Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3020: Svečiai
#1: Vartotojai
#5739: Registruoti vartotojai

# Johny


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO
NUTARIMAS Nr. 18
                
1999 m. birželio 18 d.

Dėl teismų praktikos nužudymų bylose

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senatas, apsvarstęs baudžiamųjų bylų dėl nužudymų nagrinėjimo teismuose
per 1997 metus praktikos apibendrinimo rezultatus, konstatuoja, kad teismai iš
esmės tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus dėl atsakomybės už kėsinimąsi į
žmogaus gyvybę, skyrė nusikaltusiems asmenims bausmes, atitinkančias jų
padarytų veikų ypatingo pavojingumo visuomenei laipsnį bei asmenybę.
Tačiau nagrinėdami šios
kategorijos bylas teismai yra padarę klaidų dėl to, kad ne visada visapusiškai
ir išsamiai ištyrė bei įvertino svarbias bylos aplinkybes apie nužudymo tikslą,
motyvą, būdą, kaltės formą, tyčios turinį. Be to, taikant nuo 1995 m. sausio 1
d. galiojančias BK 105 str. dispozicijos normas, teismams kyla neaiškumų dėl
kai kurių jose esančių sąvokų (savo motinos arba tėvo, mažamečio, bejėgiškos
būklės asmens) turinio ir jų taikymo konkrečioms veikoms. Teismų praktikoje nevienodi
itin žiauraus nužudymo būdo vertinimo kriterijai, nevienodai suprantama
chuliganiškų paskatų esmė, jų pasireiškimo pobūdis, todėl panašios veikos
kartais kvalifikuojamos skirtingai.
Įvairiai kvalifikuojami
sunkūs nusikaltimai, kurių metu padaryti tyčiniai nužu-dymai, kai šių
nusikaltimų sudėčių dispozicijoje numatyta kvalifikuojanti aplinkybė – sunkių
ar itin sunkių pasekmių sukėlimas arba kai šiais nusikaltimais kėsinamasi į
specialių pareigūnų gyvybę ar sveikatą, taip pat ir vykdant jiems pavestas pareigas.
Nevienodai kvalifikuojamos veikos asmenų, kurie teisiami už du ar daugiau
nužudy-mų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis.
Spręsdami
bausmės paskyrimą už gyvybės atėmimą teisiamiems asmenims, teismai kartais
pažeisdavo BK 39 str. nuostatas, nepakankamai įvertindami šios veikos ypatingą
pavojingumą visuomenei, taip pat konkrečias nužudymo aplinkybes, paskirdavo
neteisingą bausmę. Bausmės skyrimo klaidų teismai yra padarę ir dėl to, kad
įvairiai interpretavo BK 411 str. normas, jose numatytas įstatymo
taikymo sąlygas.
Pasikeitus baudžiamiesiems
įstatymams dėl atsakomybės už tyčinius nužudymus, Teisėjų senato 1995 m.
vasario 10 d. nutarimu Nr. 6 “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo
nutarimų (1991–1994 m. ) reikšmės vienodos teismų praktikos taikant įstatymus
formavimui” aprobuoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1991 m. gegužės 10
d. nutarimo Nr. 3 “Dėl teismų praktikos taikant įstatymus, nustatančius
baudžiamąją atsakomybę už nužudymus ir kūno sužalojimus” išaiškinimai
nebeati-tinka įstatymų ir jų taikymo praktikos, dėl to yra keistini.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką ir
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1 d. 3 p. bei
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 p. ,

nutarė:

I.
Išaiškinti teismams, kad:

1.   V-odas įstatymų dėl atsakomybės už
kėsinimąsi į žmogaus gyvybę taiky-mas, teisingų bausmių paskyrimas yra viena
svarbiausių teisėtumo garantijų, užtik-rinanti konstitucinę teisę į gyvybę.
2.   Nužudymo motyvas, tikslas ir būdas yra tyčinį
nužudymą kvalifikuojantys požymiai, todėl nagrinėjant nužudymų baudžiamąsias
bylas šiuos požymius nustatyti būtina.
Tarp kaltininko padarytos
veikos ir kilusių pasekmių (mirties) būtina nustatyti priežastinį ryšį.
Atsakomybė už pasekmes
atsiranda nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo kaltininko padaryto
sunkaus pavojingo gyvybei kūno sužalojimo iki nukentėju-siojo mirties.
Jeigu padaryti pavojingi
gyvybei kūno sužalojimai, tačiau mirtis įvyko dėl kitų priežasčių (pvz. , gydymo
metu užkrėstas kraujas, per klaidą pavartoti ne tie vaistai ir pan. ) veika,
atsižvelgiant į objektyviąsias aplinkybes ir tyčios pobūdį, kvalifikuojama kaip
pasikėsinimas nužudyti (BK 16 str. 2 d. ir 104 ar 105 str. ) arba kaip tyčinis
sunkus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas (BK 111 str. ).
Kvalifikuojant
nužudymą, neturi reikšmės kaltininko faktinė klaida dėl nuken-tėjusiojo, t. y.
kai apsirikus nužudomas ne tas žmogus, kurį kaltininkas norėjo nužudyti, bet
kitas. Tokia veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.
Jei kaltininkas,
pasikėsindamas į gyvybę nukentėjusiojo, turinčio specialiuosius būtinus
požymius (motinos ar tėvo, nėščios moters, mažamečio ar bejėgiškos būklės
asmens ar kt. ), tuo pačiu metu nužudo kitą šių požymių neturintį žmogų, veika
kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį: kaip baigtas nužudymas to asmens,
kuris faktiškai nužudytas, ir kaip pasikėsinimas nužudyti tą asmenį, į kurį
buvo kėsintasi.
3.  Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nužudymą
pagal BK 104 str. kyla esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nužudymas yra
padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kelia
pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir
norėjo atimti gyvybę. Nužudymas yra padarytas netie-siogine tyčia, jei
kaltininkas suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė,
kad atims gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet
sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.
Sąmoningas
leidimas pasekmėms kilti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko
abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui dėl kaltininko veikos. (Pvz. ,
motina, siekdama atsikratyti vaiko, palieka mažametį, negalintį pasirūpinti
savimi vaiką parke, kur retai vaikšto žmonės ir nedidelė tikimybė, kad vaiką
kažkas aptiks ir išgelbės. Jai nesvarbu ar jį aptiks kažkas, ar jis žus. ).
Jei kaltininkas tikėjosi
minimų pasekmių išvengti, jis atsako už nužudymą dėl neatsargumo, padarytą
nusikalstamo pasitikėjimo forma, jeigu jo tikėjimasis paremtas apskaičiavimais,
kurie teismo pripažinti lengvabūdiškais.
4.   Tyčinis nužudymas gali būti padarytas
tiesiogine apibrėžta ar neapibrėžta tyčia. Šių tyčios rūšių nustatymas ypač
svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio kūno sužalojimo.
Veika gali būti
kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėž-tai tyčiai atimti
gyvybę. Kūno sužalojimo padarymas, esant apibrėžtai tyčiai nužudyti,
kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 16 str. 2 d. ir 104 ar 105
str. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių pasekmių (šovė ir
nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą.
Esant neapibrėžtai tyčiai,
veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes kaip nužudymas arba kūno
sužalojimas.
Apie kaltininko tyčios
turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo
aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį,
vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko
ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą
ir po jo padarymo.
5.  Bylose dėl tyčinių nužudymų, kuriose
kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo
nusikaltime laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir
bendrininkų rūšis.
Dalyvavimo nusikaltime
pobūdį charakterizuoja asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką
(vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas), o dalyvavimo laipsnį
parodo bendrininko aktyvumo lygis atliekant jam pavestas funkcijas. Tyčinis
nužudymas galimas bet kokia bendrininkavimo forma. Nužudymo bendrininkų
veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 104 ar 105 straipsnius, jei jie visi yra
vykdytojai.
Tyčinio nužudymo
vykdytojais pripažįstami asmenys, kurie veikė kartu turė-dami tyčią nužudyti ir
patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam. Be to, nėra būtina,
kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad
tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasi-reikšti ne
tik kūno sužalojimų padarymu, bet ir atėmimu nukentėjusiajam galimybės
priešintis (surišant jį, laikant už rankų ar pan. ) kėsinimosi į gyvybę metu.
Nužudymas grupinių muštynių
metu paprastai padaromas nesant išankstinės tyčios neapibrėžta tyčia. T-et už
tyčinį nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo
nukentėjusiojo mirties priežastis. Jei nukentėjusysis mirė nuo padarytų kūno
sužalojimų visumos, už šią pasekmę atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.
6.   Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 1
p. (savo motinos ar tėvo), kai nužudomas asmuo, kuris yra kaltininko tėvas ar
motina pagal kilmę, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka, arba pagal teismo
sprendimą ir kaltininkas tai suvokia. Tai reiškia, kad tie asmenys yra ar buvo
įrašyti vaiko tėvu ar motina jo gimimo liudijime Lietuvos Respublikos santuokos
ir šeimos kodekso 53, 54, 55 straipsnių ar 126 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Veika kvalifikuojama pagal
šį punktą ir tais atvejais, kai nužudomi tėvas ar motina, kuriems kaltininko
atžvilgiu yra atimtos motinystės ar tėvystės teisės, ar jie tų teisių yra
atsisakę, duodami sutikimą įvaikinti, ir jei kaltininkas žino, jog tie asmenys
yra jo tėvai pagal kilmę.
Šio nusikaltimo vykdytoju
gali būti tik nužudytojo vaikai. Kitų asmenų, kartu dalyvavusių nužudant, veika
kvalifikuojama pagal BK 18 str. 3 d. ir 105 str. 1 p.
7.   Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 2
p. (dviejų ar daugiau asmenų), kai kaltininko veiksmus, nukreiptus į gyvybės
atėmimą ne mažiau kaip dviejų žmonių, sąlygoja bendras nusikalstamas sumanymas.
Tokį sumanymą galima
realizuoti vienu metu ir esant laiko tarpui tarp atskirų žmonių nužudymo.
V-o žmogaus nužudymas ir
rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, esant sumanymui nužudyti du asmenis,
nėra baigtas nusikaltimas, kadangi nusikalstamas sumanymas nužudyti du žmones
nebuvo įgyvendintas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Šiuo
atveju veika kvalifikuojama – kaip rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti du
asmenis pagal BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 2 p. Kai kėsinamasi nužudyti du
asmenis, tačiau abiejų nužudyti nepavyksta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo
kaltininko valios, veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 16 str. 2 d. ir 105
str. 2 p.
T-et kai kaltininko
sumanymas buvo nužudyti tris ar daugiau asmenų, bet pavyko nužudyti bent du
asmenis, o į kitus tik pasikėsinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nužudymas
pagal BK 105 str. 2 p.
Jei atskirų nukentėjusiųjų
nužudymo motyvai, būdas ar kitos aplinkybės suda-ro BK 105 str. numatytus kitus
kvalifikuojančius požymius, veika kvalifikuojama ir pagal tuos punktus.
8.  Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105
str. 3 p. (nėščios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas žinojo ar pagal
įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo žinoti, kad nukentėjusioji yra nėščia.
Veikos kvalifikacijai pagal
šį punktą neturi reikšmės nei nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas.
Jei kaltininkas nužudo ar
pasikėsina į gyvybę moters, klaidingai manydamas ją esant nėščia, jo veika
kvalifikuojama pagal BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 3 p.
9.  Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105
str. 4 p. (pavojingu dauge-lio žmonių gyvybei būdu), kai siekdamas nužudyti
asmenį kaltininkas suvokia, jog jis panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas
ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito ar kelių žmonių
gyvybei, arba kai realizuodamas tyčią nužudyti bet kokį žmogų kaltininkas
suvokia, kad panaudoja būdą, kuris kelia grėsmę mažiausiai dviejų žmonių
gyvybei.
Grėsmė kitų žmonių gyvybei
turi būti reali.
Jei veikiant tokiu būdu
atimama gyvybė dviem ar daugiau žmonių, nusikals-tama veika kvalifikuojama kaip
tyčinis nužudymas pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu dviejų ar daugiau
asmenų pagal BK 105 str. 4 p. ir 2 p.
Tuo atveju, kai tokiu būdu buvo
nužudytas vienas žmogus, o kitiems padaryti kūno sužalojimai, veika
kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį kaip tyčinis nužu-dymas pavojingu
daugelio žmonių gyvybei būdu ir tyčinis kūno sužalojimas priklau-somai nuo kūno
sužalojimų laipsnio.
Jei veikiant pavojingu
daugelio žmonių gyvybei būdu buvo kėsintasi į du ar daugiau asmenų, bet
nužudytas tik vienas, veika kvalifikuojama kaip kėsinimasis nužudyti du ar
daugiau asmenų pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu pagal BK 105 str. 4 p. ,
16 str. 2 d. ir 105 str. 2 p.
10.  Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105
str. 5 p. (itin žiauriai), kai pats gyvybės atėmimo būdas ar kitos aplinkybės
parodo ypatingą nužudymo žiaurumą, kurį kaltininkas suvokia. Nužudymas itin
žiauriai gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Nužudymas kankinant arba nužudymas itin skaus-mingu būdu visais atvejais
pripažįstamas nužudymu itin žiauriai.
Kankinimas – tai tyčinis,
trunkantis ilgesnį laiką, fizinių kančių (skausmo, alkio, troškulio, šalčio,
karčio ir pan. ) sukėlimas nukentėjusiajam arba tiesioginiu poveikiu
nukentėjusiojo kūnui, arba sudarant sąlygas tokiam poveikiui. Itin skausmingu
būdu laikomas toks nužudymas, kai kaltininko pasirinktas gyvybės atėmimo būdas
nukentėjusiajam sukelia didelį skausmą (pvz. , nuodijant skausmingai
veikiančiais nuodais, sudeginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir
pan. ).
Nužudymas, padarant
nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, gali būti laikomas itin žiauriu, jei
nustatoma, kad kaltininkas vartodamas tokį smurtą suvokė, jog tuo sukelia
nukentėjusiajam dideles fizines kančias. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek
laiko smurto vartojimo metu iki mirties nukentėjusysis jautė kūno sužalojimų
sukeltą skausmą.
Itin žiauriais gali būti
pripažinti nužudymai, kai prieš žudymą ar žudymo metu iš nukentėjusiojo buvo
tyčiojamasi, jis verčiamas atlikti žeminančius veiksmus, pats save žaloti ir
pan. arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam
nukentėjusiajam, suvokdamas, kad tuo metu nukentėjusysis jaučia dideles
kančias, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz. ,
nukertama galva ir pan. ).
Ypatingas žiaurumas gali
pasireikšti nukentėjusiojo nužudymu jo artimųjų akivaizdoje, kai kaltininkas
suvokia, kad tuo sukelia jiems dideles dvasines kančias.
Veiksmai prieš lavoną, kai
kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis yra miręs, negali būti vertinami kaip
žudymo tąsa, ir jų pobūdis nužudymo būdo vertinimui reikšmės neturi.
Jeigu po nužudymo lavonas
sunaikinamas ar susmulkinamas į dalis, turint tikslą paslėpti nužudymą, tokia
veika taip pat negali būti kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas itin žiauriai.
11.  Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105
str. 6 p. (darant kitą sunkų nusikaltimą), kai nužudoma sunkaus, numatyto BK 81 straipsnyje,
nusikaltimo darymo arba rengimosi jį padaryti metu. Paprastai juo siekiama
sunkų nusikaltimą palengvinti padaryti veikiant tiesiogine ar netiesiogine
tyčia.
Kitas sunkus nusikaltimas
kvalifikuojamas savarankiškai, išskyrus nusikaltimus nuosavybei ir
chuliganizmą, nes nužudymai dėl tokių paskatų kvalifikuojami pagal BK 105 str.
8 ar 9 punktus. Nužudymas kvalifikuojamas pagal 105 str. 6 p. nepriklausomai
nuo to, ar nužudytasis ir nukentėjusysis dėl daromo sunkaus nusikaltimo yra tas
pats asmuo, ar tai skirtingi asmenys, svarbu, kad nužudymas būtų susijęs su
daromu sunkiu nusikaltimu.
Jei nukentėjusioji tyčia
nužudoma jos išžaginimo metu, išžaginimas pagal itin sunkių pasekmių požymį
nekvalifikuojamas.
Nužudymas kvalifikuojamas
pagal BK 105 str. 6 p. nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė kitą sunkų
nusikaltimą, ar nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Jei
kaltininkas nužudo nukentėjusįjį rengimosi padaryti kitą sunkų nusikaltimą
stadijoje, o po to savanoriškai atsisako tą sunkų nusikaltimą daryti, toks
nužudymas taip pat kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 6 p.
12.  
Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 7 p. (turint tikslą
paslėpti kitą sunkų nusikaltimą), kai nusikaltimas, kurį siekiama paslėpti, yra
numaty-tas BK 81 str. , ir tik nustačius tokį tikslą, kuris yra būtinas šio kvalifikuoto
nužudymo sudėties požymis.
Toks tikslas yra tada, kai
iki nužudymo teisėsaugos institucijoms arba nėra, arba, kaltininko manymu, dar
nėra žinoma informacija, liečianti kitą sunkų (baigtą, rengiamą ar pasikėsintą
padaryti) nusikaltimą, kurią nuslėpti siekė kaltininkas. Kitas sunkus
nusikaltimas kvalifikuojamas savarankiškai.
Nužudymas turint tikslą
paslėpti kitą sunkų nusikaltimą ir tas kitas sunkus nusi-kaltimas gali būti
padaryti kaltininko ar kito asmens taip pat tuo pačiu ar skirtingu laiku.
Jei kaltininkas nužudo,
siekdamas paslėpti jo paties padarytą kito žmogaus nužudymą, numatytą BK 104
str. ar 105 straipsniuose, veika kvalifikuojama pagal BK 105 str. 7 p. ir 12 p.
kaip nužudymas, padarytas asmens anksčiau nusikaltusio tyčiniu nužudymu ir
siekiant paslėpti kitą sunkų nusikaltimą. Tačiau moters padary-tas nužudymas,
siekiant paslėpti jos padarytą savo naujagimio nužudymą, kvali-fikuojamas tik
pagal BK 105 str. 7 p.
Veika kvalifikuojama tik
pagal BK 105 str. 7 p. , kai kaltininkas tyčia nužudo žmogų, siekdamas paslėpti
kito asmens padarytą sunkų nusikaltimą, ir pagal BK 295 str. papildomai
nekvalifikuojama.
Nepriklausomai nuo to, ar
kaltininkui pavyko pasiekti norimą tikslą – paslėpti kitą sunkų nusikaltimą,
jis atsako pagal BK 105 str. 7 p.
13.  
Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 8 p. (dėl
savanaudiškų paskatų), kai tyčia nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors
materialinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą,
užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas materialines vertybes
arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai; išvengti skolos,
turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan. ).
Pagal
šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokį ketinimą kaltininkas turėjo iki
nužudymo pradžios arba jis kilo jo metu. Jeigu toks ketinimas dėl vienokių ar
kitokių priežasčių nebuvo įgyvendintas, tai neturi įtakos nužudymo
kvalifikavimui.
Jei
sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas
nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį
priklausomai nuo nužudymo motyvų ir būdo bei turto užvaldymą kvalifikuojančių
aplinkybių (pagal BK 104 ar 105 str. ir atitinkamai už turto grobimą).
Asmuo,
kuris kitą asmenį kurstė ar organizavo nužudymą už atlyginimą, atsako pagal BK
18 str. ir 104 str. ar 105 str. priklausomai nuo nužudymo motyvų, būdo ir kt.
Kai
tyčia nužudoma smurtą pavartojus plėšimo metu, veika kvalifikuojama kaip
tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Papildomai kvalifikuoti šią veiką
kaip plėšimą nereikia.
Negali
būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai nužu-dymai dėl
tokių motyvų, kurie nėra savanaudiški, nors jų formavimosi dingstis ir buvo
materialinio pobūdžio aplinkybės (kerštaujant skolininkui dėl negrąžintos
skolos, iš pykčio už prarastą turtą, iš pavydo dėl praturtėjimo ar atsisakius
nukentėjusiajam įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teisėtu pagrindu
ir pan. )
14.  
Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 9 p. (dėl
chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės
negerbimo, elemen-tarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys
yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save
aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties,
arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Nužudymas
iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo
asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 104 str. Tačiau jei tokio nužudymo
metu buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka ir rimtis, sutrikdant pašalinių
asmenų ramybę ar kitaip pažeidžiant jų teisėtus interesus, veika kvalifikuojama
iš sutapties pagal BK 104 str. ir 225 str. pagal faktines aplinkybes.
Veiksmai
asmens, kuris dėl chuliganiškų paskatų nužudė vieną nukentėjusįjį, o kitiems
padarė kūno sužalojimus, sugadino ar sunaikino jų turtą, kvalifikuojami pagal
nusikaltimų sutaptį ir priklausomai nuo kūno sužalojimo laipsnio ir turto
sunaiki-nimo pobūdžio (BK 105 str. 9 p. , 225 str. 2 d. ar 3 d. ir 111 str. arba
278 str. 2 d. ).
Pagal
BK 105 str. 9 p. kvalifikuojami veiksmai asmens, kuris nužudė nukentėjusįjį dėl
to, kad šis bandė nutraukti jo atžvilgiu daromus chuliganiškus veiksmus.
Kai
nužudomas asmuo, kuris bando užkirsti kelią chuliganiškiems veiks-mams,
daromiems kitiems asmenims ar jų turtui, veika kvalifikuojama pagal BK 105 str.
10 p. (ryšium su nukentėjusiojo vykdymu savo valstybinės ar pilietinės
pareigos).
15.   Tyčinis
nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 10 p. (ryšium su nukentėjusiojo
vykdymu savo valstybinės ar pilietinės pareigos), kai jis padaromas siekiant
sukliudyti nukentėjusiojo teisėtą veiklą vykdant valstybines ar pilietines
pareigas, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje. Veika
kvalifikuo-jama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis
nužudymo metu dar buvo valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, ar jau
juo nebuvo.
Jei
nužudoma dėl aiškiai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų (valdžios viršijimo,
piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pan. ), taip pat ne dėl nukentėjusiojo, o
dėl jo artimųjų teisėto tokių pareigų vykdymo, toks nužudymas negali būti
pripažintas padarytu ryšium su nukentėjusiojo vykdymu valstybinės ar pilietinės
pareigos.
Valstybinės
pareigos vykdymas – tai valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo vykdymas
pareigų, kurias reglamentuoja įstatymai, kiti teisės aktai, tarnybiniai
nuostatai ar pareiginės instrukcijos.
Pilietinės
pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuome-nės nario,
vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai
įpareigoja ar įgalina kiti teisės aktai, įstatymai (liudyti teisme, pranešti
teisėsaugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą,
ginti užpultą asmenį ir pan. ).
Kėsinimasis
į gyvybę, esant BK 64, 65 ar 2031 str. numatytoms aplinkybėms, gyvybės
atėmimo neapima, todėl juose minėtų pareigūnų nužudymo atveju veika
kvalifikuojama pagal BK 105 str. 10 punktą. Pasikėsinus į šių pareigūnų gyvybę,
taikomos tik specialios normos (BK 64, 65, 2031 str. ).
16.  
Kvalifikuojant tyčinį nužudymą pagal BK 105 str. 11 p. (padarytą itin
pavojingo recidyvisto) būtina, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu itin
pavojingu recidyvistu kaltininkas būtų pripažintas iki tyčinio nužudymo
padarymo.
17.  Kvalifikuojant tyčinį nužudymą pagal BK 105
str. 12 p. (padarytą asmens, anksčiau nusikaltusio tyčiniu nužudymu), būtina
nustatyti, kad tai padarė asmuo, anksčiau padaręs tyčinį nužudymą, numatytą BK
104 ar 105 straipsniuose. Kvalifika-cijai neturi reikšmės, buvo ar nebuvo
kaltininkas nuteistas už ankstesnį tyčinį nužudymą, taip pat rengimąsi ar
pasikėsinimą nužudyti, padarytus dalyvaujant juose bet kokios rūšies
bendrininku.
Jei
teistumas už ankstesnį nužudymą išnykęs ar panaikintas, arba iki nužudymo
momento suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnį nužudymą
senaties terminai, nužudymas negali būti kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 12
p.
Jei
kaltininkas nebuvo nuteistas už ankstesnį tyčinį nužudymą, ši jo nusikals-tama
veika kvalifikuojama atskirai, o vėlesni nužudymai – kartu su šia ar kitomis
sunkinančiomis aplinkybėmis.
Jei
asmuo nebuvo nuteistas už tyčinį nužudymą, padarytą užsienyje, tai jo
atsakomybės klausimas sprendžiamas vadovaujantis BK 6 str. nuostatomis.
Jei
tyčinį nužudymą padaro asmuo, kuris iki to buvo ne Lietuvos Respublikos teismų
nuosprendžiais pripažintas itin pavojingu recidyvistu ar nuteistas už tyčinį
nužudymą, ar tyčinį nužudymą, padarytą esant analogiškoms BK 105 str.
kvalifikuojančioms aplinkybėms, tai šie teistumai gali būti pripažįstami
kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, esant įsiteisėjusiems dėl to nuosprendžiams
ir tik tų valsty-bių teismų, su kuriomis sudarytoje teisinės pagalbos sutartyje
toks pripažinimas numatytas arba kurių atžvilgiu galioja 1970 m. Europos
konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo. Šis klausimas
išsprendžiamas teismo ar tei-sėjo nutartimi.
Tokiomis
nuostatomis vadovaujantis sprendžiami bausmės atlikimo vietos, neatliktos, kitų
valstybių nuosprendžiais paskirtos bausmės prijungimo klausimai. Teistumo pagal
kitų valstybių nuosprendžius išnykimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tos
valstybės įstatymais, kurie yra palankesni nuteistajam.
18.  
Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 13 p. (mažamečio
asmens ar bejėgiškos būklės asmens), kai nužudomas asmuo, nesulaukęs 14 metų
amžiaus, arba asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių ypatybių (amžiaus, ligos,
invali-dumo, stipraus girtumo ar kitokio apsvaigimo, psichinės veikos sutrikimo
ir pan. ) negali veiksmingai pasipriešinti kaltininko vartojamam smurtui.
Nužudymas
kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei nustatyta, kad kaltininkas žino-jo ar
pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo žinoti, kad nukentėjusysis dar neturi
14 metų ar kad jis yra bejėgiškos būsenos.
19.  
Tyčinis nužudymas, padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas,
paprastai kvalifikuojamas tik pagal BK 104 str. ir 141 str. Jis gali būti
kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 12 p. , jei padarytas asmens anksčiau
nusikaltusio tyčiniu nužudymu, numa-tytu BK 104 ar 105 straipsniuose.
20.  
Kaltinimo pakeitimas teisme asmeniui, atiduotam teismui pagal BK 105
str. vieną ar kelis punktus, pakeičiant vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę
kita, galimas laikantis BPK 280 str. nustatytos tvarkos ir pagrindų.
Inkriminavimas
teisiamajam, kaltinamam pagal BK 105 str. vieną ir kelis punk-tus, papildomai
vienos ar kelių sunkinančių aplinkybių, nurodytų BK 105 str. , yra kaltinimo
pakeitimas sunkesniu.
Kaltinamo
pagal BK 104 str. asmens veika teisme negali būti perkvalifikuota į BK 105 str.
bet kurį punktą, negrąžinus baudžiamosios bylos tardymui papildyti, nes tai yra
pagrindas pakeisti kaltinimui iš esmės skirtingu pagal faktines aplinkybes nuo
kaltinimo, esančio kaltinamojoje išvadoje (BPK 255 str. 3 p. ).
21.  Tyčinio nužudymo motinos savo kūdikio subjektu
gali būti tik naujagimio motina. Kitų šio nusikaltimo bendrininkų veiksmai
kvalifikuojami kaip tyčinis nužudymas pagal 105 str.
Aplinkybės,
sunkinančios tyčinį nužudymą, motinos padarytos veikos kvali-fikavimui reikšmės
neturi.
Tačiau
jei pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad sumanymas nužudyti naujagimį motinai
kilo iš anksto, dar iki gimdymo, tada ir motinos veika kvalifikuojama pagal BK
105 str. 13 punktą (atsižvelgiant į tai, kad naujagimis yra bejėgiškos būklės
asmuo).
22.  Tyčinis nužudymas staiga didžiai susijaudinus
yra tada, kai nukentėjusia-jam atimama gyvybė kaltininkui esant fizologinio
afekto būsenoje. Ši būsena teismo vertinama pagal faktines bylos aplinkybes, o
esant reikalui gali būti skiriama psichologinė, psichologinė–psichiatrinė ar
kitokia ekspertizė.
Pagal
įstatymo prasmę nužudymas pripažįstamas padarytas staiga didžiai susijaudinus
tada, kai nustatoma, kad nukentėjusiojo nužudymas sekė tuoj po jo padaryto
priešingo įstatymams smurto ar sunkaus įžeidimo kaltininko arba kitų asmenų.
Priešingas įstatymams smurtas gali pasireikšti kėsinimusi į kaltininko ar kito
asmens gyvybę ar sveikatą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu,
kankinimu, laisvės atėmimu ir pan. , taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu
pavartoti fizinį smur-tą, tyčiojimusi ir pan. Priešingu įstatymams smurtu
laikytini bet kokie tokio pobūdžio veiksmai, kurie padaryti nesant būtinosios
ginties, būtinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo
aplinkybių.
Įžeidimas
gali būti pripažintas sunkiu, atsižvelgiant į tai, kiek jis iš esmės
prieš-tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą
ir kaip tai skaudžiai paveikia kaltininką. Įžeidimas gali būti išreikštas
žodžiais ar veiksmais.
Staigaus
didelio susijaudinimo būsena gali būti sukelta ir nevienkartinių smur-to
veiksmų ar įžeidinėjimų, besitęsusių tam tikrą laiką iki nužudymo, jei
nužudymas sekė iškart po paskutinio smurto ar įžeidimo veiksmo. Jei iki
nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors
pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas negali būti kvalifikuojamas kaip
padarytas staiga didžiai susijau-dinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus
didelio susijaudinimo būsena jam jau buvo praėjusi.
Tyčinis
nužudymas staiga didžiai susijaudinus, padarytas net ir esant sunki-nančioms
atsakomybę BK 105 str. numatytoms aplinkybėms, kvalifikuojamas pagal BK 107
straipsnį.
23.  Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą dėl
neatsargumo pagal BK 109 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar
nusikalstamam nerūpestingumui. Kvalifikuojant veiką pagal BK 109 str. , teismai
turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį tam, kad būtų išvengta objektyvaus
pakaltinimo.
Nužudymas
dėl neatsargumo yra padarytas esant nusikalstamam pasitikėjimui, jei
kaltininkas numatė, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau
lengvabū-diškai tikėjosi kito žmogaus mirties išvengti.
Esant
nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas supranta, kad veikia rizikin-gai kito
žmogaus gyvybės atžvilgiu, tačiau tikisi baudžiamajame įstatyme numatytų
pasekmių išvengti. Kaltininko tikėjimas turi būti paremtas apskaičiavimais,
kurie, jo manymu, turi užkirsti kelią kito žmogaus gyvybės atėmimui.
Apskaičiavimai turi turėti objektyvų pobūdį. Tikėjimas sėkme, pranašystėmis,
kitomis aplinkybėmis, kurios neturi objektyvaus pagrindo ir iš principo negali
užkirsti kelio žalingoms pasekmėms atsirasti, nelaikomos tikėjimu kaip
nusikaltimo pasitikėjimo kaltės elementu.
Teismai
turi nustatyti ar kaltininko pasitikėjimas buvo lengvabūdiškas. Tuo tikslu
teismai turi įvertinti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaltininkas. Pasitikėjimas
laikomas lengvabūdišku, jei teismas prieina prie išvados, kad kaltininkas
netinkamai įvertino (ar pervertino) tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi
darydamas veiką, ir tos aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio
žalingoms pasekmėms.
Nužudymas
dėl neatsargumo yra padarytas esant nusikalstamam nerūpes-tingumui, jei
kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau
turėjo ir galėjo tai numatyti.
Esant
nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad daryda-mas veiką,
kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.
Veikos
kvalifikavimui pagal BK 109 str. teismai turi nustatyti, kad kaltininkas turėjo
ir galėjo numatyti savo veikos pasekmes – kito žmogaus mirtį.
Turėjimas
numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris
nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia
pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės
veik-los, gyvenimiško patyrimo ir pan.
Galėjimas
numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris
nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje
suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą,
kaip jo veikos pasekmę.
Jei
asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei,
nenumatė šių pasekmių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti, tokia veika laikoma
įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių
pasekmių.
Jei
teismas pripažins, kad asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus
gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau
suprato savo veikos pavojingumą kito žmogaus sveikatai, numatė, kad dėl jo
veikos gali būti sužalota kito žmogaus sveikata, veika kvalifikuojama pagal
nusikaltimų sveikatai BK 111 ar 112 str. ir 109 str. sutaptį, jei dėl žmogaus
gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė.
Nužudymas
dėl sąmoningo nesilaikymo atsargumo taisyklių yra padaromas dėl nusikalstamo
pasitikėjimo.
Nužudymas
dėl neatsargumo dviejų ar daugiau asmenų yra gyvybės atėmimas ne mažiau kaip
dviem žmonėms, padarytas viena veika.
24.   Skirdami bausmes nuteistiesiems už gyvybės
atėmimą, teismai turi atsi-žvelgti į tai, kad tyčinis nužudymas yra sunkus ir
labai pavojingas nusikaltimas, sukeliantis neatstatomas pasekmes, ir tuo
padaroma ypatinga žala visuomenei. T-ėl tyčinius nužudymus padariusiems
asmenims neturėtų būti skiriamos nepagrįstai švel-nios bausmės, neatsižvelgiant
į atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių pobūdį, asmenybę
charakterizuojančius duomenis.
Jei
byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 41 str. , arba
tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 105 str. punktus, teisiamajam
paprastai turėtų būti skiriama didesnė bausmė negu sankcijoje numatytas bausmės
vidurkis.
25.   BK
25 str. 1 dalyje nurodyti nepilnamečiams skiriamų bausmių ypatumai taikomi
asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų.
26.   BK
411
str. nuostatomis teismas privalo vadovautis ir taikyti jas visais atvejais, kai
nustato šioje normoje numatytas sąlygas (aplinkybes): visišką prisipažinimą,
nuoširdų gailėjimąsi, aktyvų padėjimą išaiškinti nusikaltimą, sunkinančių
atsakomybę aplinkybių nebuvimą.
Visiškas
prisipažinimas padarius nusikaltimą – tai esminių bylos aplinkybių
pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms apie įvykio
aplinkybes teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.
Taikydamas
BK 411 str. sąlygas, teismas gali skirti tik įstatymo sankcijoje numatytos
rūšies ir dydžio bausmę.
BK
411
str. taikymo klausimą teismas sprendžia nepriklausomai nuo to, ar yra pateiktas
BPK 1681 str. numatytas prokuroro prašymas. Esant byloje prokuroro prašy-mui,
teismas turi jį apsvarstyti ir nurodyti prašymo tenkinimo ar netenkinimo
motyvus.
27.  
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1991
m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 3 “Dėl teismų praktikos, taikant įstatymus,
nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nužudymus ir kūno sužalojimus”.
II.  
Aprobuoti teismų praktikos nužudymo bylose apibendrinimo apžvalgą ir ją
paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.


EINANTIS
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO PIRMININKO PAREIGAS                                                                           V.   GREIČIUS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO SEKRETORĖ                                                                                                 L.
ŽILIENĖ    



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.72348 sekundės -