|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 21. Dėl subjektų, turinčių teisę ginčyti sandorius CK 54 straipsnio pagrindu Pripažįstant negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jei jis nebuvo CPK nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, taikytina ne CK 50 str. 2 d. , o CK 54 str. , nepriklausomai nuo to, ar tokį ieškinį pareiškė pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas. P-šėja D. A-ė Civilinė byla Nr. 3K–3–442/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėja D. K-i-ė N U T A R T I S 1999 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. S-io, teisėjų A. D-o ir D. A-ės, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N-aus Ž-o kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 11 d. nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal M. Ž-o ieškinį atsakovui P. J-ui dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija nustatė: 1996 m. balandžio 4 d. Vilniaus m. 10–ajame notarų biure buvo patvirtinta buto, esančio E-o g. 24–16, V-, pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjo M-hailo Ž-o ir pirkėjo Pavelo J-o. M. Ž-a- kreipėsi į teismą nurodydamas, kad ši sutartis yra sudaryta apgaulės būdu, pasinaudojant jo bloga sveikata bei lietuvių kalbos nemokėjimu. Ieškovas teigia, kad iš atsakovo gavęs 1000 JAV dolerių ir manęs, kad pas notarą pasirašęs už juos, o ne buto pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, sutartyje parašyta, kad už butą M. Ž-a- gavęs 60 000 Lt. Tokios pinigų sumos jam niekas nedavęs. Gautą 1000 JAV dolerių sumą ieškovas supratęs kaip rankpinigius už parduodamą butą. M. Ž-a- teismo prašė pripažinti buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia vadovaujantis CK 57 straipsniu. 1996 m. gruodžio 7 d. M. Ž-ui mirus, jo sūnus N-us Ž-a- įstojo į procesą kaip M. Ž-o teisių perėmėjas. Jis nurodė, kad tėvas mirdamas jam testamentu paliko butą E-o g. 24–16, V-. Tėvas buvęs ligonis, sutrikusios psichikos, reikalaujantis nuolatinės priežiūros. Atsakovas, pasinaudodamas tėvo fiziniu bei psichiniu nevisavertiškumu, apgaulės būdu įkalbėjo tėvą parduoti butą, žadėdamas nupirkti kitą. Tačiau buvo sumokėtas tik 1000 JAV dolerių užstatas, nors už butą buvo sutarta 15 000 JAV dolerių suma. Likusiųjų pinigų atsakovas nesumokėjo. N. Ž-a- teismo prašė pripažinti buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia. M. Ž-ui buvo teismo paskirta pomirtinė psichiatrinė ambulatorinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar M. Ž-a-, sudarydamas 1996 m. balandžio 4 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juo valdyti. Teismo psichiatrų ekspertų komisija padarė išvadą, kad M. Ž-a- nuo 1986 m. sirgo lėtine progresuojančia psichikos liga – kraujagyslių demensija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurios jis 1996 m. balandžio 4 d. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Papildomame ieškininiame pareiškime N. Ž-a- patikslino sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta neveiksnaus fizinio asmens (CK 50 str. 2 d. ) Ieškovas prašė buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir įpareigoti P. J-ą perduoti jam šį butą. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas patikslino savo reikalavimus, nurodydamas, kad gavo iš atsakovo 1000 JAV dolerių, kaip rankpinigių, ir 6500 JAV dolerių, už kuriuos N. Ž-a- įsigijo sodo namą iš M. A-. Vilniaus m. 2–asis apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, nes ji buvo sudaryta neveiksnaus asmens. Teismas padarė išvadą, kad N. Ž-o reikalavimas iš atsakovo priteisti 30 000 Lt, todėl kad neva atsakovas nesumokėjęs už butą visų sutartų 60 000 Lt pinigų, nepagrįstas įrodymais. P-s M-hailas Žuravliovas teigė, kad už butą iš P. J-o gavo tik 1000 JAV dolerių. Jo sūnus N-us Ž-a- nurodė, kad P. J-a- sumokėjęs 7500 JAV dolerių. Nustatyta, kad buto pirkimo–pardavimo metu vyko du sandoriai. M. Ž-a- pardavė P. J-ovlevui butą už 60 000 Lt, o N-us Ž-a- pasirašė su M. ir M. A-ais 24 000 Lt paskolos sutartį. Be to, 1996 m. liepos 15 d. N. Ž-a- nupirko iš M. A-aus sodo sklypą su namu už 27 000 Lt. Teismas nurodė, jog netikėti atsakovo parodymais, kad jis buto pirkimo metu sumokėjo M. Ž-ui 60 000 Lt, nėra pagrindo, o ieškovas įrodymų, kad buvo sumokėti ne visi pinigai, teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog tai padarė apgaulės būdu. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 30 000 Lt yra nepagrįstas ir atmestinas. B-o pirkimo pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia (CK 50 str. 2 d. ). Remiantis CK 47 str. , šalys įpareigotos grąžinti viena kitai visą tai, ką yra gavusios pagal buto pirkimo–pardavimo sandorį. Teismas, pripažinęs pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, įpareigojo P. J-ą grąžinti N. Ž-ui butą, o N. Ž-ą – grąžinti P. J-ui 60 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 1999 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė apeliacinį skundą, kuriame N-us Ž-a- prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti sumažinant iš jo priteistą sumą iki 30 000 Lt. Kolegija nurodė, jog daryti išvadą, kad pirkėjas nesumokėjo visų pinigų, nėra pagrindo, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, laikęs neįrodytu ieškinio pagrindo – pripažinimo pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta apgaulės būdu pardavėjui negavus 60 000 Lt, nurodytų pirkimo–pardavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. . Kasaciniame skunde ieškovas N. Ž-a- nurodo, kad teismai neteisingai išsprendė restitucijos klausimą, laikydami, jog šiuo atveju taikytinos CK 47 str. taisyklės. Tačiau šis straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai abi sandorio šalys yra ir tokią restituciją galima įvykdyti. Šiuo atveju viena sandorio šalių pasikeitė, nes M. Ž-a- mirė, o N. Ž-a- tapo jo turto paveldėtoju pagal testamentą. Tiesiogiai jis nėra sandorio šalis. CK 594 str. numato tik įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Skolų velionis tėvas neturėjo. Šiuo atveju atsirado kitokio pobūdžio prievolė, kuri nepereina įpėdiniui, nes to nenumato įstatymas. I- CK 47 str. kalbama tik apie sandorio šalis. Atsakovas nepareiškė ieškovui dar gyvam esant jokių skolinių reikalavimų, kaip tai numato CK 594 str. Atsakovas priešieškinio nepateikė ir savo teisės negynė. Atsakovas neįrodė, kad būtų sumokėjęs visus pinigus už perkamą butą. Priešingai, tarpininkų pagalba buvo sudaromos įvairios kitos sutartys, kurios turėjo pridengti pagrindinį sandorį. Atsakovas suvokė, kad jis sutartį sudaro su nesveiku asmeniu, todėl turėjo visą riziką prisiimti sau. Neabejotina, kad iš atsakovo pusės buvo apgaulės elementų, tačiau teismas šių aplinkybių reikiamai neįvertino. Kasatorius prašo Vilniaus m. 2–ojo apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 gruodžio 17 d. nutartį pakeisti – sprendimo ir nutarties dalis, kuriose iš N. Ž-o priteista 60 000 Lt suma P. J-ui, panaikinti, likusias sprendimo ir nutarties dalis palikti galioti. Teisėjų kolegija konstatuoja: Dėl restitucijos taikymo Kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai išsprendė restitucijos klausimą. Pagal CK 47 str. , kai sandoris negalioja, kiekviena iš šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi taikytina restitucija yra sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmė. N. Ž-a-, kaip paveldėtojas ir M. Žuravliovo teisių perėmėjas, įstojo į procesą ginčydamas sandorį, kurį teismas pripažino negaliojančiu ir pritaikė restituciją. Teismo sprendimo pagrindu buto pardavėjas (jo teisių perėmėjas) atgavo butą ir buvo įpareigotas sugrąžinti pinigus, gautus pagal negaliojančia pripažintą sutartį, t. y. tapo skolingas buto pirkėjui. Pagal CK 594 str. priėmęs palikimą įpėdinis paveldi turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atsako už palikėjo skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Kasatoriaus teiginiai, kad jis nebuvo sandorio šalimi, tėvas skolų neturėjo, todėl tokia prievolė nepereina įpėdiniui ir restitucijos principas jam netaikomas, nepagrįsti dar ir dėl to, kad pats kasatorius, įstojęs į procesą kaip ieškovas, ginčijo sudarytą sandorį. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu yra paties kasatoriaus veiksmų pasekmė. Tais pačiais motyvais atmestinas ir kasacinio skundo teiginys, kad atsakovas turėjęs pareikšti skolinius reikalavimus ar priešieškinį M. Ž-ui dar gyvam esant. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių Kolegija konstatuoja, kad teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nurodydami, kad ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, jog ne visi pinigai už butą buvo sumokėti, ir turėjo pagrindą pripažinti atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais remiantis nustatyta, kad pinigai už įgytą butą buvo sumokėti. Dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai nurodė netinkamą materialinės teisės normą, pripažindami sandorį negaliojančiu pagal CK 50 str. 2 d. , kuri nurodo, kad negalioja sandoris, sudarytas fizinio asmens, pripažinto neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Asmenys pripažįstami neveiksniais teismo sprendimu CPK 28–ajame skirsnyje nustatyta tvarka. M. Ž-a- nebuvo pripažintas neveiksniu CPK nustatyta tvarka. Jam buvo paskirta pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, padariusi išvadą, kad M. Ž-a- nuo 1986 m. sirgo psichikos liga ir 1996 m. balandžio 4 d. – sandorio sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t. y. buvo konstatuotas jo ligos faktas. I- nors teismai konstatavo, kad M. Žuravliovas sirgo tokia liga, dėl kurios jis sandorio sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (tiek CK 50 str. 2 d. , tiek 54 str. atveju turime reikalą su piliečių psichikos sutrikimu), tačiau nepagrįstai nurodė CK 50 str. 2 d. , nes neveiksniu M. Ž-a- įstatymo nustatyta tvarka pripažintas nebuvo. Kolegija konstatuoja, kad pripažįstant negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jei jis nebuvo CPK nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, taikytina ne CK 50 str. 2 d. , o CK 54 str. , nepriklausomai nuo to, ar tokį ieškinį pareiškė pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas. Kadangi sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal abu paminėtus straipsnius pasekmės yra tos pačios, t. y. dvišalė restitucija, kolegija konstatuoja, kad nors teismai, pritaikydami netinkamą CK normą, padarė procesinį pažeidimą, nurodydami netinkamą įstatymą, kuriuo vadovavosi, šis pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės paliktini galioti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370 str. 1 d. , nutarė: Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 11 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistus. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas A. S-is Teisėjai A. D-a- D. A-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
951: Svečiai