TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM
TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ
TEISMAMS

1999 m. kovo 29 d.
 
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo statuto 1 str. 3 d. 3 punktu, kai kurių Civilinio proceso normų taikymo
klausimais konsultuoja:
klausimas. Ar Civilinio proceso kodekso
201 skirsnio tvarka prokuroras, gindamas pareiškėjo interesus, turi teisę
teismui paduoti pareiškimą?
konsultacija. P-ūros įstatymo 31
straipsnis nustato, kad prokuroras, gavęs pareiškimą ar kitą informaciją apie
valstybės teisėtų interesų bei asmenų teisių pažeidimus, įstatymų nustatyta
tvarka rengia medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, jeigu pažeisti neveiksnių,
ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių bei kitų asmenų, turinčių ribotas
galimybes ginti savo teises, interesai, taip pat pažeisti valstybės turtiniai
bei kiti teisėti interesai, o pareigūnai, privalantys ginti šiuos interesus,
nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Taigi prokurorui įstatymo numatytais
atvejais suteikiama teisė kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos
valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (CPK 55 str. ).
Kadangi CPK 201 skirsnis “Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai” reguliuoja
bylų nagrinėjimą teisme ir jokių išimčių šiuo klausimu nenumato, todėl ir CPK
201 skirsnio tvarka prokuroras turi teisę
P-ūros įstatymo 31 straipsnyje numatytais atvejais paduoti pareiškimą
teismui.
klausimas. Ar dėl CPK 2561 str. 1
dalyje numatytų reikalavimų patenkinimo, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje
numatytų sąlygų, pareiškėjas gali kreiptis į teismą tik CPK 201 skirsnio
tvarka, ar jis turi pasirinkimo teisę: kreiptis į teismą CPK 201 skirsnio
tvarka arba ieškinine tvarka?
konsultacija. CPK 2564
straipsnis nustato, kad teismas atsisako priimti pareiš-kimą, jeigu jis
neatitinka šio kodekso 2563 straipsnio reikalavimų arba už jį
nesumokėtas žyminis mokestis. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra
galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio, ištaisius trūkumus,
pateikti naują pareiš-kimą, atitinkantį 2563 straipsnio
reikalavimus, arba pareikšti ieškinį teisme. Taigi įstatymas piliečiui ar
juridiniam asmeniui leidžia pasirinkti: esant CPK 2561 str. 1 dalyje
numatytiems atvejams, jis gali kreiptis į teismą CPK 201 skirsnio
nustatyta tvarka su pareiškimu arba pareikšti ieškinį teisme bendra tvarka.
klausimas. K-į procesinį dokumentą
turėtų priimti teismas, kuomet skolininkas per CPK 2565 straipsnyje nustatytą
terminą sumoka pareiškėjui visas reikalaujamas sumas?
Ar
vykdant CPK 2565 str. 1 punkto reikalavimus pakanka skolininko rašto, kad reikalaujamos
sumos yra sumokėtos, ar reikalingi ir įrodymai, kad šios sumos sumokėtos?
konsultacija. Pagal šio skirsnio nuostatas
visi teisėjo procesiniai veiksmai (CPK 2564 str. , 2567 str. , 2568 str. 1
d. ), išskyrus teismo įsakymo priėmimą (CPK 2569 str. ), įforminami
nutartimi. Taigi ir skolininkui per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos
sumokėjus pareiškėjui visas išieškotinas sumas ir apie tai raštu informavus
teismą (CPK 2565 str. 1 d. 1 p. ), teismas priima motyvuotą nutartį atsisakyti išduoti
teismo įsakymą, šio atsisakymo pagrindu nurodydamas, kad pakanka pateiktų
duomenų apie prievolės įvykdymą. Teismo nutartis atsisakyti išduoti teismo
įsakymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu CPK 35 skirsnio nustatyta tvarka
(CPK 25610 str. analogija).
Skolininkas, informuodamas teismą apie
išieškotinų sumų sumokėjimą, privalo pateikti teismui rašytinius įrodymus apie
šių sumų sumokėjimą pareiškėjui.
klausimas. K-į procesinį sprendimą turi
priimti teismas, kuomet skolininkas pareiškėjui sumoka dalį išieškotinų sumų, o
dėl kitos dalies pateikia teismui raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis
įrodinėjimo priemonėmis pagrįstus prieštaravimus, kuriuos teismas priima?
konsultacija.  CPK 2561 str. 2 dalies 3
punktas nustato, jog šio skirsnio nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas,
jeigu skolininkas pateikia raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo
priemonėmis pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo. Pagal CPK 2568
straipsnį, priėmęs skolininko prieštaravimus, teismas nutartimi informuoja
pareiškėją, kad šis per 14 dienų turi teisę pateikti teismui ieški-ninį
pareiškimą, atitinkantį CPK 146 straipsnio reikalavimus. Priėmus skolininko
prieštaravimus,  ginčas iš esmės gali
būti išnagrinėtas tik ieškininės teisenos tvarka. Taigi skolininkui sumokėjus
tik dalį išieškotinų sumų, tarp jų ir dalį žyminio mokesčio, pareiškėjas turi
kreiptis į teismą su ieškininiu pareiškimu dėl likusios dalies priteisimo,
nurodydamas ieškinio kainą, t. y. tą sumą, kuri liko nesumokėta (įskaitant
delspinigius bei teismo išlaidas). Dėl šios priežasties jokie procesiniai
sprendimai atskirai dalyje dėl patenkintų reikalavimų šiuo atveju nepriimami.
Jeigu pareiškėjas per nurodytas 14 dienų teismui nepateikia ieškininio
pareiškimo, pareiškimas CPK 201 skirsnio tvarka laikomas nepaduotu ir
teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (CPK 2568 str. 3 d. ).
klausimas. K-į procesinį sprendimą turėtų
priimti teismas, kai pareiškėjas atsisako, nepriklausomai nuo atsisakymo
priežasčių, piniginių reikalavimų skolinin-kui: a) kuomet teismas dar
neišsiuntė skolininkui pareiškimo nuorašo ir pranešimo (CPK 2565 str. ); b) tuo atveju,
kai teismas yra išsiuntęs skolininkui pareiškimo nuorašą ir pranešimą, bet nėra
suėjęs 14 dienų terminas skolininkui sumokėti išieškotinas sumas, ir
skolininkas nėra sumokėjęs reikalaujamų sumų?
konsultacija. Pareiškimo priėmimo
klausimą teisėjas išsprendžia nutartimi. Jeigu pareiškėjas atsisako piniginių
reikalavimų skolininkui iki teismo nutarties dėl pareiškimo priėmimo,
pareiškimas nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Kuomet atsisakoma piniginių
reikalavimų esant teisėjo nutarčiai priimti pareiškimą, teisėjas priima
motyvuotą nutartį atsisakyti išduoti teismo įsakymą. Tai neužkerta kelio
kreip-tis į teismą su ieškininiu pareiškimu.
klausimas. Ar gali būti taikomos CPK 201 skirsnio
nuostatos, kai skolininkas yra užsienio pilietis ar užsienio juridinis asmuo,
jeigu tarp pareiškėjo ir skolininko prievolinė sutartis yra sudaryta iki CPK 201 skirsnio
įsigaliojimo ir šioje sutartyje yra numatyta, kad iš sutarties kylantys ginčai
nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose ar pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus?
konsultacija. CPK 3 straipsnis nustato,
jog civilinių bylų procesas vyksta pagal civilinio proceso įstatymus,
galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo
sprendimo vykdymo metu. Tačiau CPK 2561 str. 3 dalis iš
šios bendros taisyklės daro išimtį ir nustato, jog tais atvejais, kai
skolininkas yra užsienio pilietis ar užsienio juridinis asmuo, šio skirsnio
nuostatos taikomos tik tarptautinių sutarčių ar šalių susitarimo pagrindu.
Kadangi iki šio skirsnio įsigaliojimo nebuvo galima sutartyse specialiai
aptarti šio skirsnio taikymo galimybės, todėl prievolinėms sutartims, pagal
kurias skolininkas yra užsienio pilietis ar užsienio juridinis asmuo,
sudarytoms iki CPK 201 skirsnio įsigaliojimo, šio skirsnio nuostatos negali būti taikomos.
klausimas. Ar vadovaujantis CPK 201 skirsnio
nuostatomis galimas pareiškėjo ir skolininko taikos sutarties tvirtinimas?
konsultacija. Šio skirsnio nustatyta
tvarka skolininkas gali sumokėti pareiškėjui išieškotinas sumas (CPK 2565 str. 1 d.
1 p. ) arba pateikti raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo
priemonėmis pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiš-kimo (CPK 2561 str. 2 d.
3 p. , 2567 str. ). Jeigu skolininkas per CPK 2565 str. 1 punkte
nurodytą terminą minėtų prieštaravimų nepareiškia, teismas ne vėliau kaip per
tris dienas, pasibaigus nustatytam terminui, priima teismo įsakymą dėl
piniginių sumų išieškojimo iš skolininko (CPK 2569 str. ). Taigi
įstatymas skolininkui suteikia galimybę sumokėti pareiškėjui išieškotinas sumas
arba pareikšti prieštaravimus. Taikos sutarties sudarymo galimybė šio skirsnio
normomis nenumatyta, todėl pareiškėjo ir skolininko taikos sutarties
tvirtinimas pagal CPK 201 skirsnio normas negalimas. Pažymėtina ir
tai, kad, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas privalo išaiškinti
šalims jų procesinių veiksmų pasekmes (CPK 186 str. 3 d. ), o tai padaryti
neįmanoma, kadangi šalys, sprendžiant bylas CPK 201 skirsnio tvarka,
į teismą nekviečiamos.
klausimas. Ar galima išduoti teismo
įsakymą, tenkinantį pareiškėjo reikalavimus iš dalies?
konsultacija. Pagal CPK 201 skirsnio
normų prasmę teismo įsakymas išduodamas tuomet, kai dėl piniginių reikalavimų,
kylančių iš sutartinių prievolių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, nėra ginčo
tarp pareiškėjo ir skolininko. Teismui išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus
rašytinius įrodymus (nesant skolininko prieštaravimų) ir nusta-čius, kad nėra
pagrindo išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų išieškotinų
sumų, teismas priima motyvuotą nutartį atsisakyti išduoti teismo įsakymą.
klausimas. Kaip turėtų būti išspręstas
žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo pareiškėjas yra atleistas (CPK 102 str. ),
išieškojimo iš skolininko klausimas, kai: a) skolininkas patenkina visus
pareiškėjo reikalavimus? b) skolininkas patenkina dalį reikalavimų, o dėl kitos
dalies pareiškia prieštaravimus, kuriuos teismas priima?
konsultacija. CPK 104 str. 2 dalis
nustato, jog už pareiškimus, paduotus šio kodekso 201 skirsnio
nustatyta tvarka, mokami žyminiai mokesčiai 50 procentų tarifo, apmokėtino paduodant
ieškininį pareiškimą turtiniuose ginčuose. Pagal CPK 117 str. 1 dalį teismo
turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu išlaidos ir žyminis mokestis, nuo kurių
mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomi iš atsakovo į valstybės pajamas
proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai.
Kuomet
skolininkas, vadovaudamasis CPK 2565 str. 1 punkto reikalavimais, neginčija
išieškotinų sumų (nepateikia prieštaravimų) ir patenkina visus pareiškėjo,
atleisto nuo žyminio mokesčio mokėjimo, reikalavimus, teismas, priimdamas
nutartį atsisakyti išduoti teismo įsakymą ir vadovaudamasis CPK 117 str. ,
išsprendžia žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko į valstybės pajamas
klausimą.
Kuomet
skolininkas patenkina tik dalį reikalavimų, o dėl kitos dalies pareiškia prieštaravimus,
kuriuos teismas priima, teismas nutartimi informuoja pareiškėją, kad šis ne
vėliau kaip per 14 dienų turi teisę pateikti teismui ieškininį pareiškimą (CPK
2568 str. ). Nagrinėjant bylą ieškininės teisenos
tvarka, turi būti išspręstas ir žyminio mokesčio klausimas. Atskirai dėl
žyminio mokesčio išieškojimo patenkintų reikalavimų dalyje klausime nurodytu
atveju joks procesinis sprendimas nepriimamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                   Č.
J-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt