|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 33. Dėl paskolos sutarties Paskolos sutarties sudarymo teisinės pasekmės pasireiškia tuo, jog paskolos sutarties objektas, kurį sudaro pinigai arba kitokie rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, nuo jų perdavimo momento pereina paskolos gavėjo nuosavybėn kartu pastarajam prisiimant pareigą grąžinti tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Esant tarp šalių ginčui dėl esminių sutarties sąlygų, šalių tikrąją valią, sudarant sutartį, turi įrodyti sutarties šalys, remdamosios įrodymų leistinumo taisyklėmis. G-o atveju neesminių sąlygų nulemtas sutarties spragas gali užpildyti teismas, aiškindamas sutartį ir taikydamas dispozityvias teisės normas. P-šėja J. J-ė Civilinė byla Nr. 3K–3–722/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėja M. M-ė Apylinkės teismo teisėjas O. Z-a- N U T A R T I S 1999 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. Č-os, teisėjų A. S-io ir J. J-ės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R-os B-ės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. kovo 16 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal A-o S-aus ieškinį atsakovei R-ai B-ei dėl paskolos priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą nustatė: Ieškovas A. S-us, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš atsakovės R. B-ės 46 400 Lt skolą bei 600 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovas nurodė, kad 1997 m. birželio mėn. 27 d. su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovei 46 400 Lt pinigų sumą. Paskolos sutartyje skolos grąžinimo terminas nenustatytas, todėl atsakovė skolą turėjo grąžinti jam pareikalavus. Atsakovė geruoju skolos negrąžina. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad sau asmeniškai pinigų iš A. S-aus nesiskolino. Tai yra bendri ieškovo, A. M-o, A. P-o ir V. Bagdonavičiaus pinigai UAB „G-agna” bendram verslui vykdyti, kuriuos ji perdavė UAB „Gomyda” direktoriui P-ui B-ui. Pasirašytas paskolos raštelis pagal savo turinį ir įforminimą negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes neatitinka CK 45 ir 291 straipsnių reikalavimų. Remiantis nurodytais argumentais, atsakovė prašė ieškinį atmesti. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1999 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino. Išieškojo iš R. B-ės A. S-aus naudai 46 400 Lt paskolos ir 600 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas laikė, kad ieškovas įrodė paskolos suteikimą, o atsakovė paskolos gavimo nenuginčijo. Atsakovės teiginys, kad su ieškovu buvo sudariusi pavedimo sutartį paneigiamas tuo, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų skolingas Ikonikovui ar įsipareigotų grąžinti jam G. V-o skolas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti paskolos sutartį negaliojančia, nes atsakovė pripažino pinigų gavimo faktą, sutartis sudaryta rašytine forma, nuginčyti ją liudytojų parodymais negalima, be to, atitinkamo priešieškinio atsakovė nepareiškė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės 12 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė. Kolegija nurodė, kad motyvas, jog paskolos raštelis neatitinka CK 291 str. reikalavimų neįrodo, kad atsakovė negavo iš ieškovo pinigų. Atsakovės teigimas, jog pinigus perdavė verslo tikslams paneigtas liudytojų Ikonikovo, A. M-o, P. B-o, G. V-o parodymais. Tai kad iš atsakovės pinigus gavo P. B-a-, nepaneigia to fakto, jog ji gavusi pinigus iš ieškovo, ir neįrodo, kad ji vykdė ieškovo pavedimą. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Ji nurodo, kad nagrinėjant bylą teismai pažeidė procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės atsakovei tinkamai pasinaudoti jos procesinėmis teisėmis ir pareigomis, nes nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, tarp jų ir pareikšti priešieškinį, t. y. neišaiškino CPK 58 str. turinio. Ši aplinkybė turėjo esminės įtakos priimant sprendimą ir nutartį. Be to, kasatorė nurodė, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 291 str. byloje surinktiems įrodymams. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas A. S-us prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas ir nutartis yra pagrįsti įrodymais, o atsakovė nepateikė jokių naujų argumentų dėl priimtų sprendimų neteisėtumo, todėl jis neturi ką kritikuoti. Atsakovė pateikė prašymą apylinkės teismui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2000 metų, todėl kasacinį skundą parašė siekdama vilkinti išieškojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Kasacinis skundas tenkintinas, teismų priimti sprendimas ir nutartis naikintini, nes teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 291 straipsnį, nustatantį paskolos sutarties sąvoką ir pagrindinius jos elementus. Tuo pagrindu teismai nevisiškai nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybės, kurios yra būtinos taikant CK 291 straipsnį. Dėl to teismų priimti sprendimas ir nutartis negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti (CPK 3542 str. 2 d. ). Pagal įstatymo – CK 291 str. apibrėžtą paskolos sutarties sąvoką pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra: 1) pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjui nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Teisiniai paskolos santykiai tarp šalių atsiranda, kada šalys susitaria dėl šių sąlygų. Tuo tarpu atsakovės R. B-ės pasirašytas raštelis dėl pinigų gavimo, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą prašydamas priteisti skolą, neatitinka pagrindinių paskolos sutarties sąlygų. Raštelyje nėra nurodyta, jog atsakovė skolinasi iš ieškovo pinigų. Taip pat nėra atsakovės įsipareigojimo grąžinti skolą. P-o B-o pakvitavimas, jog atsakovė perdavė jam 46 400 Lt, gautų iš A. S-aus, kad juos perduotų G. V-ui, bei analogiški liudytojų P. B-o, G. V-o parodymai paneigia paskolos sutarties sąlygą, jog paskolos gavėjas gauna paskolintus pinigus nuosavybėn. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms bei paminėtoms materialinės teisės normos – CK 291 str. nuostatoms, teismai nepagrįstai laikė, jog atsakovės pareiga grąžinti gautus 46 400 Lt kyla iš paskolos teisinių santykių, kurie reguliuojami CK 291 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sutarties sudarymo teisinės pasekmės pasireiškia tuo, jog paskolos sutarties objektas, kurį sudaro pinigai arba kitokie rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, nuo jų perdavimo momento pereina paskolos gavėjo nuosavybėn kartu pastarajam prisiimant pareigą grąžinti tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Byloje nėra surinkta įrodymų, jog prašomi priteisti pinigai, atsakovei buvo paskolinti (perduoti nuosavybėn) bei nepaneigtas atsakovės atsikirtimas į ieškinį, jog A. S-us 46400 litų jai davė, kad per P. B-ą juos perduotų G. V-ui. Ieškovo pateiktas raštelis, kuriuo atsakovė patvirtino, kad gavo iš pastarojo 46 400 Lt, neatitinka paskolos sutarties turinio, apibrėžto CK 291 straipsnyje. Raštu šalys neaptarė būtinų paskolos sutarties sąlygų. Tokiu atveju teismas už šalis negali tų sąlygų nustatyti, t. y. negali šalims sudaryti sutarties, nes tai prieštarautų sutarties laisvės ir konsensualizmo principams. Esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Esant tarp šalių ginčui dėl esminių sutarties sąlygų, šalių tikrąją valią, sudarant sutartį, turi įrodyti sutarties šalys, remdamosios įrodymų leistinumo taisyklėmis. T-ėl ieškovas savo reikalavimui pagrįsti turi nurodyti faktines aplinkybes ir jas įrodyti, kad jo perduoti 46 400 Lt atsakovei yra jai perduoti kaip paskola, bei paneigti atsakovės atsikirtimus, jog tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis. Atsakovė taip pat turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 58 str. ). G-o atveju neesminių sąlygų nulemtas sutarties spragas gali užpildyti teismas, aiškindamas sutartį ir taikydamas dispozityvias teisės normas. Atsikirsdama į ieškinį, be minėtų aplinkybių, atsakovė nurodė, kad neaptartas skolos grąžinimo terminas. Ši sutarties spraga gali būti užpildyta teismui taikant materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių, kurių įvykdymo terminas neapibrėžtas, įvykdymą. Dėl nurodytų trūkumų teismų priimti sprendimas ir nutartis negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti (CPK 3542 str. 2 d. ). Kasacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidė precesines teisės normas, reglamentuojančias atsakovo interesų gynimo procesinių priemonių taikymą, yra nepagrįsti. Teismui nagrinėjant bylą, ginamos ne vien ieškovo, bet ir atsakovo teisės. Savo teisėms ginti atsakovas turi įstatymo numatytas procesines priemones. Tos procesinės priemonės yra atsikirtimas ir priešieškinys. Atsikirtimas – tai atsakovo paaiškinimai, pagrįsti teisiniais faktais, kuriais siekiama paneigti ieškininį reikalavimą. Atsakovė teismui pateikė raštu materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Įstatymas – CPK 58 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Dispozityvumo principas civiliniame procese suteikia galimybę šalims laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Dėl to nėra pagrindo laikyti, jog teismas atsakovės atžvilgiu netinkamai taikė CPK 15 ir 58 straipsnių nuostatas. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų šalių reikalavimo ir atsikirtimo pagrindimui. CPK 58 str. 2 d. numato teismo pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka. Šiuo aspektu teismas nesilaikė CPK 58 str. 2 d. nuostatų abiejų šalių atžvilgiu. Remiantis išdėstytais argumentais, teismų priimti sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 5 p. ir 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. kovo 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1–ajam apylinkės teismui. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas R. Č-a Teisėjai A. S-is J. J-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
2182: Svečiai