Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5193: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 32. Dėl draudimo remtis
liudytojų parodymais

Kada į tą patį žemės sklypą pretenduoja keli asmenys,
ginčydami kito pretendento nurodomą nuosavybės teisės atsiradimo faktą, žemės
valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išsprendus ginčą tarp
pretendentų ieškininės teisenos tvarka ir tokiu atveju teisės atsiradimo faktui
patvirtinti drau­džiama remtis liudytojų parodymais.

Kasacinės instancijos teismo                                                            Civilinė byla Nr. 3K–3–694/1999 m.
pranešėjas A. D-a-
Apeliacinės instancijos teismo pranešėja
J. B-ė
Pirmosios instancijos teismo teisėja L. Užubalienė

N U T A R T I S

1999 m. spalio 25 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susi­dedanti iš kolegijos
pirmininko Č. J-o,
teisėjų A. D-o ir A. M-io,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens Kauno apskrities
viršininko administracijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 1999 m.
gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos
A-ės K-ės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Pareiškėja A-ė K-ė prašė
nustatyti juridinę reikšmę turintį fak­­tą, jog jos tėvas P-a- P-us,
gyvenęs R-einių rajone, Kengių kaime, nuo 1919 metų iki žemės nacionalizacijos
privačios nuosavybės teise turėjo 1,5 hek­taro žemės. Pareiškėja nurodė, kad
jos tėvas privačios nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos iš viso turėjo
12,5 hektaro žemės. P-a- P-us mirė, o jo buvusi teisė į žemę turi pereiti
pareiškėjai. Archyve yra likę dokumentai, liudijantys, jog P-ui P-ui
priklausė tik 11 hektarų žemės, tačiau kaimynai J-a- D-ys,
Leo­nas M-a paliudijo, kad P-ui P-ui privačios nuosavybės teise
priklausė 12,5 hektarų žemės.
R-einių rajono apylinkės teismas 1999 m.
vasario 17 d. nutartimi pareiškė­jos pareiškimą paliko nenagrinėtą bei
pareiškėjai išaiškino teisę ieškinį pareikšti bendrais pagrindais. Teismas
nurodė, kad nagrinėjant pareiškimą kilęs ginčas dėl teisės nagri­nėtinas
ieškininės teisenos tvarka.
Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės 10 d. nutartimi
R-einių rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 17 d. nutartį panaikino, o
pareiškėjos pareiškimą perdavė iš naujo nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.
Apygardos teismas
konstatavo, kad apylinkės teismas, palikdamas pareiškimą nenagrinėtą, padarė
klaidingą išvadą, jog Kauno apskrities viršininko administracija, užginčydama
pareiškėjos pareiškimą, sukėlė ginčą dėl teisės. Pirmos instancijos teis­mas neteisingai pritaikė procesinį įstatymą – CPK 271 str. 3
d. , kuris reglamentuoja santykius, sukeliančius ginčą dėl teisės, tačiau
galimus tik tarp pretendentų į žemės nuosavybės teisės atstatymą. Kauno
apskrities viršininko administracija negali būti pretendentu. Lietuvos Respublikos
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilno­ja­­­­mąjį turtą atkūrimo
įstatymo 2 str. nurodo, kad pretendentais gali būti tik Lietuvos Respublikos
piliečiai. Taip ginčas tarp pretendentų aiškinamas ir Lietuvos Aukš­čiausiojo
Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl teisminės praktikos
turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose” 16 punkte. Bylose dėl
juridinio fakto nustatymo privaloma įrodinėti teisės atsiradimo pagrindą, o
šiuo atveju įrodinėjama žemės matavimo desincimais ir
hektarais paklaida.
Kasaciniu skundu
Kauno miesto apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10
d. nutartį ir palikti galioti R-einių rajono apylinkės teismo 1999 m. vasa­rio
17 d. nutartį.
Kasatorius nurodo,
kad Šiaulių apygardos teismas neteisingai pritaikė
CPK 271 str. 3 dalį. Kasatorius byloje yra suinteresuotas asmuo. Lietuvos
Respublikos žemės įstatymo 6 str. nurodo, kad valstybinę žemę apskrities
teritorijoje valdo apskri­ties viršininkas. Lietuvos Respublikos žemės reformos
įstatymo 16 str. reglamentuoja, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus
grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti žemę priima
apskričių viršininkai. Vadinasi, apskrities virši­ninko administracija,
atstovaudama valstybės interesams, turi teisę ginčyti prašomus nustatyti
juridinius faktus.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija teisingai išaiškino bei taikė
CPK 271 str. 3 dalyje numatytą procesinės teisės normą, pagrįstai panaikino
R-einių rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 17 d. nutartį ir perdavė
civilinę bylą pagal pareiškėjos A-ės K-ės pareiškimą dėl turinčio
juridinę reikšmę fakto nustatymo nagrinėti apylinkės teismui iš esmės
ypatingosios teisenos tvarka.
Su pareiškimu dėl
turinčio juridinę reikšmę žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo
pareiškėja kreipėsi CPK 25 skirsnyje numatytos ypatingosios teise­nos, bet ne
ieškininės teisenos tvarka. Pareiškimo patenkinimo atveju A. K-ė įgytų
teisę atkurti nuosavybės teises ne tik į jos tėvo valdytus 11 ha, bet
papildomai dar ir į 1,5 ha ploto žemės. Šios civilinės teisės, į kurią
pretenduoja pareiškėja, jokie kiti asmenys, galintys pagal įstatymą pretenduoti
į P. P-aus valdytą žemę, neginčija. Kauno apskrities administracija įstatymų
įgaliota spręsti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
piliečiams klausimus (Žemės reformos įstatymo 16–18 str. ; Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. ; Vyriausybės
1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos (. . . ) Tvarkos 100 p. ).
A. K-ės pareiškimo netenkinimo atveju suinteresuotasis asmuo Kauno
apskrities administracija teisės įgyti 1,5 ha žemės, į kurią pretenduoja
pareiškėja, negali. T-ėl negalima pripažinti, kad byloje yra kilęs ginčas dėl
teisės.
CPK 270 str. 1 p.
numato, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nusta­tyti specialia
teismine procedūra – ypatingąja (neginčo) teisena.
Šios teisenos pagrindinis ypatumas yra tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir
nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, nėra pažeistos ar ginčijamos teisės, nėra
teisės pažeidimo, bet, remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis,
siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrą faktą, kuris pareiškėjui
sukeltų teisines pasekmes. Tai nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje
suinteresuotasis asmuo – kasatorius negali ginčyti įrodinėjimo fakto
egzistavimo. Tačiau, suinteresuotųjų asmenų, nepretenduojančių į tą pačią civi­linę
teisę, pareikšti prieštaravimai dėl juridinio fakto nustatymo reiškia, jog
byloje kilo ginčas tik dėl paties fakto, bet ne dėl civilinės teisės.
Suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo neginčo teisenoje
tikslas yra padėti teismui tinkamai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes
ir teisingai išspręsti bylą. Nagrinėjamojoje byloje Kauno apskrities
administracija įtraukta dalyvauti suinteresuotuoju asmeniu remiantis
įstatymuose nustatyta šios institucijos kompetencija nuosavybės teisę į žemę,
miškus ar vandenis atkūrimo piliečiams srityje.
Nuosavybės teisės į
žemę ar mišką juridinio fakto nustatymo ginčo (ieškinine) ir neginčo (ypatingąja) teisena skirtumus yra akcentavęs
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1993 m. lapkričio 26 d. nutarime Nr. 2
„Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose”
(nutarimas aprobuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 1995 m.
vasario 10 d. nutarimu Nr. 6). Nutarimo 15 punkte numatyta, kad neginčo teisenoje juridinį faktą galima įrodinėti visomis
CPK 57 str. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal šio nutarimo 16 punktą,
kada į tą patį žemės sklypą pretenduoja keli asmenys, ginčydami kito
pretendento nurodomą nuosavybės teisės atsiradimo faktą, žemės valdymo
nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išsprendus ginčą tarp
pretendentų ieškininės teisenos tvarka ir tokiu atveju teisės atsiradimo faktui
patvirtinti draudžiama remtis liudytojų parodymais.
Remiantis
išdėstytais argumentais kasacinis skundas netenkintinas, o apeliacinės
instancijos teismo nutartis paliktina galioti.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ,

nutarė:

Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10
d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė
ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                                             A.
D-a-
                                                                                        
A. M-is

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.68043 sekundės -