Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5302: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 28. Dėl įgaliojimu
suteiktų įgalinimų apribojimo

Negalimi žodiniai susitarimai dėl įgaliotojo įgaliotiniui
notarinės formos įgaliojimu suteiktų įgalinimų apribojimo, nes įstatymo
reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kita
vertus, CK 74 str. įgaliotojui suteikia teisę bet kada panaikinti įgaliojimą.

P-šėjas R. Č-a                                                             Civilinė byla Nr. 3K–3–670/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja B. V-ė

N U T A R T I S

1999 m. spalio 20 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko R. Č-os,
teisėjų J. J-ės ir A. S-io,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovės A-ės Inčiūrienės kasacinį skundą dėl Panevėžio
miesto apylinkės teismo 1999 m. balandžio 29 d. sprendimo bei Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 8
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A-io K-io M-ialos
ieškinį atsakovams P-ai L-ei, A-ei Inčiūrienei, A-ai
S-avičienei ir Panevėžio apskrities viršininko admi­nistracijai dėl
sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas A. K. M-iala kreipėsi į Panevėžio miesto
apylinkės teismą, prašy­damas:
1) pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą
1995 m. birželio 12  d. , pagal kurią
ieškovo įgaliotinė P. L-ė dovanojo namų valdą, esančią Šiaulių g. 63,
Panevėžyje, A. Inčiūrienei;
2) pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį,
sudarytą 1998 m. gegužės 29 d. , pagal kurią A. Inčiūrienė pardavė, o
A. S-avičienė nupirko namų valdą Šiaulių g. 63, Panevėžyje;
3) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko
administracijos 1998 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 588 ž dalį, leidžiančią
A. Inčiūrienei pirkti 606 kv. m. žemės sklypą, esantį Šiaulių g. 63, Panevėžyje;
4) pripažinti negaliojančia valstybinės žemės
pirkimo–pardavimo 1998 m. rugpjūčio 17 d. sutartį Nr. P–27/98–0469, pagal kurią
Panevėžio apskrities virši­ninko administracija pardavė A. Inčiūrienei 606 kv.
m. žemės sklypą Šiaulių g. 63, Panevėžyje;
5) panaikinti žemės sklypo Šiaulių g. 63, Panevėžyje,
registrą Nr. 27/5508–1;
6) priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos
nagrinėjimu.
Ieškovas nurodė, kad 1993 m. buvo nuteistas laisvės
atėmimo bausme. Kadangi po jo tėvo mirties liko namų valda, esanti Šiaulių g.
63, Panevėžyje, ieškovas įgaliojo V. Inčiūrą tvarkyti jo turtą. Jam atliekant
bausmę sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, jį lankė atsakovė
P. L-ė, kuri, motyvuodama tuo, kad V. I- esąs nepatikimas, pasiūlė
įgalioti ją tvarkyti ieškovo turtą. Grįžęs iš kolonijos ieškovas rado jo
namuose gyvenančią P. L-ės dukrą A. Inčiūrienę su šeima. Po kurio laiko
paprašęs savo namo nuosavybės dokumentų, jų neatgavo. Tik 1998 m. sužinojęs,
kad P. L-ė jo namų valdą padovanojo savo dukrai A. Inčiūrienei. Ieškovas
teigė, kad su P. L-e buvo sutaręs tik tai, kad ji prižiūrėsianti jo namų
valdą, tačiau P. L-ė jį apgavusi ir gyvenamąjį namą padovanojusi. Ieškovo
teigimu, įgalio­jimas, kuriuo jis įgaliojo P. L-ę tvarkyti jo turtą,
nebuvo patvirtintas pagal įstatymo reikalavimus, nes neturi registracijos
numerio. Ieškovas taip pat nurodė, kad nebuvo panaikintas įgaliojimas
V. I-i tvarkyti jo – ieškovo turtą.
Ieškovas papildomai nurodė, kad tik nagrinėjant šią
civilinę bylą teisme, paaiškėjo, kad A. Inčiūrienė pardavė minėtą namų valdą
A. S-avičienei ir kad A. Inčiūrienė šį sandorį sudarė, žinodama apie
ieškovo pareikštą ieškinį teisme. Be to, ji suklaidino Panevėžio apskrities
viršininko administraciją, nes nuslėpė ieškovo namų valdos pardavimą
A. S-avičienei ir tokiu būdu nusipirko žemės sklypą, esantį Šiaulių g. 63,
Panevėžyje.
Ieškovas savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos CK
52 str. , 57 str. 1 d. , 68 str. 1 d. 3 p. ir 147 str.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 1999 m. balandžio 29
d. sprendimu ieš­kovo A. K. M-ialos ieškinį patenkino:
1) pripažino negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą
1995 m. birželio 12 d. , pagal kurią A. K. M-ialos įgaliotinė P. L-ė
dovanojo A. Inčiūrienei namų valdą Šiaulių g. 63, Panevėžyje;
2) pripažino negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį,
sudarytą 1998 m. gegužės 29 d. tarp A. Inčiūrienės ir A. S-avičienės,
pagal kurią namų valda Šiaulių g. 63 buvo parduota;
3) panaikino Panevėžio apskrities viršininko
administracijos 1998 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 588 ž dalį, leidžiančią
A. Inčiūrienei pirkti namų valdos Šiaulių g. 63 žemės sklypą 606 kv. m. ploto;
4) pripažino negaliojančia žemės pirkimo–pardavimo
sutartį Nr. P–27/98–0469, pagal kurią A. Inčiūrienei buvo parduotas 606 kv. m. žemės
sklypas prie namų valdos Šiaulių g. 63, taip pat panaikino šio sklypo teisinę
registraciją;
5) priteisė iš A. Inčiūrienės 15 000 Lt
A. S-avičienei, o iš Panevėžio aps­krities viršininko administracijos
117,60 Lt tikslinės kompensacijos A. Inčiūrienei;
6) namų valdą Šiaulių g. 63, Panevėžio m. , grąžino
A. K. M-ialos nuosavybėn;
7) priteisė iš P. L-ės 450 Lt žyminio mokesčio
valstybei ir 150 Lt atstovavimo išlaidų A. K. M-ialai; iš A. Inčiūrienės 1053,04
Lt žyminio mokesčio valstybei ir 150 Lt atstovavimo išlaidų A. K. M-ialai; iš
A. S-avičienės 150 Lt atstovavimo išlaidų A. K. M-ialai;
8) priteisė iš P. L-ės, A. Inčiūrienės ir
A. S-avičienės po 8,40 Lt iš kiekvienos pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad atsakovė P. L-ė, neturėdama
ieškovo leidimo, ką pati patvirtino, jo namų valdą dovanojo savo dukrai
A. Inčiūrienei, ir konstatavo, kad visos bylos aplinkybės rodo, kad šis sandoris
buvo sudarytas apgaulės būdu, nenau­dingomis ieškovui sąlygomis, todėl jis
naikintinas (CK 57 str. ). Teismas taip pat nurodė, kad A. Inčiūrienė, žinodama,
kad teisme yra ginčas dėl namų valdos, pardavė ją A. S-avičienei, ir
konstatavo, kad šis sandoris sudarytas apgaulės įtakoje, nes pati A. Inčiūrienė
tvirtino, kad teisme ginčo dėl namo nėra. Be to, šis sandoris yra apsimestinis,
nes pati A. Inčiūrienė teigė, kad namą įkeitė ir kad šiame name ji gali gyventi
tol, kol grąžins pinigus A. S-avičienei. Teismas taip pat konstatavo, kad
A. Inčiūrienė apgavo Panevėžio apskrities viršininko administraciją, nuslėpdama,
kad namo priklausomybė ginčijama teisme ir kad namų valdą pardavė
A. S-avičienei. Teismas pabrėžė, kad A. Inčiūrienės veiksmai, siekiant
išsipirkti namų valdos žemės sklypą, įrodo, kad namo pirkimo–pardavimo sandoris
apsimestinis. Teismas kons­tatavo, kad visos šios aplinkybės leidžia pripažinti
minėtus sandorius negaliojančiais (CK 52, 57 str. ). Pripažinęs dovanojimo ir
pirkimo–pardavimo sandorius nega­liojančiais, teismas, remdamasis CK 47 str. ,
taikė restituciją. Teismo išlaidas bei atstovavimo išlaidas teismas priteisė iš
atsakovių, nurodydamas, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija buvo
suklaidinta.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinė­jusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės A. Inčiūrienės
apeliacinį skundą, 1999 m. birželio 8 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės
teismo 1999 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovės
A. Inčiūrienės apeliacinį skundą atmetė, taip pat priteisė iš A. Inčiūrienės 14,7
Lt teismo išlaidų valstybės naudai.
Kolegija nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog
P. L-ei buvo žinoma, jog išduodamas jai įgaliojimą A. K. M-iala parduoti
ar dovanoti jam priklausantį namą neprašė, o suteikė teisę tik tvarkyti,
prižiūrėti, mokėti mokesčius bei leido juo laikinai naudotis iki ieškovas grįš
iš įkalinimo vietos. Kadangi išduodant įgaliojimą šalys žodžiu aptarė
įgaliojimo ribas, todėl atsakovė pažeidė susitarimą, viršijo jai duotus
įgalinimus ir neteisėtai padovanojo ieškovo gyvenamąjį namą A. Inčiūrienei.
Kolegija pabrėžė, kad sudaryta sutartis laikytina teisėta, jeigu atstovas turi
reikiamus įgalinimus sudaryti sutartį, veikia atstovaujamojo vardu ir
interesais, neketina su­kurti teisių ir pareigų sau asmeniškai. Atsakovė
P. L-ė, sudarydama dovanojimo sutartį, veikė priešingai A. K. M-ialos
interesams, todėl laikyti, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, nėra
pagrindo.
Kolegija kritiškai įvertino atsakovės A. Inčiūrienės
teiginį, kad parduodama gyvenamąjį namą ji nežinojusi apie ginčą dėl šio namo
teisme, nes iš bylos duomenų matyti priešingai.
Kolegija konstatavo, kad gyvenamojo namo
pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. Inčiūrienė pardavė namą
A. S-avičienei, yra apsimestinė (CK 52 str. ). Kolegija pabrėžė, kad
atsakovė nuslėpė faktą, jog yra kilęs ginčas dėl namo, ir neteisėtai sudarė
žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, kad atsakovių sudaryti sandoriai yra neteisėti ir juos
pripažino negaliojančiais. Už žemės sklypą A. Inčiūrienė yra sumokėjusi 117,6 Lt
tikslinėmis kompensacijomis, todėl taikant restituciją ši suma jai ir
grąžintina. Nesant galimybės grąžinti tikslinėmis kom­­pensacijomis, ši suma
gali būti grąžinama litais įstatymo nustatytu dydžiu.
Kasaciniu skundu atsakovė A. Inčiūrienė prašo panaikinti
Panevėžio apygardos teismo 1999 m. birželio 8 d. nutartį bei Panevėžio miesto
apylinkės teismo 1999 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
ieškinį atmesti. Kasatorė nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas ir Panevėžio
miesto apylinkės teismas netinkamai taikė ir išaiškino Lietuvos Respublikos CK
67 ir 76 straipsnius.
Kasatorė nurodo, kad rašytinio įgaliojimo atveju
įstatymas nenumato galimybės įgaliojimų ribas nustatyti žodiniu susitarimu.
Priešingai, CK 68 str. numato privalomą notarinį ar notariškai patvirtintiems
prilyginamą įgaliojimų tvirtinimą. Kasatorė taip pat nurodo, kad įgaliotinis,
nesudaręs su įgaliotoju pavedimo sutarties, neturi parei­gos atsiklausti
įgaliotojo dėl konkretaus sandorio sudarymo ir apie sudarytą sandorį neprivalo
informuoti įgaliotojo. Tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta pavedimo
sutartis, todėl, kasatorės nuomone, pavedimo sutartį reglamentuojančių normų
taikymas šiuo atveju yra netinkamas.
Kasatorė taip pat nurodo, kad įgaliojimas, 1995 m.
gegužės 20 d. ieškovo duotas P. L-ei, nebuvo panaikintas. Kasatorė
pabrėžė, kad CK 76 str. numato įgaliotojo pareigą pranešti įgaliotiniui apie
įgaliojimo panaikinimą, o to nepadarius, teisės ir pareigos, atsiradusios kaip
įgaliotinio veiksmų rezultatas, lieka galioti įgaliotojui ir jo teisių
perėmėjams trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Kasatorė skunde teigia, kad 1998 m. gegužės 29 d. jos ir
A. S-avičienės sudaryta gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis buvo
tikra, o ne apsimes­tinė, kad su A. S-avičiene jokio piktavališko
susitarimo nebuvo. Ji (kasatorė) turėjusi viltį vėliau iš A. S-avičienės
atpirkti ginčijamą gyvenamąjį namą, todėl, pirkdama savo vardu 606 kv. m. žemės
sklypą prie šios namų valdos, pardavėjo neapgavo.
Kasatorė taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas jai
117,60 Lt tiksli­nė­­mis kompensacijomis, šioje dalyje priėmė nerealizuotiną
sprendimą, nes šiuo metu vals­tybės vienkartinės išmokos bei tikslinės
kompensacijos kaip mokėjimo priemonė, išperkant iš valstybės turtą,
nebegalioja. Neįgyvendinamas, kasatorės nuomone, ir Panevėžio apygardos teismo
motyvas, kad nesant galimybių sumokėtos sumos grąžinti tikslinėmis
kompensacijomis, ši suma gali būti grąžinama litais įstatymu nustatyto dydžio.
Atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovas nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Panevėžio miesto
apylinkės teismo 1999 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis ir Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 8 d.
nutarties dalis dėl namų valdos, esančios Šiaulių g. 63, Panevėžyje, dovanojimo
ir dėl tos pačios namų valdos 1998 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutarčių
pripažinimo negaliojančiomis, dėl restitucijos taikymo, dėl teismo ir
atstovavimo išlaidų priteisimo naikintinos, nes apylinkės teismas ir apygardos
teismo Civilinių bylų kolegija netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. K. M-iala 1995
m. gegužės 20 d. išdavė P-ai L-ei notarinės formos įgaliojimą
dvejus metus valdyti ir tvarkyti visą jo turtą, sudaryti visus įstatymų
leidžiamus sandorius: pirkti, parduoti, dovanoti, priimti dovanas, mainyti,
įkeisti, priimti įkaitu pastatus bei kitą turtą ir atlikti jo vardu kitus
veiksmus. Šis įgaliojimas galiojo per visą jame nurodytą dvejų metų terminą,
nebuvo įgaliotojo atšauktas bei įgaliotinio atsisakytas. Atsakovė P. L-ė,
sudarydama ieškovui priklausančios namų valdos dovanojimo sutartį, veikė
įgalinimų ribose. Apylinkės ir apygardos teismų motyvas, kad P. L-ė
pažeidė įgalinimų ribas, nes jos ir ieškovo A. K. M-ialos žodiniu susitarimu
buvo nustatyti kitokie įgalinimai: tik tvarkyti, prižiūrėti ir laikinai
naudotis namų valda. Tokios teismų išvados neatitinka Lietuvos Respublikos CK
67 ir 68 straipsnių nuostatų. Pagal CK 67 str. įgaliojimu laikomas tik
rašytinis įgalinimas, vieno asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui
(įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Įgaliojimas – tai sandoris, kuris gali būti sudarytas tik raštu, o CK 68 str.
numatytais atvejais įgaliojimas turi būti notariškai patvirtintas. Pagal CK 68
str. 2 d. 3 p. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai tvirtinami
laisvės atėmimo vietų viršininkų. Jie prilyginami notariškai patvirtintiems
įgalio­jimams. Ieškovo įgaliojimas, išduotas atsakovei P. L-ei, yra
patvirtintas P-ie­niškių PDK viršininko Z-io.
Ieškovas ieškininiame pareiškime nurodė, kad P-iškių
pataisos darbų kolonijos viršininkas patvirtino ne įgaliojimą, bet tik jo
parašą, ir neįregistravo įgaliojimo registro knygoje. Toks ieškovo aiškinimas
apylinkės ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo tikrinamas, nes ieškovas
ieškininiame pareiškime neprašė šio įgaliojimo pripažinti negaliojančiu, nors
pagal bylos aplinkybes turėjo prašyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, remdamasi
Lietuvos Respublikos CK 58, 63, 64, 65, 67, 68, 74 straipsnių nuostatomis,
konstatuoja, kad negalimi žodiniai susitarimai dėl įgaliotojo įgaliotiniui
notarinės formos įgaliojimu suteiktų įgalinimų apribojimo, nes įstatymo
reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kita
vertus, CK 74 str. įgaliotojui suteikia teisę bet kada panaikinti įgaliojimą.
Be to, apylinkės teismas ir apygardos teismo teisėjų
kolegija, pripažindami negaliojančiomis ginčijamos namų valdos dovanojimo ir
pirkimo–pardavimo sutartis, netinkamai pritaikė CK 52 ir 57 straipsnius. Byloje
nėra duomenų, kad P. L-ke­lienė, dovanodama namų valdą A. Inčiūrienei, būtų ją
apgavusi. Teismų išvada, kad A. Inčiūrienės ir A. S-avičienės sudaryta
ginčijamos namų valdos pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinė, nes šalys
iš tikrųjų sudarė šios namų valdos įkeitimo sutartį, paremta tik atsakovės
A. Inčiūrienės prieštaringais paaiškinimais. Antra vertus, CK 52 str. pasakyta,
kad apsimestiniam sandoriui taikomos taisyklės, liečiančios tą sandorį, kurį
šalys iš tikrųjų turėjo omenyje. Apie šios sutarties šalių turėto omenyje
sandorio teisėtumą teismai nepasisakė.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė P. L-ė būtų
apgavusi A. Inčiūrienę, o pastaroji – A. S-avičienę. Iš bylos duomenų taip
pat nematyti, kad būtų buvęs koks nors smurtas, grasinimai ar kokios nors
sunkios aplinkybės, privertusios šalis sudaryti ginčijamos namų valdos
dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartis.
Ieškovas ieškininiame pareiškime nenurodė, kad jo atstovė
P. L-ė ir A. Inčiūrienė buvo piktavališkai susitarusios, siekdamos
savanaudiškų tikslų.
Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo ir Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalys dėl
Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 12 d. įsakymo
Nr. 588 ž atitinkamos dalies bei 606 kv. m. žemės sklypo Šiaulių g. 63,
Panevėžyje, 1998 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P
27/98–0469 ir šio žemės sklypo nuosavybės teisinės registracijos pripažinimo
negaliojančiais paliktinos nepakeistos. Bylos duo­menimis nustatyta, kad
A. Inčiūrienė, pirkdama ginčijamą žemės sklypą, nuslėpė, kad šio sklypo namų
valdą pagal 1998 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ji jau buvo
pardavusi A. S-avičienei. Tai akivaizdi kitos sutarties šalies apgaulė.
Teismai, pripažindami negaliojančiais aukščiau nurodytus sandorius, tinkamai
pritaikė CK 57 str. 1 d. Kasatorės motyvai dėl jos ketinimų vėliau atpirkti
ginčijamą namų valdą yra nepriimtini, nes jie prieštarauja įstatymui ir
sąžiningumo principui.
Tinkamai pritaikę CK 57 str. 1 d. dėl žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutarties įvertinimo, teismai netinkamai taikė CK 47 str. 2
d. numatytą abišalę restituciją. Šiuo atveju teismai privalėjo taikyti CK 57
str. 2 d. numatytą vienašalę restituciją: grąžinti valstybės nuosavybėn 606
kv. m. žemės sklypą, o A. Inčiūrienės sumokėtas lėšas už žemės sklypą perduoti į
valstybės pajamas. T-ėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl abišalės
restitucijos taikymo bei atitinkama apygardos teismo teisėjų kolegijos
nutarties dalis naikinamos, ir taikoma CK 57 str. 2 d. numatyta vienašalė
restitucija.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, rem­damasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 358 str. 2 d. , 368 str. 1 d. 5 p. , 368 str. 2 ir 3 d. bei 370 str.
1 d. ,

nutarė:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m.
balandžio 29 d. sprendimo dalį ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 8 d. nutarties dalį dėl namų valdos
Šiaulių g. 63, Panevėžyje, 1995 m. birželio 12 d. dovanojimo sutarties ir tos
pačios namų valdos 1998 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties
pripažinimo negaliojančiomis, dėl 15 000 Lt priteisimo A-ai S-avičienei
iš A-ės Inčiūrienės, dėl žyminio mokesčio bei pašto išlaidų pritei­simo
valstybei, dėl atstovavimo išlaidų priteisimo A. K. M-ialai panaikinti ir šią
bylos dalį perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui iš naujo nagrinėti
pirmojoje instancijoje;
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. balandžio 29
d. sprendimo dalį ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. birželio 8 d. nutarties atitinkamą dalį dėl Panevėžio
apskrities viršininko admi­nistracijos 1998 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 588 ž
dalies, kuria A-ei Inčiūrienei leista nusipirkti 606 kv. m. . žemės sklypą
Šiaulių g. 63, Panevėžyje, ir šio žemės sklypo 1998 m. rugpjūčio 17 d.
pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P 27/98– 0469 bei šio sklypo teisinės
registracijos panaikinimo palikti nepakeistas;
3. Žemės sklypą, esantį Šiaulių g. 63 (606 kv. m. ),
grąžinti valstybės nuosavybėn, o atsakovės A-ės Inčiūrienės sumokėtas lėšas
už šį žemės sklypą, tarp jų ir 117,60 Lt valstybines vienkartines išmokas,
perduoti į valstybės pajamas;
4. Nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             R.
Č-a

Teisėjai                                                                                                                             J.
J-ė
                                                                            
A. S-is


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.61398 sekundės -