Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5188: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 31. Dėl nelaimingo
atsitikimo darbe fakto ir priežasties nustatymo

Tik teismas kilus ginčui gali spręsti, ar yra saugos
darbe teisės aktų pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo
ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Nei
tardytojo ar prokuroro nutarimai, priimti baudžiamojoje byloje parengtinio tyrimo
metu, nei Valstybinės darbo inspek­cijos surašyti nelaimingų atsitikimų tyrimo
aktai bei jų išvados tokiu atveju teismui neturi prejudicinės galios.
Teismas pats privalo konstatuoti nelaimingo atsitikimo
darbe faktą bei priežastis. N-aimingo atsitikimo tyrimo aktas, kaip ir
ekspertų išvados, yra įrodymai tarp kitų byloje esančių įrodinėjimo priemonių
ir įvertinami kaip visuma kartu su kitais įrodymais priimant byloje sprendimą
(CPK 65, 92 str. ).

Kasacinės instancijos teismo                                               Civilinė byla Nr. 3K–3–695/1999 m.
pranešėjas A. D-a-
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas V. V-a-
Pirmosios instancijos teismo
teisėjas A. B-a

nutartis

1999 m. spalio 25 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, suside­danti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų A. D-o ir A. M-io,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos kuras” kasacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo 1998 m. gegužės 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo
1999 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų
M-os B-škienės ir E-os B-a­šienės ieškinį atsakovams akcinei
bendrovei „Lietuvos kuras” ir AB „Lietuvos kuras” Vilniaus filialui dėl
pašalpos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

M-a B-škienė ir E-a B-ė pareiškė ieškinį
AB „Lietuvos kuras” ir AB „Lietuvos kuras” Vilniaus filialui dėl 165 000 Lt
pašalpos priteisimo. Ieškovės nurodė, kad jų vyras ir tėvas J-a- B-škys dirbo
AB „Lietuvos kuras” Vilniaus filiale vairuotoju. 1996 m. liepos 9 d. J. B-škio
vairuojamas AB „Lietuvos kuras” priklausantis automobilis „I-eco 190” kelyje
Mažeikiai–Tauragė apvirto ir įvykio metu J. B-škys buvo mirtinai sužalotas.
Ieškovių manymu, autoįvykis įvyko ir J. B-škys žuvo dėl to, kad į reisą buvo
išleistas techniškai netvarkingas automobilis, nes jo kairiųjų galinių ratų
padangų protektorius buvo nudilęs 100 proc. ir tai lėmė autoįvykį. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 str. pagrindu ieškovės prašė
priteisti iš atsakovų 500 minimalių mėnesinių algų – 165 000 Lt.
Klaipėdos apygardos teismas 1998 m. gegužės 1 d.
sprendimu ieškinį paten­kino ir priteisė iš AB „Lietuvos kuras” M. B-škienei ir
E. B-ei po 82 500 Lt. Teismas nurodė, kad rašytiniai įrodymai leidžia
daryti išvadą, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl saugos darbe norminių aktų
pažeidimo, nes automobilio padan­gos buvo susidėvėjusios ir netinkamos
eksploatuoti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. birželio 7 d. nutartimi apygardos teismo sprendimą
paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad įmonės civilinė atsakomybė pagal
Žmonių saugos darbe įstatymo 79 str. atsiranda tada, kai yra įmonės neteisėta
veika dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo, nelaimingas atsitikimas ir
priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir nelaimingo atsitikimo. Byloje
surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai eksploatavo automobilį, kurio
galinių kairiųjų ratų padangų protektorius buvo nudilęs: pagal autotechninės
ekspertizės aktą – 100 proc. , pagal komisijos atliktą autotechninės ekspertizės
aktą – nuo 70 iki 92 proc. ; tai prieštaravo Kelių eismo taisyklių 30. 3 p. ir 3
priedo reikalavimams, nes tokias padangas eksploatuoti draudžiama. N-s eksper­tai
nevienodai aiškino pagrindinę autoįvykio priežastį, tačiau visi pripažįsta, kad
padangų protektoriaus rantyno nudilimas buvo viena autoįvykio sąlygų. Teisėjų
kole­gija tuo remdamasi padarė išvadą, kad tarp atsakovų padaryto saugos darbe
norminių aktų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo yra priežastinis ryšys.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo 1998 m. gegužės 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo
1999 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti.
Nurodo tokius skundo argu­mentus:
1) teismai netinkamai išaiškino ir taikė Žmonių saugos
darbe įstatymo 79 straipsnį, pagal kurį tarp mirtino nelaimingo atsitikimo ir
saugos darbe norminių aktų pažeidimo būtinas priežastinis ryšys;
2) aplinkybės, kurias teismai laikė nustatytomis, nėra
įrodytos; byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą nei teismų padarytą
išvadą, kad nelaimingas atsi­tikimas įvyko ne dėl įmonės administracijos
kaltės, nes nebuvo pažeisti saugos darbe norminiai aktai, dėl ko galėjo žūti
darbuotojas;
3) teismai netinkamai išaiškino Žmonių saugos darbe
įstatymo 79 str. 3 d. ir Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo
darbe, skyrimo nuostatų 1, 3 punktų  ir 7
punkto 2 dalį, pagal kuriuos saugos darbe norminių aktų pažeidimą, dėl ko įvyko
nelaimingas atsitikimas darbe, nustato Valstybinė darbo inspekcija, tirdama
nelaimingą atsitikimą darbe, o pašalpa išmokama tik gavus inspekcijos
nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą. Pagal N-aimingų atsitikimų darbe
tyrimo ir apskaitos nuostatų 14 p. , įvykus su automobilių eismu susijusiam
nelaimingam atsitikimui, atitinka­­mos formos aktas N–1 surašomas remiantis
teisėsaugos tarnybų išvadomis, kurios patei­kiamos Valstybinei darbo
inspekcijai. Valstybinė darbo inspekcija akte N–1 nenurodė, kad atsakovo
administracija pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus. Ieškovės
neginčijo ir nenuginčijo Valstybinės darbo inspekcijos išvadų dėl nelaimingo
atsitikimo bei akto N–1, todėl teismai privalėjo remtis galiojančiomis šios
institucijos išvadomis.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasaciniame skunde atsakovas kelia du teisės klausimus:
1) kokios reikalin­gos sąlygos atsakomybei pagal Žmonių saugos darbe įstatymo
79 straipsnį kilti; 2) įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymas.
T-ėl šiais materialinės ir procesinės teisės normų taikymo bei aiškinimo
klausimais teisėjų kolegija ir pasisako byloje (CPK 358 str. 1 d. ).
1. Dėl sąlygų, būtinų atsakomybei pagal Žmonių saugos
darbe įstatymo79 straipsnį kilti
N-aimingo atsitikimo 1996 m. liepos 9 d. su ieškovių
vyru ir tėvu J-u B-škiu metu galiojusio Žmonių saugos darbe įstatymo 79
straipsnio 1 dalis (įstatymo 1994 m. lapkričio 3 d. Nr. I–628 redakcija, 15 ir
19 punktai) numatė, kad įmonė, kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo
įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, išmoka mirusiojo šeimai
vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 500 Vyriausybės nustatytų minimalių
mėnesinių algų, bet ne mažiau kaip 100 minimalių mėnesinių algų kiekvienam
šeimos nariui. Taigi nurodytojoje teisės normoje numatyta įmonės, kurioje dėl
saugos darbe norminių aktų pažeidimo įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas,
turtinė atsakomybė savo esme yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. Tuo yra
siekiama kompensuoti mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo šeimos narių patirtą
žalą, nustatant tvirtą įstatyme numatytą kompensacijos sumą ir nesiejant jos
dydžio su padarytos žalos dydžiu. V-kartinės pašalpos išmokėjimas neatleidžia
darbdavio nuo žalos atlyginimo, numatyto kituose norminiuose aktuose (Žmonių
saugos darbe įstatymo 78 str. , CK 499 str. 2 d. ). T-ėl Žmonių saugos darbe
įsta­ty­mo 79 str. 1 dalyje numatytąja atsakomybe siekiama ne tik žalos
atlyginimo nukentėju­siojo šeimos nariams, bet ir taikymo darbdaviui
materialinio poveikio priemonių už saugos darbe norminių aktų reikalavimų
pažeidimą.
Bendras bet kokios teisinės atsakomybės rūšies principas
yra kaltė. Civilinė atsakomybė be kaltės galima tik įstatymo nustatytais
atvejais. Žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnyje nenumatyta, kad ši
atsakomybė darbdaviui gali kilti be kaltės. Be to, nurodytoji teisės norma
atsakomybės taikymą sieja ne tik su saugos darbe norminių aktų pažeidimu, bet
ir su šio pažeidimo pasekmėmis – žmogaus mirtimi. T-ėl darytina išvada, kad
darbdaviui atsakomybė gali atsirasti tik nustačius teisės pažeidimo sudėtį:
teisei priešingus veiksmus (veikimą ar neveikimą), jų pasekmes, pažeidėjo
kaltę, taip pat priežastinį ryšį tarp teisei priešingų veiksmų ir atsiradusių
pasekmių. Šiuo atžvilgiu materialinės teisės normą – Žmonių saugos darbe
įstatymo 79 straipsnį pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nebūtina
byloje nustatinėti darbdavio kaltę ir priežastinį ryšį tarp teisės normų
pažeidimo bei pasekmių, išaiškino netinkamai. Tačiau Lietuvos apeliacinio
teismo kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, šią klaidą ištaisė.
2. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių taikymo
byloje
Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jei teismo išvados
atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo
priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie
faktines bylos aplinkybes gali būti sprendime motyvuojamos tik CPK 57 str. 2 d.
ir 3 d. išvardytais įrodymais, gautais CPK normų nustatyta tvarka.
Šios kategorijos bylose įmonės kaltę leidžiama įrodinėti
visomis CPK 57 str. nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Paprastai teismui
tenka vertinti nelaimingo atsitikimo darbe aktus ir ekspertų išvadas, kurie
tokiais atvejais yra pagrindinės įrodinėjimo priemonės. Tačiau būtina
atsižvelgti į tai, kad, įvertinant visus byloje surinktus įrodymus, jokie
įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Kasaciniame skunde
teisingai nurodyta, kad pagal Žmonių saugos darbe įstatymo 79 str. 3 d. ir
Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatų 3
p. ir 7 p. 2 d. saugos darbe norminių aktų pažeidimą, dėl kurio įvyko mirtinas
nelaimingas atsitikimas darbe, nustato Valstybinė darbo inspekcija, tirdama
nelaimingą atsitikimą darbe, o pašalpa išmokama tik gavus inspekcijos
nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą. Pagal N-aimingų atsitikimų darbe
tyrimo ir apskaitos nuostatų 14 p. , įvykus su automobilių eismu susijusiam
nelaimingam atsitikimui, atitinkamos formos aktas N–1 surašomas remiantis
teisėsaugos tarnybų išvadomis, kurios pateikiamos Valstybinei darbo
inspekcijai. Tačiau kasatorius neatkreipė dėmesio, kad tiek Žmonių saugos darbe
įstatymo 79 str. 3 dalyje, tiek ir Pašalpos (. . . ) skyrimo nuostatų 11 p.
numatyta ir tai, jog dėl pašalpos, darbuotojui žuvus nelaimingo atsitikimo
darbe metu, skyrimo kilę ginčai nagrinėjami teisme. Taigi tik teismas
kilus ginčui gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, ar yra
priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra
pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Nei tardytojo ar prokuroro nutarimai,
priimti baudžiamojoje byloje parengtinio tyrimo metu, nei Valstybinės darbo
inspekcijos surašyti nelaimingų atsitikimų tyrimo aktai bei jų išvados tokiu
atveju teismui neturi prejudicinės galios. Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų
pagrindu teismas pats privalo konstatuoti nelaimingo atsitikimo darbe faktą bei
priežastis. N-aimingo atsitikimo tyrimo aktas, kaip ir ekspertų išvados, yra
įrodymai tarp kitų byloje esančių įrodinėjimo priemonių ir įvertinami kaip
visuma kartu su kitais įrodymais priimant byloje sprendimą (CPK 65, 92 str. ).
Įstatymai neįpareigoja ginčyti atskira teismine procedūra N-aimingo atsitikimo
darbe aktą (forma N–1), kaip vieną iš įrodymų byloje, todėl šiuo atžvilgiu
kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Žmonių saugos darbe įstatymo 28 ir 36 straipsniai numato
darbdavių pareigą vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus, taip pat
kontroliuoti, kaip patys darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų,
aprūpinti įmonę ir darbuotojus saugiais įrengimais. Šias pareigas darbdaviai
vykdo per jų įgaliotus darbuotojus. AB „Lietu­vos kuras” Vilniaus filialo
direktorius 1996 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 218  1. 10 punktu (b. byla Nr. 55–I–006–97; b. l.
85–87) atsakingu už saugą darbe, taip pat ir už saugų transporto priemonių
eksploatavimą, paskyrė konkretų V- naftos pro­duktų skirstymo išpilstymo
sandėlio darbuotoją.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30. 3 p. bei
taisyklių priedo Nr. 3  5. 1 p. draudžia
eksploatuoti motorines transporto priemones – krovininius automobilius, kurių
padangų protektoriaus gylis yra mažesnis kaip 1 mm. Komisijos atliktos
autotechninės ekspertizės aktu (b. byla–b. l. 109–123) nustatyta, kad žuvusiojo
J. B-škio vairuojamo automobilio benzovežio–vilkiko „I-eco 190” (valst. nr. ZTA
149) galinių kairiųjų dviejų padangų protektoriaus rašto gylis nudilęs net iki
92 proc. ir svyruoja pagal protektoriaus perimetrą nuo 0,5 iki 1 mm. Taigi
tokią transporto priemonę eksploatuoti draudžiama, ir 1996 m. liepos 9 d. įmonė
(atsakovas) tokios techninės būklės automobilio į maršrutą privalėjo
neišleisti. Ekspertai padarė išvadą, jog krovininio automobilio padangų
protektoriaus būklė nebuvo pagrindinė auto­mobilio nuvažiavimo (nuslydimo) nuo
kelio bei apsivertimo priežastis. Tačiau iš ekspertizės akto tiriamosios dalies
matyti, kad padangų būklė turi įtakos tiek stabdymo efektyvumui, ratų sukibimo
su kelio danga (ypač esant šlapiai ar slidžiai kelio dangai) tvirtumui, tiek ir
transporto priemonės kelio atžvilgiu stabilumui, išvengiant šoninio nuslydimo.
Įvertintina ir tai, kad automobilis nuslydo į kairę važiuojamosios dalies pusę,
t. y. į tą pačią pusę, kurioje vilkiko galinės ašies padangos neatitiko joms
keliamų reikalavimų. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad komisijos
atliktos autotechninės ekspertizės išvada dėl autoįvykio pagrindinės
priežasties techniniu požiūriu yra tik tikimybinio pobūdžio, bet ne
kategoriška. Ekspertai akte nurodė, jog vilkiko kairiųjų galinių ratų padangų
būklė neturėjo iš esmės prailginti stabdymo kelio ir nebuvo tik pagrindinė
automobilio nuvažiavimo (nuslydimo) nuo kelio bei apsivertimo prie­žastis.
Komisijos atliktos ekspertizės ekspertai nenurodė, jog padangų būklė visai
neturėjo įtakos autoįvykiui, ir nepaneigė transporto priemonės netinkamos
techninės būklės įtakos autoįvykiui bei tokioms jo pasekmėms atsirasti.
Tokiu būdu visos nelaimingo atsitikimo priežasčių tyrimo
metu atliktos ekspertizės patvirtino automobilio padangų būklės neatitikimą
techniniams saugos eksploatavimo reikalavimams. Abiejų paskutiniųjų ekspertizių
ekspertai pripažino, kad automobilio techninė būklė galėjo daugiau ar mažiau
sudaryti sąlygas autoavarijai (b. byla–b. l. 51–53, 107–123). T-ėl bylą
išnagrinėjusieji teismai padarė pagrįstą išvadą, kad tarp saugos darbe norminių
aktų pažeidimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, ir tai sudaro
pagrindą ieškinį tenkinti. Atsakovo kaltė pasireiškė transporto priemonės,
kurią buvo draudžiama eksploatuoti, išleidimu į maršrutą, pažeidžiant KET 30. 3
p. , KET priedo Nr. 3.   5. 1 p. , Žmonių
saugos darbe įstatymo 28 ir 36 straipsnius, AB „Lietuvos kuras” Vilniaus
filialo direktoriaus 1996 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 218  1. 10 p. , ir tai turėjo įtakos mirtinam
nelaimingam atsitikimui įvykti.
Teismai išvadas sprendimuose padarė remiantis visumos
byloje surinktų įrodymų įvertinimu, todėl tais pačiais įrodymais remiantis
padaryti priešingas išvadas nėra pagrindo. T-čias reikšmės bylai aplinkybes
teismai nustatė remdamiesi leis­tinomis šioje byloje įrodinėjimo priemonėmis,
gautomis procesinių įstatymų nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas užfiksuotas
teismo posėdžių protokoluose (b. l. 98–106, 189–191). Motyvuojamojoje dalyje
tiek apygardos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nurodė teismų nustatytas
aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamos išvados, išdėstė įrodymų turinį bei
įrodomąją reikšmę, įvertino kiekvieno iš įrodymų tikrumą bei tarpusavio ryšį,
taip pat konstatavo, kodėl tam tikrus įrodymus atmeta. N-s pirmosios
instancijos teismas be pagrindo mechaniškai atskyrė įrodymus bei jų įrodomąją
galią, gautus iki ir po civilinės bylos iškėlimo, bei rėmėsi iki šios civilinės
bylos iškėlimo surinktais įrodymais, tačiau šią klaidą apeliacinės instancijos
teismas ištaisė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima pripažinti, kad
byloje pažeistos įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės
ir kad teismų padarytos išvados neatitinka nustatytų byloje aplinkybių bei
teisės aktų reikalavimų.
Tuo remiantis kasacinis skundas netenkintinas, nes byloje
nenustatyta ir aplinkybių, numatytų CPK 358 str. 2 dalyje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ,
370 str. 1 d. ,

nutarė:

Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. gegužės 1 d. sprendimą
ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999
m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistus.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                 Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                 A.
D-a-
                                                                            
A. M-is

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.79019 sekundės -