Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrAPŽVALGA Teismų praktikos taikant TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5251: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
APŽVALGA

Teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo
pradmenis apibendrinimo apžvalga

Aukštas nusikalstamumo lygis ir vis dar pastebimas
nuteistųjų laisvės atėmimo bausme skaičiaus augimas verčia aiškintis šių
reiškinių priežastis. Tai paskatino Aukš­čiausiojo Teismo senatą išanalizuoti
Lietuvos Respublikos teismų praktiką, skiriant kriminalines bausmes už
labiausiai paplitusių nusikaltimų padarymą.
Duomenų analizė rodo, kad nusikalstamumo priežastys ir
dinamika paklūsta bend­­riems socialiniams dėsniams. Teisės pažeidimų skaičių
lemia sudėtinga šalies eko­­­no­­­­­minė padėtis, nemažos gyventojų dalies
žemas pragyvenimo lygis, bedarbystės laipsnis, vaikų neužimtumas, valstybės
siūlomų adaptavimosi priemonių grįžusiems asmenims iš įkalinimo vietų
neefektyvumas ir pan.
Nuo 1995 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso normos buvo keletą kartų keičiamos griežtinant baudžiamąją atsakomybę:
papildomai krimi­nalizuota daugiau kaip 80 veikų, už 37 labiausiai paplitusias
veikas sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė, 12 nusikaltimų papildomai įrašyti į
sunkių nusikaltimų sąrašą. Teismams buvo sumažinta galimybė, atsižvelgiant į
visas bylos aplinkybes, paskirti kaltininkui švelnesnę nei numato įstatymas
bausmę arba atidėti jos vykdymą.
Padaugėjo teismams perduotų baudžiamųjų bylų, kuriose
ikiteisminio tyrimo institucijos nesurinko pakankamai duomenų apie kaltinamojo
asmenybę. Teismai nepakankamai reiklūs ikiteisminio bylos tyrimo kokybei, todėl
pasitaiko atvejų, kai šiais įrodymais byla nepapildoma ir, pažeidžiant
bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, neišsamiai įvertinama teisiamojo
asmenybė.
Teismai ne visuomet išsamiai sprendžia klausimus dėl atsakomybę
lengvinan­čių ar sunkinančių aplinkybių buvimo, arba šių aplinkybių analizė
neįtikinamai pagrin­­­džia paskirtos bausmės teisingumą.
Nevienodai suprantamos nusikaltimu padarytos žalos ir
civilinio ieškinio sąvo­kos, todėl daromos klaidos vertinant, ar teisiamasis
yra atlyginęs žalą, kai yra galimybė jam skirti švelnesnę negu įstatymo
numatyta bausmę ar atidėti jos vykdymą arba žalos atlyginimą laikyti atsakomybę
lengvinančia aplinkybe.
Apibendrinimo tikslas – išsiaiškinti, ar teismai, skirdami bausmes kaltiems
nusikaltimų padarymu asmenims, tiksliai vadovaujasi BK 39 straipsnyje
išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pradmenimis bei Baudžiamojo kodekso
bendrosios dalies normomis.
P-ikrinti, kokią įtaką bausmės rūšies ir jos dydžio
parinkimui daro atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Išsiaiškinti, ar teismai pagrįstai taiko realias laisvės
atėmimo bausmes, esant bausmių alternatyvai ar kitai galimybei kaltininką
perauklėti bausme be laisvės atėmimo.
Apibendrinimo apimtis. Iš Lietuvos apylinkių ir apygardų teismų buvo parei­kalautos
baudžiamosios bylos, išnagrinėtos per 1999 m. pirmąjį pusmetį, kuriose priimti
apkaltinamieji nuosprendžiai 3565 asmenims. Siekiant šio apibendrinimo tikslo,
buvo peržiūrėtos labiausiai paplitusių nusikaltimų baudžiamosios bylos.
Bendrosios pastabos. Lietuvos teismai, skirdami bausmes, apskritai laikėsi
BK 39 straipsnyje išdėstytų bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų. Paskirtos
bausmės atitinka nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį. Teismai
individualizavo tiek nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę. Atsižvelgę į
visas bylos aplinkybes ir įsitikinę, kad galima paskirti švelnesnę nei įstatymo
numatyta bausmę ar kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės
atlikimo, teismai, taikydami BK 45 straipsnį, kaltininkams skyrė švelnesnes
bausmes nei numato įstatymas arba BK 471 straipsnio pagrindu
atidėdavo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą.
Tačiau apibendrinimo duomenimis nustatyta, kad teismai
yra padarę klaidų, taikydami Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas: ne
visada išsamiai ištyrė bei įvertino svarbias bylos aplinkybes apie padaryto
nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą, nepakankamą dėmesį skyrė nusikalstamos
veikos ir asmenybės individualizavimui, todėl pasitaikė nuosprendžių, kuriais
asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis neapsvarsčius galimybės, ar
bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, arba priešingai –
turintiems neišnykusį teistumą ir linkusiems nusikalsti asmenims buvo skiriamos
sankcijos ribose minimalios bausmės, arba taikant BK 45 straipsnį buvo
paskiriama švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė.
Vilniaus miesto 3–iasis aplinkės teismas baudžiamoje
byloje Nr. 1–281 nuteisė L. V-ą ir J. Subo pagal BK 271 str. 4 d. ir, abiem
pritaikęs BK 45 str. , paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę: J. Subo
100 MGL dydžio baudą, L. V-ui laisvės atėmimą trejiems metams, nors
praeityje jis buvo teistas ir nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu.
Spręsdami švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės paskyrimą,
teismai pagrįstai išskiria žalos atlyginimo nukentėjusiajam svarbą bei
atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau taikant BK 45 str. 2 d. įstatymas
reikalauja, kad būtų dar bent viena šioje straipsnio dalyje numatytų sąlygų.
Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas S. Raškinytę
pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 271 str. 2 d. , ir, pritaikęs
BK 45 str. 2 d. , nuteisė ją 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Ji nuteista už tai,
kad geležinkelio stoties bare slapta pagrobė 177 Lt vertės svetimo turto.
S. Raškinytė turi du neišnykusius teistumus už svetimo turto vagys­­tes, vaikų
ar išlaikytinių neturi, sąlygų jai pritaikyti BK 45 str. 2 d. nebuvo. Teismas
švelnesnės nei įstatymas numato bausmės paskyrimą motyvavo tuo, kad teisiamoji
nuostolius atlygino, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pagrobto
svetimo turto vertė nedidelė.
Tas pats apylinkės teismas nuteisė G. Veikšnią už
nusikaltimą, numatytą BK 271 str. 2 d. , ir, pritaikęs BK 45 str. , paskyrė
bausmę, švelnesnę nei įstatymas numato. G. Veikšnia nuteista už tai, kad iš
parduotuvės pasikėsino pagrobti 9 Lt vertės kavos pokelį. Praeityje G. Veikšnia
teista 8 kartus, teistumai neišnykę, sąlygų pritaikyti BK 45 str. nebuvo.
Minėtuose nuosprendžiuose švelnesnės nei įstatymo
numatyta bausmės pasky­rimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pagrobto turto
vertė nedidelė ir nusikaltimas savo pobūdžiu nėra pavojingas visuomenei. Tačiau
BK 45 straipsniui taikyti tokios aplinkybės nėra pagrindinės. Su šia teismo
išvada būtų galima sutikti, jei teismas svarstytų bylos nutraukimo klausimą dėl
baudžiamosios veikos mažareikšmiškumo.
Teismai ne visuomet išsamiai sprendžia atsakomybę
lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą, arba šių aplinkybių analizė
neįtikinamai pagrindžia paskirtos bausmės teisingumą.

Bausmės skyrimas,
atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį

Teismai iš esmės laikosi bendrųjų bausmės skyrimo
pradmenų, numatytų BK 39 straipsnyje, ir, skirdami bausmes, įvertina konkretaus
nusikaltimo pobūdį, atsižvelgia į įstatymo ginamų vertybių svarbą, kaltės
formą. Nuosprendžių analizė parodė, kad už sunkių, sukeliančių padidintą pavojų
visuomenei (BK 81 str. 2 d. ) nusikaltimų padarymą teismai skyrė griežtas
bausmes. Antai pagal BK 273 str. 3 d. laisvės atėmimo bausme nuteista 100 proc.
asmenų, ir jų laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudarė 6,8 metų; pagal BK 271
str. 3 d. – 72,6 proc. asmenų, o jų laisvės atė­­mi­­­­mo bausmės vidurkis –
3,94 metų; pagal BK 310 str. 6 d. laisvės atėmimu nuteis­ta 21,7 proc. asmenų,
o jų laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2,7 metų. Baus­­­­­­mių analizė rodo,
kad teismai diferencijuoja bausmes pagal baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių
svarbą. Tokia teismų praktika atitinka BK 39 str. reikalavimus.
Tačiau kai kuriais atvejais teismai vienpusiškai įvertino
bausmių skyrimo pradmenis, teikdami per didelę reikšmę kaltininko asmenybės
teigiamoms savybėms bei atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, ir, neatsižvelgę
į baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nusikaltimo padidintą pavojų
visuomenei, už sunkių nusikaltimų padarymą kaltiems asmenims paskyrė švelnias
bausmes.
Panevėžio apygardos teismas Baudžiamoje byloje Nr. 1–23
pagal BK 273 str. 2 d. nuteisė A. B-ą laisvės atėmimu trejiems metams
šešiems mėnesiams ir 3000 Lt bauda konfiskuojant pusę jo turto, o V. P-ą –
penkeriems metams laisvės atėmimo ir 3000 Lt bauda, konfiskuojant pusę jo
turto.
Jie nuteisti už tai, kad veikdami grupėje iš anksto
susitarusių asmenų reikalavo nukentėjusįjį perduoti jiems 12 000 Lt vertės
turtą.
Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas Panevėžio
apygardos prokuroro skun­dą, sugriežtino bausmes ir A. B-ui paskyrė laisvės
atėmimą penkeriems metams, o V. P-ui – aštuoneriems metams.
Toks pavyzdys rodo, kad teismai ne visuomet tinkamai
įvertina nusikaltimo pobūdžiui priklausančią baudžiamojo įstatymo ginamų
vertybių svarbą.
Atsižvelgdami į nusikaltimo padarymo dėl neatsargumo
pobūdį, teismai skiria sąlyginai mažesnes bausmes arba, leidžiant faktinėms
bylos aplinkybėms ir esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, dažniau
skiria bausmę, švelnesnę nei numato įstatymas, ar bausmės vykdymą atideda.

Bausmės skyrimas,
atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo laipsnį

Nusikaltimo pavojingumo laipsnį išreiškia šie požymiai:
nusikalstamo kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, laikas,
vieta, nusikaltimo padarymui panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos
dydis, kaltininkų bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai ir motyvai. Teismai
tinkamai įvertindavo šiuos požymius.
Individualizuodami bausmę, teismai atsižvelgė į nusikaltimo
dalyko vertę ir skiriamas bausmes diferencijavo. Pavyzdžiui, vien pagal šį  požymį, remiantis BK 271 str. 2 d. , 4,5 proc.
asmenų buvo nuteisti griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Šiaulių miesto apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr.
1–548 dvejų metų laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė D. V-ą ir O. Urman,
pagrobusius 8200 Lt vertės svetimą turtą. Teismas, paskirdamas laisvės atėmimo
bausmę, didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį motyvavo didele pagrobto turto
verte .
Tokia teismų praktika atitinka BK 39 straipsnio
reikalavimus.
Tačiau nėra vienoda bausmių skyrimo praktika už
nusikaltimus, numatytus BK 310 str. 6 dalyje. Esant vienodiems kitiems bausmių
skyrimo pradmenims, vieni teismai kaltininkui laisvės atėmimo bausmę skyrė jau
už 50 litrų neteisėtai laikomo alkoholio, kiti teismai, pritaikę BK 45 str. , už
žymiai didesnį alkoholio kiekį skyrė švelnesnę bausmę nei numato įstatymas.
Vilniaus rajono apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr.
1–30 pagal BK 310 str. 6 d. neteisėtai namuose laikiusią 60 litrų etilo
alkoholio F. M-hailiną nuteisė ketveriems metams laisvės atėmimo ir 1250 Lt
bauda, konfiskuojant vieną penkta­dalį jos turto.
Tuo tarpu Zarasų rajono apylinkės teismas baudžiamoje
byloje Nr. 1–27 pagal BK 310 str. 6 d. už neteisėtai laikomą 1440 litrų
alkoholio kiekį, pritaikęs BK 45 str. , I. K-uškiną nuteisė vieneriems metams
trims mėnesiams pataisos darbų be laisvės atėmimo ir 5000 Lt bauda,
konfiskuojant ketvirtadalį jo turto.
Nagrinėdami bylas, teismai turi atsižvelgti į tai, kad
nusikaltimo dalykas sudaro vieną nusikaltimo pavojingumo laipsnio požymių.
Taigi didėjant nusikaltimo dalyko vertei, didėja ir nusikaltimo pavojingumo
laipsnis, ir į tai būtina atsižvelgti skiriant bausmę.
Teismai įvertino nusikaltimo padarymo būdą ir, skirdami bausmes,
tinkamai jas individualizavo. Antai pagal BK 271 str. 1 d. teismai laisvės
atėmimu nuteisė 12,4 proc. asmenų, pagal BK 271 str. 2 d. – 40,9 proc. asmenų,
o pagal BK 271 str. 3 d. (vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą)
laisvės atėmimu nuteisė 72,6 proc. asmenų. Individualizuodami kaltininkams
skiriamas bausmes, atsižvelgdami į nusikaltimo padarymo būdą, laiką,
nusikaltimo padarymo vietą, teismai laikėsi įstatymo reikalavimų.
Įrankių ir priemonių, siekiant palengvinti nusikaltimo
padarymą, panaudojimas, reiškia didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ir
teismai, skirdami bausmes, turi į tai atsižvelgti.
Šiaulių miesto apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr.
1–7 K. Z-į už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. , padarymą nuteisė laisvės
atėmimu ketveriems metams ir konfiskavo pusę jo turto. Jis nuteistas už tai,
kad veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų įsibrovė į negyvenamąsias
patalpas ir pagrobė 2000 Lt vertės svetimo turto. Kaltininkai, norėdami
palengvinti nusikaltimo padarymą, panaudojo tam tikslui pasiruoštus įrankius:
specialų metalo pjovimo įtaisą, laužtuvą ir kt. Teismas kaltininkams laisvės
atėmimo bausmės paskyrimą motyvavo techninių priemonių panaudojimu nusikaltimo
padarymui palengvinti.
Teismai BPK 93 str. 1 p. pagrindu konfiskuodavo
automobilius, kai šie buvo naudojami darant nusikaltimą (Panevėžio m. apylinkės
teismo byla Nr. 1–456, V-aviškio rajono apylinkės teismo byla Nr. 1–88 ir
kt. ).
Skirdami bausmes teismai atsižvelgė į nusikaltimu
padarytos žalos dydį ir šis nusikaltimo pavojingumo laipsnio požymis turėjo
įtakos bausmės paskyrimui.
Panevėžio miesto apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr.
1–106 nuteisė T. A-ą už nusikaltimo, numatyto BK 273 str. 2 d. , padarymą
ketveriems metams laisvės atėmimo, konfiskuojant pusę jo turto. Jis nuteistas
už tai, kad grupėje iš anksto susitarusių asmenų prievartavo nukentėjusiojo
turtą ir taip padarė nukentėjusiajam 6000 Lt žalą.
Teismas tokį laisvės atėmimo bausmės paskyrimą motyvavo
kaip didelės žalos padarymą nukentėjusiajam.
Panevėžio apygardos teismas pagal nuteistojo skundą
išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka ir apylinkės teismo nuosprendį paliko
galioti. Tačiau skirdami bausmes ne visi teismai atsižvelgia į šį požymį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr.
1–275 R. S-ą už nusikaltimo, numatyto BK 214 str. 2 d. , padarymą nuteisė
dvejiem metams laisvės atėmimo ir BK 471 str. pagrindu bausmės
vykdymą atidėjo. Šiuo nusikaltimu nuken­tėjusiajam buvo padaryta nuostolių už
12 000 Lt.
Iš šių teisminės praktikos pavyzdžių matyti, kad
padarytos žalos dydis nėra lemiamas požymis kaltininkui paskiriant bausmę.
Bausmės paskyrimo rūšį ir dydį nulemia BK 39 str. numatytų bausmės skyrimo
pradmenų visuma. Tačiau teismai turi atkreipti dėmesį į tai, kad, esant
vienodoms aplinkybėms, vieno nusikaltimo pavojin­gumo laipsnio požymių
skirtumas tarp tokią pat baudžiamąją veiką padariusių kaltininkų gali nulemti
skiriamų bausmių dydį.

Kaltininko asmenybę
apibūdinančios aplinkybės

Teismai didelę reikšmę skiria kaltininko asmenybę
apibūdinančių aplinkybių nustatymui. Kaltininko asmenybės individualizavimas,
kaip ir kiti BK 39 str. išvardyti bausmės skyrimo pradmenys, turi reikšmės tiek
bausmės rūšies parinkimui, tiek ir bausmės dydžio nustatymui. Teismai įvertina
pagrindinius asmenybės požymius ir motyvuoja jų reikšmę skirdami bausmę.
Teisminės praktikos apibendrinimo duomenys parodė, kad ne
visi teismai išsa­miai įvertina kaltininko asmenybę ir kai kuriais atvejais
skirdami bausmę tik forma­­liai nurodo, kad asmuo anksčiau teistas nebuvo,
teisės pažeidimų nepadarė, todėl jam skiriama tokia bausmė. Ne visi teismai
supranta, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės
parinkimo sąlyga ir padeda pasiekti BK 21 straipsnyje numatytus bausmės
tikslus.
Antai Panevėžio miesto apylinkės teismas 1999 metų
balandžio 7 d. nuosp­rendžiu T. B-erlevičių nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK
225 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
T. B-erlevičius kasaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas pažeidė BK 39
str. nurodytus bausmės skyrimo pradmenis, nes skirdamas bausmę neatsižvelgė į
jo asmenybę, atsakomybę leng­vinančias aplinkybes. Kasacinės instancijos
teismas iš dalies patenkino nuteistojo skundą ir, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę
(nuteistasis mokosi, charakterizuojamas teigiamai, yra atsakomybę lengvinančių
aplinkybių), paskyrė jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o BK 471 str. pagrindu
bausmės vykdymą atidėjo.
Teismai, vertindami kaltininko asmenybę, paprastai atkreipia
dėmesį į tai, kad kaltininko asmenybės įvaizdį formuoja trijų rūšių aplinkybės:
kaltininko elgesys iki nusikaltimo padarymo, kaltininko elgesys nusikalstamos
veikos metu ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 6 d.
nutartimi (byla Nr. 2K–166) pakeistas R-iškio apylinkės teismo nuosprendis,
kuriuo R. Kvieska nuteistas pagal BK 234 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems
metams, bei Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis
skundas atmestas. Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija R. Kvieskai
pritaikė BK 45 str. 2 d. 2 p. ir paskyrė jam dvejus metus pataisos darbų be
laisvės atėmimo. Bausmė pakeista atsižvelgiant į nuteis­tojo asmenybę
charakterizuojančius požymius: gerai charakterizuojamas, išlaiko mažametį sūnų,
padarytą žalą atlygino.
Prie asmenį charakterizuojančių požymių, kurie pasireiškė
dar iki nusikaltimo padarymo, galima priskirti ir tokius kaltininko požymius:
ankstesnį teistumą, įvairių teisės pažeidimų padarymą, polinkį girtauti,
vartoti narkotines ar kitas svaiginančias priemones, požiūrį į darbą, šeimą,
elgesį visuomenėje ir pan.
Kaltininko elgesį nusikalstamos veikos metu
charakterizuoja nusikaltimo padarymo būdas, priemonės, o kai kuriuose
nusikaltimuose jo asmenybę gali charak­terizuoti ir nusikaltimo padarymo
laikas, vieta, nusikaltimo pasekmių sunkumas, nusikaltimo padarymo tikslai,
motyvai ir pan.
Kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo charakterizuoja
jo požiūris į padarytą nusikaltimą ir jo pasekmes. Atsakomybę lengvinančios
aplinkybės, kaip antai: kalti­nin­­ko nuoširdus gailėjimasis ar atvykimas ir
prisipažinimas padarius nusikaltimą, aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą
ar susekti kitus nusikaltėlius, užkirtimas kelio žalingoms nusikaltimo
pasekmėms atsirasti, savanoriškas padarytos žalos atlyginimas, charakterizuoja
kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo.
Kai kurio pobūdžio nusikaltimuose laisvės atėmimo bausmės
paskyrimą lėmė neišnykęs kaltininko teistumas už anksčiau padarytą nusikaltimą,
teisės pažeidimai. Pavyzdžiui, laisvės atėmimu pagal BK 310 str. 1 d. teismai
nuteisė 86 proc. asmenų, turėjusių neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą
nusikaltimą, pagal BK 271 str. 1 d. – 92,5 proc. , o pagal BK 271 str. 2 d. –
net 95,5 proc. asmenų.
R-ia pritarti tokiai teismų praktikai, kai skiriamos
griežtesnės bausmės asmenims, pažeidinėjusiems teisėtvarką ar anksčiau
padariusiems nusikaltimus.
V-indamas kaltininko asmenybės pavojingumą, teismas
turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų
asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko
antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos
padarymo ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo bei jo
ankstesnio elgesio pasekmė.
Mažeikių rajono apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr.
1–156 nepilnametį A. Š-į pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK
271 str. 4 d. , ir, pritaikęs BK 45 str. , paskyrė jam švelnesnę nei įstatymas
numato bausmę – trejus metus laisvės atėmimo, be to, pritaikė jam BK 471 str. ir bausmės
vykdymą atidėjo.
Jis buvo nuteistas už tai, kad grupėje iš anksto
susitarusių asmenų pavogė 5000 Lt vertės automobilį.
Teismas nustatė, kad kiti nusikaltimo vykdytojai įkalbėjo
nepilnametį pada­ryti nusikaltimą. Iki nusikaltimo padarymo A. Š-is buvo
charakterizuojamas gerai, mokėsi, anksčiau nusižengimų nebuvo padaręs. Teismas,
motyvuodamas švelnesnės nei įstatymas numato bausmės paskyrimą bei bausmės
vykdymo atidėjimą, nurodė, kad nepilnametis nusikaltimą padarė atsitiktinai,
paveiktas kitų grupės dalyvių, kalti­nin­­ko antivisuomeninės nuostatos iki
nusikaltimo nebuvo susiformavusios, todėl jį galima perauklėti neizoliuojant
nuo visuomenės.
Kaltininko asmenybę tam tikru atveju gali charakterizuoti
ir tokie požymiai kaip amžius, lytis, išsilavinimas, sveikatos būklė ir pan.
Kaltininko asmenybės požymius teismai nustatinėja pagal
faktines bylos aplin­kybes, nuteistųjų charakteristikas, pažymas ir pan.
Apibendrinimo duomenys parodė, kad ne visose bylose ikiteisminės bylos tyrimo
institucijos surinko pakankamai įrodymų, apibūdinančių kaltininko asmenybę.
Štai turto prievartavimo bylose nepa­reikalauta charakteristikų iš maždaug 37
proc. kaltinamųjų, nebuvo pažymų apie 43 proc. asme­­nų šeimyninę padėtį ir 7
proc. asmenų – apie administracinės teisės pažei­dimus. Panaši padėtis ir kitų
kategorijų bylose. Kadangi aplinkybės, turinčios įtakos asmens atsa­komybei,
yra įrodinėtinos baudžiamoje byloje (BPK 71 str. 3 p. ), teismai turi reikalauti,
kad kvotos ir parengtinio tyrimo institucijos surinktų duomenis apie kaltininko
asme­nybę. V-indamas duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas turi
atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį, nes priklausomai nuo nusikaltimo
pobūdžio ta pati kaltininką charakterizuojanti aplinkybė gali turėti skirtingą
reikšmę asmenybės pavojingumui ir bausmės skyrimui.

Atsakomybę
lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų
bendruosiuose bausmės skyrimo pagrin­duose. Teismai laikėsi įstatymo
reikalavimo ir, individualizuodami bausmę ir jos rūšį, rėmėsi nustatytomis
atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis.
Teismas, byloje nustatęs vien atsakomybę sunkinančias
aplinkybes, paprastai skirdavo griežtesnę bausmės rūšį. Jeigu būdavo nustatomos
atsakomybę lengvinan­čios ir sunkinančios aplinkybės, tai bausmės rūšį ir dydį
nulemdavo teismo įvertinimas tiek nusikaltimo pobūdžio, faktinių bylos
aplinkybių, tiek ir kaltininko asmenybės ir panašiai.

Atsakomybę
lengvinančios aplinkybės

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra išvardytos BK 40
straipsnyje. Teis­mas, skirdamas bausmę, gali atsižvelgti ir į įstatyme
nenurodytas lengvinančias aplinkybes (BK 40 str. 2 d. ), pvz. : kaltininkas
padeda autoavarijos metu nukentėjusiojo šeimai, vežioja jo šeimos narius
lankyti ligoninėje nukentėjusįjį ir pan. Tačiau kai kurie teismai atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta asmenybę charak­terizuojančius
požymius, pavyzdžiui, kad asmuo anksčiau teistas nebuvo, teisės pažeidimų nėra
padaręs ir pan. Tokie požymiai gali būti teismo nustatinėjami vertinant
kaltininko asmenybės pavojingumą, tačiau negali būti pripažinti atsakomybę
lengvi­nančiomis aplinkybėmis.
Teismas gali pripažinti bet kurią BK 40 straipsnyje
išvardytą aplinkybę atsa­komybę lengvinančia ir tada, kai ji nebuvo nurodyta
kaltinamojoje išvadoje
Teismai yra pripažinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe
tokius atvejus, kai kaltininkas užkirto kelią žalingoms nusikaltimo pasekmėms
atsirasti. Iš peržiūrėtų bylų matyti, kad dauguma teismų pagrįstai pripažįsta
šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia tik tuomet, kai kaltininkas savo
aktyviais veiksmai siekė, kad galimos nusikaltimo pasekmės neatsirastų ar
nepadidėtų.
Ne visi teismai vienodai suvokia nuostolių atlyginimo ir
žalos pašalinimo turinį, numatytą BK 40 str. 1 d. 1 punkte. Teisingas sąvokų
„savo noru atlygino padarytą nuostolį” ir „pašalino padarytą žalą” suvokimas
itin svarbus sprendžiant BK 45 ir 471 straipsnių pritaikymo galimybę. V-a iš BK 45 ir 471 straipsnių
pritaikymo sąlygų, skiriant kaltininkui švelnesnę nei numato įstatymas bausmę
ar atidedant paskirtos bausmės vykdymą, yra nusikaltimu padarytos žalos
atlyginimas.
Pritartina tų teismų praktikai, kurie žalą traktuoja kaip
turtines, fizines ar mora­lines nusikaltimo pasekmes, tiesiogiai kilusias iš
nusikalstamos kaltininko veikos, o nuostolius – kaip žalą ir kitas nusikaltimo
sąlygotas turtines pasekmes (ligonių kasos išlaidas dėl nukentėjusiojo gydymo,
socialinio draudimo išlaidas dėl nukentėjusiojo nedarbingumo, būtiną pagerintą
maitinimą, nekompensuojamų ir iš dalies kom­pensuojamų vaistų pirkimą ir pan. ).
Teismai dažniausiai netinkamai sprendė ligonių kasos
išlaidų nukentėjusiajam gydyti ar lėšų skyrimo nukentėjusiajam
nekompensuojamiems vaistams pirkti klausimus, priskirdami juos žalos
atlyginimo, o ne nuostolių, turiniui. T-ėl jeigu šios išlaidos nebūdavo
atlygintos, kitokios žalos atlyginimo teismas nepripažindavo atsa­komybe
lengvinančia aplinkybe ir laikydavo, kad tokiais atvejais nėra sąlygų
pritaikyti BK 45 ar 471 straipsnius. Tokias klaidas darė Klaipėdos miesto,
Panevėžio rajono apylinkių ir kai kurie kiti teismai.
Teismai nusikaltimu padarytą žalos dydį nustato teismo
nuosprendyje. Žalos pašalinimas galimas tiek atlyginant padarytą turtinę žalą,
tiek ir pašalinant moralinę žalą (pvz. , atsiprašant nukentėjusiojo arba viešai
paneigiant paskleistas apie jį melagin­­gas žinias ir pan. )
Pritartina apeliacinės instancijos teismų praktikai
pripažinti atsakomybę leng­vinančia aplinkybe tuos atvejus, kai nuostoliai ar
žala atlyginami nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje (Vilniaus apygardos
teismas, Vilniaus 2–asis apylinkės teismas baudž. byloje Nr. 6, Kauno apygardos
teismas baudž. byloje Nr. 47).
Taip pat pritartina tokiai teismų praktikai, kai grupinių
nusikaltimų bylose teis­mai žalos atlyginimą pripažįsta atsakomybę lengvinančia
aplinkybe tik tiems kaltinin­kams, kurie atlygino šią žalą (J-iškio rajono
apylinkės teismas baudž. bylose Nr. 90, 35, Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės
teismas baudž. bylose Nr. 55, 84 ).
Teismas, vadovaudamasis BK 40 str. 2 d. nuostata, gali
pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuos atvejus, kai kaltininkas
atlygina nukentėjusiajam tik dalį nusikaltimu padarytos žalos ar nuostolių.
D-uma teismų pagrįstai žalos atlyginimą pripažindavo
kaltininkui atsako­mybę lengvinančia aplinkybe, kai ją už kaltininką
atlygindavo jo giminaičiai, draugai, biznio partneriai. Teismai turėtų skatinti
nukentėjusiojo interesų patenkinimą.
Pritartina tokiai teismų praktikai, kai kaltininkui
susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas,
kaltininko ar jo šeimos nario liga, netinkamas artimo asmens poelgis), jeigu
jos tiesiogiai paveikė kaltininką padaryti nusikaltimą, pripažįstamos
atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 40 str. 2 punkte.
Tačiau apibendrinimo duomenys parodė, kad teismai ne visuo­met ištiria, ar
sąlygos tokioms aplinkybėms atsirasti nebuvo sukeltos paties kaltininko. Tais atvejais,
kai sunkios asmeninės ar šeimyninės aplinkybės atsirado dėl paties kaltininko
tyčinių veiksmų, tokių aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančiomis
negalima.
Nusikaltimo padarymas nepilnamečio visais atvejais teismo
buvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, skirdamas bausmę
nepilnamečiams, vadovavosi BK 25 str. 1 d. nuostata, ir jeigu šio straipsnio
sankcijoje laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta treji ir daugiau metų, tai
skiriant bausmę nepilnamečiui jos minimumas buvo skaičiuojamas nuo pusės
minimalaus bausmės dydžio, numatyto straipsnio, pagal kurį teisiamas
nepilnametis, sankcijoje. Tokia teismų praktika atitin­ka BK 39 str. bausmės
skyrimo pradmenų nuostatas.
Individualizuodami kaltininko asmenybę, teismai iš visų
BK 40 straipsnyje išvardytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dažniausiai
nustatydavo – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo.
Teismai pagrįstai BK 40 str. 8 punkte išskiria kelias
atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau ne visuomet teisingai jas įvertina.
Nuoširdų gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo poelgio teismai dažniausiai
pripažįsta tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines bylos aplinkybes,
kritiškai vertina savo poelgį, stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes (teikia
nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą
ir pan. ) ir jeigu šiuos veiksmus jis atlieka savo noru, o ne verčiamas surinktų
įrodymų. Tokiai teismų praktikai pritartina.
Dažniausiai teismai pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis
aplinkybėmis tik tuos atvejus, kai kaltininkas savo noru atvyksta prisipažinti
apie padarytą nusikaltimą ir duoda parodymus apie esmines bylos aplinkybes iki
baudžiamosios bylos iškėlimo ar bylos parengtinio tyrimo stadijos metu. Tačiau
jeigu kaltininkas atvyksta prisipažinti, suvokdamas, kad jo asmenybė
teisėsaugos institucijoms yra jau žinoma ir atsakomybė neišvengiama, tai šios
aplinkybės atsakomybę lengvinančia pripažinti negalima.
Pritartina praktikai tų teismų, kurie aiškinasi, ar
kaltininkas, atvykęs į kvotos ar tardymo instituciją, davė parodymus apie
esmines bylos aplinkybes, ar vertino savo elgesį kritiškai. Nustatę, kad
tokiais veiksmais kaltininkas išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto
nusikaltimo, daugumas teismų šią aplinkybę pripažindavo atsakomybę
lengvinančia.
Aktyvų padėjimą išaiškinti nusikaltimą dauguma teismų
atsakomybę lengvi­nančia aplinkybe pripažindavo tik tada, kai kaltininkas savo
valia padėdavo išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes; padėjimą
susekti kitus nusikaltėlius – tada, kai kaltininkas nurodydavo nusikaltimą
padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius
nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos. Tokiai teismų praktikai
būtina pritarti. Tačiau pasitaikė atvejų, kai panašias aplinkybes teismai
vertino kaip nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo.
Teismai, nustatę visas BK 40 str. 8 p. numatytas
atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltininkui atlyginus nusikaltimu padarytą
žalą, dažniausiai svarstydavo galimybę pritaikyti jam BK 45 str. 1 d. ir
paskirti bausmę švelnesnę nei numato įstatymas.
Teismai, skirdami bausmes, retai taikė BK 411
straipsnį, be to, kai kurie iš jų neteisingai šią normą interpretavo.
BK 411 straipsnis nurodo, jog teismas, nustatęs, kad
kaltininkas visiškai prisi­pažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi,
aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir byloje nėra atsakomybę sunkinančių
aplinkybių, jam skiria laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo
sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, arba bausmę,
nesusijusią su laisvės atėmimu. Įstatyminė norma nurodo, kad galima paskirti
bausmę be laisvės atėmimo tiktai tada, kai tokia bausmė numatyta
inkriminuojamos normos sankcijoje.
Kauno miesto apylinkės teismas 1998 metų liepos 7 d.
nuosprendžiu nuteisė V. B-ą už nusikaltimo, numatyto BK 127 str. , padarymą
ketverių metų laisvės atėmimu. V. B-a- nuteistas už tai, kad savanaudiškais
tikslais pagrobė svetimą vaiką. Apylinkės teismas, skirdamas V. B-ui
bausmę, konstatavo, kad savo kaltę jis visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi
padaręs nusikaltimą, geranoriškai padėjo tar­dy­­­­mui ir teismui nustatyti
objektyvią tiesą, atsiprašė nukentėjusiosios.
V. B-a- apylinkės teismo nuosprendį apskundė
apeliacinės instancijos teismui, nurodydamas, kad pagal konstatuotas bylos
aplinkybes jam turėjo būti pritaikytas BK 411
str. ir paskirta bausmė, ne didesnė kaip įstatymo sankcijoje už padarytą
nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis. Kauno apygardos teismas atmetė
nuteistojo apeliacinį skundą, nurodydamas, kad visiškas prisipažinimas yra
esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant savo noru tyrimo ir teisingumo
vykdymo institucijoms apie įvykio aplinkybes teisingus parodymus. Šios bylos
pradinėje tyrimo stadijoje V. B-a- slapstėsi nuo tardymo institucijos
pareigūnų, o pirmuosius parodymus davė, kai tardymui jau buvo žinomos visos
bylos aplinkybės. Kaltininko slapstymasis nuo tardymo institucijos pareigūnų
paneigia kaltininko aktyvų padėjimą išaiškinti nusikaltimą.
Tokiai teismų praktikai pritartina.
Kauno rajono apylinkės teismas 1999 m. birželio 4 d.
nuosprendžiu nuteisė A. S-ą už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. ,
padarymą ir, pritaikęs BK 411 str. , paskyrė jam pataisos darbų be laisvės atėmimo
bausmę bei konfiskavo dalį jo turto, nors BK 271 str. 2 d. sankcija numato tik
laisvės atėmimo bausmę. Faktinės bylos aplinkybės, pritaikius BK 45 str. ,
teismui leido kaltininkui paskirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę,
tačiau teismas BK 45 str. nesivadovavo. Tokias klaidas darė ir kai kurie kiti
Lietuvos teismai.

Atsakomybę
sunkinančios aplinkybės

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra išvardytos BK 41
straipsnyje. Iš apibendrinimo metu peržiūrėtų baudžiamųjų bylų matyti, kad
teismai, atsižvelgda­­­­mi į faktinius bylos duomenis, dažniausiai atsakomybę
sunkinančiomis aplinkybėmis pri­pažindavo nusikaltimo padarymą asmens, pirmiau
padariusio kokį nors nusikaltimą, ir nusikaltimo padarymą girto, apsvaigusio
nuo narkotinių ar toksinių priemonių asmens.
D-umoje atvejų atsakomybę sunkinanti aplinkybė –
nusikaltimo padarymas asmens, pirmiau padariusio kokį nors nusikaltimą, buvo
griežtesnės bausmės kalti­ninkui paskyrimo pagrindas. Pavyzdžiui, už
nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 1 d. , padarymą buvo nuteista 92,5 proc. asmenų
iš visų nuteistųjų laisvės atėmimu, pagal BK 310 str. 1 d. – 86 proc. asmenų
turėjo neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą nusikaltimą.
Tačiau teismai nevienodai suvokia, kada galima
nepripažinti ankstesnio nusi­kaltimo padarymo (priklausomai nuo to nusikaltimo
pobūdžio) kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pritartina tų teismų
praktikai, kurie spręsdami šį klau­­simą atsižvelgia į ankstesnio nusikaltimo
pobūdį, nusikaltimų tapatumą (padaryti nusikaltimai tapatūs, vienarūšiai ar
pagal kėsinimosi objektą skirtingi) bei kaltės formas (padaryti nusikaltimai
tyčiniai arba tyčiniai ir neatsargūs).
Organizuotos grupės asmenų padarytą nusikaltimą teismai
pagrįstai pripa­žindavo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau ne visi
teismai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažindavo tuos atvejus, kai
nusikaltimą, kurio sudėtis numato grupės iš anksto susitarusių asmenų
kvalifikuojantį požymį, padarydavo organizuota grupė .
J-iškio apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr. 1–56
nuteisė tris asmenis už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. , padarymą.
Byloje buvo BK 271 str. 2 dalyje nurodyti nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai
– baudžiamosios veikos pakartotinu­mas ir nusikaltimo padarymas grupės iš
anksto susitarusių asmenų. Nuteistieji pripažinti kaltais padarę atskiras
devynias svetimo turto vagystes. Grupės narius jungė pastovūs, ilgalaikiai ir
glaudūs ryšiai. Ruošdamiesi nusikaltimui, vienas ar keli grupės nariai
išžvalgydavo vietovę, suplanuodavo nusikaltimą, paruošdavo pavogto svetimo
turto sandėliavimo vietą. Teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad nusikaltimą
padarė orga­nizuota grupė, ir šią aplinkybę vertinti kaip atsakomybę
sunkinančią, tačiau tokio klausimo nesvarstė. Organizuota grupė yra aukštesnio
lygio bendrininkavimo forma nei grupė iš anksto susitarusių asmenų (BK 271 str.
2 d. ).
Jeigu organizuotoje grupėje padaromas nusikaltimas, kurio
sudėtis numato grupės iš anksto susitarusių asmenų kvalifikuojantį požymį, tai
toks nusikaltimas kvalifikuojamas pagal šį požymį, be to, organizuota grupė
teismo pripažįstama kaip kaltininkų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Nusikaltimo padarymą siekiant iš to turėti kokios nors
turtinės naudos sau ar kitiems asmenims, kai ši aplinkybė neįeina į nusikaltimo
sudėtį ar nėra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, teismai pagrįstai
pripažindavo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai teismai savanaudiškas
paskatas pripažįsta atsako­mybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimuose
nuosavybei: svetimo turto užvaldymas vagysčių, plėšimo, sukčiavimo, turto
prievartavimo bylose. Tokiuose nusikaltimuose savanaudiškos paskatos įeina į
nusikaltimo sudėtį, todėl papildomai pripažinti jas atsakomybę sunkinančiomis
aplinkybėmis negalima.
Pritartina tų teismų praktikai, kurie savanaudiškas
paskatas pripažįsta kaltinin­kui atsakomybę sunkinančia aplinkybe
nepriklausomai nuo to, ar savanaudiškos paskatos kilo iki nusikaltimo padarymo
ar jo darymo metu (Š-ių rajono apylin­kės teismas baudž. byloje Nr. 102,
Mažeikių rajono apylinkės teismas baudž. byloje Nr. 46 ).
Teismai nusikaltimo padarymą iš keršto, pavydo ar egoizmo
dažniausiai pripažįsta kaltininkui atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau kad
galima būtų pri­pažinti šią aplinkybę atsakomybę sunkinančia, teismai turi
ištirti, ar kerštas, pavydas, egoizmas ir pan. turėjo įtakos nusikaltimui
padaryti.
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai
skiria reikiamą dėmesį nusikaltimo sukeltoms pasekmėms išaiškinti, nustato
priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių. Nustatę nusikaltimo
sukeltas sunkias pasekmes, jei tai nebūdavo nusikaltimą kvalifikuojantis
požymis, šią aplinkybę teismai pripažin­davo atsakomybę sunkinančia. Pritartina
tų teismų praktikai, kurie sprendžia, kad sunkias pasekmes taip pat gali
sukelti ir nusikaltimu padaryta moralinė žala (įžeidimo, šmeižto ir pan. atveju
).
Nusikaltimo padarymą prieš mažametį, nusenusį, esantį
bejėgiškoje būklėje arba materialiai, tarnybiškai ar kitaip priklausomą nuo
kaltininko asmenį teismai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe tiktai
tuomet, kai kaltininkas žinojo ar pagal bylos aplinkybes turėjo žinoti, kad
nukentėjusysis yra mažametis, nusenęs, tarnybiškai ar kitaip priklausantis nuo
jo. Tokiai teismų praktikai reikėtų pritarti.
Tačiau ne visi teismai vienodai suvokia BK 41 str. 5
punkte nurodytą nusenu­sio asmens sąvoką. V-i teismai nusenusiu laiko asmenį,
sulaukusį pensinio amžiaus, kiti – asmenis, kuriems dėl amžiaus yra žymiai
sumažėjusi intelektualinė ir fizinė galia. M-yt, kad nėra teisinga laikyti
asmenį nusenusiu, atsižvelgiant vien tik į amžių, ir reikėtų pritarti tokiai
teismų nuomonei, kai kartu su amžiumi įvertinama ir asmens sveikata, fizinė ir
intelektualinė galia.
R-ėtų pritarti tokiai teismų praktikai, kai asmens
bejėgiška būklė suprantama kaip tokia būsena, kuomet dėl fizinių ar psichinių
ypatybių (ligos, invalidumo, apsvaigimo, psichikos sutrikimo ir pan. ) asmuo
negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio ar veiksmingai pasipriešinti jam.
Teismai nusikaltimo padarymą girto asmens dažniausiai
pripažindavo kaltinin­kui atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pripažindami šią
aplinkybę atsakomybę sunkinančia, dalis teismų vadovavosi vien nustatytu
alkoholinių gėrimų vartojimo faktu (prieš nusikaltimą išgėrė butelį alaus,
taurelę ar pusę butelio degtinės ir pan. ).
D-elis teismų, pripažindami girtumą atsakomybę
sunkinančia aplinkybe, sprendė, ar girtumas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti
(pvz. : neblaivus asmuo pavo­­gė svetimą turtą iškeisti į degtinę; dingstis
padaryti nusikaltimą atsirado dėl išgėrusio kaltininko susilpnėjusios
savikontrolės, kilusio agresyvumo, susilpnėjusios orientaci­jos, padidėjusio
emocingumo ir pan. ). Tokiai teismų praktikai reikėtų pritarti.
Pripa­žįstant girtumą atsakomybę sunkinančia aplinkybe,
ji, kaip ir visos kitos nustatinėtinos bylos aplinkybės, turi būti įrodyta.
Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių
nustatymas yra svarbi kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo sąlyga,
kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 21 straipsnyje.

Išvados ir
pasiūlymai

Teismų praktikos, taikant bendrąsias bausmių skyrimo
nuostatas, apiben­drinimas parodė, kad teismai laikėsi BK 39 straipsnyje
nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nusikaltusiems asmenims skyrė
teisingas ir individualizuotas bausmes. Tačiau teismai yra padarę klaidų,
taikydami Baudžiamojo kodekso bendro­sios dalies normas. Ne visi teismai
vienodai suvokia kai kurių BK 40 straipsnyje nurodytų atsakomybę lengvinančių
ir BK 41 straipsnyje išvardytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių taikymą, ne
visuomet pakankamas dėmesys skiriamas kaltininko asmenybės individualizavimui,
todėl kai kuriais atvejais skiriamos bausmės neatitinka BK 21 straipsnyje
numatytų bausmės tikslų.
Siekiant pašalinti apibendrinimo metu išaiškėjusius
įstatymų taikymo netikslu­mus ir suvienodinti teismų praktiką, siūloma:
Apsvarstyti teismų praktikos, taikant bendruosius skyrimo
pradmenis, apiben­drinimo apžvalgą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senate ir ją
aprobuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyrius

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.6973 sekundės -