TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO
NUTARIMAS Nr. 19
    
1998 m. gruodžio 22 d.

Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo
baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senatas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos teismų praktiką baudžiamosiose bylose,
išnagrinėtose 1997 metais, kuriose asmenys buvo kaltinami ar nuteisti už
padarytus nusikaltimus, numatytus BK 274 ir 275 straipsniuose, pažymi, kad
nagrinėjant šios kategorijos bylas teismams iškilo daug neaiškumų, buvo
neišvengta ir klaidų.
Teismams
kilo problemų nustatant nusikaltimų, numatytų BK 274 ir 275 straipsniuose,
sudėties požymius, atribojant šiuos nusikaltimus nuo panašios rūšies veikų,
tęstinius nusikaltimus - nuo padarytų pakartotinai, sprendžiant klausimą, ar
svetimo turto iššvaistymo sudėčiai yra būtinos kaltininko savanaudiškos
paskatos, taip pat ar gali šio nusikaltimo subjektas veikti ir netiesiogine
tyčia.
Nevienodai
suprantamas kaltininkui patikėto svetimo turto ir esančio kaltininko žinioje
svetimo turto bei turto pasisavinimo ir iššvaistymo sąvokų turinys.
Teismai
skirtingai nustato ir šių nusikaltimų kvalifikuojantį požymį - stambų mastą,
teisminio bylos nagrinėjimo metu pasikeitus MGL, bei šiomis veikomis užvaldyto
turto vertę, kuri yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip nusikaltimą ar
administracinės teisės pažeidimą.
Daromos
klaidos kvalifikuojant šiuos nusikaltimus pagal nusikaltimų sutaptį, kai
sukčiaujant, pasisavinant ar iššvaistant svetimą turtą suklastojami ir panaudojami
oficialūs dokumentai bei kai tokius nusikaltimus padaro valstybės pareigūnai ar
tarnautojai. Taip pat teismams kyla problemų kvalifikuojant veikas, susijusias
su netikrų pinigų ar vertybinių popierių paleidimu apyvarton, turto patikėjimu
laikinai apsaugai arba konkretiems veiksmams atlikti bei kaltininkui apgaule
išgaunant turtą iš asmenų, kurie dėl amžiaus, fizinių ar psichinių trūkumų
negali teisingai suvokti įvykio eigos (iš mažamečių vaikų, nusenusių, aklų,
psichiškai nesveikų ir kt. ).
Taip
pat problematiškas yra paskolų davėjų ir gavėjų veikų, kuriomis buvo padaryta
žala banko ir kitoms kredito įstaigoms iki 1995 m. sausio 1 d. , kvalifikavimas
ir šiais nusikaltimais padarytos materialinės žalos, kurios pagrindu
kvalifikuotina veika, nustatymas.
Sukčiavimas,
svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas paprastai yra susiję su
materialinės žalos padarymu nukentėjusiesiems, tačiau tiek tardymo įstaigos,
tiek teismai ne visada imasi priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Teismai
nepakankamai naudojasi jiems suteikta teise paskirti nuteistiesiems
įpareigojimą per nustatytą laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai
paskirtų pagrindinių bausmių vykdymas atidedamas, o žala nėra atlyginta.
Be
to, šių straipsnių sankcijose yra numatytos alternatyvios papildomos bausmės,
tačiau teismai jas, ypač atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam
tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, taiko gana retai, nors paprastai
nusikaltimai (BK 275 str. ) padaromi pasinaudojant darbinėmis ar tarnybinėmis
pareigomis. Ne visais atvejais teismai skiria ir papildomą bausmę - turto
konfiskavimą, nors, nuteisiant pagal BK 274 str. 3 d. ir 275 str. 3 d. , ji yra
privaloma.
Aukščiausiojo
Teismo senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1
d. 3 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Statuto 5 str. 1 d. 3 p. ,

nutarė:

Išaiškinti
teismams, kad:

1.  
Sukčiavimas, turto pasisavinimas arba iššvaistymas - tai nusikalstamos
veikos, kuriomis kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina,
iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį.
2.  Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas
svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant
panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį,
kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje
savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui many-dami, kad
šis turi teisę jį gauti.
3.  
Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio
žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant
neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar
teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į
turtą įgijimas piktnau-džiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.
4.  
Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas ar teisė į svetimą turtą.
Turtas
yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise.
Akcinės
bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra
svetimas. Akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus,
tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais.
Sukčiavimo
dalyku bankų ir kitų kredito įstaigų atliekamų operacijų srityje yra paskolų
piniginės lėšos ir turtinės prievolės, kurias kredito įstaiga privalo įvykdyti
pagal sutartį su klientu.
Teisės
į svetimą turtą įgijimas sukčiavimo būdu yra tada, kai kaltininkas apgau-le
įsigyja įvairius dokumentus (paveldėjimo teisės liudijimą, įgaliojimą ir pan. ),
kuriuose įtvirtinta teisė kaltininkui gauti svetimą turtą, juo naudotis ir
disponuoti, arba panai-kinta jo turtinė prievolė.
5.  Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas
baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra
turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar
disponuoti.
Sukčiavimas
įgyjant teisę į svetimą turtą laikomas baigtu, kai kaltininkas įsi-gyja
dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas
užvaldė tą turtą, ar ne.
6.   Kai
kaltininkas veiksmais, kurie atitinka apgaulės požymius, užvaldo turtą arba
įgyja teisę į turtą iš asmens, kuris dėl amžiaus, fizinių ar psichinių trūkumų,
nervinio sukrėtimo, girtumo, narkotinių medžiagų poveikio ir pan. negali teisingai
suprasti kaltininko veiksmų, o kaltininkas šias aplinkybes suvokia ir jomis
pasinau-doja, jo veika kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o kaip vagystė.
Kaltininkui
apgaulę panaudojus ne tiesiogiai užvaldant turtą, o tik sudarant galimybę
prieiti prie šio turto, jo veika taip pat kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas,
o, priklausomai nuo turto užvaldymo būdo, - kaip vagystė ar plėšimas.
Kai
kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus norėdamas įsidarbinti, o
įsidarbinęs atlieka darbą ir gauna atlyginimą, jo veikoje nėra sukčiavimo
sudėties. Ji kvalifikuotina pagal BK 207 str. atitinkamą dalį.
Priedų
prie atlyginimo gavimas pateikus suklastotus mokslinio laipsnio, darbo stažo ir
pan. dokumentus, kurie suteikia kaltininkui teisę juos gauti, taip pat išsinuo-moto
turto, prekių, paimtų konsig-cijos pagrindais, bei daiktų, įsigytų kreditan,
užvaldymas turint išankstinį tikslą pasisavinti kvalifikuotinas kaip
sukčiavimas.
7.  
Asmens, įsteigusio įmonę, kuri viešai skelbėsi priiminėjanti iš
gyventojų pinigus ir įsipareigojanti mokėti palūkanas, tačiau neturėjo tikslo
vykdyti ir nevykdė jokios realios veiklos, o buvo panaudota tik kaip apgaulės
priemonė pinigams gauti, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.
8.  Svetimo turto užvaldymas ar teisės į turtą
įgijimas panaudojus netikrus pinigus ar vertybinius popierius paprastai
kvalifikuojamas tik pagal BK 327 str.
Asmuo,
kuris, turėdamas tikslą apgauti konkretų asmenį ir taip užvaldyti tam asmeniui
nuosavybės teise priklausantį ar jam patikėtą konkretų turtą ar įgyti teisę į
tokį turtą, kaip atsiskaitymo priemonę panaudojo netikrus pinigus ar
vertybinius popierius ir tokiu būdu paleido juos apyvarton, atsako pagal BK 274
ir 327 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį.
Jeigu
kaltininkas, įteikdamas nukentėjusiajam aiškiai blogai pagamintus netikrus
pinigus ar vertybinius popierius, užvaldo turtą apgaulei panaudodamas
aplinkybes, apsunkinančias  perdavimo
momentu nukentėjusiajam suvokti apgaulę (tamsus paros laikas, laiko stoka ir
pan. ), jo veika kvalifikuotina tik kaip sukčiavimas.
Svetimo
turto užvaldymas kaltininkui pateikus suklastotą loterijos bilietą taip pat
kvalifikuojamas pagal BK 274 str. , papildomai nekvalifikuojant pagal BK 327
str. , nes loterijos bilietas nėra vertybinis popierius, kadangi jis neturi loteriją
organizavu-sios įmonės kreditinio įsipareigojimo išmokėti bilieto turėtojui
nominalią jo vertę, o tik suteikia teisę dalyvauti lošime.
9.  
Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo
žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu.  
Turto
iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą
neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.
Kaltininkui
patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo,
kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam
laikui.
10.  
P-ikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių
pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu
kalti-ninkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus.
Esantis
kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų
turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio
turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų
vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys
materialiai atsakingi už tą turtą.
Jeigu
svetimą turtą pasisavina arba iššvaisto asmuo, turintis priėjimą prie turto
ryšium su savo darbo pareigų atlikimu, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas
ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Kaip vagystė
kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti
turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan. ) ar atlikti su juo tik technines
operacijas (pasaugoti, panešti ir pan. ) ir neteisėtai jį pasisavina.
11.  
Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir
turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar
kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo
(padovanojimas, pardavimas ir pan. ) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Iššvaistymas
laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo
trečiajam asmeniui momento.
12.   Sukčiavimas
bei patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto pasisa-vinimas yra
padaromi tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, o iššvaistymas galimas ir
esant netiesioginei tyčiai.
13.  Nusikaltimai, numatyti BK 274 ir 275
straipsniuose, laikomi padaryti pakar-totinai, jeigu asmuo jau buvo padaręs bet
kurį iš BK 280 str. 2 d. išvardintų nusikaltimų, nepriklausomai nuo to, ar jis
buvo nuteistas už juos, ar ne, jeigu teistumas už šiuos nusikaltimus neišnykęs
ar nepanaikintas ir jeigu nėra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
senaties terminai.
Kai
asmuo kelis kartus padaro veiksmus, numatytus BK 274 str. arba atitinka-mai 275
str. , jie vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jeigu kaltininko veikoje
yra vieninga tyčia.
Jeigu
asmuo padarė kelis nusikaltimus, numatytus BK 274 ar 275 straipsniuose, ir
anksčiau nebuvo nuteistas už veikas, nurodytas BK 280 str. 2 d. , pirmas
nusikalti-mas kvalifikuojamas atskirai, o paskesnieji - pagal šių straipsnių
antrosios dalies pakartotinumo požymį, išskyrus tuos atvejus, kai padarytos
veikos sudaro minėtų straipsnių trečiosiose dalyse numatytą kvalifikuojantį
požymį.
Kai
asmens veikoje yra keli kvalifikuojantys požymiai, numatyti skirtingose BK 274
ar 275 straipsnių dalyse, teismas veiką kvalifikuoja pagal sunkiausią kvalifikuojantį
požymį. Kvalifikuojantys požymiai, pagal kuriuos veika nebuvo kvalifikuota,
turi būti nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant nusikalstamos
veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes. Be to, kvalifikuojantys požy-miai,
pagal kuriuos veika nebuvo kvalifikuota, pripažįstami atsakomybę
sunkinan-čiomis aplinkybėmis, jei jos numatytos BK 41 straipsnyje, arba į juos
teismas atsižvelgia vien tik skirdamas bausmę.
14.  
Sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas, padaryti grupės
iš anksto susitarusių asmenų, kvalifikuojami be nuorodos į BK 18 str. , kai du
ar dau-giau asmenų iki šių nusikaltimų objektyviosios pusės požymių padarymo
pradžios susitarė jį kartu padaryti ir kiekvienas bendrininkas betarpiškai
padarė bent dalį BK 274 ar 275 straipsnių dispozicijose numatytos veikos.
Tais
atvejais, kai svetimo turto pasisavinimą arba iššvaistymą grupėje iš anksto
susitarusių asmenų padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo
jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 18 str.
Jeigu
asmuo organizavo, kurstė ar padėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 274 ar 275
straipsniuose vienam vykdytojui, jo veika kvalifikuojama atitinkamai pagal BK
18 str. 4, 5 ar 6 dalis ir BK 274 ar 275 straipsnių pirmąją dalį, jeigu nėra kitų
šiuos nusikaltimus kvalifikuojančių požymių.
Jeigu
asmuo organizavo, kurstė ar padėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 274 ar 275
straipsniuose dviem ar daugiau vykdytojų, jo veika kvalifikuojama pagal BK 18
str. 4, 5 ar 6 dalis ir BK 274 ar 275 straipsnių antrąją dalį kaip
organizavimas, kurstymas ar padėjimas padaryti sukčiavimą ar svetimo turto
pasisavinimą arba iššvaistymą grupėje iš anksto susitarusių asmenų, jei nėra
šių straipsnių trečiojoje dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio.
15.  
Sukčiavimas, padarytas sudarant žinomai neteisingą kompiuterinę
prog-ramą, įrašant į kompiuterio atmintį klaidingus duomenis, taip pat kitaip
paveikiant kompiuterinę informaciją ar jos apdorojimą , bus tada, jei
kaltininko veikoje bus nustatytas bent vienas iš trijų nurodytų požymių.
16.  
Atribojant sukčiavimą, patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo
turto pasisavinimą arba iššvaistymą, numatytus BK 274 ir 275 straipsnių
pirmosiose dalyse, nuo smulkaus svetimo turto pagrobimo sukčiavimo, pasisavinimo
arba iššvaistymo būdais, vadovaujamasi nuostatomis, numatytomis ATPK 50 str. , o
minėtas veikas (BK 274 ir 275 str. 1 d. ) atribojant nuo BK 274 ir 275 str. 3
dalies, atsižvelgiama tiktai į tiesiogiai užvaldyto, pasisavinto ar iššvaistyto
turto vertę, atitinkančią BK 280 str. 1 d. nustatytą dydį, atsižvelgiant į MGL,
nustatytą nusikaltimo padarymo metu.
Jei
apgaulės, patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto pasisavinimo
arba iššvaistymo būdu kaltininkas siekė užvaldyti bei iššvaistyti svetimą turtą
stambiu mastu, tačiau dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, užvaldė,
pasisavino arba iššvaistė mažesnės vertės turtą, jo veika kvalifikuotina kaip
pasikėsinimas sukčiauti, pasisavinti ar iššvaistyti turtą stambiu mastu.
17.  
Jeigu kaltininkas, suklastojęs oficialų dokumentą ir jį panaudojęs ar
tokį dokumentą tik panaudojęs, pasisavina arba iššvaisto svetimą turtą, jo
veika kvali-fikuojama pagal nusikaltimų sutaptį - BK 207 ir 275 straipsnius.
Suklastotų
oficialių dokumentų panaudojimas sukčiaujant iš sutapties pagal BK 207 str.
nekvalifikuotinas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui
užvaldyti.
Tačiau
jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip
apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą, jo veika
kvalifikuotina iš sutapties ir pagal BK 207 str.
Kai
valstybės pareigūnas ar tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro
nusikaltimus, numatytus BK 274 ar 275 straipsniuose, jo veika kvalifikuojama
pagal nusikaltimų sutaptį - BK 285 str. ir atitinkamai BK 274 ar 275 str.
18.   Jei
banko  ar kitos kredito įstaigos
darbuotojas, turėjęs įgalinimus teikti paskolas, jas išduodamas sąmoningai
nesilaikė paskolų išdavimo metu galiojusių įstatymų ar kitų teisės aktų,
reglamentuojančių jų išdavimą, dėl ko paskolos nebuvo sugrąžintos, jo padaryta
veika kvalifikuojama atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal BK 275, 321, 3211 ar 3261  straipsnius. Jei veika padaryta iki šių
straipsnių įsigaliojimo, ji kvalifikuojama pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusius
įstatymus, vadovau-jantis BK 7 straipsnio nuostatomis.
Jeigu
paskolos gavėjas bankui ar kitai kredito įstaigai pateikė tikrovės
neati-tinkančius faktus arba juos nutylėjo, nors privalėjo apie juos pranešti,
ir imdamas paskolą jau turėjo tikslą jos negrąžinti, paskolos gavėjo veiksmai
kvalifikuotini kaip sukčiavimas.
Paskolos
gavėjo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jeigu teisėtai gauta
paskola negrąžinama dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklaususių
nuo jo valios, neturėjus išankstinio tikslo paskolos negrąžinti.
Kaltininko
veika apgaule gaunant banko ar kitos kredito įstaigos paskolą, nesant paskolos
gavimo metu tyčios ją neatlygintinai užvaldyti, o turint tikslą panaudoti ją
verslui ar kitam panašiam tikslui, nesudaro sukčiavimo sudėties, o
kvalifikuojama pagal BK 3291 str.
19.   Teismai,
nagrinėdami baudžiamąsias bylas, kuriose banko ar kitų kredito įstaigų
darbuotojai kaltinami pagal BK 274, 275 straipsnius, turi vadovautis ir
Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymu (1992 07 07, Nr.
I-2718), Komerci-nių bankų įstatymu (1994 12 21, Nr. I-720), bankų valdybų
nutarimais patvirtintomis kreditų teikimo taisyklėmis bei kitais nusikalstamos
veikos padarymo metu galiojusiais įstatymais ir norminiais aktais, reguliuojančiais
paskolų išdavimą bei jų grąžinimą.
20.  
Kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui įmonei, įstaigai
ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 274 ir 275
straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu
padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai
ir kt. ) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami.
Šių
kategorijų baudžiamosiose bylose civiliniais ieškovais pripažįstami fiziniai
asmenys, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuriems tiesiogiai nusikalstamais
veiks-mais padaroma materialinė žala.
21.  
Sukčiavimo, kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto
pasisa-vinimo arba iššvaistymo bylose, kai materialinė žala padaroma įmonėms,
viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau – įmonėms), kurios
įregistruotos Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka ir kurioms gali būti taikomas
Įmonių bankroto įstatymas, civiliniais ieškovais pripažįstamos šios įmonės iki
jas įmonių rejestro tvarkytojas išregistruoja likvidavus dėl bankroto.
Nebaigus
parengtinio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo iki įmonės išregistra-vimo
likvidavus ją dėl bankroto, civilinių ieškovų teisės šiose bylose pereina
likviduotų įmonių kreditoriams, akcininkams ar kitiems asmenims, kuriems buvo
padaryta ir neatlyginta materialinė žala.
22.  
Įmonių, kurios nors ir buvo įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka,
tačiau neturėjo tikslo ir nevykdė jokios realios veiklos, o įmonės tariamą
veiklą panaudojo tik kaip apgaulės priemonę pinigams išgauti, baudžiamosiose
bylose dėl sukčiavimo civiliniais ieškovais gali būti tik fiziniai ar
juridiniai asmenys, kuriems tiesiogiai šiuo nusikaltimu buvo padaryta
materialinė žala.
23.  
Įmonę, kuriai padaryta materialinė žala dėl sukčiavimo, kaltininkui pati-kėto
ar esančio jo žinioje turto pasisavinimo arba iššvaistymo, restruktūrizavus,
reorganizavus, sanavus arba sudarius taikos sutartį, civiliniu ieškovu
baudžiamosiose bylose pripažįstama ta įmonė, kuriai šiais nusikaltimais buvo
padaryta materialinė žala.
24.   Teisėjas,
atiduodamas kaltinamąjį teismui, privalo kreipti dėmesį į priemo-nes, kurių
ėmėsi parengtinio tyrimo įstaigos civiliniam ieškiniui užtikrinti. Nustatęs,
kad parengtinio tyrimo įstaigos šių priemonių nesiėmė, o teismas tokių
priemonių imtis negali, teisėjas turi įpareigoti tai padaryti tardytoją.
Teismas
nuosprendyje privalo nurodyti įrodymus ir motyvus, kuriais remiantis civilinis
ieškinys patenkintas ar atmestas.
25.  
Asmenims, padariusiems nusikaltimus, numatytus BK 274 str. ir 275 str. ,
teismai turi efektyviau panaudoti papildomų bausmių skyrimą, o atidedant
pagrindinės bausmės vykdymą - įpareigoti per nustatytą laiką atlyginti padarytą
žalą.
Kai
įstatymo sankcija greta pagrindinės bausmės numato papildomas alternatyvias
bausmes, kurių skyrimas nėra privalomas, ir teismas nusprendžia jų neskirti,
apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie papildomų bausmių
neskyrimą nenurodoma.

EINANTIS 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO PIRMININKO PAREIGAS                                                                            V.   GREIČIUS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO
SEKRETORĖ                                                                                                  L.   ŽILIENĖ


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt