|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 24. Dėl notarų civilinės atsakomybės ypatumų Tam tikrų profesijų (notarų, gydytojų, advokatų ir pan) veiklos specifika lemia jų civilinės atsakomybės ypatumus. Būtent notaro profesija, jo darbas yra veikla, susijusi su rizika padaryti žalą tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų turtui. Dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo notarams taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. O šios ypatybės lemia ir privalomą notarų civilinės atsakomybės draudimą (Notariato įstatymo 6 str. ) bei jų profesinės civilinės atsakomybės ypatumus. Notaro civilinę atsakomybę (kompensacinio pobūdžio) lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma – nepakankamas atidumas, klaida ir pan. T-ėl nustatinėdami notaro civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, teismai turi nustatinėti ne tik tyčios ar neatsargumo, bet ir kitokias nusižengimo formas, kurias nulemia būtent profesinės veiklos specifika. P-šėja D. A-ė Civilinė byla Nr. 3K–3–398/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėja M. M-ė N U T A R T I S 1999 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. J-o, teisėjų S. G-aus ir D. Ambrasienės, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L-os K-ės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal L. K-ės ieškininį pareiškimą Vilniaus miesto 12–ojo notarų biuro notarei D. Jungevičienei ir Lietuvos – Vokietijos draudimo įmonei UAB „Drauda”. Teisėjų kolegija nustatė: 1996 m. spalio 18 d. Vilniaus m. 12–ojo notarų biuro notarė D. Jungevičienė patvirtino sutartį, pagal kurią L. K-ė paskolino S. S- 20 800 Lt iki 1996 m. lapkričio 18 d. Garantuodama paskolos grąžinimą S. S- įkeitė vieno kambario butą. Paskola nebuvo grąžinta, nes paaiškėjo, kad paskolos sutartį sudarė ne S. S-, o pasinaudojusi jos dokumentais M. D-ar, kuri už sukčiavimą yra nuteista, o baudžiamojoje byloje patenkintas L. K-ės civilinis ieškinys ir iš M. D-ar priteista 20 800 Lt. L. K-ė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama išieškoti nurodytą sumą iš notarės D. Jungevičienės ir UAB „Drauda”, kurioje notarė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Ieškovė nurodė, kad notarė D. Jungevičienė, tvirtindama paskolos sutartį, nenustatė paskolos gavėjos asmenybės, reikiamai nepatikrino asmenybę patvirtinančių dokumentų ir taip grubiai pažeidė Notariato įstatymo 31 straipsnį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų – notarės D. Jungevičienės ir UAB „Drauda”, kurioje notarė yra apsidraudusi, 20 800 Lt žalą. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 1999 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog žala atsirado dėl notarės D. Jungevičienės veiksmų. Ieškovės aiškinimas, jog notarė, netinkamai patikrindama skolintojos asmenybę bei parašą, pažeidė Notariato įstatymo 31 str. 1 ir 3 d. , neatitinka tikrovės. Ji pareikalavo iš sandorio šalių asmens dokumentų, pagal dokumentus patikrino asmenybes. Tai reiškia, kad atsakovė Notariato įstatymo 31 str. reikalavimus įvykdė. Baudžiamojoje byloje, iškeltoje notarei, jos kaltė nenustatyta ir byla nutraukta. Vilniaus apygardos teismas 1999 m. vasario 24 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Teismas nurodė, kad notarė D. Jungevičienė patikrino šalių pateiktus dokumentus, pasus; nustatant asmenybes bei parašų panašumą notarei nekilo abejonių. Dėl M. D-ar ir S. S- panašumo nei nagrinėjant baudžiamąją, nei civilinę bylą nebuvo keliami klausimai. Apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė pagal Notariato įstatymo reikalavimus savo veiksmus atliko tinkamai. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kasaciniame skunde ieškovė L. K-ė nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis CK 483 str. 2 d. , nustatančia, jog žalą padaręs asmuo atleidžiamas nuo jos atlyginimo, jeigu įrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės. Vadinasi, savo kaltės nebuvimą turėjo įrodyti notarė. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikos bei netinkamai taikė materialines teisės normas. Iš CK 231 ir 483 straipsnių matyti, kad civilinėje teisėje kaltė preziumuojama, todėl notarė bus kalta tol, kol ji neįrodys priešingai. Šioje byloje notarė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl neteisėto sandorio patvirtinimo. Notarė nepatikrino parašo tikrumo, kaip to reikalauja Notariato įstatymo 31 str. 3 d. Vadinasi, notarės veiksmuose buvo grubus aplaidumas. Kasatorė nurodo, jog teismo sprendime buvo konstatuojama, kad atsakovės kaltė pagal BK 288 str. nenustatyta ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta. Tačiau, kasatorės teigimu, tardymo organams tik nepavyko surinkti notarės kaltę patvirtinančių įrodymų, nes visi notariniai veiksmai atliekami pagal notarinių veiksmų atlikimo taisykles, kurių iki šiol nėra. Iš Teisingumo ministerijos 1997 m. lapkričio 18 d. rašto, esančio byloje, matyti, kad pagal Notariato įstatymą notarai visiškai atsako už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus. Kasaciniame skunde prašoma Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 13 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškinys dėl 20 800 Lt išieškojimo iš atsakovės D. Jungevičienės ir bendraatsakovės Lietuvos – Vokietijos draudimo įmonės UAB „Drauda”. Atsiliepime į kasacinį skundą notarė D. Jungevičienė nurodo, kad teismų sprendimas bei nutartis yra pagrįsti ir teisėti. Ieškovė klaidingai mananti, kad ne ji pirmiausia turi pateikti įrodymus, jog notarė yra žalą padaręs asmuo. Tik įrodžiusi šią aplinkybę ieškovė galėtų reikalauti, kad notarė įrodytų, jog žala padaryta ne dėl jos kaltės. Baudžiamoji byla notarės atžvilgiu nutraukta, nenustačius, kad buvo pažeistas Notariato įstatymas. Ieškovė neįrodė ir negalėjo įrodyti, kad žalą jai padariusi notarė. Kasatorė nepagrįstai mananti, jog notarės kaltė pasireiškia tuo, kad ji nenustačiusi skolininko asmenybės. D. Jungevičienė teigia, kad buvo apklausiama kaip liudytoja M. D-ar baudžiamojoje byloje. Pamačius M. D-ar ir S. S-, buvo akivaizdu, kad jos abi tarpusavyje panašios. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliami klausimai dėl M. D-ar ir S. S- panašumo, tai pažymėta ir apeliacinės instancijos nutartyje. Parašo tikrumas nebuvo nustatytas, nes atsakovė neįžiūrėjo nepanašumo tarp parašo pase ir skolininkės parašo sutartyje. Notariato įstatymo 16 str. numato, kad notaras atsako CK nustatyta tvarka už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais. Be kaltės nėra ir atsakomybės. Atsakovė prašo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 24 d. nutartį palikti galioti. Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjant šį ginčą svarbu išsiaiškinti, ar teismai tinkamai išsiaiškino notaro profesinės civilinės atsakomybės ypatumus, notarų privalomo civilinio draudimo tikslus, uždavinius ir žalos atlyginimo tvarką, taip pat pateikto ieškinio pagrįstumą, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas baudžiamojoje byloje. Dėl notaro civilinės atsakomybės Pagal Notariato įstatymo 16 str. už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais, notarai atsako Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikėtų vadovautis CK 42–uoju skirsniu, pagal kurį atsakomybės atsiradimo sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė. Teismai, nagrinėdami šią bylą ir spręsdami notarės kaltės klausimą, konstatavo, kad notarės kaltė nenustatyta baudžiamojoje byloje, todėl laikytina, kad notarė pagal galiojusį Notariato įstatymą savo veiksmus atliko tinkamai. Ši teismo išvada nėra pakankamai pagrįsta, nes teismai skyrė nepakankamą dėmesį civilinės atsakomybės specifikai, taip pat ir tam, kad civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensacinė, todėl ir kaltės samprata kita nei baudžiamojoje ar administracinėje teisėje. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad neteisėtumas civilinėje teisėje yra daugeliu atvejų reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo daugelio konkrečių aplinkybių. Kartais, nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia pasiremti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitais kriterijais. Tam tikrų profesijų (notarų, gydytojų, advokatų ir pan. ) veiklos specifika lemia jų civilinės atsakomybės ypatumus. Būtent notaro profesija, jo darbas yra veikla, susijusi su rizika padaryti žalą tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų turtui. Dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo notarams taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. O šios ypatybės lemia ir privalomą notarų civilinės atsakomybės draudimą (Notariato įstatymo 6 str. ) bei jų profesinės civilinės atsakomybės ypatumus. Konstatuodami notarės kaltės nebuvimą teismai nesprendė klausimo, ar nustatydama sandorio šalių tapatybę, parašų tikrumą notarė buvo atidi tiek, kiek to reikalauja notaro profesijos standartai. Kolegija daro išvadą, kad notaro civilinę atsakomybę (kompensacinio pobūdžio) lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma – nepakankamas atidumas, klaida ir pan. T-ėl nustatinėdami notaro civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, teismai turi nustatinėti ne tik tyčios ar neatsargumo, bet ir kitokias nusižengimo formas, kurias nulemia būtent profesinės veiklos specifika. Nustatinėdami notarės kaltės buvimą arba jos nebuvimą, bylą nagrinėję teismai apskritai nesigilino į tą aplinkybę, kad notarė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, kad ieškinys pareikštas ne tik notarei, bet ir draudimo įmonei. Kolegija konstatuoja, kad esant civilinės atsakomybės draudimui žalos atlyginimas įmanomas net ir tais atvejais, kai deliktinės civilinės atsakomybės taikymas nebūtų galimas. Dėl notarų civilinės atsakomybės draudimo ir draudiko atsakomybės Ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas ne tik notarei D. Jungevičienei, bet ir Lietuvos – Vokietijos draudimo įmonei UAB „Drauda”, tačiau pirmosios instancijos teismas tik išsprendė, kad ieškinys atmetamas abiejų bendraatsakovų atžvilgiu, bet nenurodė jokių motyvų, kodėl atmetamas ieškinys atsakovui UAB „Drauda”. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 7 p. draudimo įmonės atskirų rūšių draudimo sąlygas nustato draudimo rūšių taisyklėse. Teismai nepareikalavo draudiko pateikti civilinės atsakomybės draudimo taisyklių bei notarų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių, taip pat nesiaiškino, ar notarė tebėra apdraudusi savo civilinę atsakomybę pagal tą pačią notarų draudimo sutartį Nr. 15, sudarytą 1993 m. (toliau – Sutartis), bei 1995 m. draudimo liudijimo Nr. 27–670–100115 (toliau – Draudimo liudijimas), kurie yra byloje (b. l. 95). Pagal byloje esančios Sutarties 8 str. draudiminė apsauga apima tuos atvejus, kai draudėjas, atlikdamas savo darbą, pats arba asmuo, kurio interesus jis atstovauja, padaro nusižengimą, o kitas asmuo civilinės teisės įstatymų pagrindu pareiškia jam pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 3 str. „Draudiminės apsaugos apimtis” kalbama apie draudimo išmokas, mokamas dėl notarų padarytų klaidų. Pagal Sutarties 15 str. , jeigu draudėjui pateikia pretenziją dėl nuostolių atlyginimo trečiasis asmuo, tai nuostolių atlyginimo pareiga perkeliama draudikui neviršijant išmokėtinos sumos dydyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal esamus byloje draudimo dokumentus ir visuotinai priimtinus civilinės atsakomybės draudimo principus ieškovės L. K-lauskienės patirtą žalą, taip pat jos turėtas teismo išlaidas turėtų atlyginti UAB „Drauda”, kurioje notarė D. Jungevičienė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Draudikas (UAB „Drauda”) turėtų dalyvauti teismo procese kaip draudėjo (notarės) atstovas. Teismas taip pat netyrė draudimo išmokų mokėjimo pagrindų bei tvarkos. Dėl ieškinio notarei ir draudimo įmonei pareiškimo pagrįstumo Pagal byloje esančios Draudimo sutarties 10 str. 3 p. draudimo apsauga galioja draudimo sutarties ribose ir negalioja nepagrįstoms pretenzijoms į žalos atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš M. D-ar, kuri įvykdė nusikaltimą pagrobdama S. S- asmens ir buto dokumentus bei įvykdė sukčiavimą ieškovės atžvilgiu, baudžiamojoje byloje buvo priteista 20 800 Lt ieškovės L. K-ės naudai. Sandorį, kuris buvo sudarytas apgaulės būdu, kurio pagrindu M. D-ar pasisavino ieškovės pinigus, tvirtino notarė D. Jungevičienė. Civilinės atsakomybės požiūriu M. D-ar – iš vienos pusės ir D. Jungevičienė bei UAB „Drauda”, kurioje ji yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, – iš kitos pusės yra solidarūs bendraatsakoviai. I- vien ta aplinkybė, kad iš M. D-ar ieškovei priteista 20 800 Lt, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti tenkinti ieškininį reikalavimą iš solidarinių skolininkų, todėl pagal CK 188 str. šis ieškinys solidariniams bendraskolininkams galėjo būti pareikštas. Kadangi pareiškus trečiajam asmeniui pretenziją (ieškinį) pagal draudimo dokumentus nuostolių atlyginimo pareiga pereina draudikui, UAB „Drauda” ir turėtų tuos nuostolius atlyginti, jei jie dar nėra atlyginti nuteistosios M. D-ar. Išmokėtos draudimo išmokos ribose UAB „Drauda” turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę kaltajam asmeniui – M. D-ar. Teismas taip pat netyrė aplinkybių, ar iš nuteistosios M. D-ar tikrai nėra išieškojimo galimybės, ar civilinis ieškinys nebuvo nors iš dalies patenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nevisiškai ištyrė visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes, nepasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, nepadėjo byloje dalyvaujantiems asmenims įgyvendinti jų teises, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 15 str. , 65 str. , 217 str. 2 d. ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 5 p. ir CPK 370 str. , nutarė: Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 13 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas Č. J-a- Teisėjai S. G-us D. A-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
5036: Svečiai