Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#7748: Svečiai
#1: Vartotojai
#5739: Registruoti vartotojai

# Moderator


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 23. Dėl nedarbingo
sutuoktinio teisės į privalomąją palikimo dalį

Pagal CK 576 str. 1 d. teisę į privalomąją palikimo dalį
turi nedarbingas mirusiojo sutuoktinis. Įstatymas nedarbingo sutuoktinio teisės
į privalomąją palikimo dalį nesieja su išlaikymo faktu. T-ėl jis neprivalo
įrodinėti, kad buvo mirusiojo išlaikomas.

P-šėja J. J-ė                                                           Civilinė byla Nr. 3K–3–460/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas A. Č-a-

N U T A R T I S

1999 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko R. Č-os,
teisėjų J. J-ės ir J. Š-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal K-o A-os kasacinį skundą dėl Alytaus rajono
apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal K-o A-os ieškinį atsakovei I-ai
T-ei dėl palikimo privalomosios dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Ieškovė Genė A-i-ė, kreipdamasi į teismą, prašė
nutraukti santuoką, įregistruotą tarp jos ir atsakovo K-o A-os Alytaus
miesto civilinės metri­kacijos skyriuje 1981 m. balandžio 24 d. Ji nurodė, kad
visą laiką gyvenusi atskirai ir bendro ūkio nevedusi; butą, baldus ir kitą
turtą įsigijusi viena iš savo santaupų. Atsakovas priešieškinyje prašė padalyti
santuokinį turtą – butą, esantį V-ies g. 22–26, Alytuje, baldus ir kitus
daiktus. Alytaus rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjū­čio 16 d. sprendimu
santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta. 1995 m. gruodžio 25 d.
ieškovė mirė. Jos procesinių teisių perėmėja tapo I-a T-ė, kuriai
pagal testamentą, sudarytą 1994 m. lapkričio 2 d. , ieškovė paliko visą savo
turtą, taip pat ir ginčo butą, esantį V-ies g. 22–26, Alytuje.
P-ikslintu priešieškininiu pareiškimu atsakovas
K. A-a prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, esantį V-ies g.
22–26, Alytuje, įpareigojant išmokėti I. T-ei piniginę kompensaciją už
butą – 1248 Lt, bei paskirti jam 56,25 Lt indėlio, esančio LTB Alytaus skyriuje
(sąskaitoje Nr. 79 3444), o ieškovei I. T-ei 11,25 Lt šio indėlio.
Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su
G. A-i-e visą laiką palaikė santuokinius ryšius ir vedė bendrą ūkį. G-o
buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės, nupirkusios butą už
savo investicinius čekius, vardu. Tačiau ginčo butas buvo privatizuotas
santuokos metu. Atsakovas bute registruotas ir nuolat jame gyvena nuo 1994 m.
sausio 4 d. , butą remontavo savo lėšomis, pastoviai mokėjo už buto komunalines
paslaugas. Atsakovas yra III grupės invalidas, kito gyvenamojo ploto neturi.
Pagal SŠK 21 str. ginčo butas yra jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, ir po G. A-i-ės mirties atsakovui priklauso 1/2 dalis buto. Be
to, žmonos mirties dieną atsakovas buvo nedarbingas, jam buvo mokama senatvės
pensija, todėl pagal CK 576 str. jam priklauso 2/3 turto, kaip privalomoji
palikimo dalis. P-ikslinta ginčo buto invent. vertė – 19 486 Lt. P-ine
išraiška atsakovui tenka 16 239 Lt buto vertės, o ieškovei 3248 Lt. Tačiau
remontuodamas butą atsakovas išleido 2000 Lt, todėl ieškovei I. T-ei
priklauso 1248 Lt piniginė kompensacija už ginčo butą. Atsakovas prašė
priešieškinį tenkinti nurodytais pagrindais.
Alytaus rajono apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 28 d.
sprendimu atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad, remiantis
testamento surašymo metu ir G. A-i-ės mirties metu galiojančiais
įstatymais, ginčo butas buvo G. Alabur­dienės asmeninė nuosavybė. G. A-i-ės
surašytas testamentas atitinka CK 581 str. reikalavimus. Atsakovui K. A-ai
buvo išaiškintos procesinės galimybės ginčyti testamento pagrįstumą, buto
pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas šiomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo
ir atsisakė nuo tokių reikalavimų. Nenuginčijus testamento, nėra galimybės
nustatyti privalomąją palikimo dalį, nes pagal įstatymą paveldima tiek, kiek
tai nepakeista testamentu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 1999 m. kovo 17 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimo nekeitė, o
atsakovo K. A-os apelia­cinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija nutartyje
nurodė, kad atsakovas ginčo buto privatizavime nedalyvavo. Tačiau atsakovas
kaip S. A-i-ės šeimos narys dalyvavo privatizuojant butą, esantį K-o
11–osios g. 69–72, Kaune (1992 07 09). Pagal B-ų privatizavimo įstatymo 4 str.
2 d. nuostatas nuomininkas ir jo šeimos narys galėjo pirkti arba dalyvauti
privatizuojant tik vieną butą ar gyvenamąjį namą. T-ėl teismas pagrįstai
netaikė B-ų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. įstatymo
Nr. VIII–847 redakcija) nuostatų ir ginčo butą pripažino asme­nine mirusios
G. A-i-ės nuosavybe (SŠK 22 str. ). K. A-ai nepriklauso ir privaloma
palikimo dalis pagal CK 576 str. , nes III invalidumo grupė jam nustatyta jau po
G. A-i-ės mirties, o byloje įrodymų, patvirtinančių atsakovo nedar­bingumą
ir išlaikymo faktą, nėra. G. A-i-ė pati buvo I grupės invalidė ir atsakovo
išlaikyti negalėjo.
Kasaciniu skundu atsakovas K. A-a prašo panaikinti
apylinkės teismo sprendimą ir apygardos teismo nutartį ir jo priešieškinį
patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) teismai neteisingai taikė Aukščiausiojo Teismo senato
1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 9 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje,
nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo” ir B-ų
privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. , nes atsakovas gyveno santuokoje su Gene
A-i-e Alytuje ir negalėjo būti laikomas šeimos nariu privatizuojant butą
Kaune. Be to, santuokos nutraukimas su G. Alabur­diene nebuvo užregistruotas
civilinės metrikacijos skyriuje nei vieno iš sutuoktinių, todėl santuoka nebuvo
pasibaigusi;
2) teismai neteisingai aiškino CK 576 str. : būdamas
nedarbingas žmonos mirties dieną, nepriklausomai nuo testamento turinio, jis
turi teisę į privalomąją palikimo dalį. N-arbingas jis nuo 1988 m. sausio 9
d. , o G. A-i-ė dirbo iki 1994 m. lapkričio 30 d.
Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasacinio skundo argumentai dėl ginčo buto, esančio
V-ies g. 22–26 Alytaus m. , pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe yra nepagrįsti. Alytaus rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvados, jog ginčo butas buvo
velionės G. A-i-ės asmeninė nuosavybė yra teisėtos ir pagrįstos. Teismas,
nagrinėdamas bylą, visada sprendžia konkrečių šalių konkretų ginčą. Spręsdamas
šalių ginčą, teismas nustatytiems byloje faktams ir šalis siejantiems
materialiniams teisiniams santykiams taiko konkrečias materialinės teisės
normas. Šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismai tinkamai taikė
SŠK normas, teismų padarytos išvados neprieštarauja B-ų privatizavimo įstatymo
5 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. įst. Nr. VIII–847) nuostatai, kad sutuoktinių
nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus,
neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas. Pagal
šio įstatymo prasmę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas butas,
abiejų sutuoktinių įsigytas remiantis B-ų privatizavimo įstatymu,
nepriklausomai nuo to, kurio vardu butas privatizuotas. Bylos duomenimis
nustatyta, kad ginčo butas G. A-i-ei buvo paskirtas iki santuokos su
K. A-a sudarymo. 1981 m. įregistravus santuoką, K. A-a liko dirbti ir
gyventi Kaune, nuolat apsigyveno Alytuje ginčo bute 1994 m. pradžioje
(registruotas 1994 01 25). Pagal SŠK 20 str. kiekvienas iš sutuoktinių gali
laisvai pasirinkti užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą. Santuokos sudarymo
metu šalys buvo apsirūpinusios gyvenamuoju plotu. Santuokos sudarymas
automatiškai nesuteikia sutuoktiniui teisės į gyvenamąjį plotą kito sutuoktinio
bute. Tokią teisę sutuoktinis įgyja įstatymo nustatyta tvarka jame apsigyvenęs
(CK 331 str. ). G-o butą G. A-i-ė privatizavo 1992 m. balandžio 17 d. iki
nustatyta tvarka K. A-ai apsigyvenant ginčo bute. B-a- privatizuotas
asmeninėmis G. Alabur­dienės lėšomis, apmokant visą buto kainą vienkartinėmis
valstybės išmokomis. K. A-a ginčo buto, esančio V-ies g. 22–26 Alytaus
m. , privatizavime pagal B-ų privatizavimo įstatymą nedalyvavo. Pagal šį
įstatymą suteiktą teisę įsigyti privačion nuosavybėn nuomojamą butą jis
realizavo dalyvaudamas įstatymo nustatyta tvarka privatizuojant butą, esantį
K-o 11–osios g. 69–72, Kaune. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismai pagrįstai
laikė, jog ginčo butas buvo asmeninė G. A-i-ės nuosavybė (SŠK 22 str. 1
d).
G. A-i-ė pagal 1994 m. lapkričio 2 d. testamentą,
patvirtintą Alytaus miesto I notarų biuro notarės (registro Nr. 2–4211), visą
turtą, taip pat ir butą, esantį V-ies g. 22–26 Alytaus m. , paliko
I. T-ei. Remiantis testamentu I. T-a­lavičienei 1999 m. gegužės 6 d.
išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Testamentas yra vienašalis sandoris,
kurio pagrindu išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas ir asmeniui nustatoma
nuosavybės teisė į atitinkamą turtą. T-ėl teisėjų kolegijos nuomone,
nenuginčijus šių aktų, negalima nustatyti privalomosios palikimo dalies.
Remiantis CPK 15 str. K. A-ai teismo posėdžio metu buvo išaiškinta teisė
reikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (1998 m. gruodžio
23–28 d. teismo posėdžio protokolas b. l. 272–273). Pastarasis šia teise
nepasinaudojo. Dispozityvumo principas civiliniame procese suteikia galimybę
šalims laisvai naudotis savo mate­rialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas
negali iškelti civilinės bylos savo iniciatyva ar įpareigoti šalį pareikšti
ieškinį (CPK 4, 5 str. ). Apylinkės teismo padaryta išvada, kad esant ginčui
tarp testamentinio ir įstatyminio įpėdinio dėl teisės į palikimą, nenuginčijus
testamento ar jo dalies, negali būti nustatoma kitokia paveldėjimo tvarka, yra
pagrįsta. CK 567 str. numato du paveldėjimo pagrindus: 1) paveldėjimą pagal
įstatymą; 2) paveldėjimą pagal testamentą. K. A-a savo reikalavimą grindžia
tuo, kad jis turi paveldėjimo teisę pagal įstatymą. CK 567 str. 2 d. nustato,
kad pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu. Taigi,
esant testamentui, pagal įstatymą paveldimas tiktai tas turtas, kuris
nepaliktas testamentu, arba tas, kurio atžvilgiu panaikintas testamentas. Esant
nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir minėtoms procesinės bei materialinės teisės
normų nuostatoms, apylinkės teismas pa­­grįs­­tai atmetė ieškovo reikalavimą
dėl privalomosios dalies nustatymo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija pagrįstai paliko Alytaus r. apylinkės teismo sprendimą galioti, tačiau
kolegijos nutarties motyvai dėl CK 576 str. prasmės aiškinimo yra neteisėti.
Pagal CK 576 str. 1 d. teisę į privalomąją palikimo dalį turi nepilnamečiai
arba nedarbingi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), nedarbingi tėvai (tarp
jų ir įtėviai), nedarbingas sutuoktinis ir išlaikytiniai. Įstatymas numato dvi
asmenų grupes, turinčias teisę į privalomąją palikimo dalį: 1) įstatyminiai
pirmosios eilės įpėdiniai – nedarbingi mirusiojo vaikai (įvaikiai), vaikas,
pradėtas, esant mirusiajam gyvam ir gimęs po jo mirties, nedarbingas mirusiojo
sutuoktinis, nedarbingi mirusiojo tėvai (įtėviai); 2) mirusiojo išlaikytiniai.
Pirmai grupei priskirti asmenys turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jie
yra nedarbingi pagal sveikatos būklę ir amžių. Šios grupės asmenys turi teisę į
privalomąją palikimo dalį nepri­klausomai nuo to, ar buvo jie mirusiojo
išlaikytiniai, ar nebuvo. Antrai grupei priskirti asmenys turi teisę į
privalomąją palikimo dalį, jei jie buvo mirusiojo išlaikytiniai. Mirusiojo
išlaikytiniais laikomi nedarbingi asmenys, kurie nemažiau kaip vienerius metus
iki palikėjo mirties buvo jo išlaikomi. Išlaikytinis turi teisę į privalomąją
palikimo dalį, jei jis įrodo, jog buvo nedarbingas ir mirusiojo išlaikomas ne
mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK 576 str. 1
d. teisę į privalomąją palikimo dalį turi nedarbingas mirusiojo sutuoktinis.
Įstatymas nedarbingo sutuok­tinio teisės į privalomąją palikimo dalį nesieja su
išlaikymo faktu. T-ėl jis neprivalo įrodinėti, kad buvo mirusiojo išlaikomas.
Teisėjų kolegijos padaryta išvada, jog K. A-a neturi teisės į privalomąją
velionės G. A-i-ės palikimo dalį, nes nenustatyta, jog jis buvo
mirusiosios išlaikytinis yra neteisėta, padaryta klaidingai aiškinant CK 576
straipsnį. Tokią teisę asmuo įgyja nustačius, kad jis palikimo atsiradimo metu
buvo mirusiojo sutuoktinis ir buvo nedarbingas. Nenuginčijus testa­mento ir
paveldėjimo teisės liudijimo, negalima pripažinti nuosavybės teisės į tą patį
turtą kitam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti kasacinį
skundą (CPK 3542 str. 2 d. ).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p.
ir 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 28 d.
sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
1999 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistus.
Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             R.
Č-a

Teisėjai                                                                                                                             J.
J-ė
                                                                            
J. Š-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.62856 sekundės -