Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5257: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 30. Dėl
bankrutuojančios įmonės administratoriaus sudaromo
kreditorių
sąrašo

Pagal 1997 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos įmonių
bankroto įsta­tymo Nr. VIII–270  15
straipsnį pareiga sudaryti įmonės kreditorių sąrašą ir jį pateikti teismui
tvirtinti pavesta bankrutuojančios įmonės administratoriui, kuris pagal įmonės
turimus dokumentus ir kreditorių pareikštus reikalavimus sudaro visų žino­mų
įmonės kreditorių sąrašą. Iš šio straipsnio 4 dalies 9 punkto turinio negalima
daryti išvados, kad į kreditorių sąrašą negali būti įtrauktas kreditorius,
nepareiškęs reikalavimo, nes minėta įstatymo norma numato, kad tai gali būti
padaryta pagal bankrutuojančios įmonės turi­mus dokumentus.

P-šėjas A. M-is                                                     Civilinė byla Nr. 3K–3–673/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas D. Š-a-
Pirmosios instancijos teismo
teisėja B. S-i-ė

N U T A R T I S

1999 m. spalio 25 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susi­dedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų A. D-o ir
A. M-io,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal UAB „Kolibris” kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo
1999 m. vasario 25 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo akcinei bendrovei „M-tis”.
Teisėjų kolegija

nustatė:

UAB „Kolibris” kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su
prašymu įtraukti į patikslintą AB „M-tis” kreditorių sąrašą, patvirtinant 1
115 166,71 Lt kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad bendrovė praleido terminą
pareikšti pretenziją AB „M-tis” administratoriui dėl to, kad 1997 m. lapkričio
5 d. –gruodžio 31 d. , t. y. teismo nustatytu laikotarpiu pretenzijoms pareikšti
UAB „Kolibris” generalinis direktorius buvo išvykęs į komandiruotę į užsienį.
Šiaulių apygardos teismas 1999 m. vasario 25 d. nutartimi
prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad UAB „Kolibris” yra ne fizinis asmuo, o
bendrovė, turinti savo vadovus ir finansininkus, todėl generalinio direktoriaus
išvykimas nelaikytinas svarbia termino pareikšti finansinius reikalavimus
praleidimo priežastimi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Kolibris” atskirąjį skundą atmetė, o Šiaulių apygar­dos teismo
nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad į teismą su prašymu įtraukti į
kreditorių sąrašą UAB „Kolibris” kreipėsi tik 1999 m. vasario 2 d. , t. y.
praėjus daugiau kaip metams po termino pareikšti kreditorinius reikalavimus AB
„M-tis” administratoriui, ir tokio pavėlavimo priežasčių teismas negalėjo
pripažinti svarbiomis, nes UAB „Kolibris” praleidusi terminą galėjo kreiptis į
teismą su prašymu priimti reikalavimą tuojau po 1998 m. sausio 25 d. ,
direktoriui grįžus iš komandiruo­tės. Be to, UAB „Kolibris” neįrodinėjo
aplinkybės, kad išvykus bendrovės direktoriui bendrovėje neliko darbuotojo,
einančio generalinio direktoriaus pareigas, ar gene­ralinio direktoriaus
įgalioto asmens.
Kasaciniu skundu UAB „Kolibris” prašo Šiaulių apygardos
teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartis panaikinti ir bylą perduoti iš
naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Kasatorius nurodo, kad 1998 m.
gegužės 1 d. nutartimi Šiau­lių apygardos teismas buvo patvirtinęs AB „M-tis”
kreditorių sąrašą, į kurį adminis­tratorius, remdamasis AB „M-tis” turimais
dokumentais, buvo įtraukęs UAB „Kolibris” 1 103 514,93 Lt finansinį
reikalavimą. Ši nutartis apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi. Tačiau 1999 m.
sausio 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvir­tino AB „M-tis”
administratoriaus pateiktą patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų
sąrašą, iš kurio UAB „Kolibris” buvo išbraukta. Kasatoriaus nuomone, tiek
Šiaulių apygardos teismas 1999 m. vasario 25 d. nutartyje, tiek Lietuvos
apeliacinis teismas 1999 m. balandžio 14 d. nutartyje netinkamai vadovavosi
Lietuvos Respub­likos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. UAB „Kolibris”
teigia, kad AB „M-tis” skola „Kolibriui” yra grindžiama ne paties kreditoriaus
pareiškimu, o AB „M-tis” turimų dokumentų pagrindu administratoriaus sudarytu
kreditorių sąrašu, t. y. Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 4 d. 9 p. tvarka.
Tokiais atvejais joks kreditoriaus pareiškimas administratoriui dėl finansinio
reikalavimo įstatyme nenumatytas. Taigi, atmesdami UAB „Kolibris” prašymą įtraukti
į patikslintą AB „M-tis” kreditorių sąrašą, teismai nepagrįstai vadovavosi jų
pačių iškeltu reikalavimu – esą teismo nustatytu terminu UAB „Kolibris”
privalėjo pateikti pareiškimą dėl finansinių reikalavimų, kadangi šiuo atveju
pagrindas įtraukti į kreditorių sąrašą buvo ne kreditoriaus pareiškimas, bet
paties administratoriaus veiksmai.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad UAB „Kolibris” finansiniai
reikalavimai pagal AB „M-tis” turimus dokumentus buvo įtraukti į AB „M-tis”
kreditorių sąrašą, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 1998 m.
gegužės 1 d. nutartimi, duome­nys apie UAB „Kolibris” finansinius reikalavimus
taip pat įtraukti į AB „M-tis” sanavimo projektą, tačiau Šiaulių apygardos
teismo 1999 m. sausio 25 d. nutartimi išbraukti iš patikslinto kreditorių
sąrašo. Tiek Šiaulių apygardos teismas, atmesda­mas UAB „Kolibris” prašymą
įtraukti jos finansinius reikalavimus į AB „M-tis” kreditorių sąrašą, tiek ir
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, palikdama apygardos teismo
nutartį nepakeistą, laikė, kad UAB „Kolibris” praleido terminą pareikšti
bankrutuojančios įmonės administratoriui savo finansinius reikalavimus. Sutikti
su tokiomis Šiaulių apygardos ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis
negalima, nes jos padarytos netinkamai išaiškinus ir pritaikius Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kreditorių
reikalavimų įtraukimą į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą.
Akcinės bendrovės „M-tis” bankroto byla iškelta Šiaulių
apygardos teismo 1997 m. lapkričio 5 d. nutartimi, todėl visi bankroto
procedūrų vykdymo šioje byloje klausimai reguliuojami 1997 m. birželio 17 d.
Lietuvos Respublikos įmonių bank­roto įstatymo Nr. VIII–270, įsigaliojusio nuo
1997 m. spalio 1 d. , normų. Pagal minėto įstatymo 15 str. pareiga sudaryti
įmonės kreditorių sąrašą ir jį pateikti teismui tvir­tinti pavesta
bankrutuojančios įmonės administratoriui, kuris pagal įmonės turimus dokumentus
ir kreditorių pareikštus reikalavimus sudaro visų žinomų įmonės kreditorių
sąrašą. Iš šio straipsnio 4 dalies 9 punkto turinio negalima daryti išvados,
kad į kreditorių sąrašą negali būti įtrauktas kreditorius, nepareiškęs
reikalavimo, nes minėta įstatymo norma numato, kad tai gali būti padaryta pagal
bankrutuojančios įmonės turimus dokumentus. Esant šioms aplinkybėms laikytina,
kad UAB „Kolibris” nėra praleidusi termino finansiniams reikalavimams
pareikšti, todėl Šiaulių apygar­dos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo
nutarčių negalima laikyti pagrįstomis, nes jos priimtos netinkamai pritaikius
materialinės teisės normas (CPK 3542 str. 2 d. ), todėl naikintinos, ir UAB „Kolibris”
finansinių reikalavimų įtraukimo į AB „M-tis” kreditorių sąrašą klausimas
perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 1 d. teismui
suteikta teisė keisti kreditorių sąrašą ir kreditorių reikalavimus, todėl
nagrinėjant bylą iš naujo UAB „Kolibris” finansinių reikalavimų apimtis
tikslintina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 5
p. , 370 str. , teisėjų kolegija

nutarė:

Šiaulių apygardos teismo 1999 m. vasario 25 d. nutartį ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
balandžio 14 d. nutartį panaikinti. Uždarosios
akcinės bendrovės „Kolibris” finansinių reikalavimų įtrau­kimo į AB „M-tis”
kreditorių sąrašą klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos
teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                            Č. J-a-

Teisėjai                                                                                                                             A.
D-a-
                                                                            
A. M-is

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.7191 sekundės -