|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 23. Dėl nedarbingo sutuoktinio teisės į privalomąją palikimo dalį Pagal CK 576 str. 1 d. teisę į privalomąją palikimo dalį turi nedarbingas mirusiojo sutuoktinis. Įstatymas nedarbingo sutuoktinio teisės į privalomąją palikimo dalį nesieja su išlaikymo faktu. T-ėl jis neprivalo įrodinėti, kad buvo mirusiojo išlaikomas. P-šėja J. J-ė Civilinė byla Nr. 3K–3–460/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėjas A. Č-a- N U T A R T I S 1999 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. Č-os, teisėjų J. J-ės ir J. Š-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K-o A-os kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal K-o A-os ieškinį atsakovei I-ai T-ei dėl palikimo privalomosios dalies priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: Ieškovė Genė A-i-ė, kreipdamasi į teismą, prašė nutraukti santuoką, įregistruotą tarp jos ir atsakovo K-o A-os Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1981 m. balandžio 24 d. Ji nurodė, kad visą laiką gyvenusi atskirai ir bendro ūkio nevedusi; butą, baldus ir kitą turtą įsigijusi viena iš savo santaupų. Atsakovas priešieškinyje prašė padalyti santuokinį turtą – butą, esantį V-ies g. 22–26, Alytuje, baldus ir kitus daiktus. Alytaus rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta. 1995 m. gruodžio 25 d. ieškovė mirė. Jos procesinių teisių perėmėja tapo I-a T-ė, kuriai pagal testamentą, sudarytą 1994 m. lapkričio 2 d. , ieškovė paliko visą savo turtą, taip pat ir ginčo butą, esantį V-ies g. 22–26, Alytuje. P-ikslintu priešieškininiu pareiškimu atsakovas K. A-a prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, esantį V-ies g. 22–26, Alytuje, įpareigojant išmokėti I. T-ei piniginę kompensaciją už butą – 1248 Lt, bei paskirti jam 56,25 Lt indėlio, esančio LTB Alytaus skyriuje (sąskaitoje Nr. 79 3444), o ieškovei I. T-ei 11,25 Lt šio indėlio. Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su G. A-i-e visą laiką palaikė santuokinius ryšius ir vedė bendrą ūkį. G-o buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės, nupirkusios butą už savo investicinius čekius, vardu. Tačiau ginčo butas buvo privatizuotas santuokos metu. Atsakovas bute registruotas ir nuolat jame gyvena nuo 1994 m. sausio 4 d. , butą remontavo savo lėšomis, pastoviai mokėjo už buto komunalines paslaugas. Atsakovas yra III grupės invalidas, kito gyvenamojo ploto neturi. Pagal SŠK 21 str. ginčo butas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir po G. A-i-ės mirties atsakovui priklauso 1/2 dalis buto. Be to, žmonos mirties dieną atsakovas buvo nedarbingas, jam buvo mokama senatvės pensija, todėl pagal CK 576 str. jam priklauso 2/3 turto, kaip privalomoji palikimo dalis. P-ikslinta ginčo buto invent. vertė – 19 486 Lt. P-ine išraiška atsakovui tenka 16 239 Lt buto vertės, o ieškovei 3248 Lt. Tačiau remontuodamas butą atsakovas išleido 2000 Lt, todėl ieškovei I. T-ei priklauso 1248 Lt piniginė kompensacija už ginčo butą. Atsakovas prašė priešieškinį tenkinti nurodytais pagrindais. Alytaus rajono apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimu atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad, remiantis testamento surašymo metu ir G. A-i-ės mirties metu galiojančiais įstatymais, ginčo butas buvo G. Alaburdienės asmeninė nuosavybė. G. A-i-ės surašytas testamentas atitinka CK 581 str. reikalavimus. Atsakovui K. A-ai buvo išaiškintos procesinės galimybės ginčyti testamento pagrįstumą, buto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas šiomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo ir atsisakė nuo tokių reikalavimų. Nenuginčijus testamento, nėra galimybės nustatyti privalomąją palikimo dalį, nes pagal įstatymą paveldima tiek, kiek tai nepakeista testamentu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 17 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimo nekeitė, o atsakovo K. A-os apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovas ginčo buto privatizavime nedalyvavo. Tačiau atsakovas kaip S. A-i-ės šeimos narys dalyvavo privatizuojant butą, esantį K-o 11–osios g. 69–72, Kaune (1992 07 09). Pagal B-ų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. nuostatas nuomininkas ir jo šeimos narys galėjo pirkti arba dalyvauti privatizuojant tik vieną butą ar gyvenamąjį namą. T-ėl teismas pagrįstai netaikė B-ų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII–847 redakcija) nuostatų ir ginčo butą pripažino asmenine mirusios G. A-i-ės nuosavybe (SŠK 22 str. ). K. A-ai nepriklauso ir privaloma palikimo dalis pagal CK 576 str. , nes III invalidumo grupė jam nustatyta jau po G. A-i-ės mirties, o byloje įrodymų, patvirtinančių atsakovo nedarbingumą ir išlaikymo faktą, nėra. G. A-i-ė pati buvo I grupės invalidė ir atsakovo išlaikyti negalėjo. Kasaciniu skundu atsakovas K. A-a prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir apygardos teismo nutartį ir jo priešieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1) teismai neteisingai taikė Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 9 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo” ir B-ų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. , nes atsakovas gyveno santuokoje su Gene A-i-e Alytuje ir negalėjo būti laikomas šeimos nariu privatizuojant butą Kaune. Be to, santuokos nutraukimas su G. Alaburdiene nebuvo užregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje nei vieno iš sutuoktinių, todėl santuoka nebuvo pasibaigusi; 2) teismai neteisingai aiškino CK 576 str. : būdamas nedarbingas žmonos mirties dieną, nepriklausomai nuo testamento turinio, jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. N-arbingas jis nuo 1988 m. sausio 9 d. , o G. A-i-ė dirbo iki 1994 m. lapkričio 30 d. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Kasacinio skundo argumentai dėl ginčo buto, esančio V-ies g. 22–26 Alytaus m. , pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra nepagrįsti. Alytaus rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvados, jog ginčo butas buvo velionės G. A-i-ės asmeninė nuosavybė yra teisėtos ir pagrįstos. Teismas, nagrinėdamas bylą, visada sprendžia konkrečių šalių konkretų ginčą. Spręsdamas šalių ginčą, teismas nustatytiems byloje faktams ir šalis siejantiems materialiniams teisiniams santykiams taiko konkrečias materialinės teisės normas. Šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismai tinkamai taikė SŠK normas, teismų padarytos išvados neprieštarauja B-ų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. įst. Nr. VIII–847) nuostatai, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas. Pagal šio įstatymo prasmę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas butas, abiejų sutuoktinių įsigytas remiantis B-ų privatizavimo įstatymu, nepriklausomai nuo to, kurio vardu butas privatizuotas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas G. A-i-ei buvo paskirtas iki santuokos su K. A-a sudarymo. 1981 m. įregistravus santuoką, K. A-a liko dirbti ir gyventi Kaune, nuolat apsigyveno Alytuje ginčo bute 1994 m. pradžioje (registruotas 1994 01 25). Pagal SŠK 20 str. kiekvienas iš sutuoktinių gali laisvai pasirinkti užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą. Santuokos sudarymo metu šalys buvo apsirūpinusios gyvenamuoju plotu. Santuokos sudarymas automatiškai nesuteikia sutuoktiniui teisės į gyvenamąjį plotą kito sutuoktinio bute. Tokią teisę sutuoktinis įgyja įstatymo nustatyta tvarka jame apsigyvenęs (CK 331 str. ). G-o butą G. A-i-ė privatizavo 1992 m. balandžio 17 d. iki nustatyta tvarka K. A-ai apsigyvenant ginčo bute. B-a- privatizuotas asmeninėmis G. Alaburdienės lėšomis, apmokant visą buto kainą vienkartinėmis valstybės išmokomis. K. A-a ginčo buto, esančio V-ies g. 22–26 Alytaus m. , privatizavime pagal B-ų privatizavimo įstatymą nedalyvavo. Pagal šį įstatymą suteiktą teisę įsigyti privačion nuosavybėn nuomojamą butą jis realizavo dalyvaudamas įstatymo nustatyta tvarka privatizuojant butą, esantį K-o 11–osios g. 69–72, Kaune. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismai pagrįstai laikė, jog ginčo butas buvo asmeninė G. A-i-ės nuosavybė (SŠK 22 str. 1 d). G. A-i-ė pagal 1994 m. lapkričio 2 d. testamentą, patvirtintą Alytaus miesto I notarų biuro notarės (registro Nr. 2–4211), visą turtą, taip pat ir butą, esantį V-ies g. 22–26 Alytaus m. , paliko I. T-ei. Remiantis testamentu I. T-alavičienei 1999 m. gegužės 6 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas ir asmeniui nustatoma nuosavybės teisė į atitinkamą turtą. T-ėl teisėjų kolegijos nuomone, nenuginčijus šių aktų, negalima nustatyti privalomosios palikimo dalies. Remiantis CPK 15 str. K. A-ai teismo posėdžio metu buvo išaiškinta teisė reikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (1998 m. gruodžio 23–28 d. teismo posėdžio protokolas b. l. 272–273). Pastarasis šia teise nepasinaudojo. Dispozityvumo principas civiliniame procese suteikia galimybę šalims laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas negali iškelti civilinės bylos savo iniciatyva ar įpareigoti šalį pareikšti ieškinį (CPK 4, 5 str. ). Apylinkės teismo padaryta išvada, kad esant ginčui tarp testamentinio ir įstatyminio įpėdinio dėl teisės į palikimą, nenuginčijus testamento ar jo dalies, negali būti nustatoma kitokia paveldėjimo tvarka, yra pagrįsta. CK 567 str. numato du paveldėjimo pagrindus: 1) paveldėjimą pagal įstatymą; 2) paveldėjimą pagal testamentą. K. A-a savo reikalavimą grindžia tuo, kad jis turi paveldėjimo teisę pagal įstatymą. CK 567 str. 2 d. nustato, kad pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu. Taigi, esant testamentui, pagal įstatymą paveldimas tiktai tas turtas, kuris nepaliktas testamentu, arba tas, kurio atžvilgiu panaikintas testamentas. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir minėtoms procesinės bei materialinės teisės normų nuostatoms, apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl privalomosios dalies nustatymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pagrįstai paliko Alytaus r. apylinkės teismo sprendimą galioti, tačiau kolegijos nutarties motyvai dėl CK 576 str. prasmės aiškinimo yra neteisėti. Pagal CK 576 str. 1 d. teisę į privalomąją palikimo dalį turi nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), nedarbingi tėvai (tarp jų ir įtėviai), nedarbingas sutuoktinis ir išlaikytiniai. Įstatymas numato dvi asmenų grupes, turinčias teisę į privalomąją palikimo dalį: 1) įstatyminiai pirmosios eilės įpėdiniai – nedarbingi mirusiojo vaikai (įvaikiai), vaikas, pradėtas, esant mirusiajam gyvam ir gimęs po jo mirties, nedarbingas mirusiojo sutuoktinis, nedarbingi mirusiojo tėvai (įtėviai); 2) mirusiojo išlaikytiniai. Pirmai grupei priskirti asmenys turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jie yra nedarbingi pagal sveikatos būklę ir amžių. Šios grupės asmenys turi teisę į privalomąją palikimo dalį nepriklausomai nuo to, ar buvo jie mirusiojo išlaikytiniai, ar nebuvo. Antrai grupei priskirti asmenys turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jie buvo mirusiojo išlaikytiniai. Mirusiojo išlaikytiniais laikomi nedarbingi asmenys, kurie nemažiau kaip vienerius metus iki palikėjo mirties buvo jo išlaikomi. Išlaikytinis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jis įrodo, jog buvo nedarbingas ir mirusiojo išlaikomas ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK 576 str. 1 d. teisę į privalomąją palikimo dalį turi nedarbingas mirusiojo sutuoktinis. Įstatymas nedarbingo sutuoktinio teisės į privalomąją palikimo dalį nesieja su išlaikymo faktu. T-ėl jis neprivalo įrodinėti, kad buvo mirusiojo išlaikomas. Teisėjų kolegijos padaryta išvada, jog K. A-a neturi teisės į privalomąją velionės G. A-i-ės palikimo dalį, nes nenustatyta, jog jis buvo mirusiosios išlaikytinis yra neteisėta, padaryta klaidingai aiškinant CK 576 straipsnį. Tokią teisę asmuo įgyja nustačius, kad jis palikimo atsiradimo metu buvo mirusiojo sutuoktinis ir buvo nedarbingas. Nenuginčijus testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo, negalima pripažinti nuosavybės teisės į tą patį turtą kitam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą (CPK 3542 str. 2 d. ). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija nutarė: Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistus. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas R. Č-a Teisėjai J. J-ė J. Š-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7748: Svečiai