momentas
negali būti pripažintas susirgimo profesine liga nustatymo momentu, o turi būti
laikomas paaiškėjimo, kad ieškovas serga profesine liga, momentu. Kadangi
įstatymas neapibrėžia susirgimo profesine liga nustatymo momento, ši aplinkybė
turi būti nustatyta aiškinant Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį.
Bendrinėje kalboje žodis „nustatymas” reiškia
išaiškinimą, patvirtinimą faktais (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.
Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 453). Specialiojoje –
medicininėje – kalboje žodžių junginys „ligos nustatymas” yra žodžio „diagnozė”
sinonimas. M-icinine prasme ligos nustatymas arba diagnozė yra „gydytojo
išvada dėl ligos esmės ir ligonio būklės, pagrįsta visapusišku ligonio
ištyrimu” (M-icinos enciklopedija. Vilnius, Valstybinė enciklopedijų leidykla,
1991, T. I, p. 177, 502). Profesinių ligų nustatymo procedūrą reguliuoja
Profesinių ligų nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 582. Šios tvarkos 11 punktas numato, kad
lėtinę profesinę ligą nustato darbo medicinos gydytojas, įvertinęs ligos
kliniką, laboratorinių bei instru­mentinių tyrimų duomenis ir darbo sąlygų
įtaką. Tvarkos 14 punktas numato, kad pirmą kartą nustačius profesinę ligą,
gydymo įstaigoje pildomas pranešimas apie profesinę ligą, kuris siunčiamas
teritoriniam higienos centrui, o šis parengia profesi­nės ligos aktą. Šis aktas
yra profesinę ligą patvirtinantis dokumentas.
Taigi lingvistinė žodžio „nustatymas” reikšmė ir
sisteminė teisės aktų, regu­liuojančių profesinių ligų nustatymą, analizė
leidžia teigti, kad susirgimo profesine liga nustatymo momentas siejamas su
atitinkamos ligos diagnozavimo momentu. Susirgimas profesine liga nustatomas
tada, kai darbo medicinos gydytojas diagno­zuoja, jog asmuo serga profesine
liga. Iki šio momento galima tik įtarti ar daryti prielaidą asmenį sergant
profesine liga. Taigi susirgimo profesine liga nustatymo momentas ir ligos
pradžia yra skirtingi dalykai. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis teisinę reikšmę
suteikia ne ligos pradžiai, o ligos diagnozavimo momentui, t. y. susirgimo
profesine liga nustatymo momentui. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį profesinė
liga – tai nustatyta tvarka pripažintas darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl
darbo aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio. Tai reiškia, kad kol
susirgimas įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas profesine liga, Įstatyme
nustatyti teisiniai padariniai ta liga sergančiam asmeniui neatsiras. Įstatyme
nustatyti teisiniai padariniai atsiranda tik nustačius susirgimo profesine liga
faktą. T-ėl ir nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo
laikotarpį reikia sieti būtent su susirgimo profesine liga nustatymo momentu.
Iš byloje esančio ieškovo siuntimo į medicininės
socialinės ekspertizės komisiją Nr. 84 matyti, kad profesinė liga ieškovui buvo
diagnozuota, t. y. nustatyta 1998 m. vasario 19 d. T-ėl Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad
susirgimo profesine liga nustatymu reikia laikyti 1998 m. vasario mėnesį ir
tenkinti ieškovo R. J. N-io kasacinį skundą pagal jame nurodytą argumentą
pagrindo nėra.
Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį, kad Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susirgimo profesine
liga nustatymo momentu nepa­grįstai pripažino dieną, kurią priimtas M-icininės
socialinės ekspertizės komisijos sprendimas. Pagal 1994 m. liepos 12 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 582 patvirtintos Profesinių ligų
nustatymo tvarkos 11 punktą profesinės ligos faktą nustato darbo medicinos
gydytojas. M-icininė socialinė ekspertizė sprendžia invalidumo nustatymo, o ne
profesinių ligų nustatymo klausimus (Valstybinės medicininės socialinės
ekspertizės komisijos laikinųjų nuostatų, patvirtintų 1992 m. vasario 25 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 123, 1 p. ). Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos
Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų
profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytu susirgimo
profesine liga nustatymo momentu reikia laikyti tą dieną, kurią darbuotojui
teisės aktų nustatyta tvarka buvo diagnozuota profesinė liga.
2. Dėl priežastinio ryšio
Civilinė atsakomybė už padarytą žalą asmeniui taikoma tik
tada, kai konstatuojamas priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų ir
atsiradusios žalos. Taigi žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų ar neveikimo
padarinys. Darant teisinę išvadą apie priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą
teismas turi atsižvelgti į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ar
paneigiančius ryšį tarp žalos ir atsakovo elgesio. Bylose dėl žalos, padarytos
sveikatai susirgus profesine liga, įrodymais, patvirtinančiais priežastinio
ryšio buvimą, yra ieškovo sveikatos tyrimų medicininiai duomenys, eksperto
išvada, ieškovo darbo sąlygų tyrimo medžiaga. Iš byloje esančio medicininės
socialinės ekspertizės komisijos sprendimo išrašo (b. l. 10), siuntimo į
medicininės socialinės ekspertizės komisiją (b. l. 14), triukšmo ir vibracijos
matavimo protokolo (b. l. 26–27), teisės medicinos ekspertizės akto (b. l. 28–29)
matyti, kad ieškovo profesinė liga buvo netinkamų darbo sąlygų padarinys.
1993 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos žmonių saugos
darbe įstatymas nustato darbdavių pareigą užtikrinti saugias ir tinkamas darbo
sąlygas savo darbuotojams. Jeigu dėl šios pareigos nevykdymo ar netinkamo
vykdymo darbuotojas suserga profesine liga, ši laikytina darbdavio pareigos
nevykdymo ar netinkamo vykdymo padariniu. Teisės medicinos ekspertizės akte
nurodyta, kad pirmieji ligos požymiai nustatyti 1994 metais, t. y. ieškovui
dirbant pas atsakovą. Ekspertizės akte nurodyta profesinės ligos priežastis –
ilgas darbas su sunkiomis transporto priemonėmis (sunkvežimio vairuotoju). P-s
atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad ieškovas vairuotoju dirbo 17 metų ir 4
mėnesius, iš jų pas atsakovą – 15 metų ir 8 mėnesius. Esant tokioms faktinėms
aplinkybėms teismai pagrįstai pripažino, kad tarp ieškovui atsiradusios žalos
ir atsakovo veiksmų, pastarajam neužtikrinus tinkamų darbo sąlygų, yra
priežastinis ryšys. Ta aplinkybė, kad prieš pradėdamas dirbti pas atsakovą,
ieškovas dirbo ir kitose įmonėse, nepaneigia teismų išvados dėl priežastinio
ryšio buvimo, nes teisine prasme svarbiausia yra laikytina pagrindinė, o ne
šalutinė ar atsitiktinė priežastis.
Įrodyti esant priežastinį ryšį yra ieškovo pareiga. Kaip
minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina jo buvimą. Atsakovas, neigdamas
esant priežastinį ryšį, privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius
priežastinio ryšio nebuvimą. Tačiau byloje esančių ir priežastinį ryšį
patvirtinančių įrodymų atsakovas nepaneigė. Atsakovui neįrodžius priežastinio
ryšio nebuvimo, teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais, padarė pagrįstą
teisinę išvadą, kad priežastinis ryšys yra. T-ėl tenkinti atsakovo kasacinį
skundą šiuo motyvu nėra pagrindo.
3. Dėl asmenų, turinčių teisę nustatyti profesinio
susirgimo pradžią
Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismo medicinos
ekspertas, nustatydamas profesinio susirgimo pradžią, viršijo savo
kompetenciją, nes tokia eksperto teisė nenumatyta Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 610
patvirtintų Teisės medicinos ekspertizės darymo nuostatų 3. 3 punkte. Šis
kasacinio skundo argumentas nepagrįstas dėl tokių motyvų. Pirma, teismas,
nutartimi paskyręs teismo medicinos ekspertizę, ekspertui pavedė atsakyti į
klausimą, nuo kada ieškovas susirgo profesine liga. Ekspertas konstatavo, kad
profesinio susirgimo simptomai atsirado 1994 metais. Taigi ekspertas ne
diagnozavo profesinę ligą, kaip teigia atsakovas, o tik nurodė, kada atsirado
pirmieji šios ligos požymiai. Antra, profesinė liga ieškovui buvo diagnozuota
1998 m. vasario 19 d. laikantis teisės aktų nustatytos profesinių ligų
diagnozavimo tvarkos, todėl eksperto išvada, kad ieškovui yra nustatytas
profesinis susirgimas, nėra nauja diagnozė, o tik jau anksčiau nustatyto fakto
konstatavimas. Trečia, Teisės medicinos ekspertizės darymo nuostatai nedraudžia
teisės medicinos ekspertui atsakyti į teismo nutartyje jam pateiktus klausimus.
Nesant specialaus draudimo, savo dalykinės kompetencijos ir specialių žinių
klausimą sprendžia pats medicinos ekspertas (CPK 89 str. 3 d. ). Kadangi jis
atsakė į visus teismo nutartyje pateiktus klausimus, laikytina, kad šių
klausimų tyrimas ir išvados dėl jų davimas priklausė eksperto kompetencijai. Be
to, šių Nuostatų 9. 3 punktas nustato, kad teisės medicinos ekspertai gali
atlikti ekspertizes ir dėl darbingumo netekimo klausimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija kons­tatuoja, kad išnagrinėjus civilinę bylą nenustatyta
pagrindų skundžiamiems teismų sprendimui ir nutarčiai panaikinti (CPK 3542 str.
5 d. ).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir
vadovaudamasi Lietuvos CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
2. Pasiūlyti paskelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo biuletenyje.
3. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             A.
S-us

Teisėjai                                                                                                                             V. M-a-
                                                                            
B. S-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.73243 sekundės -