Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5214: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 24. Dėl notarų
civilinės atsakomybės ypatumų

Tam tikrų profesijų (notarų, gydytojų, advokatų ir pan)
veiklos specifika lemia jų civilinės atsakomybės ypatumus. Būtent notaro
profesija, jo darbas yra veikla, susijusi su rizika padaryti žalą tiek savo,
tiek ir trečiųjų asmenų turtui. Dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo
notarams taikytini griežtesni atidumo, atsar­gumo, rūpestingumo reikalavimai. O
šios ypatybės lemia ir privalomą notarų civilinės atsakomybės draudimą
(Notariato įstatymo 6 str. ) bei jų profesinės civilinės atsakomybės ypatumus.
Notaro civilinę atsakomybę (kompensacinio pobūdžio) lemia
bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma – nepakankamas atidumas, klaida
ir pan. T-ėl nusta­tinėdami notaro civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus,
teismai turi nustatinėti ne tik tyčios ar neatsargumo, bet ir kitokias
nusižengimo formas, kurias nulemia būtent profesinės veiklos specifika.

P-šėja D. A-ė                                          Civilinė byla Nr. 3K–3–398/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja M. M-ė

N U T A R T I S

1999 m. rugsėjo 27
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų S. G-aus ir D. Ambra­sienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
L-os K-ės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo
1999 m. sausio 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 24
d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal L. K-ės ieškininį
pareiškimą Vilniaus miesto 12–ojo notarų biuro notarei D. Jungevičienei ir
Lietuvos – Vokietijos draudimo įmonei UAB „Drauda”.
Teisėjų kolegija

nustatė:

1996 m. spalio 18 d. Vilniaus m. 12–ojo notarų biuro
notarė D. Jungevičienė patvirtino sutartį, pagal kurią L. K-ė paskolino
S. S- 20 800 Lt iki 1996 m. lapkričio 18 d. Garantuodama paskolos grąžinimą
S. S- įkeitė vieno kambario butą. Paskola nebuvo grąžinta, nes paaiškėjo,
kad paskolos sutartį sudarė ne S. S-, o pasinaudojusi jos dokumentais
M. D-ar, kuri už sukčiavimą yra nuteista, o baudžiamojoje byloje patenkintas
L. K-ės civilinis ieškinys ir iš M. D-ar priteista 20 800 Lt.
L. K-ė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama išieškoti nurodytą sumą
iš notarės D. Jungevičienės ir UAB „Drauda”, kurioje notarė yra apdraudusi savo
civilinę atsakomybę. Ieškovė nurodė, kad notarė D. Jungevičienė, tvirtindama
paskolos sutartį, nenustatė paskolos gavėjos asmenybės, reikiamai nepatikrino
asmenybę patvirtinančių dokumentų ir taip grubiai pažeidė Notariato įstatymo 31
straipsnį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų – notarės D. Jungevičienės ir UAB
„Drauda”, kurioje notarė yra apsidraudusi, 20 800 Lt žalą.
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 1999 m. sausio
13 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas, kad ieškovė nepateikė teismui
įrodymų, jog žala atsirado dėl notarės D. Jungevičienės veiksmų. Ieškovės
aiškinimas, jog notarė, netinkamai patikrindama skolintojos asmenybę bei
parašą, pažeidė Notariato įstatymo 31 str. 1 ir 3 d. , neatitinka tikrovės. Ji
pareikalavo iš sandorio šalių asmens dokumentų, pagal dokumentus patikrino
asmenybes. Tai reiškia, kad atsakovė Notariato įstatymo 31 str. reikalavimus
įvykdė. Baudžiamojoje byloje, iškeltoje notarei, jos kaltė nenustatyta ir byla
nutraukta.
Vilniaus apygardos teismas 1999 m. vasario 24 d.
nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Teismas nurodė, kad notarė D. Jungevičienė
patikrino šalių pateiktus doku­mentus, pasus; nustatant asmenybes bei parašų
panašumą notarei nekilo abejonių. Dėl M. D-ar ir S. S- panašumo nei
nagrinėjant baudžiamąją, nei civilinę bylą nebuvo keliami klausimai. Apygardos
teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė pagal
Notariato įstatymo reikalavimus savo veiksmus atliko tinkamai. Vilniaus
apygardos teismas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo spren­dimą paliko
nepakeistą.
Kasaciniame skunde ieškovė L. K-ė nurodo, kad
teismas privalėjo vadovautis CK 483 str. 2 d. , nustatančia, jog žalą padaręs
asmuo atleidžiamas nuo jos atlyginimo, jeigu įrodo, kad žala padaryta ne dėl jo
kaltės. Vadinasi, savo kaltės nebuvimą turėjo įrodyti notarė. Teismai nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikos bei netinkamai taikė
materialines teisės normas. Iš CK 231 ir 483 straipsnių matyti, kad civilinėje
teisėje kaltė preziumuojama, todėl notarė bus kalta tol, kol ji neįrodys
priešingai. Šioje byloje notarė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl neteisėto
sandorio patvirtinimo. Notarė nepatikrino parašo tikrumo, kaip to reikalauja
Notariato įstatymo 31 str. 3 d. Vadinasi, notarės veiksmuose buvo grubus
aplaidumas. Kasatorė nurodo, jog teismo sprendime buvo konstatuojama, kad atsa­kovės
kaltė pagal BK 288 str. nenustatyta ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu
nutraukta. Tačiau, kasatorės teigimu, tardymo organams tik nepavyko surinkti
notarės kaltę patvirtinančių įrodymų, nes visi notariniai veiksmai atliekami
pagal notarinių veiksmų atlikimo taisykles, kurių iki šiol nėra. Iš Teisingumo
ministerijos 1997 m. lapkričio 18 d. rašto, esančio byloje, matyti, kad pagal
Notariato įstatymą notarai visiškai atsako už fiziniams ir juridiniams asmenims
padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus. Kasaciniame skunde prašoma
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 13 d. sprendimą bei
Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir priimti
naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškinys dėl 20 800 Lt išieškojimo iš
atsakovės D. Jungevičienės ir bendraatsakovės Lietuvos – Vokietijos draudimo
įmonės UAB „Drauda”.
Atsiliepime į kasacinį skundą notarė D. Jungevičienė
nurodo, kad teismų sprendimas bei nutartis yra pagrįsti ir teisėti. Ieškovė
klaidingai mananti, kad ne ji pirmiausia turi pateikti įrodymus, jog notarė yra
žalą padaręs asmuo. Tik įrodžiusi šią aplinkybę ieškovė galėtų reikalauti, kad
notarė įrodytų, jog žala padaryta ne dėl jos kaltės. Baudžiamoji byla notarės
atžvilgiu nutraukta, nenustačius, kad buvo pažeistas Notariato įstatymas.
Ieškovė neįrodė ir negalėjo įrodyti, kad žalą jai padariusi notarė. Kasatorė
nepagrįstai mananti, jog notarės kaltė pasireiškia tuo, kad ji nenustačiusi
skolininko asmenybės. D. Jungevičienė teigia, kad buvo apklausiama kaip
liudytoja M. D-ar baudžiamojoje byloje. Pamačius M. D-ar ir S. S-, buvo
akivaizdu, kad jos abi tarpusavyje panašios. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo
keliami klausimai dėl M. D-ar ir S. S- panašumo, tai pažymėta ir apeliacinės
instancijos nutartyje. Parašo tikrumas nebuvo nustatytas, nes atsakovė
neįžiūrėjo nepanašumo tarp parašo pase ir skolininkės parašo sutartyje.
Notariato įstatymo 16 str. numato, kad notaras atsako CK nustatyta tvarka už
žalą, padarytą kaltais notari­niais veiksmais. Be kaltės nėra ir atsakomybės.
Atsakovė prašo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 13 d.
sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 24 d. nutartį palikti
galioti.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjant šį ginčą svarbu išsiaiškinti, ar teismai
tinkamai išsiaiškino notaro profesinės civilinės atsakomybės ypatumus, notarų
privalomo civilinio draudimo tikslus, uždavinius ir žalos atlyginimo tvarką,
taip pat pateikto ieškinio pagrįstumą, kai civilinis ieškinys dėl žalos
atlyginimo patenkintas baudžiamojoje byloje.
Dėl notaro civilinės 
atsakomybės
Pagal Notariato įstatymo 16 str. už žalą, padarytą
kaltais notariniais veiksmais, notarai atsako Civilinio kodekso nustatyta
tvarka. Notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl sprendžiant žalos atlyginimo
klausimą, reikėtų vadovautis CK 42–uoju skirsniu, pagal kurį atsakomybės
atsiradimo sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp
neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė.
Teismai, nagrinėdami šią bylą ir spręsdami notarės kaltės
klausimą, konstatavo, kad notarės kaltė nenustatyta baudžiamojoje byloje, todėl
laikytina, kad notarė pagal galiojusį Notariato įstatymą savo veiksmus atliko
tinkamai.
Ši teismo išvada nėra pakankamai pagrįsta, nes teismai skyrė
nepakankamą dėmesį civilinės atsakomybės specifikai, taip pat ir tam, kad
civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensacinė, todėl ir kaltės
samprata kita nei baudžiamo­joje ar administracinėje teisėje. Teismai
neatkreipė dėmesio į tai, kad neteisėtumas civilinėje teisėje yra daugeliu
atvejų reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo daugelio konkrečių aplinkybių.
Kartais, nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės
atsiradimo sąlygas, reikia pasiremti protingumo standarto, sąžiningumo,
profesinio rūpestingumo ar kitais kriterijais.
Tam tikrų profesijų (notarų, gydytojų, advokatų ir pan. )
veiklos specifika lemia jų civilinės atsakomybės ypatumus. Būtent notaro
profesija, jo darbas yra veikla, susijusi su rizika padaryti žalą tiek savo,
tiek ir trečiųjų asmenų turtui. Dėl notarų veik­los reikšmingumo ir ypatingumo
notarams taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. O
šios ypatybės lemia ir privalomą notarų civilinės atsakomybės draudimą
(Notariato įstatymo 6 str. ) bei jų profesinės civilinės atsakomybės ypatumus.
Konstatuodami notarės kaltės nebuvimą teismai nesprendė klausimo, ar
nustatydama sandorio šalių tapatybę, parašų tikrumą notarė buvo atidi tiek,
kiek to reikalauja notaro profesijos standartai.
Kolegija daro išvadą, kad notaro civilinę atsakomybę
(kompensacinio pobū­džio) lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma
– nepakankamas atidumas, klaida ir pan. T-ėl nustatinėdami notaro civilinės
atsakomybės atsiradimo pagrindus, teismai turi nustatinėti ne tik tyčios ar
neatsargumo, bet ir kitokias nusižengimo for­mas, kurias nulemia būtent
profesinės veiklos specifika.
Nustatinėdami notarės kaltės buvimą arba jos nebuvimą,
bylą nagrinėję teismai apskritai nesigilino į tą aplinkybę, kad notarė yra apdraudusi
savo civilinę atsakomybę, kad ieškinys pareikštas ne tik notarei, bet ir
draudimo įmonei.
Kolegija konstatuoja, kad esant civilinės atsakomybės
draudimui žalos atlygi­nimas įmanomas net ir tais atvejais, kai deliktinės
civilinės atsakomybės taikymas nebūtų galimas.
Dėl notarų civilinės atsakomybės draudimo ir draudiko
atsakomybės 
Ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas ne tik
notarei D. Jungevičienei, bet ir Lietuvos – Vokietijos draudimo įmonei UAB
„Drauda”, tačiau pirmosios instancijos teismas tik išsprendė, kad ieškinys
atmetamas abiejų bendraatsakovų atžvilgiu, bet nenurodė jokių motyvų, kodėl
atmetamas ieškinys atsakovui UAB „Drauda”.
Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 7 p.
draudimo įmonės atskirų rūšių draudimo sąlygas nustato draudimo rūšių
taisyklėse. Teismai nepa­reikalavo draudiko pateikti civilinės atsakomybės
draudimo taisyklių bei notarų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių, taip
pat nesiaiškino, ar notarė tebėra apdraudusi savo civilinę atsakomybę pagal tą
pačią notarų draudimo sutartį Nr. 15, sudarytą 1993 m. (toliau – Sutartis), bei
1995 m. draudimo liudijimo Nr. 27–670–100115 (toliau – Draudimo liudijimas),
kurie yra byloje (b. l. 95).
Pagal byloje esančios Sutarties 8 str. draudiminė apsauga
apima tuos atvejus, kai draudėjas, atlikdamas savo darbą, pats arba asmuo,
kurio interesus jis atstovauja, padaro nusižengimą, o kitas asmuo civilinės
teisės įstatymų pagrindu pareiškia jam pretenziją dėl padarytos žalos
atlyginimo. Sutarties 3 str. „Draudiminės apsaugos apimtis” kalbama apie
draudimo išmokas, mokamas dėl notarų padarytų klaidų. Pagal Sutarties 15 str. ,
jeigu draudėjui pateikia pretenziją dėl nuostolių atlyginimo trečiasis asmuo,
tai nuostolių atlyginimo pareiga perkeliama draudikui neviršijant išmokėtinos
sumos dydyje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal esamus byloje
draudimo dokumentus ir visuotinai priimtinus civilinės atsakomybės draudimo
principus ieškovės L. K-laus­kienės patirtą žalą, taip pat jos turėtas teismo
išlaidas turėtų atlyginti UAB „Drauda”, kurioje notarė D. Jungevičienė yra
apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Draudikas (UAB „Drauda”) turėtų dalyvauti
teismo procese kaip draudėjo (notarės) atstovas. Teismas taip pat netyrė
draudimo išmokų mokėjimo pagrindų bei tvarkos.
Dėl ieškinio notarei ir draudimo įmonei pareiškimo
pagrįstumo
Pagal byloje esančios Draudimo sutarties 10 str. 3 p.
draudimo apsauga galioja draudimo sutarties ribose ir negalioja nepagrįstoms
pretenzijoms į žalos atlyginimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš M. D-ar, kuri įvykdė
nusikaltimą pagrob­dama S. S- asmens ir buto dokumentus bei įvykdė
sukčiavimą ieškovės atžvilgiu, baudžiamojoje byloje buvo priteista 20 800 Lt
ieškovės L. K-ės naudai. Sandorį, kuris buvo sudarytas apgaulės būdu,
kurio pagrindu M. D-ar pasisavino ieškovės pinigus, tvirtino notarė
D. Jungevičienė. Civilinės atsakomybės požiūriu M. D-ar – iš vienos pusės ir
D. Jungevičienė bei UAB „Drauda”, kurioje ji yra apdraudusi savo civilinę
atsakomybę, – iš kitos pusės yra solidarūs bendra­atsakoviai. I- vien ta
aplinkybė, kad iš M. D-ar ieškovei priteista 20 800 Lt, nėra pakankamas
pagrindas atsisakyti tenkinti ieškininį reikalavimą iš solidarinių skolininkų,
todėl pagal CK 188 str. šis ieškinys solidariniams bendraskolininkams galėjo
būti pareikštas. Kadangi pareiškus trečiajam asmeniui pretenziją (ieškinį)
pagal draudimo dokumentus nuostolių atlyginimo pareiga pereina draudikui, UAB
„Drauda” ir turėtų tuos nuostolius atlyginti, jei jie dar nėra atlyginti
nuteistosios M. D-ar. Išmokėtos draudimo išmokos ribose UAB „Drauda” turėtų
atgręžtinio reikalavimo teisę kaltajam asmeniui – M. D-ar.
Teismas taip pat netyrė aplinkybių, ar iš nuteistosios
M. D-ar tikrai nėra išieškojimo galimybės, ar civilinis ieškinys nebuvo nors iš
dalies patenkintas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai nevisiškai ištyrė visas reikšmingas šiai bylai
aplinkybes, nepasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, nepadėjo byloje
dalyvaujantiems asmenims įgyvendinti jų teises, todėl byla perduotina nagrinėti
iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 15 str. , 65 str. , 217 str. 2 d. ).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 5 p. ir
CPK 370 str. ,

nutarė:

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 13
d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 24 d. nutartį
panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės
teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                 Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                 S.
G-us
                                                                            
D. A-ė


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.53873 sekundės -