Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5217: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 25. Dėl kreipimosi su
pareiškimu dėl tėvystės nustatymo termino

Pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti paduotas
teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams
netaikomas ieškininės senaties terminas. Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali
pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

P-šėja J. J-ė                                                     Civilinė
byla Nr. 3K–3–482/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja D. K-i-ė

N U T A R T I S

1999 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susi­dedanti iš kolegijos
pirmininko R. Č-os,
teisėjų J. Š-o ir J. J-ės,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal J-aus D-io kasacinį skundą dėl Ukmergės
rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 8 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal R-os M-ės ieškinį
atsakovui J-ui D-iui dėl tėvystės nusta­tymo ir alimentų
priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Ieškovė R. M-ė, kreipdamasi į teismą, prašė
nustatyti, kad atsakovas J-us D-is yra jos dukters L-os
M-ės, gimusios 1991 m. vasario 26 d. , tėvas bei priteisti iš atsakovo
dukters išlaikymui iki jos pilnametystės alimentus.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti
intymiai nuo 1989 metų rugsėjo mėnesio – kartu leido laisvalaikį, lankėsi pas
draugus, planavo sukurti šeimą. Ieškovei esant penktame nėštumo mėnesyje,
atsakovas jos atsisakė, santykiai nutrūko. Gimus dukrai, ieškovė ją augino
viena ir į atsakovą nesikreipė, atsakovas materialinės pagalbos neteikė. 1997
metų viduryje atsakovas pradėjo pas ieškovę lankytis, pasakė dukrai L-ai, kad
jis yra jos tėvas, vedėsi ją į savo tėvų namus, pirko dovanas. Tačiau po kelių
mėnesių jis nustojo lankytis ir ėmė nepripažinti dukters. Dėl to ieškovė
kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 1999 m. vasario 24 d.
sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad J. D-is yra
L-os M-ės, gimusios 1991 m. vasario 26 d. , tėvas ir priteisė iš jo
alimentus dukrai išlaikyti. Teismas nurodė, kad, remiantis byloje surinktais
įrodymais: šalių paaiškinimais, liudy­tojų parodymais, rašytiniais įrodymais –
nėščiosios medicininiais dokumentais, medicinos specialisto išvada dėl ieškovės
apžiūros, ieškinys tenkintinas. L-ytojos V. J-iūtės parodymais nustatyta,
kad atsakovui paprašius, ji supažindino atsakovą su ieškove 1989 m. liepos
mėnesį. Jie rodydavosi viešai ir liudytojų J. Keblienės, R. K-ės,
V. L-ės parodymais – joms susidarė įspūdis, kad jų santykiai yra artimi,
pastovūs ir jie susituoks. Gimus ieškovės dukrai, jos aplankyti buvo atėjusi
atsakovo motina. Šį faktą patvirtino liudytoja E. G-ė, kuriai atsakovo
motina sakė, kad buvo aplankyti anūkės ir nunešė jai dovanų. Atsakovas 1997 m.
balandžio – rug­sėjo mėnesiais lankėsi pas ieškovę, pripažino save L-os tėvu
ir rėmė jas mate­rialiai. Šį faktą patvirtino liudytojos J. Keblienė,
R. K-ė, E. G-ė, L. Razu­maitė, V. L-ė, mačiusios, kad
atsakovas tuo metu dažnai lankydavosi ieškovės namuose. L-a jį vadino tėvu ir
jis tam neprieštaravo, dažnai atveždavo dovanų.
N-s atsakovo artimi giminės paneigė šias aplinkybes,
tačiau teismas laikė, kad netikėti tokiais išsamiais ir tarpusavyje
sutampančiais kitų liudytojų paro­­dy­­­mais, iš kurių matyti, kad atsakovas
save pripažino L-os tėvu, nėra pagrindo. Be to, apklau­­sus L-ą, ji
tiksliai ir aiškiai nurodė, kad būtent atsakovas yra jos tėvas ir ji taip jį
vadino bei bendravo su juo. Teismas nurodė, kad vaiko kilmei išsiaiškinti,
byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, tačiau atsakovo nevykimas į
eksper­tizę, nesant objektyvių priežasčių, leido daryti išvadą, kad jis numatė,
jog ekspertizės rezultatai gali būti jam nenaudingi. D. S-o parodymai, kad
atsakovas gyveno su ieškove iki 1997 metų, ir V. Z-o parodymai, kad
atsakovas turėjo lytinių santykių su ieškove 1988–1989 metais, abejotini, nes
jų parodymų nepatvirtino kiti liudytojai, o dėl kai kurių intymaus bendravimo
aplinkybių jų parodymai paneigti teisės medicinos specialisto išvada. Teismas
laikė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas pripažino tėvystę
ir tai yra pagrindas, remiantis SŠK 55 straipsniu, nustatyti tėvystę bei
priteisti alimentus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 1999 m. balandžio 8 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko
galioti ir atsakovo apeliacinio skundo netenkino. Teisėjų kolegija nurodė, kad
teismo padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis. Teismo sprendime yra
aptarti atsakovo kviestų liudy­tojų parodymai, teismas argumentavo, kodėl
nesirėmė liudytojų J. D-io, V. Krikštaponienės, V. Z-o parodymais. Be
to, kolegija pažymėjo, kad teismas negalėjo remtis L. M-ės parodymais,
nes jie gauti pažeidžiant procesines teisės normas, apklausiant ją nedalyvavo
pedagogas.
Kasaciniu skundu atsakovas J. D-is prašo apylinkės
teismo sprendimą bei apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują
sprendimą.
Kasacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1) teismai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl praleisto
ieškininės senaties termino. Tuo tarpu ieškovė dėl tėvystės nustatymo kreipėsi
praėjus 7,5 metų nuo vaiko gimimo dienos, o anksčiau šiuo klausimu atsakovui
jokių pretenzijų nereiškė;
2) galiojusiame SŠK 55 straipsnyje buvo nurodyta, kad
nustatydamas tėvystę teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą
gyvenimą bei bendro ūkio vedimą. Tačiau teismai šiems reikalavimams neteikė
jokios reikšmės, o rėmėsi tik prielaidomis. Tuo tarpu ieškovas su atsakove
niekada kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė;
3) nustatydami vaiko kilmę, kai nėra bendro tėvų,
nesančių tarpusavio san­tuokoje, pareiškimo, teismai privalėjo atsižvelgti į
vaiko išlaikymą arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtino, kad atsakovas
pripažino tėvystę. Tačiau teismai, priimdami sprendimą ir nutartį, rėmėsi
melagingais ieškovės liudytojų parodymais, neparemtais įrodymais, ir
nepagrįstai atmetė atsakovo visų liudytojų parodymus.
Atsakovas 1999 m. rugsėjo 24 d. prašymu prašė
Aukščiausiąjį Teismą skirti ekspertizę giminystės ryšiams su vaiku nustatyti.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė nurodo, kad teismų
priimti sprendimas ir nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Teismas išanalizavo visų
liudytojų parodymus, juos įvertino įstatymo nustatyta tvarka ir pagrįstai
nustatė, kad atsakovas pripažino tėvystę. Teismas paskyrė medicinos ekspertizę,
atsakovas jos nevykdė, tai leido teismui daryti išvadą, jog atsakovas manė, kad
ekspertizės rezultatai gali būti jam nenaudingi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasacinis skundas netenkintinas, remiantis šiais
argumentais.
Dėl ieškininės senaties termino
Šeimos teisiniams santykiams priskirtini santykiai, kurie
atsiranda iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų juridinių
faktų. SŠK 9 straipsnis numato, kad reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir
šeimos santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai
pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas įstatyme ir šiame kodekse. Tokią
padėtį lemia dvi aplinkybės: 1) šeimos teisinių santykių absoliučią daugumą
sudaro asmeniniai neturtiniai santykiai, kurie yra susiję su asmens statusu,
todėl turi būti ginami nepriklausomai nuo jų pažeidimo momento; 2) asmeniniai
ir turtiniai teisiniai šeimos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl jie turi
būti ginami, kol egzistuoja, t. y. kol jų nenutraukia įstatyme nurodyti
juridiniai faktai. Teisiniai santykiai dėl tėvystės nustatymo yra susiję su
asmens statusu, todėl turi būti ginami nepriklausomai nuo jų pažeidimo momento.
Vaiko kilmės nustatymą, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje,
pareiškimo, sąlygas ir tvarką reglamentuoja SŠK 55 straipsnis. Šio straipsnio
pirmoje dalyje išvardyti asmenys, kurie gali kreiptis su pareiškimu dėl
tėvystės nustatymo į teismą, o antroje dalyje nuro­­dyti pagrindai tėvystei
nustatyti. Įstatymas nenumato kreipimosi į teismą termino. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti pa­duo­­­­­­­­­tas
teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams
netaikomas ieškininės senaties terminas. Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali
pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. T-ėl kasacinio skundo
argumentai, jog ieškovė praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl
tėvystės nustatymo, yra neteisėti. Teismas pagrįstai šio klausimo nesvarstė,
nes įstatymas nenumato šios kategorijos santykiams ieškininės senaties termino.
SŠK 55 str. 2 dalis (redakcija galiojusi iki 1999 m.
balandžio 14 d. ) numatė šias būtinas aplinkybes tėvystei nustatyti: 1) vaiko
motinos ir atsakovo bendras gyvenimas ir ūkio tvarkymas iki vaiko gimimo; 2)
bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas; 3) kiti įrodymai, kurie patikimai
patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.
Ukmergės rajono apylinkės teismas ieškinį dėl tėvystės
nustatymo tenkino, remiantis byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtino, kad
atsakovas pripažino tėvystę. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutiko ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija.
Apylinkės teismas visiškai nustatė faktines bylos
aplinkybes ir tinkamai taikė SŠK 55 str. 2 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas
nenurodė įrodymų leistinumo ribų, todėl tokiais įrodymais laikytini visi
faktiniai duomenys, taip pat veiksmai, išreiškiantys tėvystės pripažinimą.
Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas L-ą M-ę, gimusią 1991 m.
vasario 26 d. , pripažino savo dukra. Šią išvadą patvirtina ieškovės paaiškinimai,
liudytojų R. K-ės, E. G-ės, J. Keb­lienės, V. J-iūtės,
L. Razumaitės parodymai, kad joms susidarė įspūdis, jog šalių santykiai buvo
artimi, pastovūs ir kad jie susituoks. 1997 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais
atsakovas lankėsi pas ieškovę, pripažino save L-os tėvu, mergaitė jį vadino
tėvu ir jis tam neprieštaravo, materialiai jas rėmė, dažnai atvažiuodavo,
atveždavo dovanų ir kt. L-ytoja V. D-ė, atsakovo žmona, parodė, kad
vyras jai sakė, jog yra mergina, teigianti, kad turi nuo jo vaiką, tačiau jis
tuo netiki. Minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių nepaneigia atsakovo kviestų
liudytojų parodymai. Teismas išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus –
šalių paaiškini­mus, liudytojų parodymus, nėščiosios medicininius dokumentus,
medicinos specialisto išvadą dėl ieškovės apžiūros. Visus įrodymus įvertino CPK
65 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasatoriaus nurodytų liudytojų D-aus
S-o, V-o Z-o, G-aus ir E-o D-ių parodymai yra
įvertinti, jie nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas pripažino
tėvystę. Įrodymų vertinimas byloje yra pagrįstas visų įrodymų lygybės principu.
D. S-o ir V. Z-o parodymai, jog atsakovas artimai draugavo ir palaikė
intymius santykius su ieškove, yra nepagrįsti kitais įrodymais, todėl teismas
jais nesirėmė. Esant nurodytoms faktinėms bylos aplin­kybėms, kasacinio skundo
argumentai, kad tėvystės pripažinimas yra nustatytas remiantis vien ieškovės
pateiktais įrodymais, nevertinant atsakovo liudytojų paro­dymų, yra nepagrįsti.
Teismo išvada, jog atsakovas pripažino tėvystę, yra padaryta remiantis visų
byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma.
Apylinkės teismo 1998 m. birželio 4 d. nutartimi buvo
paskirta medicininė ekspertizė giminystės ryšiui su vaiku nustatyti. Atsakovas
sutiko atlikti šią ekspertizę. Ekspertizės atlikti nenuvyko, aiškindamas, kad
buvo komandiruotėje, vėliau aiškino, kad nepasitiki ekspertais, o teismo
posėdyje, kuriame baigtas bylos nagrinėjimas, nurodė, jog ekspertizės atlikti
jam neleidžia ambicijos. Tenkindamas ieškinį, teismas rėmėsi kitais byloje
surinktais įrodymais, kurie patvirtino tėvystę. 1999 m. kovo
25 d. įstatymu Nr. VIII–1106 pakeista SŠK 55 str. 2 dalies redakcija, kuri
numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės
ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. Teismas,
paskirdamas ekspertizę giminystės ryšiui su vaiku nustatyti, sudarė šalims
galimybę įrodinėti tėvystę remiantis eksperti­zės išvada ir kitais įrodymais.
Atsakovas ir jo atstovas dalyvavo 1998 m. birželio 4 d. teismo posėdyje,
kuriame buvo paskirta ekspertizė. Valstybinės teisės medicinos tarnybos DNR
tarnybos ekspertams nušalinimų nepareiškė. Tokie nušalinimai nepareikšti ir
visos bylos nagrinėjimo metu. Remiantis nurodytais argumentais, netenkintinas
atsakovo prašymas 1999 m. rugsėjo 24 d. (3K–4699) Aukščiausia­­­­jam Teismui
skirti ekspertizę ir ją pavesti atlikti VRM Serologijos skyriui. Be to, Aukš­čiausiasis
Teismas naujų įrodymų nerenka, o, remdamasis sprendime ir nutartyje teismo
nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį
teisės taikymo aspektu (CPK 358 str. 1 d. ). Atsakovui nesutikus atlikti
paskirtą ekspertizę giminystės ryšiui su vaiku nustatyti, teismas pagrįstai
rėmėsi kitais įrodymais, patvirtinančiais tėvystę.
Teismas, nustatęs tėvystę, pagrįstai priteisė alimentus
dukrai išlaikyti. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (SŠK 80
str. ). A-mentai priteisti įstatymo nustatyto dydžio (SŠK 81 str. ).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo
aspektu, nenustatė CPK 3542 str. 2 dalyje numatytų pagrindų skundžiamiems sprendimui
ir nutarčiai panai­­kinti. Teismai tinkamai taikė SŠK 55 straipsnio nuostatas
ginčijamiems santykiams regu­liuoti, nepažeidė proceso teisės normų,
reguliuojančių įrodymų vertinimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 dalies
1 punktu ir 370 str. 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 24 d.
sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistus.
Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             R.
Č-a

Teisėjai                                                                                                                             J.
Š-a-
                                                                            
J. J-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.7851 sekundės -