Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5191: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 16. Dėl prekių ženklo
funkcijų ir santykio su reklama

Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas skirtas ženklo registravimui,
jo teisinei apsaugai, naudojimui, bet ne prekių ženklo funkcijai rinkoje
(jungiant prekę su vartotoju) apibrėžti.
Prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį.
Tai, kad žymuo su įžymybių atvaizdais yra įregistruotas
kaip prekės ženklas, nepanaikina tokio pobūdžio reklamos draudžiamumo pagal
A-oholio kontrolės įstatymą, nes prekės ženklas naudotinas nepažeidžiant kitų
įstatymų reikalavimų.
Prekių ženklo savininkas licencine sutartimi gali
perduoti prekių ženklą tik nurodytoms šio ženklo liudijime prekėms ir
paslaugoms ženklinti.

P-šėja D. A-ė                                          Civilinė byla Nr. 3K–3–337/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas V. G-a-

N U T A R T I S

1999 m. birželio 28
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų S. G-aus ir D. A-ės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovės – Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos kasacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 25 d. sprendimo ir Apeliacinio
teismo 1999 m. vasario 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal AB
„Vilniaus degtinė” skundą dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės
tarnybos nutarimo skirti baudą panaikinimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 72 paskyrė
10 000 Lt baudą AB „Vilniaus degtinė” už tai, kad, gaminamos degtinės „Trys
tigrai” etiketėje panau­dodama trijų įžymių meno žmonių – V. P-o,
E. Kaniavos ir V. N-os atvaizdus, pažeidė A-oholio kontrolės įstatymo
(toliau – AKĮ) 30 str. 1 d. 3 p. reikalavimą, draudžiantį alkoholio reklamoje
naudoti meno įžymybių atvaizdus.
Skunde teismui AB „Vilniaus degtinė” nurodo, kad nubausta
nepagrįstai, nes etiketėje „Trys tigrai” yra prekių ženklas, įregistruotas
Valstybiniame patentų biure. Prekių ženklas „Trys tigrai” naudojamas pagal 1998
m. birželio 26 d. licencinę sutartį. 1998 m. liepos 9 d. patentų biure
įregistruota AB „Vilniaus degtinė” paraiška nau­doti gaminamos degtinės
etiketėje prekių ženklą UAB „Trys tigrai”. Etiketė nėra prekių reklama, nes
neturi reklamai būdingų požymių. A-oholio kontrolės įstatymo 30 str. 2 d.
išsamiai išvardija alkoholio reklamos draudimus, apie gaminio etiketę čia nieko
nepasakyta.
Vilniaus apygardos teismas 1998 m. rugsėjo 25 d.
sprendimu skundą tenkino. Teismas nurodė, kad prekės ženklo paskirtis –
atskirti vienam asmeniui priklausan­čias prekes nuo kitam asmeniui
priklausančių prekių. Pagal A-oholio kontrolės įstatymo 1 str. 4 d. alkoholio
reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skelbiama
informacija, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui. S-tama,
kiekvienas prekių ženklas turi informacijos, bet ne kiek­viena informacija yra
reklama. R-lama nuo kitos informacijos formų skiriasi tuo, kad reklamuotojas
moka tarpininkui už jos paskelbimą. R-lamai būdingi bent du požymiai: tikslas
ir atlygintinumas. Prekių ženklo paskirtis yra kitokia, jo registracijai
pateikta paraiška, o pats ženklas atitinka Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo
2, 3 ir 4 str. reikalavimus.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė Valstybinės
tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija
nutartyje nurodė, kad pagal A-oholio kontrolės įstatymo 1 str. 4 d. alkoholio
reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skelbiama
informacija, kuria siekiama daryti poveikį reklamos vartotojų pasirinkimui,
susijusiam su alkoholio produktų įsigi­jimu, vartojimu. Bendrinė reklamos
sąvoka nurodyta Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 12 p. R-lama – viešas
skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.
Vyraujantis reklamos elementas yra viešas pranešimas. R-lama gali būti
pripažinti aktyvūs reklamuotojo veiksmai, kuriais siekiama paveikti reklamos
vartotojo sąmonę ir palenkti jį vartoti. N-dojimas etiketėje meno įžymybių
atvaizdų nėra aktyvus veiksmas, skatinantis reklamos vartotoją vartoti
alkoholinius gėrimus. Etiketė tik padeda vieną alkoholinį gėrimą atskirti nuo
kitų gamintojų gaminių. Taip pat Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d.
nutarimu pažymėjo, kad reklamos pateikimo būdai galimi visuomenės informavimo
priemonėmis, skelbimo lentose ar paštu. Nei vienu iš šių būdų ar forma AB
„Vilniaus degtinė” nesinaudojo teikdama informaciją apie degtinę „Trys tigrai”.
Etiketėje pateikta vizualinė informacija tik charakterizavo gaminį, išskyrė jį
iš kitų analogiškų gaminių. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba
1998 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 72 nepagrįstai taikė ekonominę sankciją,
nes AB „Vilniaus degtinė” nepažeidė A-oholio kontrolės įsta­tymo 30 str. 1 d.
3 p. reikalavimų.
Kasaciniame skunde Valstybinė tabako ir alkoholio
kontrolės tarnyba teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog prekės etiketė
nėra reklama. A-oholio reklamos apibrėžimas vienareikšmiškai sako, kad „tai
bet kokia forma ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skelbiama informacija”.
Vadinasi, informacija pateikiama degtinės etiketėje irgi yra reklama.
Apeliacinis teismas neteisingai išaiškino, kad reklama gali būti pripažinti tik
aktyvūs reklamuotojo veiksmai. Šis išaiškinimas prieštarauja Konstitucinio
Teismo išaiškinimui dėl netiesioginės reklamos. AB „Vilniaus degtinė”,
naudodama degtinės etiketėje trijų garsių meno žmonių atvaizdus, siekė daryti
poveikį reklamos vartotojų pasirinkimui, o tuo pačiu padidinti šio produkto realizavimą.
AKĮ 30 str. 1 d. 3 p. draudžia alkoholio reklamą, naudojant įžymių meno žmonių
atvaizdus. Šis įstatymo straipsnis apima tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę
reklamą. Apeliacinio teismo bendrinės reklamos sąvokos aiškinimai niekuo
nepagrįsti, nes A-oholio kontrolės įstatymas yra speciali norma, esanti
viršesnė už kitas bendrąsias normas. Tokio ginčo nagrinėjimo metu negalima
taikyti bendrųjų normų, nes įstatymo leidėjas yra priėmęs specialią normą –
A-oholio kontrolės įstatymą. AKĮ 30 str. 1 d. draudžia visų formų alkoholio
reklamą, naudojant meno įžymybių atvaizdus. Apeliacinis teismas neteisingai
išaiškino Konstitucinio teismo nutarimą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad
netiesioginė alkoholio reklama – alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo
rėmimas populiarinant alkoholinius gėrimus gaminančių, importuojančių ar
realizuojančių įmonių pavadinimus, naudojant prekių ženklus, simbolius. Apelia­cinis
teismas šių požymių nenagrinėjo. Apeliacinio teismo motyvas, kad „etiketėje
pateikta vizualinė informacija tik charakterizavo gaminį, išskyrė jį iš kitų
analogiškų gaminių”, patvirtina, kad žymių žmonių atvaizdai turi reklamai
būdingų požymių, nes „svarbiausia reklamos paskirtis – remti atitinkamus
gaminius, formuoti palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti
juos vartoti” (Konstitucinio Teismo 1997 02 13 nutarimas). Kitas svarbus
momentas yra tai, kad meno įžymybėms, kurių atvaizdai pavaizduoti degtinės
etiketėse, mokamas tam tikras atlyginimas, o atly­gintinumas yra vienas reklamos
požymių.
Teismas neanalizavo valstybės alkoholio kontrolės
politikos principų. AKĮ 3 str. 2 d. sakoma, jeigu santykiai, susiję su
alkoholio produktų gamyba, prekyba, eksportu ar importu, nėra sureguliuoti
teisės aktais, taikomi valstybės alkoholio politikos principai. Teismų priimti
sprendimas ir nutartis prieštarauja ne tik alkoholio politikos principams, bet
ir įtvirtina alkoholinių gėrimų vartojimo skatinimą, naudo­jant etiketėse
įžymių žmonių atvaizdus. Kasatorius prašo Vilniaus apygardos teismo 1998 m.
rugsėjo 25 d. sprendimą ir Apeliacinio teismo 1999 m. vasario 10 d. nutartį
panaikinti.
Atsiliepime į kasacinį skundą AB „Vilniaus degtinė”
nurodo, kad prekių ženklas „Trys tigrai” atitinka Prekių ir paslaugų ženklų
įstatymo 2, 3 ir 4 str. reikalavimus, nėra nuginčytas ir yra galiojantis. „Trys
tigrai” etiketė nėra reklama, nes reklamai būdingi požymiai: specialus jos
tikslas ir atlygintinumas bei specialus pranešimas, skatinantis parduoti,
pirkti gaminį. Prekių ženklas nėra reklama. Kons­titucinis teismas 1997 m.
vasario 13 d. nutarimu išsamiai paaiškino alkoholio reklamos sampratą.
Konstitucinio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. N-dojant trijų
solistų atvaizdus etiketėje, alkoholinis gėrimas visiškai nebuvo reklamuojamas,
tai nebuvo skelbiama informacija, kuria būtų siekiama daryti poveikį
vartotojams. Tai paprasta vizualinė etiketė, prekių ženklas ir tai nėra
specialus veiksmas ar perdavimo priemonė, skatinanti vartoti alkoholinius
gėrimus. Pagal sudarytą dvišalę sutartį UAB „Trys tigrai” mokama už naudojimąsi
šios bendrovės prekių ženklu. AB „Vilniaus degtinė” prašo palikti galioti
teismų sprendimą ir nutartį, o kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjant šią bylą, privalu išsiaiškinti, kokia yra
A-oholio kontrolės įsta­tymo paskirtis ir koks jame numatytų ribojimų tikslas,
kas yra reklama, ar prekių ženklas turi reklamos požymį, taip pat, ar degtinės
etiketėje panaudotas ženklas „Trys tigrai” yra draustina įstatymu reklama.
Dėl alkoholio kontrolės įstatymo tikslų ir paskirties
A-oholio kontrolės įstatymo paskirtis yra mažinti
bendrąjį alkoholio suvar­tojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą
sveikatai ir ūkiui (AKĮ 2 str. ). Siekdama šių tikslų valstybė įtvirtino
valstybės alkoholio kontrolės principus (3 str. ), priemones šiems tikslams
pasiekti ir principams įgyvendinti, nustatė tam tikrus draudimus, sąlygotus
humaniškų tikslų visos visuomenės mastu – apsaugoti visuo­menę nuo skatinimo
vartoti alkoholį. V-a tokių formų įstatymo leidėjas pasirinko alkoholio
reklamos ribojimą ir išdėstė ribojančias nuostatas AKĮ 30 straipsnyje. V-a iš
draudžiamų alkoholio reklamos formų yra nurodyta įstatymo 30 str. 1 d. 3 p. ,
pagal kurį draudžiama reklama, kuri naudoja sportininkus, gydytojus, politikus,
meno ir mokslo įžymybes ar kitus iškilius visuomenės veikėjus, jų asmenį,
vardą, atvaizdą ir pan. Neabejotina, kad draudimu naudoti alkoholio reklamoje
įžymybių atvaizdus įstatymo leidėjas siekė riboti alkoholinių gėrimų pardavimo
ir vartojimo skatinimą.
Dėl sąvokos „reklama” aiškinimo
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės
aiškinimo metodus, apsiribodamas tik lingvistiniu bendrinės sąvokos „reklama”
aiškinimu, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad „reklama gali būti pripažinti
tik aktyvūs reklamuotojo veiksmai”, o „alkoholio etiketėje naudojimas meno
įžymybių atvaizdų nėra aktyvus veiksmas”. L-vistiškai aiškinant sąvokas
reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, nes tai lemia žodžio prasmę, taip
pat nepamiršti, kad tie patys žodžiai skirtinguose teisės aktuose gali būti
aiškinami skirtingai. Įprastinę, bendrinę žodžio prasmę būtina aiškintis
patikrinant to žodžio prasmę per kitus teisės aiškinimo metodus. Apsiri­bodamas
tik lingvistiniu alkoholio reklamos sąvokos aiškinimu, teismas nepagrįstai
netaikė įstatymo tikslo (teleologinio) ir įstatymų leidėjo ketinimų metodų,
todėl klaidingai traktavo įstatymą. Be to, lingvistiškai aiškinant bendrinę
sąvoką „rekla­ma”, pateiktą Visuomenės informavimo įstatyme, teismas
nepagrįstai šią bendrinę sąvoką susiaurino tiek reklamos subjektų, tiek ir
objektų požiūriu. R-lamos sąvoka, atsižvelgiant į jos vartojimo kontekstą,
gali būti skirtinga, todėl egzistuoja įvairūs šios sąvokos apibūdinimai.
„R-lama – tai bet koks viešas pranešimas, skatinantis parduoti, pirkti ar
nuomoti gaminius ar paslaugas, skatinantis mintį arba veiklą, kurios pageidauja
užsakovas. Jai skiriamas transliacijos laikas, už kurį reklamuo­tojas kaip nors
atsilygina” (Europos konvencija dėl televizijos be sienų). „R-lama yra
infor­macijos forma, kuria siekiama paskatinti pirkti produkciją ar paslaugas,
paveikti viešąją nuomonę, įgyti politinę paramą, pasiekti kokius nors tikslus
ar gauti kitokią reklamuotojo norimą naudą” (The New Encyklopedia
Britannica, vol. 1, p. 103). „R-lamuoti – patarti, anonsuoti, paskelbti,
pranešti apie, informuoti, publikuoti, padaryti žinomu. Siekti atkreipti
visuomenės dėmesį į tam tikrą dalyką bet kokiomis priemonėmis. B- koks
žodinis, rašytinis ar grafinis pareiškimas, padarytas pardavėjo bet kokiu būdu
siekiant skatinti biznį ir apimantis, neribojant sąrašo, bet kokius pareiškimus
ar atvaizdus laikraštyje ar kitame leidinyje, per radiją ar televiziją, ar
įtraukus į bet kokį skelbimą, afišą, ženklą, katalogą ar pranešimą, arba
atspausdintą ant (kažko), arba įtrauktą į bet kokią etiketę ar ženklą,
patvirtintą ar lydintį tokią prekę. Atskiriant nuo kitų pranešimo formų,
reklamuoti – reiškia siekti atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikrą dalyką”(Black’s
Law Dictionary, 1990, p. 34). Aiškindamas sąvoką „reklama” bendrai,
neatsižvelgdamas į konkretų šios sąvokos naudojimo kontekstą, teismas pažeidė
lingvistinio aiškinimo kontekstinę taisyklę.
Be to, Apeliacinis teismas savo nutartyje nepagrįstai
rėmėsi tik vienu Dabar­tinės lietuvių kalbos žodyno sąvokos „reklama”
aiškinimu, neatkreipdamas dėmesio į antrąjį duotą žodyne šios sąvokos aiškinimą
–”skelbimas, plakatas, rodymas, prane­šimas per radiją, televiziją ir kitos
priemonės tam tikslui siekti”. Nepagrįsta yra ir teismo išvada, jog
Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime pažymėjo, kad galimi
reklamos būdai visuomenės informavimo prie­monėmis, skelbimų lentose ar paštu,
bet nei vienu iš nurodytų būdų pareiškėjo įmonė nesinaudojo. Konstitucinio
Teismo nutarime nurodyta, kad „reklama pa­p­ras­­­tai, t. y. dažniausiai,
skleidžiama tokiu būdu”. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos
Konstitucinis teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarimu sprendė visiškai kito
pobūdžio klausimą – tyrė Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 str. ,
taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (konstitucingumo) problemą, bet
nenagrinėjo konkrečios bylos.
Dėl prekės ženklo sąvokos ir jo funkcijų
Aiškinantis klausimą, ar prekių ženklas turi reklamos
pobūdį, nepakanka apsiriboti ženklo sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos
prekių ir paslaugų ženklų įstatyme. Šis įstatymas reglamentuoja prekių ir
paslaugų ženklų registravimą, teisinę apsaugą bei naudojimą, todėl ir pažymi jo
pagrindinę paskirtį – atskirti prekes vieną nuo kitos (2 str. ). Prekių ir
paslaugų ženklų įstatymas skirtas ženklo registravimui, jo teisinei apsaugai,
naudojimui, bet ne prekių ženklo funkcijai rinkoje (jungiant prekę su
vartotoju) apibrėžti. Tarptautinėje komercinėje praktikoje yra susiklostęs
prekių ženklo funkcijų santykio su prekių vartotojais išskyrimas.
1992 m. balandžio 30 d. Lietuva tapo Pasaulinės
intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos (WIPO) nare, 1994 m. gegužės
22 d. prisijungė prie Pary­žiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės
saugojimo. Pagal Konvencijos, įsteigiančios pasaulinę intelektualinės
nuosavybės organizaciją, 4 str. šios orga­niza­cijos viena iš funkcijų – rinkti
ir skleisti informaciją, susijusią su intelektualinės nuosavybės apsauga,
vykdyti ir skatinti tyrimus šioje srityje, skelbti tokių tyrimų rezultatus.
Tokie tyrimai skelbiami specialiuose WIPO leidiniuose ir biuleteniuose. Pagal
paskelbtus WIPO tyrimus pripažįstama, kad prekių ženklai turi 4 pagrindines
funkcijas: skiriamąją (diferencinę); kilmė s(šaltinio); kokybės bei
reklaminę. Ženklai yra labai svarbi reklaminė priemonė (par
excellence). Per ryšį, sukurtą tarp ženklo ir prekės ar paslaugos, ženklai
supažindina visuomenę su tokia preke ar paslauga. Tuo būdu prekių ženklai
padeda jų savininkams sužadinti ir išlaikyti visuomenės porei­kius. Tuo pat
metu jie padeda informuoti vartotoją apie prekes ir paslaugas, esančias rinkoje
(B-kground Reading M-erial O- Intelectual Property, WIPO,1988, p. 148,
150). Specialiai yra išskiriama prekyba, naudojant prekių ženklus su įžymių
žmonių atvaizdais (Personality Merchandising). Ši naujesnė prekybos
forma įtraukia į prekybą ar prekių ir paslaugų reklamą realių asmenų
pagrindinių savybių (vardo, atvaizdo, balso ir kt. ), kitais žodžiais tariant,
individo tapatybės naudojimą. Papras­tai realus asmuo, kurio savybės yra
„sukomercintos”, yra gerai žinomas didžiajai visuomenės daliai; dėl šios
priežasties ši prekybos forma kartais vadinama „prekyba, remiantis reputacija”.
Ši kategorija gali būti suskirstyta į dvi formas. Pirmąją sudaro realaus asmens
vardo, atvaizdo (dviejų ar trijų matmenų) ar simbolio naudojimas. Ši forma
daugiausiai susijusi su filmų ir muzikos industrijoje garsiais žmonėmis, nors
taip pat tai gali būti asmenys, susiję su kitomis veiklos rūšimis (pavyzdžiui,
karališkosios šeimos nariai). Šiuo atveju pagrindinė prekybą skatinanti
priemonė yra ne tiek paties produkto svarba vartotojui, o greičiau vardas ar
atvaizdas, esantis ant produkto. Kita forma atsiranda, kai atitinkamų sričių
specialistai, tokie kaip žymūs sportininkai ar muzikantai, pasirodo reklaminėse
prekių ir paslaugų kompanijose. P-auklumas potencialiam vartotojui slypi
tame, kad vaizduojamas asmuo remia produktą arba paslaugą ir laikomas tos
srities ekspertu (Intelectual Property. Reading material. WIPO Publication
No476(E), 1998, Geneva Chapter 9 Trademarks, p. 102. ).
Įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos alkoholio
kontrolės įstatymo 30 str. uždraudė ne bet kokią alkoholio reklamą, o tik
tokią, kuri gali padaryti didžiausią poveikį skatinimo požiūriu vartotojams.
Uždrausdamas reklamoje naudoti sportininkų, gydytojų, politikų, meno ir mokslo
įžymybių bei kitų iškilių visuomenės veikėjų asmenį, vardą, atvaizdą ir pan. ,
įstatymo leidėjas tuo pačiu pripažino, kad tokio pobūdžio reklama daro didesnį
poveikį visuomenės sąmonei, skatina alkoholio vartojimą.
Kolegija konstatuoja, kad prekių ženklas (žymuo) turi
reklamos požymį. Degtinės etiketėje patalpinta trijų garsių Lietuvos solistų
portretų kompozicija, kurią, kaip prekių ženklą, ketina įregistruoti AB
„Vilniaus degtinė”, yra ne tik informacija, bet ir reklama, kurios tikslas
pritraukti kuo daugiau pirkėjų, o tokios rūšies alkoholio reklama draudžiama
pagal AKĮ 30 str. 1 d. 3 p. Tai, kad žymuo su įžymybių atvaiz­dais yra
įregistruotas kaip prekės ženklas, nepanaikina tokio pobūdžio reklamos
draudžiamumo pagal A-oholio kontrolės įstatymą, nes prekės ženklas naudotinas
nepažeidžiant kitų įstatymų reikalavimų.
Dėl prekių ženklų perdavimo naudotis tvarkos
1997 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublika ratifikavo
Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų
registravimo (Nicos klasifika­cija), kurioje pateikiamas prekių ir paslaugų
sąrašas pagal klases. UAB „Trys tigrai” 1998 m. birželio 24 d. pateikė išduoti
prekių ženklo liudijimą dviejų klasių prekėms (paslaugoms) – estrados artistų
paslaugoms, pramoginiams renginiams (šou) kurti (41 klasė) ir reklamai (35
klasė). Taigi pats prekės ženklas su trijų įžymybių atvaizdais buvo pateiktas
registruoti būtent reklamai. Pagal Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 19 str.
įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ir
paslaugoms, kurios yra nurodytos liudijime. Prekių ženklo savininkas licencine
sutar­timi gali perduoti prekių ženklą tik nurodytoms šio ženklo liudijime
prekėms ir paslaugoms ženklinti. AB „Vilniaus degtinė” 1998 m. liepos 9 d.
pateikė patentų biurui prašymą įregistruoti prekių ženklą su trijų garsių
Lietuvos solistų portretais svaigiesiems gėrimams (išskyrus alų), degtinei (33
klasė). Taigi sutartis, pagal kurią UAB „Trys tigrai” leido naudoti jų ženklą
degtinės etiketėje, negali būti laikoma licencine sutartimi naudoti šį ženklą
prekyboje alkoholiniais gėrimais, nes prekių ženklas „Trys tigrai” neapsaugotas
nuo panaudojimo svaigiųjų gėrimų (išskyrus
alų), degtinės (33 klasė) prekyboje. Be to, pažymėtina, kad sutarties sudarymo
metu, UAB „Trys tigrai” prekės ženklas dar nebuvo įregistruotas, o pagal Prekių
ir paslaugų ženklų įstatymo 21 str. ženklo savininkas gali leisti naudotis
prekių ženklu tik jį įregistravęs. Be to, licencinė sutartis negalioja, jeigu
ji neįrašyta į Lietuvos Respub­li­­kos prekių ir paslaugų ženklų registrą (22
str. ), o minima sutartis Valstybiniame patentų biure neregistruota. Tuo būdu AB
„Vilniaus degtinė” ir UAB „Trys tigrai” 1998 m. birželio 26 d. sutartis Nr. 206
vertintina kaip sutikimas naudoti įžymių žmonių atvaizdą degtinės etiketėse.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad AB „Vilniaus degtinė”,
panaudodama degtinės etiketėje UAB „Trys tigrai” prekės ženklą su trijų įžymių
meno žmonių V-o P-o, E-o Kaniavos ir V-us N-os
atvaizdais, pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 30 str. 1
d. 3 p.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK 368
str. 1 d. 4 p. ir CPK 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 25 d. sprendimą
ir Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1999 m. vasario 10 d.
nutartį panaikinti. AB „Vilniaus degtinė” skundą dėl Valstybinės tabako ir
alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.
liepos 27 d. nutarimo Nr. 72 skirti baudą, atsisakyti patenkinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                 Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                 S.
G-us
                                                                            
D. A-ė
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.63479 sekundės -