Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5278: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 19. Dėl darbuotojo
teisės atšaukti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo

Pasinaudoti Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio 3
dalyje nustatyta teise per tris dienas atšaukti pareiškimą dėl atleidimo iš
darbo darbuotojas gali tik tuo atveju, jeigu jis laikėsi to paties straipsnio 1
dalyje nustatytos išankstinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą tvarkos.
Kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą, ir
laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu
trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo
pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina
darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo atšaukti nebegali.

P-šėjas V.
M-a-                                                       Civilinė byla Nr. 3K–3–417/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas A. Č-linksas 

N U T A R T I S

1999 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų koleg­ija, susidedanti iš teisėjų
kolegijos pirmininko R. Č-os,
teisėjų V. M-o ir B. S-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovės I-os B-ės kasacinį skundą dėl Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 3 d.
nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B-ės ieškinį atsakovui –
Kauno miesto K-iečių poliklinikai dėl grąžinimo į darbą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovė I. B-ė 1997 m. lapkričio 27 d. kreipėsi su
ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą. Ieškininiame pareiškime ieškovė
nurodė, kad nuo 1991 m. rugsėjo 4 d. dirbo K-iečių poliklinikoje mokyklų
medicinos felčere. Darbdavio įkalbėta, ieškovė 1997 m. rugsėjo 2 d. parašė
pareiškimą atleisti ją iš darbo pagal Darbo sutar­ties įstatymo 28 straipsnį,
bet vėliau savo sprendimą pakeitė ir 1997 m. rugsėjo 4 d. parašė naują
pareiškimą, kuriuo rugsėjo 2 d. pareiškimą atšaukė; 1997 m. rugsėjo
8 d. atsakovas vėl ją priimė į darbą, tačiau ne medicinos felčere, o medicinos
seserimi; 1997 m. lapkričio 8 d. ieškovė iš darbo buvo atleista pagal Darbo
sutarties įstatymo 26 straipsnio 2 dalį (pasibaigus terminuotai darbo
sutarčiai); ieškovė tik tada sužinojo, kad ji nebuvo grąžinta į ankstesnį
darbą, o buvo priimta dirbti tik laikinai; ieškovės nuomone, pagal Darbo
sutarties įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ji turėjo teisę atšaukti savo ankstesnį
pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, o darbdavys neturėjo teisės jos atleisti kol
nepasibaigė šioje normoje nustatytas terminas; kadangi terminuotą darbo sutartį
ieškovė pasirašė tik atleidimo iš darbo dieną, t. y. 1997 m. lapkričio 8 d. , ir
tik dėl panaudoto prieš ją grasinimo. Ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš
darbo 1997 m. rugsėjo 2 d. neteisėtu, taip pat pripažinti negaliojančia 1997 m.
lapkričio 10 d. terminuotą darbo sutartį, kaip sudarytą suklydimo, grasinimo
bei apgaulės įtakoje, bei atleidimą iš darbo 1997 m. lapkričio 8 d. –
neteisėtu.
Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 12 d.
sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė ieškovę neįrodžius,
kad jos pareiškimas atleisti iš darbo buvo išgautas prieš jos valią; įstatymas
nedraudžia darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo nuo pastarojo pareiškime
nurodytos datos, todėl atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo nuo
1997 m. rugsėjo 2 d. ; pareiškimo atleisti iš darbo atšaukimas negalimas, jeigu
darbuotojas iš darbo jau yra atleistas; terminuota darbo sutartis su ieškove
buvo sudaryta jos pačios prašymu; ši darbo sutartis nutraukta laikantis
įstatymų reikalavimų. Teismas taip pat pripažino, kad vieno mėnesio ieškininės
senaties terminas nepraleistas, nes šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo
dokumento, patvirtinančio atleidimą, gavimo dienos. Kadangi įsakymo atleisti iš
darbo nuorašas ieškovei nebuvo įteiktas, ieškininės senaties termino skaičiuoti
nuo 1997m. rugsėjo 2 d. negalima (b. l. 73–74).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 1999 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė ieškovės I. B-ės apeliacinį
skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 12 d. sprendimą
paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė ieškovę nepateikus jokių
įrodymų, patvirtinančių, kad darbdavys vertė ją rašyti pareiškimą atleisti iš
darbo; sudaryti naują – terminuotą darbo sutartį, kaip matyti iš pareiškimo
priimti į darbą, pageidavo pati ieškovė. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad
apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė nepraleido vieno mėnesio
ieškininės senaties termino. Kolegijos nuomone, naujos darbo sutarties sudarymo
1997 m. rugsėjo 5 d. faktas patvirtina, kad ieškovė žinojo apie ankstesnės darbo
sutarties nutraukimo aplinkybes (b. l. 123–124).
Kasaciniu skundu ieškovė I. B-ė prašo panaikinti
Kauno miesto apylin­kės teismo 1998 m. lapkričio 12 d. sprendimą bei Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 3 d.
nutartį ir jos ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1) teismai neteisingai įvertino faktines bylos
aplinkybes, neatkreipė dėmesio, kad pareiškimas atleisti iš darbo parašytas
darbdaviui prievartaujant ir neišreiškė ieškovės valios ir norų;
2) teismai neįvertino aplinkybės, kad Darbo sutarties
įstatymo 28 straipsnis suteikia darbuotojui teisę per tris dienas atšaukti savo
pareiškimą atleisti iš darbo, ir šia teise ieškovė tinkamai pasinaudojo;
3) teismai buvo šališki ir neobjektyvūs teigdami, kad
pati ieškovė pageidavo sudaryti terminuotą sutartį. Iš tikrųjų ieškovės
ketinimas buvo grįžti į ankstesnį darbą, o darbdavys jai aiškino, kad tik tokiu
būdu ji galėsianti grįžti į ankstesnį darbą;
4) ieškovė nežinojo, kad 1997 m. rugsėjo 2 d. yra
atleista iš darbo, todėl Kauno apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad yra
praleistas ieškininės senaties terminas.
Atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos CPK 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad
kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina
apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinis
teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Pirmasis ir trečiasis
kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalyku, nes jie
yra fakto klausimai.
Faktinių bylos aplinkybių tyrimas ir įrodymų vertinimas
yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kompetencija. Kasacinis teismas
tik tikrina, ar buvo tinkamai aiškinamos ir taikomos teisės normos,
reguliuojančios įrodymus ir įrodi­nėjimą. Pagal CPK 58 straipsnio 1 dalį
kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo
reikalavimų pagrindu. T-ėl teismas gali pripažinti, kad darbuotojas buvo
priverstas parašyti pareiškimą atleisti iš darbo tik pastarajam pateikus
įrodymų apie darbdavio apgaulę, smurtą, psichologinį spaudimą ar kitokius
neteisėtus darbdavio veiksmus. Nesant byloje tokių įrodymų, teisėjų kolegija
sutinka su apygardos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų,
patvirtinančių darbdavį vertus ją rašyti pareiškimą atleisti iš darbo.
Kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai
buvo nešališki ir neobjektyvūs, nenurodant, kokias proceso teisės normas,
garantuojančias teismo nešališkumą, teismai pažeidė, taip pat negali būti
kasacinio skundo nagrinėjimo dalyku. Ieškovė, turėdama duomenų apie teisėjų
nešališkumą, galėjo pasinaudoti įstatymo jai suteikta nušalinimo teise (CPK
17–24 str. ).
Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pasisako tik dėl
antrojo ir ketvirtojo kasacinio skundo argumentų.
Dėl 1991 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos darbo
sutarties įstatymo 28 straipsnio 3 d. aiškinimo ir taikymo
Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustato,
kad darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne
vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Ieškovė
teigia, kad savo 1997 m. rugsėjo 2 d. pareiš­kimą atleisti ją iš darbo nuo
rugsėjo 2 d. ji atšaukė rugsėjo 4 d. , todėl darbdavys jos negalėjo atleisti iš
darbo. Dėl šios priežasties, ieškovės manymu, bylą nagrinėję teismai
nepagrįstai pripažino, kad darbdavys turėjo teisę atleisti ją iš darbo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija kons­tatuoja, kad teisės norma turi būti aiškinama
atsižvelgiant į jos sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis, taip pat į
tos teisės normos tikslą. T-ėl Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama viso 28 straipsnio bei kitų šio įstatymo straipsnių
kontekste.
Darbo sutarties įstatymo 2 straipsnis nustato, kad vienas
darbo santykių reguliavimo principų yra darbo sutarties šalių lygiateisiškumas.
Šis principas reika­lauja, kad įstatymas nediskriminuotų nei vienos iš darbo
sutarties šalių, derintų jų interesus, o darbo sutarties šalys atsižvelgtų į
vieną kitos interesus.
Įstatymų leidėjas, realizuodamas darbo sutarties šalių
lygiateisiškumą, Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnyje nustatė tokią darbo
sutarties nutraukimo pagal darbuotojo pareiškimą tvarką, kuri leidžia derinti
ir darbdavio, ir darbuotojo interesus. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad
darbuotojas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą turi raštu įspėti darbdavį
ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Taigi įstatymų leidėjas, pripažindamas
darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį, kartu atsižvelgia į
darbdavio interesus ir nustato tam tikrą pareigą darbuotojui.
Darbo sutartis, kaip žmonių socialinio ir ekonominio
kooperavimosi forma, gali būti efektyvi tik tuo atveju, jeigu ji yra stabili.
Sutartinių santykių stabilumas atitinka ir darbuotojo, ir darbdavio interesus.
V-ašališkas sutartinių santykių nutrau­kimas, iš anksto apie tai neinformavus
kitos šalies, sugriauna susiklosčiusius stabilius santykius. Darbuotojui staiga
ir vienašališkai nutraukus darbą, darbdavys gali nesugebėti operatyviai surasti
naujo darbuotojo, kuris pakeistų išėjusįjį, o dėl to gali sutrikti gamybos
procesai ar atsirasti kiti neigiami padariniai tiek darbdaviui, tiek ir kitiems
asmenims. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomeninių santykių
stabilumą, gamybos ir paslaugų procesų nenutrūkstamumą, nustatė, kad darbo
sutartį šalys gali nutraukti vienašališkai tik iš anksto pranešus apie tai kitai
šaliai. Pažymėtina, kad atitinkama darbdavio pareiga iš anksto įspėti
darbuotoją apie numatomą jo atleidimą iš darbo yra nustatyta Darbo sutarties
įstatymo 34 straipsnyje. Šiuo atveju įstatymų leidėjas, nustatydamas įspėjimo
terminą, siekė sudaryti sąlygas atleidžiamam darbuotojui per įspėjimo terminą
susirasti naują darbą. Taigi išankstinio įspėjimo apie numatomą darbo sutarties
nutraukimą terminai yra nustatomi tos šalies naudai, kuri neinicijuoja darbo
sutarties nutraukimo.
Išankstinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą
terminas, nustatytas darbdavio naudai, pirmiausiai naudingas darbdaviui. Tačiau
kartu šis terminas atitinka ir darbuotojo interesus. Pirma, darbuotojui prieš
14 dienų įspėjus apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, darbdavys negali
darbuotojo atleisti iš darbo tol, kol šis terminas nepasibaigė. Antra, įstatymų
leidėjas darbuotojui suteikia teisę pakeisti savo nuomonę ir per Darbo
sutarties įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų dienų terminą savo
pareiškimą atšaukti.
Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad asmuo naudotųsi
savo teisėmis įstatymo nustatyta tvarka ir neignoruotų kitų asmenų teisėtų
interesų. Jeigu asmuo nesilaiko įstatymo nustatytų reikalavimų ir ignoruoja
kitų asmenų teisėtus interesus, tai jis turi patirti atitinkamas neigiamas
teisines pasekmes. Toks asmuo praranda teisę reikalauti, kad kiti asmenys,
kurių teisėtus interesus šis ignoruoja, gerbtų jo teises. Atsisakymas laikytis
įstatymo nustatytos subjektinės teisės realizavimo tvarkos kartu reiškia ir
atsisakymą nuo įstatymo suteiktų garantijų. Jeigu darbuotojas, pažeisdamas
Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, iš anksto
neįspėja darbdavio apie darbo sutarties nutraukimą ir nurodo konkrečią darbo
sutarties nutraukimo datą, trumpesnę nei 14 dienų, tai reiškia, kad darbuotojas
nepaiso darbdavio interesų ir ignoruoja darbdavio naudai nustatytą terminą.
Nepaisydamas įstatymo reikalavimų darbuotojas kartu praranda galimybę naudotis
tomis įstatymo suteiktomis teisėmis, kurias jis būtų turėjęs, jeigu jis būtų
laikęsis įstatymo nustatytų reikalavimų. V-a- iš bendrųjų teisės principų
reikalauja, kad žmogus neturi gauti naudos iš savo netinkamo elgesio. Įstatymo
ir kitos šalies interesų ignoravimas negali tapti naudingu įstatymą ir kitos
šalies interesus ignoruojančiai šaliai. Šalių lygia­teisiškumas tokioje
situacijoje reikalauja, kad netinkamai besielgianti šalis patirtų tam tikrus
neigiamus padarinius, o kita šalis gautų tam tikrą satisfakciją.
Darbdavys, kuriam darbuotojas pareiškia apie darbo
sutarties nutraukimą nesilaikant Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio 1
dalyje nustatytos tvarkos, turi dvi galimybes. Pirma, jis gali reikalauti, kad
darbuotojas vykdytų įstatymo reikalavimą ir nutrauktų darbo sutartį tik po 14
dienų, išskyrus atvejus, kai yra to paties straipsnio 2 dalyje numatytos
aplinkybės. Antra, darbdavys gali patenkinti darbuotoją prašymą ir atleisti jį
nuo tos dienos, kurią darbuotojas nurodo savo pareiškime. Šiuo atveju abiejų
šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa. Pastaruoju atveju
darbuotojas, kuris sąmoningai nesilaikė įstatymo reikalavimo ir ignoravo
darbdavio interesus, patiria tam tikrus neigiamus padarinius, t. y. jis savo
noru atsisako nuo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų dienų termino
pareiškimui atšaukti. Atitinkamai tokie darbuotojo veiksmai suteikia ir tam
tikrą satisfakciją darbuotojui, nusprendu­siam tenkinti darbuotojo prašymą, –
darbdavys neprivalo laukti, kol praeis 28 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų
dienų terminas.
Iš bylos byloje esančio ieškovės I. B-ės prašymo
matyti, kad pareiškimą atleisti iš darbo ji parašė 1997 m. rugsėjo 2 d. ,
prašydama ją atleisti iš darbo nuo tos pačios dienos, t. y. nuo 1997 m. rugsėjo
2 d. Esant tokiam prašymui, darbdavys turėjo teisę tenkinti jos prašymą ir
neprivalėjo laukti, kol nuo pareiškimo padavimo dienos praeis trys dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pasinaudoti Darbo sutarties
įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise per tris dienas atšaukti
pareiškimą dėl atleidimo iš darbo darbuotojas gali tik tuo atveju, jeigu jis
laikėsi to paties straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio įspėjimo apie
darbo sutarties nutraukimą tvarkos. Kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią
atleidimo iš darbo datą, ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo
dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti
darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiš­kime nurodytos datos. Jeigu darbdavys
šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo
pareiškimo atšaukti nebegali.
Dėl Darbo sutarties įstatymo 42 straipsnio 1 dalies
aiškinimo ir taikymo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija savo nutartyje nurodė, kad ieškovė praleido ieškininės senaties
terminą kreiptis į teismą, o apylin­kės teismas nepagrįstai pripažino, kad šis
terminas nebuvo praleistas. Ieškovė, nesutikdama su tokia teisėjų kolegijos
išvada, kasaciniame skunde nurodė, kad apie atleidimą iš darbo ji nežinojo,
todėl ieškininės senaties terminas nėra praleistas.
Darbo sutarties įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato,
kad atleistas darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, gali kreiptis į
teismą per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, gavimo dienos.
Ši norma taip pat turi būti aiškinama sistemiškai, t. y. atsižvelgiant į kitas
teisės normas, taip pat – į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Izoliuotas
šios normos aiškinimas ir taikymas gali sukurti situacijas, kai, pavyzdžiui,
darbuotojui vengiant susipažinti su įsakymu apie jo atleidimą, įsakymas jam
būtų įteiktas tik po kelių mėnesių ar net po metų.
Ieškininės senaties eigą įstatymas paprastai sieja su
subjektyviu momentu, t. y. su suinteresuoto asmens sužinojimu apie savo teisės
pažeidimą. Pavyzdžiui, DĮK 242 straipsnis ir CK 86 straipsnis nustato, kad
ieškininės senaties eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar
turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas vieno
mėnesio ieškininės senaties termino eigos pradžią įsaky­mo apie atleidimo iš
darbo įteikimo diena, preziumuoja, kad apie atleidimą iš darbo darbuotojas
dažniausiai sužino tada, kai jam įteikiamas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo.
T-ėl ieškininės senaties termino eiga turi būti skaičiuojama nuo įsakymo apie
atleidimą iš darbo gavimo momento tik tuo atveju, kai jo gavimo ir sužinojimo
apie atleidimą iš darbo momentai sutampa. Ši nuostata ypač svarbi, kai darbo
sutartis nutraukiama ne darbuotojo, o darbdavio iniciatyva. Tačiau faktinės
bylos aplinkybės gali patvirtinti, kad darbuotojas apie savo atleidimą iš darbo
sužinojo net ir negavęs įsakymo apie atleidimą. Tokia situacija galima
ypatingai tada, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva. Tokiais
atvejais prioritetą reikėtų suteikti subjektyviam momentui, t. y. išsiaiškinti,
kada gi iš tiesų darbuotojas sužinojo apie savo atleidimą iš darbo. Iš
nagrinėjamos bylos matyti, kad ieškovė I. B-ė 1997 m. rugsėjo 5 d. parašė
prašymą priimti ją dirbti 0,5 etato medicinos seserimi nuo rugsėjo 8 d. iki
lapkričio 8 d. (b. l. 14). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija šį ieškovės prašymą įvertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad ieškovė
apie savo atleidimą sužinojo 1997 m. rugsėjo 5 d. Tą pačią dieną, t. y. 1997 m.
rugsėjo 5 d. , ieškovė sudarė naują terminuotą darbo sutartį (b. l. 16). Šios
aplinkybės iš tiesų buvo pakankamas pagrindas apygardos teismui daryti išvadą,
kad apie ankstesnės darbo sutarties nutraukimą, taigi ir atleidimą iš darbo,
ieškovė sužinojo 1997 m. rugsėjo 5 d.
Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija kons­tatuoja, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija teisingai taikė Darbo sutarties įstatymo 28 ir 42
straipsnius ir kad išnagrinėjus bylą kasacijos pagrindų nenustatyta (CPK 3542  str. 5 str. ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, rem­damasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos
CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 370 straipsniu 1 dalimi,



nutarė:

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
2. Pasiūlyti paskelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo biuletenyje.
3. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             R.
Č-a

Teisėjai                                                                                                                             V.
M-a-
                                                                            
B. S-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.58086 sekundės -