Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5219: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO
NUTARIMAS Nr. 23

1999 m. gruodžio 23 d.

Dėl teismų praktikos taikant
bendruosius bausmių skyrimo pradmenis
                                   
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs
Lietuvos Respublikos teismų praktiką taikant bendruosius bausmių skyrimo
pradmenis, pažymi, kad teismai aps­kri­­­­­­­­tai laikėsi BK 39
straipsnyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų ir nusikaltusiems
asmenims skyrė teisingas bei individualizuotas bausmes, atsižvelgdami į
padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir į
bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę.
Tačiau teismai, nagrinėdami šių kategorijų bylas, yra
padarę klaidų, taikydami Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Teismai
ne visada išsamiai ištyrė bei įvertino svarbias bylos aplinkybes apie padaryto
nusikaltimo pobūdį ir jo pavo­jingumą, nepakankamą dėmesį skyrė nusikalstamos
veikos ir asmenybės individua­­lizavimui, todėl pasitaikė nuosprendžių, kuriais
asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo baus­mėmis neapsvarsčius galimybės, ar
bausmės tikslai nebus pasiekti be laisvės atėmimo, arba priešingai – turintiems
neišnykusį teistumą ir linkusiems nusikalsti buvo skiriamos sankcijos numatytos
minimalios bausmės.
Duomenų analizė rodo, kad teismai ne visuomet išsamiai
sprendžia klausimus dėl atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių
buvimo arba šių aplinkybių analizė neįtikinamai pagrindžia paskirtos bausmės
teisingumą.
Padaugėjo baudžiamųjų bylų, kuriose ikiteisminio tyrimo
metu nesurenkama pakankamai duomenų apie kaltinamojo asmenybę. Teismai
nepakankamai reiklūs ikiteisminio bylos tyrimo kokybei, todėl pasitaiko atvejų,
kai šiais įrodymais byla nepapildoma ir, pažeidžiant bendruosius bausmės
skyrimo pradmenis, neišsamiai įvertinama teisiamojo asmenybė.
Spręsdami švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės
paskyrimą, teismai pagrįstai išskiria žalos atlyginimo nukentėjusiajam svarbą
bei atsakomybę lengvinan­čias aplinkybes, tačiau atskirais atvejais nesilaiko
įstatymo reikalavimo nustatyti dar bent vieną iš BK 45 str. 2 dalies 1–4
punktuose nurodytų sąlygų.
Nevienodai suprantamos nusikaltimu padarytos žalos ir
civilinio ieškinio sąvo­kos, todėl daromos klaidos vertinant, ar teisiamasis
yra atlyginęs žalą, kai yra gali­­my­­bė jam skirti švelnesnę negu įstatymo
numatyta bausmę ar atidėti jos vykdymą arba žalos atlyginimą laikyti atsakomybę
lengvinančia aplinkybe.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas
suvienodinti įstatymų taikymo praktiką ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
teismų įstatymo 20 str. 1 d. 3 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5
str. 1 d. 3 p. ,

nutarė:

I.
Išaiškinti teismams, kad:
1.
Jie privalo laikytis bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų, numatytų BK 39 str. ,
įpareigojančių teismą skirti bausmes baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose.
Teismai gali skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę tik
esant BK 45 str. numatytiems pagrindams. Be to, skirdami bausmes teismai turi
tiksliai lai­ky­­tis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų (skirdami
turto konfiskavimą, atėmi­mą teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam
tikra veikla, parinkdami baudos dydį ir pan. ).
2.
Skirdami bausmę teismai, vadovaudamiesi teisine sąmone, turi atsižvelgti į
padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir į
bylos aplinkybes, lengvinančias ar sunkinančias kaltininko atsakomybę.
Vadovaudamasis teisine sąmone teismas turi tinkamai
pritaikyti įstatymą konk­rečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų
teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai.
3.
V-indamas konkretaus nusikaltimo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo
ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą.
4.
V-indamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į
kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą,
panaudotus įrankius ar priemones nusikaltimui padaryti, padarytos žalos dydį ir
mastą, bendri­ninkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.
5.
Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
V-indamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės
požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi.
Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo
padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į
girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė
orientacija, požiūris
į darbą, asmens charakteristika ir pan. ), nusikaltimo padarymo metu
(nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių
sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo
padarymo (atvykimas ir prisipa­žinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti
nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan. ). Įvertindamas
kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkda­mas bausmės rūšį ir dydį, teismas
turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl
kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplin­ky­bėms, ar kaltininko
antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusi­kalstamo poelgio
ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio
elgesio pasekmė.
Skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti ir į kitus
asmenybę charakteri­zuojančius požymius: į amžių, lytį, šeimyninę padėtį,
išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Tačiau remdamasis šiais požymiais teismas
negali griežtinti bausmės.
Kadangi aplinkybės, turinčios įtakos asmens atsakomybei,
yra įrodinėtinos baudžiamojoje byloje (BPK 71 str. 3 p. ), teismai turi
reikalauti, kad parengtinio tyrimo institucijos surinktų duomenis apie
kaltininko asmenybę. Rinkdamas duomenis apie kaltininko asmenybę ir juos
vertindamas, teismas turi atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį, nes
priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio tą patį kaltininką
charakterizuojanti aplinkybė gali turėti skirtingą reikšmę asmenybės
pavojingumui ir bausmės skyrimui (pvz. , ta aplinkybė, kad asmuo anksčiau yra
padaręs nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, turi didelę reikšmę
vertinant kaltininko pavojin­gumą nužudymo ar vagystės byloje, tačiau ji gali
neturėti teisinės reikšmės nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas ar
eismo saugumo taisyklių pažeidimo byloje). Teismai turi siekti, kad asmenims,
pirmą kartą padariusiems nesunkų nusikal­­­­­­­­­timą, nebūtų skiriama laisvės
atėmimo bausmė, jei kaltininko pavojingumas nėra didelis ir bausmės tikslai
gali būti pasiekti neatėmus laisvės ir neizoliavus jo nuo visuomenės.
6.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš
bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo
pagrinduose. Kai yra vien atsakomybę lengvinančios ar vien ją sunkinančios
aplinky­bės, teismas, atsižvelgdamas į jas, bausmę griežtina ar švelnina. Jeigu
nustatomos ir vienos, ir kitos aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į
nusikaltimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kurios iš jų nulemia
bausmės dydį.
Teismas gali pripažinti bet kurią BK 40 str. išvardytą
aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tada, kai ji nebuvo nurodyta kaltinamojoje
išvadoje. Kaltinamojoje išvadoje nenurodytą aplinkybę teismas gali pripažinti
atsakomybę sunkinančia tik tada, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji yra
nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti (asmuo, anksčiau
padaręs nusikaltimą, nusikaltimo padary­mas organizuotoje grupėje ir pan. ). Tuo
atveju, kai faktai, patvirtinantys atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą,
išaiškėjo tik teisme, teismas negali savo iniciatyva šios aplinkybės pripažinti
atsakomybę sunkinančia.
7.
Jeigu teismas nustato, kad kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikal­timą,
nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir byloje nėra
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai vadovaudamasis BK 411 straipsniu privalo
paskirti jam bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytas bausmės
vidurkis, arba kitą tik sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės
atėmimu. Bausmės vidurkis nepilnamečiams skaičiuojamas atsižvelgiant į BK 25
str. 1 d. nuostatą.
Teismas gali paskirti švelnesnę nei įstatymas numato
bausmę tik esant BK 45 str. pagrindams.
8.
Kelio užkirtimas žalingoms nusikaltimo pasekmėms atsirasti teismo pripa­žįstamas
tada, kai kaltininkas savo aktyviais veiksmais siekia, kad galimos nusikaltimo
pasekmės neatsirastų arba nepadidėtų. Esant šioms aplinkybėms, būtina
įvertinti, ar kaltininko veikoje nėra savanoriško atsisakymo baigti
nusikaltimą.
9.
S-iškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįsta­mas
atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo
valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo,
o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Žala yra turtinės, fizinės ar moralinės nusikaltimo
pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos.
Nuostoliai yra žala ir kitos nusikaltimo sąlygotos
turtinės pasekmės (ligonių kasos išlaidos nukentėjusiajam gydyti, socialinio
draudimo išlaidos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo, būtinas pagerintas
maitinimas, nekompensuojamų ir iš dalies kompen­suojamų vaistų pirkimas ir
pan. ).
Kai vienas ar keli kaltininkai atlygina grupės asmenų
padarytą žalą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik žalą
atlyginusiems asmenims.
Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti
atsakomybę lengvi­nančia aplinkybe ir tuos atvejus, kai kaltininkas atlygino
tik dalį nuostolių ar pašalino dalį žalos arba žalą atlygino kiti
asmenys (BK 40 str. 2 d. ).
10.
Nusikaltimo padarymas dėl susidariusių sunkių asmeninių ar šeimyninių
aplinkybių yra tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis
nedarbas, turto praradimas, kaltininko ar jo šeimos nario liga, netinkamas
artimojo elgesys ir pan. ) turi tiesioginės įtakos tokiam elgesiui. Jeigu ši ar
kita aplinkybė kilo dėl paties kaltininko veiksmų, tai jos pripažinti
atsakomybę lengvinančia negalima.
11.
Nusikaltimo padarymas grasinimo įtakoje yra tada, kai kitas asmuo kaltininką
baugina prieš jį ar jo artimuosius pavartoti neteisėtus veiksmus: nužudyti,
padaryti kūno sužalojimą, sunaikinti ar paimti turtą ir pan. , esant pakankamam
pagrindui, kad grasinimas bus įvykdytas.
Nusikaltimo padarymas prievartos įtakoje yra tada, kai
kitas asmuo, siekdamas priversti kaltininką padaryti nusikaltimą, naudoja
fizinę prievartą, paima, sunaikina ar sužaloja jo turtą ir pan.
Teismas turi apsvarstyti, ar esant šioms aplinkybėms
kaltininko veikoje nėra būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo požymių.
12.
Nusikaltimo padarymas dėl materialinio, tarnybinio ar kitokio priklau­somumo
yra tada, kai kaltininkas materialiai, darbo, tarnybiniais santykiais ar
kitokiu būdu priklauso nuo kito asmens, o pastarasis, tuo pasinaudodamas,
verčia jį daryti nusikaltimą.
M-erialinis priklausomumas yra tada, kai kitas asmuo
išlaiko kaltininką arba teikia jam materialinę paramą, kuri yra svarus arba
vienas esminių kaltininko pragy­venimo, verslo, įvairių atsiskaitymų ir pan.
šaltinių.
Tarnybinis priklausomumas yra tada, kai kaltininkas ir
kitas asmuo tarpusa­vyje susiję tarnybiniu ar darbo santykių pavaldumu
(pavaldinys ir viršininkas, darbuotojas ir viršininkas ar darbdavys).
Kitoks priklausomumas yra tada, kai kaltininkas ir
nusikaltimo kurstytojas susiję įvairiais kitais ryšiais: giminystės,
organizaciniais, paslapties išlaikymo, buto nuomos ir pan.
13.
Nusikaltimo padarymas didžiai susijaudinus dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų
teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad
nusikaltimas padarytas tuojau po šių veiksmų atlikimo.
Neteisėtais veiksmais laikomi bet kokie prieš kaltininką
ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis
kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą (tyčia ar dėl
neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan. , taip pat
psichiniu poveikiu – grasinimu pavartoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu,
šantažu ir pan. Priešingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobūdžio
veiksmai, padaryti nesant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo
ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo aplinkybių.
Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo
veiksmų teismo pripažįsta­mas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai
dėl to pakinta intelektualinė bei valinė kaltininko būsena ir dėl to susilpnėja
jo veiksmų kontrolė.
Didelio susijaudinimo būsena gali būti sukelta ir
nevienkartinių priešingų teisei veiksmų, besitęsusių iki nusikaltimo padarymo,
jei nusikaltimas padarytas iškart po paskutiniojo veiksmo.
Jeigu kaltininko didelį susijaudinimą sukėlė ne
nukentėjusiojo, bet kito asmens neteisėti veiksmai, tačiau kaltininkas,
vertindamas padėtį, klydo, tai ši aplinkybė gali būti pripažįstama atsakomybę
lengvinančia.
14. Nusikaltimo
padarymas ginantis nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi, nors ir peržengiant
būtinosios ginties ribas, teismo pripažįstamas atsakomybę leng­vinančia
aplinkybe arba, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltininkui pritaikoma
BK 45 str. 5 dalis ir paskiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė.
15.
Nusikaltimo padarymas nepilnamečio teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia
aplinkybe, kai nusikaltimo padarymo metu kaltininkui nebuvo suėję 18 metų.
Esant BK 521 str. numatytoms sąlygoms, teismas turi aptarti galimybę
atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant BK 61
straipsnyje numatytas priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones.
16.
Kaltininko nuoširdus gailėjimasis ar jo paties atvykimas ir prisipažinimas
padarius nusikaltimą arba aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą ar susekti
kitus nusikaltėlius teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei
teismas nustato bent vieną iš kelių BK 40 str. 8 p. paminėtų  aplinkybių. Jei teismas nustato visas BK 40
str. 8 p. numatytas kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes, be to,
kaltininkas atlygina padarytą žalą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos
aplinkybes, svarsto galimybę taikyti jam BK 45 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę
negu įstatymo numatyta bausmę.
Kaltininko atvykimas ir prisipažinimas padarius
nusikaltimą gali būti pripa­žįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik
tada, kai nustatytas ne tik asmens prisipažinimas, bet ir savanoriškas
atvykimas į teisėsaugos institucijas, nepriklausomai nuo to, ar joms yra žinoma
apie padarytą nusikaltimą, ar ne. Ši aplinkybė teismo gali būti pripažinta
atsakomybę lengvinančia tik tuomet, jei kaltininko atvykimas buvo savanoriškas.
Jei kaltininkas atvyko į teisėsaugos instituciją, suvokdamas savo atsakomybės
neišvengiamumą, teismas to nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltininko atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą pripažįstamas
atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tuo atveju, jei jis atvyko ir prisipažino
iki baudžiamosios bylos iškėlimo ar parengtinio bylos tyrimo metu.
Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto
nusikaltimo yra tada, kai kalti­ninkas laisva valia pripažįsta padaręs
baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti
nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo
atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan. ).
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra
esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo
institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti
teismo pripažįsta­mas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas
pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos
nagrinėjimo metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe
asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei
teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą.
Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto
nusikaltimo gali būti pripažįsta­mas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei
toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.
Aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą yra tada, kai
kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo
aplinkybes.
Padėjimas susekti kitus nusikaltėlius yra tada, kai
kaltininkas nurodo nusikal­timą padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar
slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias
apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar
patraukti atsakomybėn kitus nusikaltėlius.
17.
Jeigu kuri nors BK 41 straipsnyje išvardytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių
yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytą
nusikaltimą kvalifikuojantis požymis ir teismas šią aplinkybę panaudojo
kvalifikuojant veiką, tai šios aplinkybės teismas negali pripažinti kaltininko
atsakomybę sunkinančia.
Tačiau kvalifikuojantys požymiai, pagal kuriuos veika
nebuvo kvalifikuota, teismo pripažįstami atsakomybę sunkinančiomis
aplinkybėmis, jei jie numatyti BK 41 straipsnyje. Į tai teismas atsižvelgia
skirdamas bausmę.
18. Nusikaltimo
padarymas asmens, anksčiau padariusio kokį nors nusikaltimą, teismo gali būti
pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 41 str. 1 p. ), jei naują
nusikaltimą padarė asmuo, turintis neišnykusį teistumą už kokį nors nusikal­timą,
arba asmuo teisiamas už kelis nusikaltimus, padarytus esant realiajai
nusikaltimų sutapčiai. Jei asmuo teisiamas už kelis nusikaltimus, padarytus
esant idealiajai nusi­kaltimų sutapčiai, keli nusikaltimai vienas kito
atžvilgiu nelaikomi pakartotiniais ir negali sunkinti asmens atsakomybės
remiantis BK 41 str. 1 punktu. Teismas, atsižvelgdamas į ankstesnio nusikaltimo
pobūdį, gali nepripažinti kaltininkui šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.
Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų tapatumą
(padaryti nusikaltimai tapatūs, vienarūšiai ar pagal kėsinimosi objektą
skirtingi) bei kaltės formas (padaryti nusikaltimai tyčiniai arba tyčiniai ir
neatsargūs).
19.
Nusikaltimo padarymas organizuotos grupės asmenų teismo pripažįsta­mas
atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsižvelgiant į kaltininkų organizuotumo
lygį, nustatomą įvertinant konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybes. Jomis
gali būti grupės pastovumas, veikos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas
konkrečiomis funkcijomis, susitarimas pasidalyti teritorijas kelioms tokio
pobūdžio grupėms ir pan.
Jeigu organizuota grupė padaro nusikaltimą, kurio sudėtis
numato grupės iš anksto susitarusių asmenų kvalifikuojantį požymį, nusikaltimas
kvalifikuojamas pagal šį požymį ir, be to, organizuota grupė teismo
pripažįstama visų kaltininkų atsakomy­bę sunkinančia aplinkybe.
20.
Nusikaltimo padarymas dėl savanaudiškų ar kitokių žemų paskatų teismo
pripažįstamas atsakomybę sukinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas padaro nusi­kaltimą,
siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims
(išvengti skolos grąžinimo, užvaldyti svetimą turtą, gauti atlyginimą už
padarytą nusikaltimą ir pan. ). Savanaudiškos paskatos pripažįstamos kaltininko
atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepriklausomai nuo to, ar savanaudiškos
paskatos kilo iki nusikaltimo padarymo, ar jo darymo metu. Tačiau jei
savanaudiškos paskatos kilo po nusikaltimo padarymo, svetimo turto užvaldymas
kvalifikuojamas atskirai.
Nusikaltimo padarymas dėl kitų žemų paskatų yra
atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai nustatyta šių paskatų įtaka nusikaltimo
padarymui (pavydas, savanaudiškumas, kerštas ir pan. ). Atsižvelgdamas į bylos
aplinkybes, teismas sava­naudiškumo, keršto, karjerizmo ir pan. gali nepripažinti
atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.
21.
Sunkių pasekmių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinan­čia
aplinkybe, jei sunkios pasekmės nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties ar jį
kvalifikuojantis požymis. Sunkios pasekmės gali būti tiek materialios, tiek ir
nema­terialios. Visais atvejais sunkios pasekmės turi būti susijusios su
kaltininko padarytu nusikaltimu ir nustatyta kaltininko kaltė dėl tokių
pasekmių (pvz. , keleto vaikų maitintojo nužudymas, turto sunaikinimas, sukėlęs
bankrotą).
22.
Nusikaltimo padarymas prieš mažametį, nusenusį, esantį bejėgiškoje būklėje arba
materialiai, tarnybiškai ar kitaip priklausomą nuo kaltininko asmenį teismo
pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tiktai tada, kai kaltininkas
žinojo ar pagal bylos aplinkybes turėjo žinoti, kad nukentėjusysis yra
mažametis, nusenęs, tarny­­biškai ar kitaip priklauso nuo jo.
Mažamečiais laikomi asmenys iki 14 metų amžiaus.
Nusenusiais laikomi asmenys, kuriems dėl amžiaus yra
žymiai sumažėjusi intelektualinė ar fizinė galia.
Bejėgiška būklė yra tokia asmens būsena, kai dėl fizinių
ar psichinių ypatybių (ligos, invalidumo, apsvaigimo, psichikos sutrikimo ir
pan. ) asmuo negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio ar veiksmingai
pasipriešinti jam.
23.
Nepilnamečių kurstymas padaryti nusikaltimą teismo pripažįstamas atsa­komybę
sunkinančia aplinkybe, kai 18 metų ir vyresnis asmuo nepilnametį kursto ar
palenkia padaryti nusikaltimą, nesant jo veikoje BK 241 str. numatytos
nusikaltimo sudėties.
24.
Nusikaltimo padarymas ypatingai žiauriai arba pasityčiojant iš nukentėju­siojo
teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tik tuo atveju, jei
kaltininkas suvokia daromos veikos ypatingą žiaurumą ar pasityčiojimą iš nuken­tėjusiojo.
Nusikaltimo padarymas ypač žiauriai laikomas tada, kai
nusikaltimas padaro­mas nukentėjusįjį kankinant arba itin skausmingu būdu.
Kankinimas yra tyčinis, trunkantis ilgesnį laiką fizinių
kančių (skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio ir pan. ) sukėlimas
nukentėjusiajam arba tiesioginiu povei­kiu nukentėjusiojo kūnui, arba sudarant
sąlygas tokiam poveikiui.
Itin skausmingu laikomas toks kaltininko pasirinktas
nusikaltimo darymo būdas, kuris nukentėjusiajam sukelia itin aštrų skausmą
(kūno deginimas ar ėsdinimas chemikalais, numetimas iš didelio aukščio ir
pan. ).
Ypatingas žiaurumas gali būti ir tada, kai jis sukelia
nukentėjusiajam dideles dvasines kančias (smurto vartojimas jo artimųjų
akivaizdoje ir pan. ).
Pasityčiojimu iš nukentėjusiojo laikomas toks atvejis,
kai kaltininkas nusikal­timo padarymo metu atlieka nukentėjusiojo garbę ir
orumą žeminančius veiksmus arba verčia jį patį atlikti tokius veiksmus prieš
save.
25.
Nusikaltimo padarymas pasinaudojant visuomeninės nelaimės sąlygomis yra
atsakomybę sunkinanti aplinkybė tada, kai nusikalstama veika padaroma karo,
potvynių, epidemijų ir pan. atvejais.
26. Nusikaltimo
padarymas visuotinai pavojingu būdu yra atsakomybę sunki­nanti aplinkybė, kai
kaltininkas suvokia, jog jis panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne
vieno, o dviejų ar daugiau asmenų gyvybei ar sveikatai.
27.
Nusikaltimo padarymas girto asmens, taip pat asmens, apsvaigusio nuo
narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, teismo pripažįstamas
atsakomybę sunkinančia aplinkybe tais atvejais, kai girtumas ar apsvaigimas
turėjo įtakos nusi­kaltimui padaryti.
Teismas, priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio, girtumo
ar kitokio apsvai­gimo gali nepripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jei
girtumas neturėjo įtakos nusikaltimui padaryti arba kaltininkas buvo prieš savo
valią nugirdytas ar apsvaigintas.
28. Nusikaltimo
padarymas asmens, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, teismo pripažįstamas
atsakomybę sunkinančia aplinkybe tais atvejais, kai šis siekimas yra įrodytas
faktinėmis bylos aplinkybėmis ir iki nusikaltimo padarymo teisėsaugos insti­tucijoms
nėra arba, kaltininko manymu, dar nėra žinoma informacija, liečianti kitą
nusikaltimą, kurį siekė nuslėpti kaltininkas.
Nusikaltimo padarymas asmens, siekiant palengvinti
padaryti kitą nusikaltimą, pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tada,
kai teismas nustato, kad atlikus tam tikrą baudžiamąją veiką pasidaro įmanomas
ar palengvėja kito – pagrindinio nusikaltimo padarymas (pvz. , pagrobiamas
ginklas, kad galima būtų nužudyti žmogų, suklastojamas dokumentas, kad krašto
apsaugos tarnybos prievolininkas išvengtų karinės įskaitos ir pan. ).
II.
Aprobuoti teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis
apibendrinimo apžvalgą ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
biuletenyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senato pirmininkas                                                                                              V.
G-us

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senato sekretorė                                                                                                  L.
Ž-ė


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.62512 sekundės -