Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5276: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 33. Dėl paskolos
sutarties

Paskolos sutarties sudarymo teisinės pasekmės pasireiškia
tuo, jog paskolos sutarties objektas, kurį sudaro pinigai arba kitokie
rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, nuo jų perdavimo momento pereina
paskolos gavėjo nuosavybėn kartu pastarajam prisiimant pareigą grąžinti tokią
pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų.
Esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik
pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Esant tarp šalių ginčui dėl esminių
sutarties sąlygų, šalių tikrąją valią, sudarant sutartį, turi įrodyti sutarties
šalys, remdamosios įrodymų leistinumo taisyklėmis.
G-o atveju neesminių sąlygų nulemtas sutarties spragas
gali užpildyti teismas, aiškindamas sutartį ir taikydamas dispozityvias teisės
normas.

P-šėja J. J-ė                                                          Civilinė byla Nr. 3K–3–722/1999 m.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja M. M-ė
Apylinkės teismo teisėjas O. Z-a-

N U T A R T I S

1999 m. spalio 27 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susi­dedanti iš kolegijos
pirmininko R. Č-os,
teisėjų A. S-io ir J. J-ės,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal R-os B-ės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto
1–ojo apylinkės teismo 1999 m. kovo 16 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal A-o S-aus ieškinį
atsakovei R-ai B-ei dėl paskolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

nustatė:

Ieškovas A. S-us, kreipdamasis į teismą, prašė
priteisti iš atsakovės R. B-ės 46 400 Lt skolą bei 600 Lt atstovavimo
išlaidų.
Ieškovas nurodė, kad 1997 m. birželio mėn. 27 d. su
atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovei 46 400 Lt
pinigų sumą. Paskolos sutartyje skolos grąžinimo terminas nenustatytas, todėl
atsakovė skolą turėjo grąžinti jam pareikalavus. Atsakovė geruoju skolos
negrąžina.
Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad sau
asmeniškai pinigų iš A. S-aus nesiskolino. Tai yra bendri ieškovo,
A. M-o, A. P-o ir V. Bagdo­navičiaus pinigai UAB „G-agna” bendram verslui
vykdyti, kuriuos ji perdavė UAB „Gomyda” direktoriui P-ui B-ui.
Pasirašytas paskolos rašte­lis pagal savo turinį ir įforminimą negali būti
pripažintas paskolos rašteliu, nes neatitinka CK 45 ir 291 straipsnių
reikalavimų. Remiantis nurodytais argumentais, atsakovė prašė ieškinį atmesti.
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1999 m. kovo 16
d. sprendimu ieškinį patenkino. Išieškojo iš R. B-ės A. S-aus naudai
46 400 Lt paskolos ir 600 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas laikė, kad ieškovas įrodė paskolos suteikimą, o
atsakovė paskolos gavimo nenuginčijo. Atsakovės teiginys, kad su ieškovu buvo
sudariusi pavedimo sutartį paneigiamas tuo, kad nėra jokių įrodymų, kad
ieškovas būtų skolingas Ikoni­kovui ar įsipareigotų grąžinti jam G. V-o
skolas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti paskolos sutartį
negaliojančia, nes atsakovė pripažino pinigų gavimo faktą, sutartis sudaryta
rašytine forma, nuginčyti ją liudytojų parodymais negalima, be to, atitinkamo
priešieškinio atsakovė nepareiškė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 1999 m. gegužės 12 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko
nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė.
Kolegija nurodė, kad motyvas, jog paskolos raštelis
neatitinka CK 291 str. reikalavimų neįrodo, kad atsakovė negavo iš ieškovo
pinigų. Atsakovės teigimas, jog pinigus perdavė verslo tikslams paneigtas
liudytojų Ikonikovo, A. M-o, P. B-o, G. V-o parodymais. Tai kad iš
atsakovės pinigus gavo P. B-a-, nepaneigia to fakto, jog ji gavusi pinigus
iš ieškovo, ir neįrodo, kad ji vykdė ieškovo pavedimą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų
sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Ji nurodo, kad
nagrinėjant bylą teismai pažeidė procesinės teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės
atsakovei tinkamai pasi­naudoti jos procesinėmis teisėmis ir pareigomis, nes
nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, tarp jų ir pareikšti priešieškinį, t. y.
neišaiškino CPK 58 str. turinio. Ši aplin­kybė turėjo esminės įtakos priimant
sprendimą ir nutartį. Be to, kasatorė nurodė, kad teismai netinkamai aiškino ir
taikė CK 291 str. byloje surinktiems įrodymams.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas A. S-us
prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas
ir nutartis yra pagrįsti įrodymais, o atsakovė nepateikė jokių naujų argumentų
dėl priimtų sprendimų neteisėtumo, todėl jis neturi ką kritikuoti. Atsakovė
pateikė prašymą apylinkės teis­mui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2000
metų, todėl kasacinį skundą parašė siekdama vilkinti išieškojimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasacinis skundas tenkintinas, teismų priimti sprendimas
ir nutartis naikin­tini, nes teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 291
straipsnį, nustatantį paskolos sutarties sąvoką ir pagrindinius jos elementus.
Tuo pagrindu teismai nevisiškai nustatė teisiškai reikšmingas faktines
aplinkybės, kurios yra būtinos taikant CK 291 straipsnį. Dėl to teismų priimti
sprendimas ir nutartis negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti (CPK 3542 str. 2 d. ).
Pagal įstatymo – CK 291 str. apibrėžtą paskolos sutarties
sąvoką pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra: 1) pinigų ar rūšiniais
požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjui
nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią
pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Teisiniai
paskolos santykiai tarp šalių atsiranda, kada šalys susitaria dėl šių sąlygų.
Tuo tarpu atsakovės R. B-ės pasirašytas raštelis dėl
pinigų gavimo, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą prašydamas priteisti
skolą, neatitinka pagrindinių paskolos sutarties sąlygų. Raštelyje nėra
nurodyta, jog atsakovė skolinasi iš ieškovo pinigų. Taip pat nėra atsakovės
įsipareigojimo grąžinti skolą. P-o B-o pakvi­tavimas, jog atsakovė
perdavė jam 46 400 Lt, gautų iš A. S-aus, kad
juos perduotų G. V-ui, bei analogiški liudytojų P. B-o, G. V-o
paro­dymai paneigia paskolos sutarties sąlygą, jog paskolos gavėjas gauna
paskolintus pinigus nuosavybėn. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms bei
paminėtoms materialinės teisės normos – CK 291 str. nuostatoms, teismai
nepagrįstai laikė, jog atsakovės pareiga grąžinti gautus 46 400 Lt kyla iš
paskolos teisinių santykių, kurie reguliuojami CK 291 straipsnio nuostatomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sutarties sudarymo teisinės pasekmės
pasireiškia tuo, jog paskolos sutarties objektas, kurį sudaro pinigai arba
kitokie rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, nuo jų perdavimo momento pereina
paskolos gavėjo nuosavybėn kartu pastarajam prisiimant pareigą grąžinti tokią
pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Byloje nėra
surinkta įrodymų, jog prašomi priteisti pinigai, atsakovei buvo paskolinti
(perduoti nuosavybėn) bei nepaneigtas atsakovės atsikirtimas į ieškinį, jog
A. S-us 46400 litų jai davė, kad per P. B-ą juos perduotų
G. V-ui.
Ieškovo pateiktas raštelis, kuriuo atsakovė patvirtino,
kad gavo iš pastarojo 46 400 Lt, neatitinka paskolos sutarties turinio,
apibrėžto CK 291 straipsnyje. Raštu šalys neaptarė būtinų paskolos sutarties
sąlygų. Tokiu atveju teismas už šalis negali tų sąlygų nustatyti, t. y. negali
šalims sudaryti sutarties, nes tai prieštarautų sutarties laisvės ir
konsensualizmo principams. Esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik
pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Esant tarp šalių ginčui dėl esminių
sutarties sąlygų, šalių tikrąją valią, sudarant sutartį, turi įrodyti sutarties
šalys, remdamosios įrodymų leistinumo taisyklėmis. T-ėl ieškovas savo
reikalavimui pagrįsti turi nurodyti faktines aplinkybes ir jas įrodyti, kad jo
perduoti 46 400 Lt atsakovei yra jai perduoti kaip paskola, bei paneigti
atsakovės atsikirtimus, jog tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis.
Atsakovė taip pat turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo
atsikirtimų pagrindu (CPK 58 str. ). G-o atveju neesminių sąlygų nulemtas
sutarties spragas gali užpildyti teismas, aiškindamas sutartį ir taikydamas
dispozityvias teisės normas. Atsikirsdama į ieškinį, be minėtų aplinkybių,
atsakovė nurodė, kad neaptartas skolos grąžinimo terminas. Ši sutarties spraga
gali būti užpildyta teismui taikant materialines teisės normas,
reglamentuojančias prievolių, kurių įvykdymo terminas neapibrėžtas, įvykdymą.
Dėl nurodytų trūkumų teismų priimti sprendimas ir
nutartis negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti (CPK 3542
str. 2 d. ).
Kasacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidė
precesines teisės normas, reglamentuojančias atsakovo interesų gynimo
procesinių priemonių taikymą, yra nepagrįsti.
Teismui nagrinėjant bylą, ginamos ne vien ieškovo, bet ir
atsakovo teisės. Savo teisėms ginti atsakovas turi įstatymo numatytas
procesines priemones. Tos procesinės priemonės yra atsikirtimas ir
priešieškinys. Atsikirtimas – tai atsakovo paaiškinimai, pagrįsti teisiniais
faktais, kuriais siekiama paneigti ieškininį reikala­vimą. Atsakovė teismui
pateikė raštu materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimą, kuriuo prašė ieškinį
atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Įstatymas – CPK 58 straipsnis numato, kad
kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų
ir atsikirtimų pagrindu. Dispozityvumo principas civiliniame procese suteikia
galimybę šalims laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Dėl to nėra pagrindo laikyti, jog teismas atsakovės atžvilgiu netinkamai taikė
CPK 15 ir 58 straipsnių nuostatas.
Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų šalių reikalavimo
ir atsikirtimo pagrindimui.
CPK 58 str. 2 d. numato teismo pareigą pasiūlyti šalims
pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka. Šiuo aspektu
teismas nesilaikė CPK 58 str. 2 d. nuostatų abiejų šalių atžvilgiu.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismų priimti
sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo
apylinkės teismui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 5 p.
ir 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. kovo 16 d.
sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti
iš naujo Vilniaus miesto 1–ajam apylinkės teismui.
Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             R.
Č-a

Teisėjai                                                                                                                             A.
S-is
                                                                            
J. J-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.58575 sekundės -