|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 1999 m. kovo 5 d. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl BPK 255, 256, 378 straipsnių taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius konsultuoja: klausimas. Lietuvos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarime dėl BPK 255 str. 4 ir 5 dalių, 256 str. 4 dalies ir 260 str. 4 dalies atitikimo Konstitucijai, aptariant BPK 255 str. 4 ir 5 dalių normas, nurodyta, kad šios normos teismo nurody-mus tardymo ir kvotos organams sieja su pripažinimu, kad parengtinis tyrimas iš esmės nepilnas. Kartu Konstitucinis Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 378 str. 8 dalies normoje nurodytas apeliacinės instancijos teismo pavedimas įpareigoti tardytoją ar kvotos organą atlikti reikiamus tardymo veiksmus siejamas ne su iš esmės nepilnu parengtiniu tyrimu, bet su jo metu nenustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šias Konstitucinio Teismo nuostatas, prašome suteikti konsul-tacijas šiais klausimais: Ar atsižvelgiant į tokias Konstitucinio Teismo nuostatas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, galima remiantis BPK 378 str. 7 dalimi (8 dalis nutarime nurodyta klaidingai), pavesti tyrimo organams atlikti atskirus tyrimo veiksmus? Ar tokie pavedimai neprieštarautų kitoms Konstitucinio Teismo nuostatoms, aiškinančioms, kad pavedimai tyrimo organams reiškia ėmimąsi spręsti kaltinimui keliamus uždavinius, sudarymą prielaidų perduoti teismui nagrinėti neparengtas baudžiamąsias bylas, kad tokiais atvejais įpareigojant ne prokurorą, o tardytoją ar kvotos organą teismas imasi prokuroro funkcijų ir kt. ? konsultacija. Lietuvos Konstitucinis Teismas minėto nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra pasakęs, kad BPK 378 str. 7 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl ši norma taikytina. klausimas. K-ius procesinius veiksmus turi atlikti teismas, teisminio nagri-nėjimo metu nustatęs, kad parengtinis tyrimas atliktas nepilnai ar kitaip netinkamai, kai faktiškai nėra įstatyminio pagrindo grąžinti bylą tyrimui papildyti, o teisme atlikti parengtinio tyrimo metu neatliktų (blogai atliktų) tyrimo veiksmų galimybių nėra? Ar tokiais atvejais remiantis BPK 255 str. 1 d. 1 p. galima grąžinti baudžia-mąją bylą tyrimui papildyti, laikant, kad atliekant parengtinį tyrimą iš esmės pažeistas BPK 18 str. , įpareigojantis tyrimo organams visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes? konsultacija. Nustatęs, kad parengtinis tyrimas atliktas nepilnai ir tuo buvo pažeistas BPK 18 str. , teismas pagal BPK 255 str. 1 d. 1 p. negali baudžiamąją bylą grąžinti tyrimui papildyti. Pažymėtina, kad iki 1993 m. liepos 2 d. BPK 255 str. buvo nuostata, leidžianti šiuo pagrindu bylą grąžinti tyrimui papildyti, tačiau 1993 m. birželio 10 d. įstatymu Nr. I–180 ši nuostata buvo pašalinta. Šiuo atveju teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes ir įvertinęs visus įrodymus priima vieną iš sprendimų, nurodytų BPK 339 str. klausimas. Ar nepranešimas nukentėjusiajam apie pirmosios instancijos teis-mo posėdžio laiką ir vietą (kai byla nagrinėjama iš esmės) yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas? Jeigu tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, ar jį nustatęs apeliacinės instancijos teismas nuosprendį gali palikti galioti, jei nėra skundo dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir nukentėjusiojo skundo? Ar nepranešimas nukentėjusiajam apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą, dėl ko teisme nukentėjusysis neapklausiamas ir betarpiškai neištiriami jo parodymai, gali būti siejamas tik su nukentėjusiojo teisių suvaržymu, ar šis proceso pažeidimas liečia ir teisiamojo interesus? konsultacija. Jeigu nukentėjusiajam nepranešta apie teisiamojo posėdžio laiką ir vietą ir jis dėl to nedalyvavo teisiamajame posėdyje, šis pažeidimas bus esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vadovaujantis BPK 382 str. 1 d. bus nustatyta, kad nukentėjusiojo nedalyvavimas teisme paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą. Nukentėjusiojo nedalyvavimo teisme reikšmę reikia įvertinti atsižvelgiant ne tik į nukentėjusiojo teisių suvaržymą, bet ir į galimybę nesant nukentėjusiojo pilnutinai išaiškinti visas bylos aplinkybes, taip pat ir tas, kurios liečia teisiamojo interesus. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nepranešimas nukentėjusiajam apie teismo posėdžio vietą ir laiką, dėl ko jis negalėjo dalyvauti teis-me, yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, šiuo atveju, vadovaujantis BPK 374 str. 4 d. ir 391 str. , nuosprendis turi būti panaikintas, jeigu dėl šio pažeidimo ir nėra paduotas apeliacinis skundas. klausimas. Ar apeliacinėje instancijoje nustačius, kad parengtinio tyrimo metu ar priimant nuosprendį buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dar turi būti nagrinėjami ir svarstomi nuosprendyje išdėstyti nusikals-tamų veiksmų kvalifikavimo, bausmės ir kiti klausimai, apeliacinių skundų motyvai ir kt. , kai žinoma, kad išvados dėl šių klausimų buvo padarytos pažeidžiant proceso normas ir yra neteisėtos? konsultacija. Sprendžiant klausimą, ar reikia nagrinėti kitus apeliaciniame skunde nurodytus nuosprendžio apskundimo pagrindus, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, būtina atsižvelgti į tokio pažeidimo pobūdį. Jeigu proceso įstatymo pažeidimu buvo suvaržytos proceso dalyvių teisės, tačiau tai nesukliudė visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, tai esant tokiam pažeidimui, apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti pasisakyta dėl kitų apeliaciniame skunde iškeltų klausimų. Jeigu esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas sukliudė visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, dėl tokio pažeidimo teismo nuosprendis tampa išvis nepagrįstas, todėl nėra prasmės apeliacinės instancijos teismui pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo klausimų. klausimas. Kurių baudžiamojo proceso įstatymų turi būti laikomasi nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, jeigu parengtinio tyrimo metu bylą nagrinėjant teisme ir priimant nuosprendį galiojo vieni, o bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje jau galiojo pakeisti, tuos pačius klausimus reguliuojantys, įstatymai? konsultacija. Atsakymas į šį klausimą duotas BPK 19 str. 1 dalyje. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. G-us Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |