Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5198: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 34. Dėl Darbo sutarties
įstatymo 41 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal DSĮ 41 str. 2 d. darbdavio pareiga sumokėti
darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiranda
tik esant dviem sąlygoms: 1) kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui
priklausančios sumos neišmokamos DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka ir 2) kai
dėl uždelsimo atsiskaityti yra kaltas darbdavys. Nagrinėjant darbuotojo
reikalavimą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką,
teismas, nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis
uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausi­mą, o
teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo
išvadas dėl darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo. Teismui nekonstatavus
darbdavio kaltės dėl darbuotojui priklausančių sumų neišmokėjimo DSĮ 41 str.
1 d. nustatyta tvarka buvimo, DSĮ 41 str. 2 d. numatytos sankcijos taikymas
nega­limas.


Kasacinės instancijos teismo                                                 Civilinė byla Nr. 3K–3–768/1999 m.
pranešėjas A. S-is
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas P. J-is
Pirmosios instancijos teismo
teisėja J. G-ytė

N U T A R T I S

1999 m. lapkričio 10
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susi­dedanti iš kolegijos pirmininko P. Ž-io, teisėjų
J. J-ės ir A. S-io
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo – AB „R-eda” kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto
2–ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V-o B-o ieškinį
atsakovui – akcinei bendrovei „R-eda” dėl darbo užmokesčio išieškojimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas – V-a- B-o nurodė, kad nuo 1971 m.
rugpjūčio 13 d. dirbo pas atsakovą. 1994 m. balandžio mėn. buvo išleistas į
prastovas, o 1995 m. gruodžio 2 d. darbo sutartis su juo nutraukta Darbo
sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 29 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau atleidimo
dieną su juo darbdavys neatsiskaitė. Ieškovas prašė atstatyti terminą kreiptis
į teismą ir priteisti iš atsakovo 1518,85 Lt indeksuotą darbo užmokestį už
laikotarpį nuo 1995 m. liepos mėn. iki 1995 m. gruodžio 2 d. , 324,74 Lt
kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1511,15 Lt išeitinę pašalpą, 3684,20 Lt
už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 1995 m. gruodžio 2 d. iki 1997 m. rugpjūčio
19 d. bei 1938,70 Lt delspinigių. Iš viso jis prašė priteisti 8976,79 Lt. Bylos
nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovui 745,84 Lt darbo užmokesčio, 324,74
Lt kompen­saciją už nepanaudotas atostogas, 1511,15 Lt išeitinę pašalpą, iš
viso – 2581,73 Lt. Ieškovas savo reikalavimus pakeitė ir prašė priteisti iš
atsakovo 773,01 Lt skirtumą tarp išmokėto darbo užmokesčio ir indeksuoto darbo
užmokesčio bei 11 168,56 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti
laiką nuo 1995 m. gruodžio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d.
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 1999 m.
balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – atstatė praleistą
ieškininės senaties terminą, o likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė,
kad ieškovui nepriklauso indeksuotas darbo užmokestis, nes tai nenumatyta darbo
sutartyje, o jau nuo 1988 m. atsakovo įmonėje nėra kolektyvinės darbo
sutarties. T-ėl, teismo nuomone, šiuo atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos
gyventojų pajamų garantijų įstatymo 6 straipsnis. Teismas taip pat nurodė, kad
pagal DSĮ 41 str. atsakomybė už uždelsimą atsiskaityti atsiranda tik esant
darbdavio kaltei. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad atsako­vas
laiku negalėjo atsiskaityti su ieškovu dėl 1995 m. gegužės 9 d. iškeltos
bankroto bylos ir dėl to atsiradusių objektyvių kliūčių – lėšų neturėjimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 1999 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo
1999 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeitė. Sprendimo dalį, kurioje atmestas
V. B-o ieškininis reika­lavimas dėl 11 168 Lt priteisimo, panaikino ir iš
dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą – priteisė iš AB „R-eda” V. B-o
naudai 6253 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Kitą
sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija konsta­tavo, kad įmonės, kuriai
iškelta bankroto byla, darbuotojų ieškiniai dėl darbo užmokesčio ar kitų
išmokų, susijusių su darbo santykiais, yra darbo ginčai. Tokie darbuotojų
reikalavimai nelaikytini kreditorių finansiniais reikalavimais ir jų spren­dimui
netaikytinos bankroto santykius reguliuojančios normos. Pagal DSĮ 41 str. ,
darbdaviui uždelsus atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, pastarajam
išmokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsakovas su ieškovu
atsiskaitė 1997 m. gruodžio 16 d. , taigi atsakovas uždelsė atsiskaityti su
ieškovu 740 dienų. Kadangi 1995 m. gruodžio 2 d. ieškovo vidutinis darbo užmokestis
buvo 8,45 Lt per dieną, tai priteistinas darbo užmokestis sudaro 6253 Lt, o
reikalavimas dėl 4915 Lt priteisimo atmestinas.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 1999 m.
gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir palikti galioti 1999 m.
balandžio 6 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo sprendimą. Atsakovas
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir
netaikė įstatymų, kuriuos turėjo taikyti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės
instancijos teismas turėjo vadovautis 1999 m. gegužės 6 d. DSĮ 41 str. 2 d.
papildymu, kuriame nustatyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio
kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, o
vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo
nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kasatorius nurodo,
kad su ieškovu buvo galutinai atsiskaityta 1997 m. gruodžio 16 d. Be to, jis
nurodo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas jau po bankroto bylos iškėlimo,
kai bendrovės ūkinė veikla buvo sustabdyta, todėl ji neturėjo lėšų atsiskaityti
su atlei­džiamais darbuotojais. Kasatoriaus nuomone, nėra jo kaltės dėl
uždelsimo atsiskaityti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje
atsakovo kaltės nepagrindė.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti
galioti Vilniaus apygar­dos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
1999 m. gegužės 18 d. nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad
bankroto bylos iškėlimas neatleidžia nuo parei­­gos atsiskaityti su
darbuotojais, be to, atsakovas ūkinę veiklą vykdo ir bankroto proce­dūros metu.
1999 m. gegužės 6 d. DSĮ 41 str. 2 dalies 
papildymas,  įsi­ga­liojęs nuo
1999 m. gegužės 1 d. , nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes bankroto byla atsa­kovui
buvo iškelta 1995 m. gegužės 9 d. , o atsakovas su juo atsiskaitė 1997 m.
gruodžio 16 d.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

1999 m. gegužės 6 d. Darbo sutarties 41 straipsnio
papildymo įstatymo Nr. VIII–1166 1 straipsniu DSĮ 41 str. 2 d. papildyta nauja
nuostata, jog vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką
nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo
dienos arba nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto
procesą priėmimo dienos. Šio įstatymo 2 str. nurodoma, kad įstatymas įsigalioja
nuo 1999 m. gegužės 1 d. ir kad iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems iš
darbo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuo­tojams vidutinio darbo
užmokesčio už uždelsimo laiką mokėjimas nutraukiamas nuo šio įstatymo
įsigaliojimo. Taigi darbuotojams, iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems iš
AB „R-eda”, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką mokėjimas
nutraukiamas nuo 1999 m. gegužės 1 d. Kadangi ieškovas šioje byloje prašo
priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti už ankstesnį
laikotarpį (nuo 1995 m. gruodžio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d. ), jam minėtos
įstatymo nuostatos dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti
mokėjimo nutraukimo netaikytinos. T-ėl kasacinio skundo argumentai, kad
teismas turėjo vadovautis DSĮ 41 str. 2 d. papildymu, jog vidutinio darbo
užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo nutarties
iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pripažintinas nepagrįstu.
Pagal DSĮ 41 str. 2 d. darbdavio pareiga sumokėti
darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiranda
tik esant dviem sąlygoms: 1) kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui
priklausančios sumos neišmokamos DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka ir 2) kai
dėl uždelsimo atsiskaityti yra kaltas darbdavys. B-kroto bylos iškėlimo įmonei
faktas pats savaime neatleidžia atsakovo nuo įstatyme numa­tytos pareigos laiku
atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ir nuo DSĮ 41 str. 2 d.
numatytos sankcijos. Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą sumokėti vidutinį darbo
užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, teismas, nustatęs uždelsimo
atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti
priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą, o teismo sprendimo
(nutarties) motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl
darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo. Teismui nekonstatavus darbdavio kaltės dėl
darbuotojui priklausančių sumų neišmokėjimo DSĮ 41 str. 1 d. nustatyta tvarka
buvimo, DSĮ 41 str. 2 d. numatytos sankcijos taikymas negalimas. Šioje byloje
apylinkės teismas aiškinosi uždelsimo atsiskaityti su ieškovu priežastis,
svarstė darbdavio kaltės klausimą ir iš byloje pateiktų įrodymų padarė išvadą,
kad atsakovo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu nėra. Apeliacinės
instancijos teismas darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu
klausimo nesvarstė, nutartyje nenurodė motyvų ir išvados dėl jos buvimo, taigi
darbdavio kaltės nekonstatavo. Nenustatęs darbdavio kaltės dėl uždelsimo
atsiskaityti su ieškovu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio
pagrindo panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo
reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo, ir
ieškovo reikalavimą iš dalies patenkino. Taip dary­damas apeliacinės
instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė DSĮ 41 str. 2 d. Dėl šio
materialinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nutarties
dalis, kurioje pakeistas apylinkės teismo sprendimas ir ieškovo reikalavimas iš
dalies patenkintas, panaikintina (CPK 3542 str. 2 d. ). Apylinkės
teismo sprendimo išvada, kad darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su
ieškovu nėra, yra pagrįsta ir nesutikti su ja nėra pagrindo. Kaip matyti iš
reorganizacijos projekto, atsakovas 1996 m. vasario mėnesį dar nebuvo visiškai
išmokėjęs atlyginimų, išeitinių pašalpų net ir tiems darbuotojms, kurie iš
darbo atleisti anksčiau už ieškovą (b. l. 96–98). Byloje nustaty­tos aplinkybės
neabejotinai patvirtinta sunkią atsakovo finansinę ir ekonominę padėtį ieškovo
atleidimo iš darbo metu, todėl, jas įvertinus, negalima pripažinti, kad dėl
uždelsimo atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną kaltas darbdavys.
Dėl šių priežasčių apylinkės teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo priteisti
vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką paliktina galioti.
Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CPK 258 str. 2
d. , nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1, 3
punktais, 370 str. 1 d. ,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. gegu­­žės 18 d. nutarties dalį, kurioje pakeistas Vilniaus
miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 6 d. sprendimas, – panaikinta
sprendimo dalis dėl reikalavimo priteisti 11 168 Lt atmetimo, apeliacinis
skundas patenkintas iš dalies – priteista iš AB „R-eda” 6253 Lt vidutinio
darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovo V. B-o naudai ir
312,65 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, panaikinti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus miesto 2–ojo
apylinkės teismo 1999 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistus.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             P.
Ž-ys

Teisėjai                                                                                                                             J.
J-ė
                                                                            
A. S-is

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.61426 sekundės -