Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5277: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 18. Dėl ieškininės
senaties termino atstatymo

Asmuo, prašantis teismo atstatyti praleistą ieškininės
senaties terminą, turi tiksliai nurodyti konkrečią dieną, kurią jis sužinojo
apie savo teisės pažeidimą, t. y. momentą, su kuriuo įstatymas sieja ieškininės
senaties termino eigos pradžią.

P-šėjas V. M-a-                                                   Civilinė
byla Nr. 3K–3–428/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas P. P-is

N U T A R T I S

1999 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
kolegijos pirmininko A. M-io,
teisėjų V. G-o ir
V. M-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo V-o K-o kasacinį skundą dėl Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 9 d.
sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K-­lausko ieškinį atsakovui –
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos P-io policijos
departamento Šiaulių rinktinei dėl darbo užmokesčio, delspinigių bei vidu­tinio
darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas V. K-a- 1998 m. gruodžio 28 d. kreipėsi su
ieškiniu į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Ieškininiame pareiškime jis nurodė,
kad nuo 1991 m. balandžio 9 d. pradėjo dirbti Šiaulių pasienio policijos rinktinėje
posto budėtoju, o nuo 1994 m. spalio 1 d. – vyr. policininku; 1996 m. lapkričio
1 d. iš pasienio policijos perėjo dirbti į Utenos policijos komisariatą;
tarnaudamas pasienio policijoje ieško­vas 24 valandas budėdavo, po to vieną
parą budėdavo namuose ir dvi paros buvo poilsio dienos, kurių metu 16 valandų
per mėnesį dalyvaudavo teoriniuose–prak­tiniuose užsiėmimuose; iki 1996 m.
spalio mėnesio ieškovui nebuvo mokamas papildomas atlyginimas už naktinį darbą,
darbą valstybinių švenčių dienomis, taip pat nebuvo mokama už viršvalandžius ir
budėjimą namuose. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo
įstatymo 7 ir 8 straipsniais, Žmonių sau­­gos darbe įstatymo 47 straipsniu,
Darbo įstatymų kodekso 252 straipsniu, Darbo sutarties įstatymo 41 straipsniu,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 127,
prašė priteisti iš atsakovo 1223,60 Lt atlyginimo už viršvalan­džius, 824,56 Lt
papildomo atlyginimo už naktinį darbą, 187,50 Lt už darbą valsty­binių švenčių
dienomis, 1847, 27 Lt už budėjimą namuose, 396,71 Lt delspinigių ir 11 552,25
Lt už delsimą atsiskaityti. Papildomu pareiškimu ieškovas prašė atstatyti
praleistą ieškininės senaties terminą, nes apie jam priklausančius priedus
sužinojo iš straipsnių spaudoje, be to, nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1997 m.
lapkričio 1 d. daug kartų sirgo (b. l. 22).
Šiaulių miesto apylinkės teismas 1999 m. sausio 26 d.
sprendimu atstatė praleistą ieškininės senaties terminą ir ieškinį patenkino.
Teismas sprendime nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog apie savo
pažeistas teises jis sužinojo iš spaudos ir buvusių bendradarbių 1997 m.
antrajame pusmetyje, į teismą kreipėsi 1998 m. liepos mėnesį, tačiau jo
pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad šis neatvyko į teismo posėdį;
be to, ieškovas daug sirgo, todėl ieškininės senaties terminas praleis­tas dėl
svarbių priežasčių, ir atsakovo reikalavimas taikyti ieškininę senatį
atmestinas; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nemokėjo visų
ieškovui priklau­sančių priedų, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (b. l. 27).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 1999 m. kovo 9 d. nutartimi patenkino atsakovo apeliacinį skundą,
panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 26 d. sprendimą ir
ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas prašo priteisti
darbo užmokestį už 1995 m. lapkričio – 1996 m. gruodžio mėnesius; į teismą
ieškovas kreipėsi 1998 m. gruodžio 28 d. ; pagal Darbo įstatymų kodekso 2521 straipsnį
tokie reikalavimai gali būti tenkinami už laikotarpį, ne ilgesnį kaip vieneri
metai; kadangi ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams, jo
reikalavimas negali būti tenkinamas; ieškovo reikalavimas dėl delspinigių
išieškojimo atmestinas, nes tokius reikalavimus gali pareikšti tik dirbantys
asmenys, o ieškovas iš darbo atleistas; reikalavimas priteisti iš atsakovo
vidutinį darbo užmokestį atmestinas, nes neįrodyta darbdavio kaltė (b. l. 58–59).
Kasaciniu skundu ieškovas V. K-a- prašo panaikinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo
9 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio
26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija visai nepasisakė dėl ieškinės senaties termino, o tai – labai
svarbi aplinkybė, nes atsakovas ieškinio neginčijo, o tik prašė taikyti
ieškininę senatį;
2) ieškovas prašė priteisti neišmokėtas sumas būtent už
vienerių metų laiko­tarpį, todėl teismas nepagrįstai taikė Darbo įstatymų
kodekso 2521straipsnį;
3) delspinigius ieškovas prašo priteisti už tą
laikotarpį, kai jis dar dirbo pas atsakovą;
4) pagal Darbo įstatymų kodekso 115 straipsnį darbdavys
privalo informuoti darbuotoją apie jam mokėtiną atlyginimą, o atsakovas to
nedarė;
5) atsakovas, pažeisdamas Darbo įstatymų kodekso 97
straipsnį ir Darbo sutarties įstatymo 22 straipsnį, nesupažindino ieškovo su
pakeistomis darbo sąlygomis;
6) 1998 m. balandžio mėnesį (kai ieškovas jau netarnavo
pasienio policijoje) atsakovas siūlė savo darbuotojams rašyti prašymus dėl
neišmokėtų sumų mokėjimo. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis pripažino
skolą, todėl ieškininės senaties eiga nutrūko 1998 m. balandžio mėnesį (CK 89
str. ).
Atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos CPK 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad
kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus
sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinis teismas
sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus.
Pirmasis kasacinio skundo argumentas susijęs su
ieškininės senaties taikymu. Teisės normų, reguliuojančių ieškininės senaties
terminų skaičiavimo tvarką, aiški­nimas ir taikymas yra teisės klausimas. T-ėl
teisėjų kolegija dėl šio kasacinio skundo argumento turi pasisakyti.
Iš Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 9 d. nutarties matyti, kad teisėjų kolegija
ieškininės senaties termino klausimų nesvarstė. Tuo tarpu bylos medžiaga
patvirtina, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas būtent ta
aplinkybe, kad apylinkės teismas neteisingai taikė
teisės normas, reguliuojančias ieškininės senaties skaičiavimo tvarką. T-ėl,
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai
turėjo išanalizuoti ir pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 332
str. ), tačiau to nepadarė. Kadangi ieškininės senaties taikymo problema keliama
ir ieškovo kasaciniame skunde, šis klausimas išspręstinas nagrinėjant bylą
kasacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinė teisėjų kolegija 1999 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje I-is S-s v.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos P-io policijos
departamento Šiaulių rinktinė byloje, nurodė, kad tarnybos policijoje
santykiams Darbo įstatymų kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių
nereguliuoja specialūs teisės aktai, nustatantys tarnybos policijoje sąlygas ir
tvarką. Specialūs teisės aktai, reguliuojantys tarnybos policijoje santykius,
nenustato kreipimosi į teismą dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio ar priedų
išieškojimo ieškininės senaties terminų. T-ėl ieškininės sena­ties terminas
tokiems reikalavimams pareikšti teismine tvarka turi būti nustatomas remiantis
DĮK numatytais ieškininės senaties terminais.
Ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė
garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą
suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Šio
termino eigos pradžią  tiek DĮK 242
straipsnis, tiek ir CK 86 straipsnis sieja su konkrečia diena, kurią asmuo
sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškininės
senaties eiga prasideda rytojaus dieną po tos dienos, kurią suinteresuotas
asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (DĮK 290 str. , CK
78 str. ). Metais, mėnesiais ar savaitėmis skaičiuojami terminai pasibaigia
atitinkamų paskutinių termino metų, mėnesio ar savaitės dieną (DĮK 290 str. , CK
79 str. ). T- spręsti, ar ieškininės senaties terminas praleistas ir ar
atsakovo reikalavimas taikyti ieškininę senatį yra pagrįstas, teismas gali tik
žinodamas, kada prasidėjo ieškininės senaties termino eiga ir kada šis terminas
pasibaigė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas V. K-a- 1999
m. sausio 25 d. pareiškimu prašė teismą atstatyti praleistą ieškininės senaties
terminą (b. l. 22). Taigi pats ieškovas savo veiksmais patvirtino, kad jis yra
praleidęs ieškininės senaties terminą. Tačiau pareiškime dėl ieškininės
senaties termino atstatymo ieškovas nenurodė konkrečios dienos, kurią jis
sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovui
reikalaujant taikyti ieškininę senatį, teismas negalėjo svarstyti klausimo dėl
ieškininės senaties termino atstatymo. Tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas
savo sprendimu atstatė praleistą ieškininės senaties terminą, sprendime
nurodydamas, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 1997 m. antrajame
pusmetyje (b. l. 27). Tokiu būdu teismas pažeidė materialinės teisės normas,
reguliuojančias ieškininės senaties terminų skaičiavimo tvarką (DĮK 242, 290
str. , CK 78–81, 86 str. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad asmuo,
prašantis teismo atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą, turi tiksliai
nurodyti konkrečią dieną, kurią jis sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y.
momentą, su kuriuo įstatymas sieja ieškininės senaties termino eigos pradžią.
Kai ieškinys pareikštas praleidus ieškininės senaties
terminą, o atsakovas prašo taikyti ieškininę senatį, teismas gali ginti
pažeistą teisę tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad ieškininės senaties
terminas praleistas dėl svarbios priežasties (DĮK 242 str. , CK 90 str. ). Iš
bylos medžiagos matyti, kad ieškovas V. K-a- nesiėmė priemonių laiku ir
efektyviai ginti savo pažeistų teisių. Šiaulių miesto apylinkės teismas 1998 m.
spalio 21 d. nutartimi paliko ieškovo V. K-o pareiškimą dėl pinigi­nių
sumų priteisimo nenagrinėtą dėl to, kad ieškovas be svarbių priežasčių neatvyko
į teismo posėdį (b. l. 17). Pareiškimas ieškinio, kuris teismo paliekamas
nenagrinėtas, ieškininės senaties termino eigos nenutraukia (CK 89 str. ). Ta
aplinkybė, kad ieškovas V. K-a- per nurodytą laikotarpį kelis kartus
kreipėsi į medikus, taip pat nepatvirtina, kad ieškininės senaties terminas
buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas sirgo
sunkia liga ar buvo gydomas ligoninėje. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina,
kad jis gydėsi ambulatoriškai, o tai šiuo atveju
negali būti pripažinta pakankama kliūtimi, sutrukdžiusia jam pareikšti ieškinį,
kurį buvo galima pareikšti per atstovą arba siunčiant ieškininį pareiškimą
teismui paštu.
Ieškovo V. K-o kasacinio skundo argumentas, kad 1998
m. balandžio mėnesį atsakovas savo konkliudentiniais
veiksmais pripažino skolą, nėra patvirtintas byloje esančiais įrodymais. T-ėl
ieškovo teiginys, kad ieškininės senaties termino eiga nutrūko 1998 m.
balandžio mėnesį, yra nepagrįstas.
Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas prašė taikyti
ieškininę senatį (b. l. 25), o apylinkės teismas, spręsdamas ieškininės senaties
atstatymo klausimą, pažeidė materialinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo kolegija konstatuoja, kad ieškininės senaties terminui atstatyti
teisinio pagrindo nebuvo, todėl apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą
atmesti ieškovo ieškinį kaip pareikštą be svarbių priežasčių praleidus
ieškininės senaties terminą.
Išsprendus klausimą dėl kasacinio skundo argumentų,
susijusių su ieškininės senaties terminų skaičiavimą reguliuojančių teisės
normų aiškinimu ir taikymu, kitų kasacinio skundo argumentų analizė tampa nereikalinga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei vadovaudamasi Lietuvos
CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 370 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
2. Pasiūlyti paskelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo biuletenyje.
3. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             A.
M-is

Teisėjai                                                                                                                             V.
G-a-
                                                                                                                                        
V. M-a-








Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.64103 sekundės -