Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5219: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 27. Dėl Darbo įstatymų
kodekso 145 straipsnio 7 punkto taikymo

Darbo įstatymų kodekso 145 str. 7 punkte nurodytas
visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejis labai artimas civilinei
atsakomybei. Tačiau kadangi DĮK 145 str. 7 punkte atsakomybė už padarytą žalą
numatyta specialiam subjektui (žalą padaręs asmuo yra darbiniuose santykiuose
su asmeniu, kuriam žala padaryta), todėl ši darbo teisės norma ir CK 483
straipsnis tarpusavyje konkuruoja kaip specialioji ir bendroji normos.
Darbuotojo atsakomybė už darb­daviui padarytą žalą, jam neinant darbinių
pareigų, reglamentuojama Darbo įstatymų kodekse, todėl  tokiais atvejais kilęs ginčas dėl žalos
atlyginimo spręsti­nas pagal darbo teisės (specialiąsias), bet ne pagal
civilinės teisės (bendrąsias) normas.

P-šėjas A. D-a-                                                           Civilinė byla Nr. 3K–3–601/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas L. M-s

N U T A R T I S

1999 m. spalio 13 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susi­dedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų A. D-o ir A. M-io,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo V-aus R-o kasacinį skundą dėl Biržų
rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 11 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos
teismo 1999 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
akcinės bendrovės „Siūlas” ieškinį atsakovui V-ui R-ui, trečiajam
asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas” dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Ieškovas nurodė, kad atsakovas V. R-a-, dirbęs pas ieškovą
inžinie­­riu­­mi tiekėju, 1996 m. lapkričio 8 d. savavališkai pasiėmė bendrovės
automobilį „VW Transporter” ir jo negrąžino, nes automobilį kitą dieną pavogė
V-. Automo­bilio likutinė vertė buvo 36 485,72 Lt. Kadangi draudimo įmonė
sumokėjo tik 12 500 Lt draudimo atlyginimą, todėl ieškovas prašė priteisti iš
atsakovo 23 985,72 Lt žalai atlyginti.
Biržų rajono apylinkės teismas 1999 m. sausio 11 d.
sprendimu ieškinį paten­kino, padarydamas išvadą, kad 1996 m. lapkričio 9 d.
atsakovas darbinių pareigų nevykdė, ieškovo automobilį paėmė savavališkai
asmeniniams tikslams. Tą dieną komandiruotė atsakovui nebuvo išrašyta, kelionės
lapas neišduotas, apie išvykimą darbdavio administracija neinformuota, darbo
laiko apskaitos tabelyje atsakovui nurodyta nedarbo diena, jokių tarnybinių
reikalų atsakovas tą dieną nevykdė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. balandžio 14 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą
paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
motyvais ir papildomai nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo iš civilinių
teisinių, bet ne iš darbo teisinių santykių, todėl ieškinys pagrįstai
patenkintas remiantis Civilinio kodekso 483 straipsniu, netaikant DĮK 142 str.
2 d. nuostatų. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas atsakovo reikalavimas
taikyti DĮK 242 str. numatytą vienerių metų ieškininės senaties terminą.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Biržų rajono
apylinkės teismo 1999 m. sausio 11 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo
1999 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti
arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodė šiuos skundo motyvus:
1) teismai be pagrindo ginčui taikė civilinės teisės
normas, nes šalis siejo darbiniai santykiai; tai lėmė ir klaidingą ieškininės
senaties taikymą ieškovo reikala­vimams, nes pagal DĮK 242 str. 2 d. iš darbo
santykių kylantiems reikalavimams taikomas vienerių metų ieškininės senaties
terminas;
2) teismai nenurodė, kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl
atsiradusios žalos, priežastinis ryšys, todėl atsakomybei pagal CK 483 str.
kilti nėra reikiamų sąlygų;
3) neteisinga teismų išvada, kad automobilį atsakovas
paėmęs savavališkai, teismai išvadas padarė neišaiškinę visų bylos aplinkybių;
4) ieškovas dėl nežinomų priežasčių nereikalavo iš
draudimo bendrovės draudimo sutartyje numatyto draudimo atlyginimo – 25 000 Lt,
draudėjui buvo išmokėta tik pusė draudimo sumos.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo byloje
priimtus teismų sprendimus palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti.
Ieškovas nurodo, kad už savavališką automobilio paėmimą atsakovui buvo
pareikšta drausminė nuobauda, kuri nebuvo panaikinta. Įgaliojimas atsakovui
valdyti automobilį buvo išduotas ryšium su darbo santykiais. Nenormuota darbo
diena įmonės darbuotojams nenumatyta, o su darbo­vietės vidaus darbo tvarka
atsakovas buvo susipažinęs.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagrindinis teisės klausimas, kurį kelia kasatorius
skunde, yra materialinės teisės normų ginčo teisiniam santykiui taikymo
klausimas. Ieškinio juridiniu pagrindu ieškovas nurodė CK 483 str. (b. l. 3),
bylą išnagrinėjusieji teismai ieškinį patenkino taip pat remdamiesi civilinės
teisės normomis. Atsakovas skunde nurodo, jog teismai nepagrįstai ginčą sprendė
pagal Civilinio kodekso 42 skirsnio taisykles, nors turėjo taikyti darbo teisės
normas, reglamentuojančias materialinę darbuotojų atsakomybę už įmonei padarytą
žalą (DĮK 9 skirsnis). Taigi byloje iškilusi materialinės teisės normų santykio
bei konkurencijos problema.
Tiek Darbo įstatymų kodeksas, tiek ir Civilinis kodeksas
priimti iki nepriklau­somos Lietuvos valstybės atstatymo. Kadangi naujų
norminių aktų sukūrimo procesas nėra trumpalaikis, todėl kai kurie teisės aktai
ar jų dalys galioja toliau tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, ir galios tol, kol tam tikrų klau­simų nesureguliuos naujai
priimti įstatymai (1992 m. lapkričio 6 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 2 str. ). Lietuvos Respublikos 1997 m.
gruodžio 23 d. įstatymu Nr. VIII–588 iki 
2000 m. sausio 1 d. pratęstas taip pat ir Darbo įstatymų kodekso bei
Civilinio kodekso galiojimas, todėl šiuo metu tebegalioja tiek DĮK 9 skirsnis
(materialinė darbininkų ir tarnautojų atsakomybė), tiek ir CK 42 skirsnis
(prievolės, atsirandančios dėl žalos padarymo).
Civilinio kodekso 483 str. nustato bendrą taisyklę, kad
žalą turi atlyginti ją padaręs asmuo, t. y. žala atlyginama pagal civilinės
teisės normas visais atvejais, išskyrus tuos, kada kitos teisės šakos numato
specialią atsakomybę. M-erialinė atsakomybė darbo teisėje yra savarankiška
atsakomybės rūšis, kuri, lyginant ją su bendrąja civiline atsakomybe, turi
esminių skirtumų. Be bendrųjų sąlygų (žala, prie­šinga teisei veika,
priežastinis ryšys tarp tokios veikos ir žalos, kaltė), atsakomybei pagal darbo
teisę atsirasti turi būti dar viena svarbi sąlyga – žalos padarymo metu žalą
padaręs asmuo yra darbo teisiniuose santykiuose su įmone, kuriai padaryta žala.
Būtent ši esminė aplinkybė lemia pagrindinius įstatymuose numatytus žalos
atlyginimo pagal civilinę teisę ir darbo teisę ypatumus: šios dvi atsakomybės
rūšys skiriasi atsakomybės dydžiu, kaltės nustatymo ir žalos atlyginimo tvarka,
skiriasi terminai, per kuriuos galima kreiptis dėl žalos atlyginimo. Pagal
civilinę teisę atlyginama visa žala, nenustatant ribų, o pagal darbo teisę
darbuotojas paprastai atsako ribotai. Civilinis kodeksas ieškiniams dėl žalos
atlyginimo nustato bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, o DĮK –
vienerių metų terminą nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala.
Tačiau DĮK, be ribotos darbuotojų materialinės
atsakomybės (DĮK 143, 144 str. ), taip pat numato ir pilnutinės materialinės
atsakomybės atvejus (DĮK 145 str. ). Pagal bendrą taisyklę remiantis darbo teisės
normomis atlyginama žala, kurią įmonei padarė darbuotojas, vykdydamas darbines
pareigas. Tačiau DĮK 145 str. 7 p. numato, jog darbuotojas visiškai atsako už
darbdaviui padarytą žalą ir tuomet, kada žala padaryta jam neinant darbinių
pareigų. Taigi šioje darbo teisės normoje nurodytas visiškos darbuotojo
materialinės atsakomybės atvejis labai artimas civilinei atsako­mybei. Tačiau
kadangi DĮK 145 str. 7 punkte atsakomybė už padarytą žalą numatyta specialiam
subjektui (žalą padaręs asmuo yra darbiniuose santykiuose su asmeniu, kuriam
žala padaryta), todėl ši darbo teisės norma ir CK 483 straipsnis tarpusavyje
konkuruoja kaip specialioji ir bendroji normos. Darbuotojo atsakomybė už
darbdaviui padarytą žalą, jam neinant darbinių pareigų, reglamentuojama Darbo
įstatymų kodekse, todėl, teisėjų kolegijos manymu, tokiais atvejais kilęs
ginčas dėl žalos atlyginimo spręstinas pagal darbo teisės (specialiąsias), bet
ne pagal civilinės teisės (bendrąsias) normas.
Iš bylos medžiagos aišku, kad žalos padarymo dieną ginčo
šalis siejo darbo teisiniai santykiai. N-s vėliau darbo sutartis tarp jų buvo
nutraukta, dėl to materialinės atsakomybės pobūdis nesikeičia. Teismai
nepagrįstai bylą išsprendė remdamiesi civiliniais įstatymais, todėl teismų
sprendimas ir nutartis, kaip neteisėti, naikintini.
Kliūtimi taikyti byloje darbo teisės normas negalima
pripažinti tos aplinkybės, kad ieškovas savo reikalavimui pagrįsti juridiniu
pagrindu nurodė CK 483 straipsnį. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurias
ieškovas išdėstė kaip savo reikalavimų pagrindą, patvirtina, kad ginčas kilo iš
darbo teisinių santykių. T-ėl, išnagrinėję bylą, teismai galėjo pritaikyti
teisės normą, atitinkančią reikalavimo turinį.
Kaip jau minėta, civiliniai ir darbo įstatymai numato
skirtingą ieškininės senaties terminą pažeistai teisei ginti. V-ą iš
kasacinio skundo argumentų atsakovas nurodo ir tai, kad teismai be pagrindo
netaikė ieškininės senaties termino (DĮK 242 str. 2 d. ), kurį taikyti atsakovas
reikalavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Netinkamai pritaikę įstatymus dėl
ginčo esmės, teismai nesvarstė ir negalėjo svarstyti atsakovo argumentų dėl
ieškininės senaties termino taikymo byloje. Tuo remiantis, panaikinus teismų
sprendimą ir nutartį, kasacinės instancijos teismas neturi galimybės priimti
byloje naują sprendimą, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina atsižvelgti, jog
neinant darbinių pareigų žala įmonei gali būti padaroma tiek darbo, tiek ne
darbo metu. Darbuotojas darbo funkcijų darbo metu gali ir nevykdyti, ir,
priešingai, galima vykdyti darbo funkcijas, t. y. veikti darbdavio interesais,
taip pat ir ne darbo metu. Ištyrus byloje surinktus įrodymus bei juos
įvertinus, teismas atitinkamas išvadas turi padaryti remdamasis darbo teisės
normose nustatytomis taisyklėmis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 5 p. ir
370 str. ,

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 11 d.
sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti
iš naujo Biržų rajono apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                             A.
D-a-
                                                                            
A. M-is


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.71016 sekundės -