TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO
NUTARIMAS Nr. 17
                
1999 m. birželio 18 d.

Dėl įstatymų taikymo teismų
praktikoje, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolių veiksmų, atliktų vykdant
turto varžytynes, taip pat nagrinėjant civilines bylas dėl turto pardavimo iš
(be) varžytynių aktų arba turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo
negaliojančiais

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senatas, išanalizavęs teismų praktiką nagrinėjant skundus
dėl teismo antstolių veiksmų, atliktų vykdant turto varžytynes, ir nagrinėjant
civilines bylas dėl turto pardavimo iš (be) varžytinių aktų, turto perdavimo
išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais, nustatė, kad teismai dažnai
pažeidžia procesines teisės normas, nepakankamai pasiruošia bylų teisminiam
nagrinėjimui, neprideda
prie bylos ginčijamų aktų ir kitų būtinų dokumentų. Neretai skundai dėl teismo
ants-tolių veiksmų organizuojant varžytynes ir pareiškimai dėl varžytynių aktų
pripažinimo negaliojančiais nagrinėjami pagal tas pačias CPK 435 str. 1 dalyje
ir 472 straipsnyje išdėstytas taisykles, pažeidžiamos areštuoto turto
įkainojimo taisyklės, komisijų turtui įkainoti sudarymo tvarka. Teismų
praktikoje kyla neaiškumų įtraukiant į procesą by-loje dalyvaujančius asmenis,
realizuojant turtą, kuriam taikytos ieškinio užtikrinimo priemonės (areštas),
sprendžiant restitucijos klausimus, tam tikrų rūšių turtui netaikant specialių
apribojimų (pvz. , CPK 456 str. ) ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką ir vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1 d. 3 punktu bei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 punktu,

nutarė:

I.  
Išaiškinti teismams, kad:
1.   CPK
435 straipsnyje numatyti du išieškotojo, skolininko ir kitų suintere-suotų asmenų
teisių gynimo būdai: pirmasis – paduodant skundą dėl teismo antstolių veiksmų
CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka; antrasis – pareiškiant ieškinį dėl turto
pardavimo iš varžytynių akto arba turto perdavimo išieškotojui akto, ar dėl
turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais (CPK 432 str. 5
d. , 4341 str. 5 d. , 435 str. 2 d. , 436 str. 6 d. , 11 str. 6 d. ).
Jeigu
nebaigtas skolininko turto pardavimo arba perdavimo procesas, skoli-ninkas,
išieškotojas ir kiti suinteresuoti asmenys gali paduoti skundus dėl teismo
antstolių veiksmų CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka. Turto pardavimo
procesas laikomas baigtu nuo to momento, kai vyresnysis teismo antstolis savo
parašu ir antsto-lių kontoros antspaudu patvirtina pardavimo arba perdavimo aktą.
Jeigu antstolio veiksmai ginčijami po to, kai patvirtintas turto pardavimo ar
perdavimo aktas, pripa-žįstama, jog atsirado ginčas dėl teisės, kuris turi būti
nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka (CPK 435 str. 2 d. ). Ieškininiame
pareiškime nurodyti antstolio padaryti įstatymų pažeidimai gali būti pagrindas
turto pardavimo (perdavimo) aktui pripažinti negaliojančiu.
Tais
atvejais, kai vyresniajam teismo antstoliui patvirtinus turto pardavimo
(perdavimo) aktą gaunamas CPK 472 straipsnio nustatyta tvarka suinteresuoto
asmens skundas, teisėjas turi atsisakyti priimti skundą, o jei jis buvo
priimtas, tai palikti nena-grinėtą. Abiem atvejais suinteresuotam asmeniui turi
būti išaiškinta teisė pareikšti ieškinį bendrais pagrindais (CPK 11 str. 6 d. ,
150, 245 str. ).
2.  Skundai dėl teismo antstolių veiksmų
parduodant turtą paduodami tam teismui, prie kurio yra teismo antstolių kontora
(kurios antstolio veiksmai skundžiami), per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią
antstolis atliko skundžiamą veiksmą, arba nuo tos dienos, kurią suinteresuoti
asmenys, nepainformuoti apie veiksmo atlikimo laiką ir vietą, sužinojo apie jį
(CPK 435 str. 1 d. , 472 str. 1 d. ). Tai procesinis terminas, kuris gali būti
atstatomas, jeigu praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis
(CPK 127 str. ).
Ieškiniai
dėl nekilnojamojo turto pardavimo arba perdavimo aktų pripažinimo
negaliojančiais teismingi turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos
apylinkės teismui, o jeigu ieškinio kaina didesnė kaip 100 tūkstančių litų –
apygardos teismui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra šis turtas (CPK 136
str. 1 p. , 139 str. ). Kitais atvejais ieškiniai pareiškiami teisme pagal
atsakovo buveinę (CPK 137 str. ). Atsakovo buveinė nustatoma pagal teismo
antstolių kontoros, kurios antstoliai atliko vykdomuosius veiksmus realizuojant
turtą, buvimo vietą.
Ieškiniams
dėl turto pardavimo (perdavimo) akto pripažinimo negaliojančiu taikomas bendras
trejų metų ieškininės senaties terminas (CK 84 str. 1 d. , CPK 435 str. 2 d. ).
Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo
sužinoti apie savo teisės pažeidimą, vyresniajam teismo antstoliui patvirtinus
turto pardavimo aktą (CK 86 str. ).
3.   CPK
472 str. 4 dalyje teisėjui numatyta teisė sustabdyti vykdymo veiksmus tais
atvejais, kai gaunamas skundas dėl teismo antstolio veiksmų. Taip pat, padavus
skundą dėl teismo antstolio veiksmų teisėtumo, vykdomąją bylą gali visiškai ar
iš dalies sustabdyti ir teismo antstolis (CPK 397 str. 5 p. ). Jeigu vykdymo
veiksmai vienoje vykdomojoje byloje atliekami kelių objektų atžvilgiu, tai
vykdymo veiksmai kitų objektų, kurių skundas neliečia, atžvilgiu gali būti
atliekami.
Nagrinėjant
skundą dėl teismo antstolio veiksmų, apskųstų CPK 472 straipsnyje nustatyta
tvarka, teismas turi užvesti atskirą civilinę bylą. Prie skundo turi būti
pridėta vykdomoji byla. Jeigu vykdomojoje byloje sprendimas vykdomas ir kitų
objektų atžvilgiu, dėl kurių nevyksta ginčas, tuomet ta vykdomosios bylos dalis
išskiriama ir vykdymo procesas tęsiamas.
4.  
Turto pardavimo iš varžytynių aktas, turto perdavimo išieškotojui aktas
ir turto pardavimo be varžytynių aktas prilyginami notariškai patvirtintai
pirkimo–pardavimo sutarčiai (CPK 432 str. 5 d. , 4341 str. 5 d. , 436 str. 6 d. ). G-ijant tokius sandorius, ieškinio
pagrindą gali sudaryti teisės normų pažeidimai išaiškinant, aprašant,
įkainojant parduodamą iš varžytynių turtą, organizuojant ir vykdant varžytynes,
turto perdavimą, pardavimą be varžytynių (CK 47–58 str. , Hipotekos įstatymo 43
str. 1 d. , CPK 406, 407, 409–411, 424, 428–436 str. ir kiti).
Civilinį
ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia gali
pareikšti išieškotojas, skolininkas, turto savininkas, pirkėjas, taip pat  kiti asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, parduodant turtą priverstine tvarka (CPK 472, 473
str. 1 d. ). Įstatymų numatytais atvejais tokį ieškinį gali pareikšti CPK 55
straipsnyje išvardinti asmenys. Antstolių kontora tokiose bylose dalyvauja
atsa-kovu. Turtą perleidę antstoliai įtraukiami dalyvauti byloje trečiaisiais
asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (Teismų įstatymo 74, 81
str. , CPK 39 str. ). Pirkėjas, kuris nėra pareiškęs ieškinio, šios kategorijos
bylose dalyvauja atsakovu.
R-alavimas
pripažinti negaliojančiu sandorį, prilygstantį pirkimo–pardavimo sutarčiai, yra
turtinio pobūdžio ieškinys, todėl ir ieškininis pareiškimas apmokestina-mas
žyminiu mokesčiu pagal CPK 104 str. 1 dalies 1 punktą.
5.  
Pripažinto negaliojančiu sandorio teisinės pasekmės yra susijusios su
šalių turtinės padėties, kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo, atstatymu.
Jeigu to, ką pagal sandorį šalis yra gavusi, negalima grąžinti natūra, ji
privalo kitai šaliai atlyginti to vertę pinigais (CK 47 str. 2 d. ). Taigi pagal
nurodytą bendro pobūdžio taisyklę pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus
negaliojančia, šalys grąžinamos į pradinę padėtį, tai yra turto savininkui
(skolininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui iš teismo antstolių kontoros
depozitinės sąskaitos priteisiama pinigų suma, gauta už parduotą turtą ir
neišmokėta išieškotojams. Jeigu gautos už parduotą turtą lėšos jau išmokėtos
išieškotojams, o sandoris pripažintas negaliojančiu dėl teismo antstolio
(antstolių) kaltės, pinigų suma priteisiama turto pirkėjui iš priverstinį turto
pardavimą vykdžiusios teismo antstolių kontoros. Pastaruoju atveju antstolių
kontora turi teisę išmokėtas lėšas susigrąžinti iš skolininko, pareiškus
ieškinį CK 512 straipsnio pagrindu, su sąlyga, jeigu nebuvo pažeisti kitų
išieškotojų iš to paties skolininko interesai.
Teismo
antstolių kontora, išmokėjusi turto pirkėjui pinigus bei atlyginusi teismo ir
kitas bylos vedimo išlaidas, turi teisę reikalauti, kad nuostolius, kiek jų
nepadengė skolininkas, atlygintų teisės normas pažeidę teismo antstoliai
(Teismų įstatymo 81 str. , DĮK 142–147 str. ) arba kiti asmenys (CK 483 str. ).
Buvusio
savininko reikalavimams pripažinti negaliojančiu turto priverstinio pardavimo
sandorį netaikomos taisyklės, reguliuojančios turto išreikalavimą iš sąžiningo
įgijėjo. Šiuo atveju taikomos sandorio negaliojimo taisyklės (CK 47–58 str. ).
6.  Apie
būsimas varžytynes ar būsimą turto pardavimą be varžytynių vyresnysis teismo
antstolis privalo paskelbti vietinėje spaudoje ne vėliau kaip likus
dvidešimčiai dienų iki turto realizavimo (CPK 428 str. 1 d. , 436 str. 1 d. ). Informacijos
apie privers-tinį turto pardavimą paskelbimo tikslas – pranešti kuo platesniam
potencialių pirkėjų ratui apie skolininko turto pardavimą. T-ėl skelbimai turi
būti skelbiami periodinėse informavimo priemonėse, pasiekiančiose daugiausia
skaitytojų.
Vietinė
spauda suprantama kaip geografiniu kriterijumi apibrėžtoje aplinkoje leidžiami
ir platinami periodiniai bendrapolitiniai ir reklaminiai spaudos leidiniai,
atspindintys tos vietovės gyventojų informacinius poreikius. Pramoginio tipo
leidiniai, nors ir būdami vietiniai, netinka visuomenės informavimui apie
varžytynes, nes skirti informacijai apie meną, sportą, kitus kultūrinės
krypties užsiėmimus.
Skelbime
trumpai apibūdinamas parduodamas turtas, nurodoma jo pradinė vertė ir
priklausomybė, turto buvimo vieta, varžytynes vykdančios teismo antstolių
kontoros pavadinimas, jos adresas ir telefonas, varžytynių vieta ir laikas bei
galimybė apžiūrėti turtą.
7.  Areštavus turtą, kuris bendrosios nuosavybės
teise priklauso skolininkui kartu su kitais asmenimis, realizuoti jo negalima,
kol nebus nustatyta skolininko turto dalis (CK 121 str. 1 d. , 1211 str. , SŠK
21– 25 str. , CPK 404, 406 str. ).
Nustatant dalį turto, kuris priklauso
skolininkui bendrosios jungtinės nuosa-vybės teise, teismas privalo vadovautis bendrosiomis
santuokos ir šeimos įstatymų, reglamentuojančių sutuoktinių turto padalijimo
klausimus, nuostatomis (SŠK 21–25 str. ). Nustatydamas skolininko dalį
bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas privalo išsiaiškinti
visą sutuoktiniams priklausantį turtą ir neapsiriboti vien areštuoto turto
padalijimu. Į dalytiną turtą įtrauktinas ir toks turtas, į kurį negalima
nukreipti išieškojimo, tačiau šis turtas paprastai skiriamas neturinčiam
kreditorinių įsiskolinimų sutuoktiniui. Jeigu sutuoktinis yra žemės ūkio
bendrovės narys, tuomet į dalytiną turtą įtrauktinas ir pajus. (Žemės ūkio
bendrovių įstatymo 14 str. , 19 str. 2 d. ).
Bendrojoje
dalinėje nuosavybėje paprastai yra nustatytos kiekvieno savininko turto dalys
(CK 121, 122 str. ). Nenustatyta dalis nustatoma vadovaujantis CK 126, 128
straipsniuose numatytomis taisyklėmis.
Skolininkui
priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatytina,
kai šis turtas prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas kreditoriui, nes
bendrasavininkiai, užtikrinę prievolės įvykdymą, tampa skolininkais.
Skolininkui
priklausanti turto dalis nustatoma ieškininės teisenos tvarka pagal
išieškotojo, skolininko ar kitų suinteresuotų asmenų, pareiškiančių pretenzijas
į skolininko nuosavybės teisę, ieškininį pareiškimą (CPK 406 str. 1 d. ).
Kai
per teismo antstolio nustatytą dešimties dienų terminą tokie ieškininiai
pareiškimai nepateikiami, antstolis savo iniciatyva gali kreiptis į teismą, kad
šis nustatytų skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Toks pareiškimas ne ginčo
tvarka nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus išieškotojui, skolininkui ir
kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Skolininko dalis bendrojoje
nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Visa medžiaga: pareiškimas, rašytiniai
įrodymai, teismo posėdžio proto-kolas ir teismo nutartis, turi būti pridedami
prie vykdomosios bylos, o atskira byla neužvedama.
Skolininko
dalies turte, kuris yra jo bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo
klausimas gali būti išspręstas ir byloje dėl arešto turtui panaikinimo (CPK 473
str. 2 d. ).
Bendrosios
dalinės nuosavybės teisės dalyviai neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamo
iš viešųjų varžytynių skolininko turto dalį (CK 125 str. 1 d. ). Tačiau jiems
apie organizuojamas varžytynes turi būti pranešta raštu.
8.  Neįvykus pakartotinėms varžytynėms,
išieškotojui leidžiama pasiimti turtą už pradinio įkainojimo sumą (CPK 434 str.
1, 5 d. ). Jeigu to paties skolininko atžvilgiu išieškojimas vykdomas
hipotekiniams ir nehipotekiniams kreditoriams, tai, hipo-tekiniam kreditoriui
atsisakius pasiimti iš varžytynių neparduotą turtą, šis turtas negali būti
perduotas nehipotekiniams kreditoriams. Toks turtas turi būti realizuojamas be
varžytynių, o iš gautų lėšų pirmiausia tenkinami hipotekinių kreditorių
reikalavimai (CPK 436, 4261 str. ).
9.  
Turtas gali būti realizuotas be varžytynių po to, kai pakartotinės
varžytynės neįvyko ir išieškotojas atsisakė jį pasiimti sau, arba turtas
priklauso prie neparduo-tino iš varžytynių (CPK 422 str. 2 d. , 433 str. 3 d. ,
434 str. 6 d. , 436 str. 1 d. ). Šiuo būdu parduodant turtą laikomasi CPK 436
straipsnyje numatytų reikalavimų. Esant keliems pirkėjams, turtas parduodamas
tam asmeniui, kuris pirko palankiausiomis išieško-tojui ir skolininkui
sąlygomis (pvz. , pasiūlė didžiausią kainą, sutarties sudarymo metu sumokėjo iš
karto visą sumą, kai parduoto daikto vertė yra didesnė kaip vienas tūkstantis
litų ir kt. ).
10.  
Pirkimo–pardavimo dalyku varžytynėse gali būti bet koks turtas,
neišimtas iš civilinės apyvartos ir turintis ekonominę vertę. Išimtį sudaro
fizinių asmenų turtas, į kurį pagal vykdomuosius dokumentus negali būti
nukreiptas išieškojimas (CPK priedas Nr. 2), taip pat valstybės ar savivaldybės
įmonėms priklausantys įrengimai, mašinos, statiniai bei kiti neapyvartiniai
aktyvai, būtini gamybinei veiklai (CK 101 str. 2 d. , Valstybės ir savivaldybės
įmonių įstatymo 3 str. , CPK 456 str. 1 d. ).
Valstybės
ar savivaldybės atsakomybė atitinkamai už valstybės ar savivaldybės įmonės
prievoles yra subsidiarinė (CK 33 str. 2 d. , 101 str. 2 d. , 192 str. , CPK  455, 456 str. 2 d. ). Kai vykdant sprendimą
paaiškėja, kad valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, į kurį galima
nukreipti išieškojimą, kreditorius bendra tvarka gali pareikšti ieškinį
valstybės įmonės savininko funkcijas atliekančiai institucijai
(pvz. ,Vyriausybei, atitinkamai ministerijai) arba savivaldybės tarybai
(Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. ). Esant akivaizdiems
duomenims, kad įmonė–skolininkė pagal turtinę padėtį yra nepajėgi įvykdyti savo
prievolės, ieškinys gali būti pareikštas kartu pagrindiniam skolininkui –
valstybės ar savivaldybės įmonei ir jos savininkui.
11.   CPK
431 str. 1 dalyje nurodyta, kad turtas per varžytynes laikomas parduotu tam
asmeniui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Tačiau pirkimo–pardavimo sutartis
laikoma sudaryta nuo to momento, kada po varžytynių pirkėjui nustatytu terminu
sumokėjus visą sumą, už kurią jis nupirko turtą, vyresnysis teismo antstolis ją
patvirtina savo parašu ir antspaudu (CPK 432 str. 4 d. ). Po sutarties sudarymo
ją galima ginčyti tik pareiškus ieškinį bendrais pagrindais. Jeigu pinigai
nesumokami ar vyresnysis teis-mo antstolis dėl įstatymo pažeidimų atsisako
tvirtinti varžytynių aktą, pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nesudaryta. Tokiu
atveju suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti teismo antstolio veiksmus ar
vyresniojo  teismo antstolio atsisakymą
tvirtinti aktą CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pirkėjui
nuosavybės teisė į varžytynėse nupirktą nekilnojamąjį turtą atsiranda nuo to
momento, kai vyresniojo teismo antstolio patvirtintą varžytynių aktą jis
įregistruoja atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (CPK 432 str. 4, 5 d. ,CK
255 str. 1 d. , 149 str. 2 d. ), o į kitą turtą – nuo varžytinių akto
patvirtinimo momento (CK 149 str. 1 d. ).
12.  
Pagal CPK 424 str. 1 ir 409 str. 3 dalis skolininko reikalavimas
nukreipti išieškojimą į kitą turtą, o ne į gyvenamąjį būstą, jei kito turto
pakanka sprendimui įvykdyti, teismo antstoliui yra privalomas. Išimtis iš šios
taisyklės numatyta tais atvejais, kai šis nekilnojamas turtas įkeistas
išieškotojui (CPK 4261 str. ) arba išieškoma paskola, duota namui (butui) statyti (CPK 424
str. 2 d. ).
Išieškant
sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias
paslaugas, neturėtų būti nukreipiamas išieškojimas į paskutinę gyvenamąją
patalpą, būtiną vaikams, invalidams ir kitiems socialiai remtiniems asmenims
gyventi, jeigu ją pardavus ir atsiskaičius su išieškotojais neliktų lėšų
mažesnei gyvenamajai patalpai įsigyti (CPK 424 str. 3 d. ). Nagrinėjant CPK 424
str. 3 dalyje numatytu pagrin-du paduotą skolininko ar jo šeimos narių prašymą
nenukreipti išieškojimo į paskutinį būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai,
teismas turi įtraukti dalyvauti procese vaiko teisių apsaugos tarnybą arba ji
gali įstoti į procesą savo iniciatyva (CPK 55 str. , Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo 59 str. ). Toks skolininko ar jo šeimos narių prašymas
nagrinėjamas CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka ir gali būti paduotas tik iki
turto pardavimo. Ieškinys dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu,
pareikštas CPK 424 str. 3 dalyje numatytu pagrindu, neturėtų būti tenkinamas,
jei skolininkas ar jo šeimos nariai įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nebuvo
kreipęsi su prašymu nenukreipti išieškojimo į paskutinį būstą, kuriame gyvena
nepilnamečiai vaikai.
13.  
Akcinių bendrovių akcijos nuosavybės teise priklauso akcininkams, kurie
šiais investicijų vertybiniais popieriais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka
(CK 1171 str. 2, 3 d. , Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 p. , 15 str. 1 d. 5,
6 p. , 32 str. 1 d. ). Tai reiškia, kad išieškojimas gali būti nukreiptas ir į
įsiskolinusio akcininko akcijas.
Turto
pardavimas iš varžytynių yra priverstinio vykdymo priemonė (CPK
391 str. 1 p. ) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka. Pagal civilinio proceso normas
negali būti realizuotas tik išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat
turtas, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. CK 953 straipsnyje nurodyta
nuosavybės teisės objektų (turto) samprata apima ir vertybinius popierius,
kuriems realizuoti CPK 407, 456 straipsniuose specialūs apribojimai nenumatyti.
CK 201 straipsnyje ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 15 str. 2 punkte, be
kitų objektų, įkeitimo dalyku numatyti
ir vertybiniai popieriai (tarp jų ir uždarosios akcinės bendrovės akcijos), o
CK
208 straipsnyje nustatyta, kad įkeistas turtas realizuojamas kreditoriniams
reika-lavimams patenkinti. Be to, priverstinio vykdymo priemonių pagalba
realizavus dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų kitam asmeniui, įmonės
rūšis nepasikeis, o keisis tik perleistų akcijų savininkas. T-ėl Akcinių
bendrovių įstatymo 2 str. 4 dalyje, 32 str. 4 dalyje ir V-ybinių popierių
viešosios apyvartos įstatymo 7 str. 2 dalyje numatytas draudimas reklamuoti ir
Viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka viešai prekiauti uždarosios
akcinės bendrovės akcijomis netaikomas, kai iš varžytynių parduodamos
uždarosios akcinės bendrovės akcijos.
Realizuojant
iš varžytynių uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, turi būti suda-romas
realizuojamų akcijų paketų skaičius taip apskaičiavus, kad juos įsigijus
keliems pirkėjams nebūtų pažeistas Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 punkte
reglamentuo-tas akcininkų skaičius, kuris sąlygoja bendrovės rūšį.
14.   Jeigu
hipotekos kreditoriui turto kaina, gauta varžytynėse, pasirodo per maža, tuomet
jis per dešimt dienų nuo varžytynių pradžios turi teisę reikalauti antrųjų
varžytynių ir pasiūlyti ne mažiau kaip dešimtadaliu didesnę kainą už tą, už
kurią turtas buvo parduotas (Hipotekos įstatymo 49 str. ). Tokiu atveju
varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis ir skelbiamos naujos CPK 431 str. , 434
str. 3 dalyje nustatyta tvarka. Per nustatytą terminą varžytynių
neužprotestavus, vyresnysis teismo antstolis patvirtina turto pardavimo
varžytynėse aktą, kuris prilyginamas notariš-kai patvirtintai pirkimo–pardavimo
sutarčiai. Hipotekos įstatymo 49 straipsnis yra speciali norma CPK 431 str. 2
dalies ir 432 str. 4 dalies, nustatančių pinigų sumos po varžytynių įmokėjimo
penkių dienų terminą bei varžytynių akto tvirtinimo tvar-ką, atžvilgiu, todėl,
esant teisės normų konkurencijai, taikytinos Hipotekos įstatymo normos.
Vykdant
įkeitimu užtikrintą prievolę, turi būti laikomasi reikalavimų, taikomų įkeistam
turtui realizuoti (CK 208 str. , Hipotekos įstatymo 43 str. 1 d. ). Atkreiptinas
dėmesys, kad hipotekos kreditoriui įkeistas turtas gali būti realizuojamas
varžytynėse tik hipotekos teisėjo nutartimi.
15.  Vykdant teismo sprendimą, privaloma imtis
priemonių skolininko turtui nustatyti, surastam turtui aprašyti bei įkainoti,
laikantis CPK 39–40 skirsniuose nustatytų taisyklių, taip pat turi būti
išaiškintos skolininkui bei išieškotojui jų teisės ir pareigos vykdymo procese.
Turto aprašoma tiek, kiek jo reikalinga priteistai išieško-tojui sumai ir
vykdymo išlaidoms padengti. Aprašant turtą, atsižvelgiama į skolininko
pareiškimą nenukreipti išieškojimo į atskirus daiktus, jeigu tai nepažeidžia
išieškotojo interesų ir nekliudo įvykdyti sprendimą.
Negalima
realizuoti turto, kuriam uždėtas areštas kito asmens ieškiniui kitoje
civilinėje ar baudžiamojoje byloje užtikrinti arba galimam turto konfiskavimui
(CPK 156, 157, 161, 425 str. ), tol kol šis areštas nustatyta tvarka nėra
panaikintas. Areštavus turtą kitoje civilinėje ar baudžiamojoje byloje, teismo
antstolis pagal CPK 396 str. 10 punktą privalo sustabdyti vykdomąją bylą.
Turtas
civilinėje byloje pripažįstamas areštuotu nuo teisėjo nutarties uždėti turtui
areštą įvykdymo momento. Nutartis laikoma įvykdyta teismo antstoliui areštą
įforminus turto arešto aktu (CPK 408–410 str. ), o jeigu turtas turi būti
specialiai registruojamas – nutartį įregistravus atitinkamai turto registravimo
įstaigai (CPK 426 str. 2 d. ).
16.  
Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys pilnutinai ar iš dalies
patenkintas, ieškinio užtikrinimas tampa sprendimo įvykdymo užtikrinimu, tačiau
negalima vadovautis ankstesniu turto įkainojimu, o būtinas naujas įkainojimas,
atsi-žvelgiant į tos vietovės rinkos kainas ir turto nusidėvėjimą.
Teismai,
nagrinėdami skundus dėl teismo antstolių veiksmų, susijusių su turto
įkainojimu, turi tikrinti, ar antstolis laikėsi CPK 411 straipsnio ir kitų
teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad
turto vertės nusta-tymo principus nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995
m. kovo 28 d. nutarime Nr. 440 “Bendrieji turto vertės nustatymo principai”, o
turto vertės nustatymo meto-dų parinkimą, taikymo tvarką ir procedūras, turto
vertinimo dokumentų turinį reglamentuoja Turto vertinimo metodika, patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244. Realiai
turto rinkos kainai nustatyti gali būti taikytinas Komisijos privalomam
registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
nutarimas “Dėl privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto
vidutinių rinkos kainų nustatymo”, kuris periodiškai kiekvieną metų ketvirtį
koreguojamas ir skelbiamas leidinyje “Valstybės žinios”. Įkainojant turtą,
rekomenduojama atsižvelgti į Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir
registro valstybinės įmonės nustatytą inventorizacinę turto vertę. Kilus ginčui
dėl turto vertės ar esant prieštaringiems turto įvertinimo aktams, skiriama
turto įvertinimo ekspertizė (CPK 87 str. ). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 1999
m. liepos 1 d. įsigalioja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr.
VIII–1202, reguliuojantis materialaus ir nematerialaus turto, taip pat verslo
vertinimo principus, būdus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms
turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus,
teises, pareigas bei atsakomybę.
Akcinės
bendrovės akcijos įvertinamos pagal Nacionalinės vertybinių popie-rių biržos
kotiruotą akcijų kursą pardavimo dieną.
Varžytynėse
parduodamas turtas gali būti perkainotas tik tais atvejais, kai per teismo
antstolio nustatytą terminą negautas išieškotojo pareiškimas apie turto
pasiėmimą arba hipotekos kreditorius Hipotekos įstatymo 49 straipsnyje
nustatyta tvarka reikalauja antrųjų varžytynių (CPK 434 str. 3 d. ).
Teismo
antstolis yra pareigūnas, vykdantis teismų ir kitų institucijų sprendi-mus
(Teismų įstatymo 77 str. , CPK 372, 379 str. ), todėl negali būti įtrauktas į
vyresniojo teismo antstolio sudaromą komisiją įvertinti CPK 436 straipsnyje
nustatyta tvarka parduodamam be varžytynių turtui.
17.  Ruošiant šios kategorijos bylas teisminiam
nagrinėjimui, rekomenduotina surinkti tokius rašytinius įrodymus: turto arešto
aktą, įrodymus, kam priklauso turtas, varžytynių ar neįvykusių varžytynių
aktus, jeigu turtas neparduotas iš varžytynių, turto perdavimo ar pardavimo
aktus, varžytynėse dalyvavusių asmenų sąrašą, laikraštį su skelbimu apie
varžytynes, teismo antstolio kvitus apie sumokėtą 10 procentų dydžio turto
įkainojimo sumą, duomenis apie varžytynių eigą (kainos didinimo intervalus),
turto įkainojimo ar perkainojimo aktą, vykdomojo dokumento nuorašą.
II.  
Aprobuoti teismų praktikos, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolių
veiksmų, atliktų vykdant turto varžytynes, taip pat nagrinėjant civilines bylas
dėl turto pardavimo iš (be) varžytynių aktų arba turto perdavimo išieškotojui
aktų pripažinimo negaliojančiais, apibendrinimo apžvalgą ir ją paskelbti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.

E-antis
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO PIRMININKO
pareigas                                                                            V.   GREIČIUS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO SEKRETORĖ                                                                                                  L.   ŽILIENĖ



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt