|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 34. Dėl Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio 2 dalies taikymo Pagal DSĮ 41 str. 2 d. darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiranda tik esant dviem sąlygoms: 1) kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui priklausančios sumos neišmokamos DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka ir 2) kai dėl uždelsimo atsiskaityti yra kaltas darbdavys. Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, teismas, nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą, o teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo. Teismui nekonstatavus darbdavio kaltės dėl darbuotojui priklausančių sumų neišmokėjimo DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka buvimo, DSĮ 41 str. 2 d. numatytos sankcijos taikymas negalimas. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–768/1999 m. pranešėjas A. S-is Apeliacinės instancijos teismo pranešėjas P. J-is Pirmosios instancijos teismo teisėja J. G-ytė N U T A R T I S 1999 m. lapkričio 10 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko P. Ž-io, teisėjų J. J-ės ir A. S-io viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo – AB „R-eda” kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V-o B-o ieškinį atsakovui – akcinei bendrovei „R-eda” dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas – V-a- B-o nurodė, kad nuo 1971 m. rugpjūčio 13 d. dirbo pas atsakovą. 1994 m. balandžio mėn. buvo išleistas į prastovas, o 1995 m. gruodžio 2 d. darbo sutartis su juo nutraukta Darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 29 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau atleidimo dieną su juo darbdavys neatsiskaitė. Ieškovas prašė atstatyti terminą kreiptis į teismą ir priteisti iš atsakovo 1518,85 Lt indeksuotą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1995 m. liepos mėn. iki 1995 m. gruodžio 2 d. , 324,74 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1511,15 Lt išeitinę pašalpą, 3684,20 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 1995 m. gruodžio 2 d. iki 1997 m. rugpjūčio 19 d. bei 1938,70 Lt delspinigių. Iš viso jis prašė priteisti 8976,79 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovui 745,84 Lt darbo užmokesčio, 324,74 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1511,15 Lt išeitinę pašalpą, iš viso – 2581,73 Lt. Ieškovas savo reikalavimus pakeitė ir prašė priteisti iš atsakovo 773,01 Lt skirtumą tarp išmokėto darbo užmokesčio ir indeksuoto darbo užmokesčio bei 11 168,56 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 1995 m. gruodžio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 1999 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – atstatė praleistą ieškininės senaties terminą, o likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovui nepriklauso indeksuotas darbo užmokestis, nes tai nenumatyta darbo sutartyje, o jau nuo 1988 m. atsakovo įmonėje nėra kolektyvinės darbo sutarties. T-ėl, teismo nuomone, šiuo atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 6 straipsnis. Teismas taip pat nurodė, kad pagal DSĮ 41 str. atsakomybė už uždelsimą atsiskaityti atsiranda tik esant darbdavio kaltei. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovas laiku negalėjo atsiskaityti su ieškovu dėl 1995 m. gegužės 9 d. iškeltos bankroto bylos ir dėl to atsiradusių objektyvių kliūčių – lėšų neturėjimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeitė. Sprendimo dalį, kurioje atmestas V. B-o ieškininis reikalavimas dėl 11 168 Lt priteisimo, panaikino ir iš dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą – priteisė iš AB „R-eda” V. B-o naudai 6253 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, darbuotojų ieškiniai dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, yra darbo ginčai. Tokie darbuotojų reikalavimai nelaikytini kreditorių finansiniais reikalavimais ir jų sprendimui netaikytinos bankroto santykius reguliuojančios normos. Pagal DSĮ 41 str. , darbdaviui uždelsus atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, pastarajam išmokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsakovas su ieškovu atsiskaitė 1997 m. gruodžio 16 d. , taigi atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu 740 dienų. Kadangi 1995 m. gruodžio 2 d. ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 8,45 Lt per dieną, tai priteistinas darbo užmokestis sudaro 6253 Lt, o reikalavimas dėl 4915 Lt priteisimo atmestinas. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 1999 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir palikti galioti 1999 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo sprendimą. Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir netaikė įstatymų, kuriuos turėjo taikyti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis 1999 m. gegužės 6 d. DSĮ 41 str. 2 d. papildymu, kuriame nustatyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, o vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kasatorius nurodo, kad su ieškovu buvo galutinai atsiskaityta 1997 m. gruodžio 16 d. Be to, jis nurodo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas jau po bankroto bylos iškėlimo, kai bendrovės ūkinė veikla buvo sustabdyta, todėl ji neturėjo lėšų atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais. Kasatoriaus nuomone, nėra jo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakovo kaltės nepagrindė. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d. nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad bankroto bylos iškėlimas neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti su darbuotojais, be to, atsakovas ūkinę veiklą vykdo ir bankroto procedūros metu. 1999 m. gegužės 6 d. DSĮ 41 str. 2 dalies papildymas, įsigaliojęs nuo 1999 m. gegužės 1 d. , nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes bankroto byla atsakovui buvo iškelta 1995 m. gegužės 9 d. , o atsakovas su juo atsiskaitė 1997 m. gruodžio 16 d. Teisėjų kolegija konstatuoja: 1999 m. gegužės 6 d. Darbo sutarties 41 straipsnio papildymo įstatymo Nr. VIII–1166 1 straipsniu DSĮ 41 str. 2 d. papildyta nauja nuostata, jog vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto procesą priėmimo dienos. Šio įstatymo 2 str. nurodoma, kad įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d. ir kad iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems iš darbo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką mokėjimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi darbuotojams, iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems iš AB „R-eda”, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką mokėjimas nutraukiamas nuo 1999 m. gegužės 1 d. Kadangi ieškovas šioje byloje prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti už ankstesnį laikotarpį (nuo 1995 m. gruodžio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d. ), jam minėtos įstatymo nuostatos dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti mokėjimo nutraukimo netaikytinos. T-ėl kasacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo vadovautis DSĮ 41 str. 2 d. papildymu, jog vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pripažintinas nepagrįstu. Pagal DSĮ 41 str. 2 d. darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiranda tik esant dviem sąlygoms: 1) kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui priklausančios sumos neišmokamos DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka ir 2) kai dėl uždelsimo atsiskaityti yra kaltas darbdavys. B-kroto bylos iškėlimo įmonei faktas pats savaime neatleidžia atsakovo nuo įstatyme numatytos pareigos laiku atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ir nuo DSĮ 41 str. 2 d. numatytos sankcijos. Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, teismas, nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą, o teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo. Teismui nekonstatavus darbdavio kaltės dėl darbuotojui priklausančių sumų neišmokėjimo DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka buvimo, DSĮ 41 str. 2 d. numatytos sankcijos taikymas negalimas. Šioje byloje apylinkės teismas aiškinosi uždelsimo atsiskaityti su ieškovu priežastis, svarstė darbdavio kaltės klausimą ir iš byloje pateiktų įrodymų padarė išvadą, kad atsakovo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu nėra. Apeliacinės instancijos teismas darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu klausimo nesvarstė, nutartyje nenurodė motyvų ir išvados dėl jos buvimo, taigi darbdavio kaltės nekonstatavo. Nenustatęs darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo, ir ieškovo reikalavimą iš dalies patenkino. Taip darydamas apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė DSĮ 41 str. 2 d. Dėl šio materialinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kurioje pakeistas apylinkės teismo sprendimas ir ieškovo reikalavimas iš dalies patenkintas, panaikintina (CPK 3542 str. 2 d. ). Apylinkės teismo sprendimo išvada, kad darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu nėra, yra pagrįsta ir nesutikti su ja nėra pagrindo. Kaip matyti iš reorganizacijos projekto, atsakovas 1996 m. vasario mėnesį dar nebuvo visiškai išmokėjęs atlyginimų, išeitinių pašalpų net ir tiems darbuotojms, kurie iš darbo atleisti anksčiau už ieškovą (b. l. 96–98). Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtinta sunkią atsakovo finansinę ir ekonominę padėtį ieškovo atleidimo iš darbo metu, todėl, jas įvertinus, negalima pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną kaltas darbdavys. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką paliktina galioti. Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CPK 258 str. 2 d. , nenustatyta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1, 3 punktais, 370 str. 1 d. , nutarė: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d. nutarties dalį, kurioje pakeistas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 6 d. sprendimas, – panaikinta sprendimo dalis dėl reikalavimo priteisti 11 168 Lt atmetimo, apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – priteista iš AB „R-eda” 6253 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovo V. B-o naudai ir 312,65 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, panaikinti. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistus. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas P. Ž-ys Teisėjai J. J-ė A. S-is Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
947: Svečiai