Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5275: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 17. Dėl santuokos metu
įgyto turto nuosavybės teisės

Turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš
sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to
sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo
to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių
reikmėms.

P-šėja D. A-ė                                         
Civilinė byla Nr. 3K–3–395/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja A. U-ė

N U T A R T I S

1999 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų S. G-aus ir D. Amb­rasienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovės E. K-i­čienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m.
kovo 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal V. K-ės ieškinį
E. K-ei dėl paveldėto turto padalijimo ir E. K-ės priešieškinį dėl
turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Teisėjų kolegija

nustatė:

E. K-ė su A. K-iumi gyveno registruotoje
santuokoje. Jie įsigijo vieno kambario butą, esantį Volungės g. 7–39, V-,
kurį įregistravo atsakovės E. K-ės vardu. 1997 m. rugpjūčio 9 d.
A. K-ius mirė.
Ieškovė – jo dukra V. K-ė kreipėsi į teismą
nurodydama, kad ji, kaip įstatyminė įpėdinė, turi paveldėti 1/4 nurodyto buto,
bet atsakovė jos paveldėjimo teisės nepripažįsta. Susitarimas pirkti butą
sudarytas atsakovės E. K-ės vardu. Ieškovė prašė pripažinti 1992 m.
balandžio 17 d. susitarimą bei 1992 m. balan­džio 28 d. buto pirkimo–pardavimo
sutartį negaliojančiais ir pripažinti butą bendra E. K-ės bei
A. K-iaus nuosavybe, priteisti jai 1/4 buto vertės kompensa­ciją – 10 455 Lt
iš E. K-ės, o butą palikti E. K-ės nuosa­vybėje.
Papildomu pareiškimu V. K-ė atsisakė savo
reikalavimo pripažinti negaliojančiais buto pirkimo susitarimą ir sutartį. Be
to, ieškovė nurodė, kad A. K-i­čiaus vardu nuosavybės teise yra įregistruota
1/3 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Trakų r. , Grendavės seniūnijoje,
Žydkaimių kaime. Šio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų 1/3 dalį prašė palikti
V. K-ės nuosavybėje, išmokant atsakovei kompensaciją 1/6 šių statinių
vertės – 842 Lt. V. K-ė prašė pripažinti automo­bilį M–2140 (valst. nr. Z
33–77 LK) E. K-ės ir A. K-iaus santuokoje įgytu turtu, palikti jį
atsakovei E. K-ei, o V. K-ei priteisti 1/4 jo vertės kompensaciją –
500 Lt.
Atsakovė E. K-ė pateikė priešieškininį pareiškimą,
nurodydama, kad jos santuoka su A. K-iumi buvo įregistruota 1984 m. gruodžio
7 d. 1998 m. gegu­­žės 23 d. A. K-iaus vardu buvo pirktas automobilis. Jis
pirktas už E. K-i­čienės iki santuokos įgytas lėšas. Tai patvirtina išrašai iš
jos sąskaitos Taupomajame banke. E. K-ė teismo prašė pripažinti
automobilį jos asmenine nuosavybe. Atsakovė nurodė butą pirkusi už savo
asmenines santaupas ir investicinius čekius, todėl prašė atmesti šią ieškinio
dalį.
Vilniaus m. 1–asis apylinkės teismas 1999 m. vasario 10
d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. V. K-ei pripažino nuosavybės
teisę į 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Trakų r. , Grendavės
seniūnijoje. , Žydkaimių kaime, išieškojo iš V. K-ės 842 Lt kompensacijos
E. K-ės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė, o atsakovės priešieškinį
tenkino pilnutinai. Automobilį M–2140 (valst. nr. Z 33–77 LK) pripažino
E. K-ės asmenine nuosavybe.
Vilniaus apygardos teismas 1999 m. kovo 24 d. nutartimi
patenkino V. K-i­čiūtės apeliacinį skundą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta dėl netinkamo materialinės
teisės normų taikymo. Pagal SŠK 22 str. 1 d. turtas priklausęs sutuoktiniams
iki santuokos, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas
yra kiekvieno jų nuosavybė. Iki santuokos banko sąskaitoje E. K-ės turėta
pinigų suma buvo asmeninė jos nuosavybė. Tačiau tai, kad ji, jau būdama
santuokoje, savo valia atidavė tuos pinigus vyrui pirkti automobilį, kuris
vėliau buvo naudojamas abiejų sutuoktinių reikmėms, laikytina, jog ieškovė
atsisakė savo asmeninės nuosavybės, o už tas lėšas įgytas turtas tapo bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. ). Jeigu ieškovė būtų ir toliau
laikiusi banko įstaigoje iki santuokos sukauptas pinigines lėšas, jos ir toliau
būtų jos asmeninė nuosavybė, bet už jas įgytas turtas jau yra bendroji
sutuoktinių nuosavybė pagal įstatymą. B-ai, įsigyti pagal B-ų privatizavimo
įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu, laikomi bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK
21 str. 3 d. ). Apeliacinės instan­cijos teismas tą sprendimo dalį, kurioje
atmestas ieškovės ieškinys dėl paveldėto buto ir automobilio padalijimo bei
patenkintas atsakovės priešieškinys, panaikino ir šią ieškinio dalį patenkino,
o atsakovės priešieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad tiek ginčo butas, tiek
automobilis yra bendroji jungtinė atsakovės ir A. K-iaus nuosa­vybė, todėl
teismo sprendimu to pripažinti nereikia. Šiuo atveju ginčo butas ir automobilis
priklausė atsakovei ir A. K-iui lygiomis dalimis. Mirus A. K-iui, teisę
paveldėti turi ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis, t. y. po 1/4 dalį buto ir
po
1/4 dalį automobilio. Kolegija nutarė po A. K-iaus mirties paveldimą turtą
pada­lyti taip: butą, Volungės g. 7–39, V-, ir automobilį M–2140
(valst. nr. 33–77 LK) paskirti E. K-ei, o V. K-ei iš E. K-ės
priteisti 10 955 Lt kompensaciją. E. K-ės priešieškinį kolegija nutarė
atmesti.
Kasaciniame skunde atsakovė E. K-ė nurodo, kad
apygardos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ji teigia, jog
automobilis ir butas buvo įsigyti išimtinai už jos iki santuokos turėtas lėšas.
P-ai automobiliui pirkti buvo paimti iš jos sąskaitos ankstesne, buvusia iki
santuokos, pavarde. Prie šių pinigų įgijimo A. K-ius neprisidėjo. B-a- buvo
pirktas taip pat už E. K-ės investicinius čekius. A. K-ius neturėjo
jokių pinigų, todėl kad piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Kasatorė nurodo,
kad Vilniaus apygardos teismas nepripažino, kad šis turtas yra bendra jungtinė
E. K-ės ir A. K-iaus nuosavybė, nors apeliaciniame skunde ieškovė ir
prašė tai nustatyti. Kadangi ginčytinas turtas nei vienoje teisminėje
instancijoje nebuvo pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosa­vybe, teismas
neturėjo jokio pagrindo šį turtą padalyti. Kasatorė prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 1999 m. kovo 24 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus m.
1–ojo apylinkės teismo 1999 m. vasario 10 d. sprendimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą V. K-ė teigia, kad
automobilis buvo įgytas 1988 m. tėvo A. K-iaus vardu, o butas – 1992 metais
atsakovės E. K-ės vardu. Tiek viena, tiek kita buvo naudojama šeimos
poreikiams. Atsakovė, tėvui esant gyvam, niekada nereiškė pretenzijų dėl
automobilio įgijimo tėvo vardu. Automobiliui paskyrą gavo tėvas, butas prieš
privatizavimą taip pat buvo skirtas A. K-iui. Santuokoje įgytas turtas
priklauso abiem sutuoktiniams, todėl teismas neprivalo to nustatinėti. Teismas
nurodęs teisingus argumentus, dėl kurių nepripa­žino šio turto atsakovės
asmeniniu turtu. V. K-ūtė prašo skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Dėl nuosavybės teisės į butą, įgytą santuokos metu vieno
iš sutuoktinių vardu

G-a- tarp bylos šalių dėl buto Volungės g. 7–39,
Vilniaus m. , nuosavybės ir jos paveldėjimo yra spręstinas pagal CK, SŠK bei
B-ų privatizavimo įstatymo nuostatas.
Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu
abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d. ).
B-ų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 1998 m. liepos 2
d. įstatymu Nr VIII–847 buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės
teisė į privatizuotą butą ar namą nustatoma pagal šeimos įstatymus,
neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas arba
butas. N-s iki šio B-ų privatizavimo įstatymo papildymo nebuvo aiškiai
išreikštos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotą butą, o pagal bendrą
įstatymų galiojimo taisyklę civilinis įstatymas atgal negalioja, 1998 m.
gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 9 „Dėl
įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl
privatizuotų butų padalijimo” 2 p. 2 d. nurodyta, kad butai, kuriuos
sutuoktiniai įsigijo pagal B-ų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5
straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe.
Taigi butas Volungės g. 7–39 buvo bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosa­­vybė
ir 1/2 jo dalis, priklausiusi A. K-iui, paveldėtina lygiomis dalimis (po
1/4) pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių E. K-ės ir V. K-ės (CK
573 str. 1 d. 1 p. ). T-ėl Vilniaus apygardos teismas teisingai pritaikė
įstatymą, paskirdamas E. K-ei butą, o V. K-ei – 10 455 Lt
kompensaciją už 1/4 jo dalį.
Dėl nuosavybės teisės į automobilį
Turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo,
taip pat jų gautas kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė
(SŠK 22 str. 1 d. ).
Iš bylos dokumentų matyti, kad pinigai pirkti
automobiliui (7400 rub. ) buvo paimti iš E. K-ės sąskaitos, kurią ji
turėjo iki santuokos sudarymo, prie šių pinigų A. K-ius neprisidėjo, nors,
kaip paskyrą gavęs asmuo, įregistravo auto­mo­­bilį savo vardu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos
teismas netinkamai išaiškino įstatymą. Teismas, teisingai nurodęs, kad „ši
pinigų suma neabejotinai buvo atsakovės nuosavybė”, padarė nepagrįstą išvadą,
kad „už tokias lėšas įgytas turtas jau yra bendroji sutuoktinių nuosavybė pagal
įstatymą”. Pagrindinė pinigų, kaip turto rūšies, savybė yra ta, kad
pinigai yra visuotinis ekvivalentas, galintis pakeisti bet kokį turtinių
santykių objektą. B- įgijus už konkrečius pinigus konkretų daiktą,
ikisantuokinio turto dydis nepakito. Automobilis buvo pirktas už 7400 rub. ,
taigi turto vertė išliko ta pati. T-ėl apeliacinės instancijos teismo išvada,
kad automobilis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, prieštarauja įstatymui, nes
SŠK numato galimybę teismui asmeninį sutuoktinių turtą pripažinti bendrąja
jungtine jų nuosavybe tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad santuokos metu
įdėtos lėšos žymiai padidino to turto vertę (22 str. 3 d. ). Šiuo atveju ginčo
automobilio vertės padidėjimo nebuvo nustatyta. Teisiškai nepagrįsta yra ir
teismo išvada, jog dėl to, kad automobilis buvo naudojamas bendroms sutuoktinių
reikmėms, laikytina, jog E. K-ė atsisakė savo asmeninės nuosavybės, o už
tas lėšas įgytas turtas tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokio
bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimo pagrindo įstatymas
nenumato.
Kolegija konstatuoja, kad turtas (daiktas), įgytas
santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo,
išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip,
nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar
bendroms sutuoktinių reikmėms.
T-ėl ši Vilniaus apygardos nutarties dalis yra keistina,
pripažįstant automo­bilį M–2140, įgytą ir registruotą 1988 m. A-o
K-iaus vardu, E-os K-ės asmenine nuosavybe. V. K-ė šio
turto paveldėti negali, todėl kompensacija už automobilį jai priteista
nepagrįstai.
Dėl nuosavybės teisės į 1/3 gyvenamojo namo ir ūkinių
pastatų
Ieškovės pareikštą reikalavimą pripažinti jai nuosavybės
teisę į 1/3 gyvena­mojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Trakų rajone, Grendavės
seniūnijoje, Žydkaimių kaime, o atsakovei išmokėti kompensaciją už 1/6 statinių
– 842 Lt, patenkino tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai.
G-o dėl šio turto padalinimo tarp šalių nėra, todėl ši sprendimo dalis
nekeičiama.
Kolegija konstatuoja, kad, iš dalies patenkinus
ieškininius ir priešieškininius reikalavimus, įskaitant E. K-ei ir
V. K-ei priteistas kompensacijų sumas, iš viso iš E-os K-ės
priteistina V-ai K-ei 9613 Lt (iš 10 455 Lt atimant 842 Lt).
Dėl teismo išlaidų paskirstymo
Pakeičiant Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl
nuosavybės teisės į automobilį pripažinimo, atitinkamai pakeičiamas ir teismo
išlaidų paskirstymas (CPK 112 str. 5 d. ). Priteista iš atsakovės ieškovės
naudai 796,75 Lt turėtų teismo išlaidų už ieškininį pareiškimą ir apeliacinį
skundą suma mažinama proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iki
771,8 Lt (iš 796,8 Lt atimant 25 Lt).
Taip pat atsakovei iš ieškovės priteistina 20,6 Lt
žyminio mokesčio už kasacinio skundo pagrindu patenkintą atsakovės reikalavimų
dalį (CPK 112 str. 4 d. ).
Iš viso, įskaitant priteistinas iš ieškovės ir atsakovės
teismo išlaidų sumas, išieškoti iš E-os K-ės V-os K-ės
naudai 751,20 Lt teismo išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 2 p. ir 370
str. 1 d. ,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 1999 m. kovo 24 d. nutartį
pakeisti. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Visą šios bylos sprendimą
išdėstyti taip:
Padalyti po A. K-iaus mirties paveldimą turtą:
1) butą Volungės g. 7–39 V- paskirti E-ai
K-ei, priteisiant iš E-os K-ės V-ai K-ei 10 455 Lt
kompensaciją už 1/4 šio buto dalį;
2) pripažinti V-ai K-ei nuosavybės teisę į 1/3
gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų Žydkaimių kaime, Grendavės seniūnijoje, Trakų
rajone, o iš V-os K-ės priteisti E-ai K-ei 842 Lt
kompensaciją;
3) iš viso, įskaitant E. K-ei ir V. K-ei
anksčiau nurodytas pri­teis­tas sumas, priteisti V-ai K-ei iš E-os
K-ės 9613 (devynis tūkstančius šešis šimtus trylika ) Lt kompensacijos;
4) pripažinti automobilį M–2140 (valst. nr. Z 33–77 LK
(rusiškos raidės), registruotą 1988 05 24 Vilniaus m. KP A-o K-iaus
vardu, E-os K-ės asmenine nuosavybe;
5) priteisti iš E-os K-ės V-ai K-ei
751,2 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt vieną Lt ir 20 ct) teismo išlaidų.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                 Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                 S.
G-us
                                                                            
D. A-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.64204 sekundės -