|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 25. Dėl kreipimosi su pareiškimu dėl tėvystės nustatymo termino Pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti paduotas teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams netaikomas ieškininės senaties terminas. Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. P-šėja J. J-ė Civilinė byla Nr. 3K–3–482/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėja D. K-i-ė N U T A R T I S 1999 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. Č-os, teisėjų J. Š-o ir J. J-ės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J-aus D-io kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal R-os M-ės ieškinį atsakovui J-ui D-iui dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: Ieškovė R. M-ė, kreipdamasi į teismą, prašė nustatyti, kad atsakovas J-us D-is yra jos dukters L-os M-ės, gimusios 1991 m. vasario 26 d. , tėvas bei priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui iki jos pilnametystės alimentus. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti intymiai nuo 1989 metų rugsėjo mėnesio – kartu leido laisvalaikį, lankėsi pas draugus, planavo sukurti šeimą. Ieškovei esant penktame nėštumo mėnesyje, atsakovas jos atsisakė, santykiai nutrūko. Gimus dukrai, ieškovė ją augino viena ir į atsakovą nesikreipė, atsakovas materialinės pagalbos neteikė. 1997 metų viduryje atsakovas pradėjo pas ieškovę lankytis, pasakė dukrai L-ai, kad jis yra jos tėvas, vedėsi ją į savo tėvų namus, pirko dovanas. Tačiau po kelių mėnesių jis nustojo lankytis ir ėmė nepripažinti dukters. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Ukmergės rajono apylinkės teismas 1999 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad J. D-is yra L-os M-ės, gimusios 1991 m. vasario 26 d. , tėvas ir priteisė iš jo alimentus dukrai išlaikyti. Teismas nurodė, kad, remiantis byloje surinktais įrodymais: šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais – nėščiosios medicininiais dokumentais, medicinos specialisto išvada dėl ieškovės apžiūros, ieškinys tenkintinas. L-ytojos V. J-iūtės parodymais nustatyta, kad atsakovui paprašius, ji supažindino atsakovą su ieškove 1989 m. liepos mėnesį. Jie rodydavosi viešai ir liudytojų J. Keblienės, R. K-ės, V. L-ės parodymais – joms susidarė įspūdis, kad jų santykiai yra artimi, pastovūs ir jie susituoks. Gimus ieškovės dukrai, jos aplankyti buvo atėjusi atsakovo motina. Šį faktą patvirtino liudytoja E. G-ė, kuriai atsakovo motina sakė, kad buvo aplankyti anūkės ir nunešė jai dovanų. Atsakovas 1997 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais lankėsi pas ieškovę, pripažino save L-os tėvu ir rėmė jas materialiai. Šį faktą patvirtino liudytojos J. Keblienė, R. K-ė, E. G-ė, L. Razumaitė, V. L-ė, mačiusios, kad atsakovas tuo metu dažnai lankydavosi ieškovės namuose. L-a jį vadino tėvu ir jis tam neprieštaravo, dažnai atveždavo dovanų. N-s atsakovo artimi giminės paneigė šias aplinkybes, tačiau teismas laikė, kad netikėti tokiais išsamiais ir tarpusavyje sutampančiais kitų liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad atsakovas save pripažino L-os tėvu, nėra pagrindo. Be to, apklausus L-ą, ji tiksliai ir aiškiai nurodė, kad būtent atsakovas yra jos tėvas ir ji taip jį vadino bei bendravo su juo. Teismas nurodė, kad vaiko kilmei išsiaiškinti, byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, tačiau atsakovo nevykimas į ekspertizę, nesant objektyvių priežasčių, leido daryti išvadą, kad jis numatė, jog ekspertizės rezultatai gali būti jam nenaudingi. D. S-o parodymai, kad atsakovas gyveno su ieškove iki 1997 metų, ir V. Z-o parodymai, kad atsakovas turėjo lytinių santykių su ieškove 1988–1989 metais, abejotini, nes jų parodymų nepatvirtino kiti liudytojai, o dėl kai kurių intymaus bendravimo aplinkybių jų parodymai paneigti teisės medicinos specialisto išvada. Teismas laikė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas pripažino tėvystę ir tai yra pagrindas, remiantis SŠK 55 straipsniu, nustatyti tėvystę bei priteisti alimentus. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. balandžio 8 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko galioti ir atsakovo apeliacinio skundo netenkino. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismo padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis. Teismo sprendime yra aptarti atsakovo kviestų liudytojų parodymai, teismas argumentavo, kodėl nesirėmė liudytojų J. D-io, V. Krikštaponienės, V. Z-o parodymais. Be to, kolegija pažymėjo, kad teismas negalėjo remtis L. M-ės parodymais, nes jie gauti pažeidžiant procesines teisės normas, apklausiant ją nedalyvavo pedagogas. Kasaciniu skundu atsakovas J. D-is prašo apylinkės teismo sprendimą bei apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasacinį skundą grindžia tokiais argumentais: 1) teismai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl praleisto ieškininės senaties termino. Tuo tarpu ieškovė dėl tėvystės nustatymo kreipėsi praėjus 7,5 metų nuo vaiko gimimo dienos, o anksčiau šiuo klausimu atsakovui jokių pretenzijų nereiškė; 2) galiojusiame SŠK 55 straipsnyje buvo nurodyta, kad nustatydamas tėvystę teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą. Tačiau teismai šiems reikalavimams neteikė jokios reikšmės, o rėmėsi tik prielaidomis. Tuo tarpu ieškovas su atsakove niekada kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė; 3) nustatydami vaiko kilmę, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavio santuokoje, pareiškimo, teismai privalėjo atsižvelgti į vaiko išlaikymą arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtino, kad atsakovas pripažino tėvystę. Tačiau teismai, priimdami sprendimą ir nutartį, rėmėsi melagingais ieškovės liudytojų parodymais, neparemtais įrodymais, ir nepagrįstai atmetė atsakovo visų liudytojų parodymus. Atsakovas 1999 m. rugsėjo 24 d. prašymu prašė Aukščiausiąjį Teismą skirti ekspertizę giminystės ryšiams su vaiku nustatyti. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė nurodo, kad teismų priimti sprendimas ir nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Teismas išanalizavo visų liudytojų parodymus, juos įvertino įstatymo nustatyta tvarka ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas pripažino tėvystę. Teismas paskyrė medicinos ekspertizę, atsakovas jos nevykdė, tai leido teismui daryti išvadą, jog atsakovas manė, kad ekspertizės rezultatai gali būti jam nenaudingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Kasacinis skundas netenkintinas, remiantis šiais argumentais. Dėl ieškininės senaties termino Šeimos teisiniams santykiams priskirtini santykiai, kurie atsiranda iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų juridinių faktų. SŠK 9 straipsnis numato, kad reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas įstatyme ir šiame kodekse. Tokią padėtį lemia dvi aplinkybės: 1) šeimos teisinių santykių absoliučią daugumą sudaro asmeniniai neturtiniai santykiai, kurie yra susiję su asmens statusu, todėl turi būti ginami nepriklausomai nuo jų pažeidimo momento; 2) asmeniniai ir turtiniai teisiniai šeimos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl jie turi būti ginami, kol egzistuoja, t. y. kol jų nenutraukia įstatyme nurodyti juridiniai faktai. Teisiniai santykiai dėl tėvystės nustatymo yra susiję su asmens statusu, todėl turi būti ginami nepriklausomai nuo jų pažeidimo momento. Vaiko kilmės nustatymą, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo, sąlygas ir tvarką reglamentuoja SŠK 55 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje išvardyti asmenys, kurie gali kreiptis su pareiškimu dėl tėvystės nustatymo į teismą, o antroje dalyje nurodyti pagrindai tėvystei nustatyti. Įstatymas nenumato kreipimosi į teismą termino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti paduotas teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams netaikomas ieškininės senaties terminas. Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. T-ėl kasacinio skundo argumentai, jog ieškovė praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, yra neteisėti. Teismas pagrįstai šio klausimo nesvarstė, nes įstatymas nenumato šios kategorijos santykiams ieškininės senaties termino. SŠK 55 str. 2 dalis (redakcija galiojusi iki 1999 m. balandžio 14 d. ) numatė šias būtinas aplinkybes tėvystei nustatyti: 1) vaiko motinos ir atsakovo bendras gyvenimas ir ūkio tvarkymas iki vaiko gimimo; 2) bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas; 3) kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę. Ukmergės rajono apylinkės teismas ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkino, remiantis byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtino, kad atsakovas pripažino tėvystę. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutiko ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Apylinkės teismas visiškai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė SŠK 55 str. 2 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas nenurodė įrodymų leistinumo ribų, todėl tokiais įrodymais laikytini visi faktiniai duomenys, taip pat veiksmai, išreiškiantys tėvystės pripažinimą. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas L-ą M-ę, gimusią 1991 m. vasario 26 d. , pripažino savo dukra. Šią išvadą patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojų R. K-ės, E. G-ės, J. Keblienės, V. J-iūtės, L. Razumaitės parodymai, kad joms susidarė įspūdis, jog šalių santykiai buvo artimi, pastovūs ir kad jie susituoks. 1997 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais atsakovas lankėsi pas ieškovę, pripažino save L-os tėvu, mergaitė jį vadino tėvu ir jis tam neprieštaravo, materialiai jas rėmė, dažnai atvažiuodavo, atveždavo dovanų ir kt. L-ytoja V. D-ė, atsakovo žmona, parodė, kad vyras jai sakė, jog yra mergina, teigianti, kad turi nuo jo vaiką, tačiau jis tuo netiki. Minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių nepaneigia atsakovo kviestų liudytojų parodymai. Teismas išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nėščiosios medicininius dokumentus, medicinos specialisto išvadą dėl ieškovės apžiūros. Visus įrodymus įvertino CPK 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasatoriaus nurodytų liudytojų D-aus S-o, V-o Z-o, G-aus ir E-o D-ių parodymai yra įvertinti, jie nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas pripažino tėvystę. Įrodymų vertinimas byloje yra pagrįstas visų įrodymų lygybės principu. D. S-o ir V. Z-o parodymai, jog atsakovas artimai draugavo ir palaikė intymius santykius su ieškove, yra nepagrįsti kitais įrodymais, todėl teismas jais nesirėmė. Esant nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kasacinio skundo argumentai, kad tėvystės pripažinimas yra nustatytas remiantis vien ieškovės pateiktais įrodymais, nevertinant atsakovo liudytojų parodymų, yra nepagrįsti. Teismo išvada, jog atsakovas pripažino tėvystę, yra padaryta remiantis visų byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Apylinkės teismo 1998 m. birželio 4 d. nutartimi buvo paskirta medicininė ekspertizė giminystės ryšiui su vaiku nustatyti. Atsakovas sutiko atlikti šią ekspertizę. Ekspertizės atlikti nenuvyko, aiškindamas, kad buvo komandiruotėje, vėliau aiškino, kad nepasitiki ekspertais, o teismo posėdyje, kuriame baigtas bylos nagrinėjimas, nurodė, jog ekspertizės atlikti jam neleidžia ambicijos. Tenkindamas ieškinį, teismas rėmėsi kitais byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtino tėvystę. 1999 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. VIII–1106 pakeista SŠK 55 str. 2 dalies redakcija, kuri numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. Teismas, paskirdamas ekspertizę giminystės ryšiui su vaiku nustatyti, sudarė šalims galimybę įrodinėti tėvystę remiantis ekspertizės išvada ir kitais įrodymais. Atsakovas ir jo atstovas dalyvavo 1998 m. birželio 4 d. teismo posėdyje, kuriame buvo paskirta ekspertizė. Valstybinės teisės medicinos tarnybos DNR tarnybos ekspertams nušalinimų nepareiškė. Tokie nušalinimai nepareikšti ir visos bylos nagrinėjimo metu. Remiantis nurodytais argumentais, netenkintinas atsakovo prašymas 1999 m. rugsėjo 24 d. (3K–4699) Aukščiausiajam Teismui skirti ekspertizę ir ją pavesti atlikti VRM Serologijos skyriui. Be to, Aukščiausiasis Teismas naujų įrodymų nerenka, o, remdamasis sprendime ir nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu (CPK 358 str. 1 d. ). Atsakovui nesutikus atlikti paskirtą ekspertizę giminystės ryšiui su vaiku nustatyti, teismas pagrįstai rėmėsi kitais įrodymais, patvirtinančiais tėvystę. Teismas, nustatęs tėvystę, pagrįstai priteisė alimentus dukrai išlaikyti. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (SŠK 80 str. ). A-mentai priteisti įstatymo nustatyto dydžio (SŠK 81 str. ). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė CPK 3542 str. 2 dalyje numatytų pagrindų skundžiamiems sprendimui ir nutarčiai panaikinti. Teismai tinkamai taikė SŠK 55 straipsnio nuostatas ginčijamiems santykiams reguliuoti, nepažeidė proceso teisės normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 dalies 1 punktu ir 370 str. 1 dalimi, teisėjų kolegija nutarė: Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistus. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas R. Č-a Teisėjai J. Š-a- J. J-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
966: Svečiai