Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5269: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 15. Dėl pirmumo teisės
būti paliktiems dirbti
mažinant
darbuotojų skaičių

Mažinant darbuotojų skaičių, kai keli darbuotojai turi
DSĮ 37 str. 1 d. 2, 3 ar 4 punktuose numatytą pirmumo teisę būti paliktiems
dirbti, pirmumo teisę likti dirbti tarp tos pačios specialybės darbuotojų turi
tie, kurių kvalifikacija ir darbo našumas yra aukštesni.

P-šėjas A. D-a-                                                            Civilinė byla Nr. 3K–3–352/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja J. C-ė

N U T A R T I S

1999 m. birželio 23
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susi­dedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų A. D-o ir
A. M-io,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Kauno pienas” kasacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo A-o B-io ieškinį atsakovui AB „Kauno
pienas” dėl grąžinimo į darbą.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas A-a- B-is nurodė, kad nuo 1976 m.
gegužės 3 d. pradėjo dirbti Kauno pieno kombinate vyriausiuoju energetiku (šiuo
metu darbdavio pavadinimas – AB „Kauno pienas”). 1995 m. kovo 15 d. buvo
paskirtas į energetikos skyriaus viršininko pareigas. 1998 m. liepos 1 d. AB
„Kauno pienas” įsakymu
Nr. 43/K iš darbo buvo atleistas pagal DSĮ 29 str. 1 d. 2 punktą, nes 1998 m.
balandžio 24 d. įsakymu Nr. 92 darbdavys panaikino mechanikos ir energetikos
skyrius su visomis dešimt šiuose skyriuose buvusių pareigybių ir sukūrė
mechanikos–energe­tikos skyrių su devyniomis naujomis pareigybėmis. Ieškovas
mano iš darbo esąs atleistas nepagrįstai, nes, skiriant naujus darbuotojus į
mechanikos–energetikos skyrių, nebuvo laikomasi DSĮ 37 str. reikalavimų, ir
taip pažeista ieškovo pirmumo teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas
darbuotojų skaičius. Ieškovas prašė jo atleidimą iš darbo pas atsakovą
pripažinti neteisėtu ir priteisti dvylikos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių
dydžio kompensaciją – 17 163,24 Lt.
Kauno m. apylinkės teismas 1999 m. sausio 13 d. sprendimu
ieškinį atmetė ir nurodė, kad darbdavys pasiūlė ieškovui pereiti į kitą darbą,
tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Ieškovas iš darbo atleistas pagrįstai, nes jo
pareigybė buvo panaikinta, o naujo skyriaus viršininku buvo paskirtas buvęs
mechanikos skyriaus viršininkas, dirbantis įmonėje daugiau kaip 10 metų,
administracijos laikomas gabiu specialistu, turintis aukštąjį išsilavinimą –
maisto pramonės mašinų ir įrengimų specialybę. Ieško­vas taip pat neįrodęs, kad
gamybos interesai diktavo būtinybę pergrupuoti darbuotojus, atleidžiant ne tą
darbuotoją, kurio pareigybė naikinama. Tuo remiantis teismas padarė išvadą, kad
ieškovas neturėjo pirmumo teisės būti paliktas dirbti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinė­jusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 1999 m. vasario
18 d. apylinkės teismo sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį
patenkino iš dalies: pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pagal DSĮ 29 str. 2
p. neteisėtu ir laikė ieškovą atleistu iš darbo pagal DSĮ 28 str. ; priteisė iš
atsakovo ieškovui 5721,08 Lt kompensaciją
už neteisėtą atleidimą. Kolegija konstatavo, kad naujai sukurtame
mechanikos–energetikos skyriuje liko dirbti keturi darbuotojai, turintys tik
specialųjį vidurinį išsilavinimą. Ieškovo kvalifikacija ir darbo našumas buvo
aukštesni, lyginant su tik specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčiais tos
pačios specialybės darbuotojais, todėl ieškovas iš darbo galėjo būti atleistas
tik tuomet, jei būtų atsisakęs eiti jų pareigas. Teisėjų kolegija padarė
išvadą, kad, mažinant darbuotojų skaičių, pirmenybę būti paliktiems darbe visų
pirma turi aukštesnės kvalifikacijos ir darbo našumo darbuotojai, išskyrus DSĮ
37 str. 1 d. 5 punkte numatytus atvejus. Kadangi atleidžiant ieškovą iš darbo
buvo pažeisti DSĮ 34 str. 7 d. reikalavimai, atleidimą iš darbo teismas
pripažino neteisėtu ir priteisė ieškovui 10 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių
dydžio kompen­saciją, atimant iš šios sumos ieškovui išmokėtą 6 mėnesių
vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę pašalpą.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno
miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 13 d. sprendimą. Atsakovas nurodo, kad
įmonės kvalifikacinė komisija, esant vienodoms sąlygoms, remiantis DSĮ 37 str.
reikalavimais, apsvarstė kiekvieno iš panaikintų skyrių darbuotojų pirmumo
teisę likti darbe ir įvertino kiekvieno jų išsilavinimą, darbo stažą įmonėje,
sugebėjimą atlikti užduotis, amžių, šeiminę padėtį; buvo nuspręsta atleisti iš
darbo ieškovą ir pasiūlyta jam dirbti šaltkalviu ventiliacijos ir šildymo
sistemai prižiūrėti. Specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai – A. Š-iupakovas, J. B-iukaitis ir
V. D-is tuo metu dirbo mechanikos skyriuje ir ieškovas į jų užimamas
pareigas negalėjo pretenduoti pagal savo specialybę ar kvalifikaciją. Dėl tos
pačios priežasties eiti inžinieriaus elektriko pareigas paliktas V. M-a-. Be to, J. B-iukaitis
ir A. Š-iupakovas pirmenybę likti darbe turi pagal DSĮ
37 str. 4 p. , atsižvelgiant į jų amžių.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą
atmesti ir nurodo, kad AB „Kauno pienas” kvalifikacinė komisija nebuvo
sudaryta, nes nebuvo jos nuostatų, o ieškovui buvo siūlomas darbas, kurio
niekada nebuvo nei pareigybių sąraše, nei mechanikos–energetikos skyriuje. Ieškovo
kvalifikacija yra inžinierius–mechanikas, o specialybė – pramonės šiluminė
energetika, todėl esąs nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovas negali eiti
inžinieriaus šilumininko pareigų, nes jas užima inžinieriaus–statybininko
kvalifikaciją ir vandentiekio ir kanalizacijos statybos specialybę turintis
darbuotojas. Be to, ieškovo teigimu, 1998 m. birželio 1 d. iš naujai sukurto
mecha­nikos–energetikos skyriaus atleistas J-a- M-a-. Ieškovas buvo davęs
sutikimą eiti jo – šildymo ir ventiliacijos sistemų tarnybos meistro pareigas,
tačiau šį laisvą etatą atsakovas panaikino.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasacinio skundo argumentai susiję su vienu teisės
klausimu – DSĮ 37 straipsnio taikymu ir aiškinimu.
Nagrinėdamas reikalavimą grąžinti į darbą asmenį,
atleistą iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, teismas, be kita ko,
privalo patikrinti, ar darbuotojas neturėjo DSĮ 37 str. numatytos pirmumo
teisės būti paliktas dirbti. Pirmumo teisę būti paliktiems dirbti, kai
mažinamas darbuotojų skaičius, turi tik tie darbuotojai, kurie išvardyti DSĮ 37
str. 1 dalyje. DSĮ 37 str. 2 dalyje, be to, nustatyta, kad šio straipsnio 1
dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems darbuotojams pirmenybės teisė likti
darbe taikoma tik tuo atveju, jei jų kvalifikacija ir darbo našumas nėra
žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje,
kvalifikaciją ir darbo našumą. Ši nuostata reiškia, kad DSĮ 37 str. 1 d. 2, 3
ir 4 punktuose išvardytų darbuotojų pirmumo teisė likti darbe nėra absoliuti ir
priklauso nuo jų kvalifikacijos ir darbo našumo, lyginant su kitų tos pačios
specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikacija ir darbo našumu.
Dėl darbo organizavimo pakeitimų bendrovėje „Kauno
pienas” buvo sujungti mechanikos ir energetikos skyriai ir sukurtas
mechanikos–energetikos skyrius. Remiantis tuo buvo panaikinta dešimt
pareigybių, buvusių dviejuose skyriuose, ir įvestos devynios pareigybės naujame
skyriuje su naujomis funkcijomis. Taigi įmo­nėje įvyko darbuotojų skaičiaus
mažinimo faktas ryšium su darbo organizavimo pasikeitimais (b. l. 15, 18).
T-ėl darbdavys privalėjo spręsti ir sprendė klausimą, ar kuris nors
darbuotojas iš dešimties turi įstatymo numatytą pirmumo teisę likti dirbti
vienoje iš devynių naujų pareigybių ir ar tam tikrą darbą gali dirbti pagal
savo kvalifikaciją ir specialybę. Atsakovas teisingai nustatė, jog visi dešimt
darbuotojų turi pirmumo teisę likti darbe remiantis DSĮ 37 str. 1 d. 3 punktu
(didesnis nei 10 metų nepertraukiamas darbo stažas), o J. B-iukaitis
bei A. Š-iupakovas be to – dar ir remiantis DSĮ 37
str. 1 d. 4 punktu (kai iki senatvės pensijos liko mažiau kaip 3 metai). T-ėl
esant tokioms aplinkybėms, kai visi darbuotojai turi pirmumo teisę likti darbe,
pagal DSĮ 37 str. 2 dalies reikalavimus atsakovas turėjo svarstyti, kurie  darbuotojai turi pirmumo teisę likti darbe
vienas kito atžvilgiu ir kurį darbuotoją yra pagrindas atleisti. Šiuo atveju
pagrindiniu kriterijumi darbdavio apsisprendimui,
kurį darbuotoją atleisti iš darbo, galėjo būti tik tos pačios specialybės
darbuotojų kvalifikacija ir darbo našumas, nes pagal DSĮ 37 str. 2 dalį pirmumo
teisės likti dirbti neturi šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti
darbuotojai, jei jų kvalifikacija ir darbo našumas žemesni už kitų tos pačios
specialybės darbuotojų kvalifikaciją ir darbo našumą.
Akcinėje bendrovėje „Kauno pienas” specialūs kriterijai,
kuriais remiantis nustatoma atitinkamos specialybės darbuotojų kvalifikacija,
nebuvo nustatyti. T-ėl pagrįsta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos
išvada, kad tokiu atveju, sprendžiant apie darbuotojo kvalifikaciją dirbti tam
tikros specialybės darbą, lemiamą reikšmę turi išsilavinimas. Ieškovo
išsilavinimas aukštasis, jis turi inžinieriaus mechaniko specialybę, pramonės
šiluminės energetikos specialisto kvalifikaciją. Iki darbo organizavimo
pakeitimų dirbo energetikos skyriaus viršininku. Paliktas eiti inžinie­riaus
mechaniko pareigas A. Š-iupakovas turi tik specialųjį
vidurinį techniko–mechaniko išsilavinimą, o dirbti inžinieriumi šilumininku
likęs A. B-s, nors ir turi aukštąjį
išsilavinimą, tačiau jo specialybė yra inžinierius statybininkas, kvali­fikacija
– vandentiekis ir kanalizacija. Byloje taip pat nenustatyta ir ta aplinkybė,
kad ieškovo darbo našumas buvo žemesnis negu nurodytųjų dviejų darbuotojų. Tuo
remiantis apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad
ieškovo kvalifikacija ir darbo našumas ne tik ne žemesni už kai kurių kitų
likusių dirbti pas atsakovą tos pačios specialybės darbuotojų, bet netgi
aukštesni. Nepagrįstas taip pat kasacinio skundo argumentas, kad pagal savo
specialybę ieškovas negalėjo užimti inžinieriaus mechaniko ar inžinieriaus
šilumininko pareigų, nes ieškovo specialybė (inžinierius mechanikas) atitinka
abiem pareigybėms keliamus reikalavimus, o vienai pareigybių (inžinieriaus
šilumininko) užimti atitinka ne tik ieškovo specialybė, bet ir jo kvalifikacija
(pramonės šiluminė energetika). Priešingai, minėtoms pareigoms užimti netinkama
yra A. B-insko specialybė (inžinierius
statybininkas), kuris, nepaisant to, buvo paliktas darbe. Apibendrindama
nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog mažinant darbuotojų
skaičių, kai keli darbuotojai turi DSĮ 37 str. 1 d. 2, 3 ar 4 punktuose
numatytą pirmumo teisę būti paliktiems dirbti, pirmu­mo teisę likti dirbti tarp
tos pačios specialybės darbuotojų turi tie, kurių kvalifikacija ir darbo
našumas yra aukštesni.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, motyvuodama
sprendime padarytą išvadą, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai,
savo argumentus siejo su ieškovo pirmumo teisės likti darbe pažeidimu, tačiau
juridiniu pagrindu ieškiniui tenkinti nurodė DSĮ 34 str. 7 d. (bet ne DSĮ 37
str. ). Kolegijos nuomone, tai yra techninė klaida, todėl šis netikslumas
nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Remiantis nurodytais motyvais kasacinis skundas
netenkintinas, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. vasario 18 d. sprendimas paliktinas galioti.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad aplinkybių,
numatytų CPK 358 str. 2 dalyje, byloje taip pat nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ,
370 str. 1 d. ,

nutarė:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                             A.
D-a-
                                                                            
A. M-is


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.61223 sekundės -