|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 2000 m. sausio 20 d. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p. Vilniaus apygardos teismo pirmininką dėl BPK 350 str. ir 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius konsultuoja: klausimas. Ar pagal šiuo metu galiojančius baudžiamojo proceso įstatymus ir Vyriausybės nutarimus dėl teisinės pagalbos apmokėjimo teismas, priimdamas nuosprendį, kartu turi priimti nutartį priteisti iš nuteistojo atlyginimą advokatui, dalyvavusiam byloje pagal paskyrimą, kaip tai numatyta BPK 350 straipsnyje? konsultacija. Teismas privalo priimti nutartį BPK 350 straipsnio tvarka. Spręsdamas atlyginimo apmokėjimo advokatui, dalyvavusiam byloje pagal paskyrimą byloje, klausimą, teismas, esant pagrindui ir vadovaudamasis BPK 561 straipsniu, turi apsvarstyti, ar galima atleisti teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo. klausimas. Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1381 patvirtintos „Dėl advokato, teikiančio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, darbo apmokėjimo tvarkos” 1 punkto nuostata, kad advokato darbą apmoka Teisingumo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų, reiškia, kad advokatui už teisinę pagalbą išmokėtos sumos iš nuteistųjų negali būti išieškomos, ypač tais atvejais, kai kaltinamasis (teisiamasis) gynėjo atsisakė, bet pagal BPK 56 str. jis buvo paskirtas ir bylos nagrinėjime dalyvavo? konsultacija. Jeigu už advokato darbą apmokėjo Teisingumo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų, remiantis BPK 350 str. , turi būti priteisiama iš nuteistojo advokatui suma, kuri grąžinama valstybės biudžetui. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar teisiamasis atsisakė paskirto gynėjo, o svarbu tai, kad advokatas teisiamajame posėdyje dalyvavo ir vykdė gynybos funkciją, ir nėra pagrindų, numatytų BPK 561 str. , atleisti nuteistąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo. klausimas. Jeigu išlaidos už gynybą turi būti priteisiamos, ar galima iš teisiamojo priteisti sumą, kuri dar nėra gynėjui išmokėta (kai dar neaišku, ar jis pageidaus tos sumos išmokėjimo ir pan. ), nes BPK 350 str. nurodoma, kad priimdamas nuosprendį teismas kartu priima nutartį, kokio dydžio atlyginimą nuteistasis ar įstatyminiai jo atstovai turi sumokėti Vyriausybės nustatyta tvarka? Kaip tai turi būti atliekama, kai priimant nuosprendį dar nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio sumą reikia priteisti už gynėjo dalyvavimą, nes tik po nuosprendžio paskelbimo galima nustatyti, kiek laiko advokatas dalyvavo byloje? konsultacija. Teisme iki nutarties dėl advokato darbo apmokėjimo priėmimo turi būti gauti advokato pateikti duomenys apie pageidautino atlyginimo dydį. Manome, kad tokį organizacinį klausimą teismas galėtų nesunkiai išspręsti. klausimas. K-iais kriterijais remiantis teismas gali atleisti nuteistąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo, kaip numatyta BPK 561 straipsnyje ? konsultacija. Nuteistasis atleidžiamas nuo teisinės pagalbos apmokėjimo visiškai arba iš dalies, kai nuteistasis (teisiamasis) negali atsilyginti visiškai arba iš dalies už advokato dalyvavimą byloje. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo nuteistojo (teisiamojo) turtinės padėties. klausimas. Kuris teismas turi nagrinėti prašymą, pateiktą 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo nustatyta tvarka, jei apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmojoje instancijoje, asmenį išteisino, o apeliacinės instancijos teismas priėmė nuosprendį jį pripažinti kaltu ir paskyrė atitinkamą bausmę, dėl kurios sumažinimo ir pateiktas prašymas ? konsultacija. K-ime nurodytu atveju Įstatymą taiko apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmojoje instancijoje. klausimas. BPK 4151 straipsnyje nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama per penkias dienas nuo jos priėmimo dienos. Ar šis terminas taikomas ir tais atvejais, kai remiantis 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu nuteistojo prašymas buvo nagrinėjamas jam nedalyvaujant ir jis nežinojo, kada buvo priimta nutartis ? Ar šiame Įstatyme žodis ,,šaukimas” reiškia, kad nuteistajam turi būti pasirašytinai pranešta apie teismo posėdį ? konsultacija. Nuteistasis turi teisę žinoti apie jo prašymo ar teikimo nagrinėjimą ir jam turi būti pasirašytinai pranešta apie prašymo ar teikimo nagrinėjimo vietą ir laiką. Suimtam nuteistajam apskundimo terminas skaičiuojamas nuo supažindinimo su teismo nutartimi dienos. klausimas. Kaip turėtų būti ištaisoma aiškiai neteisėta ir nepagrįsta nutartis, priimta 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo tvarka, jei pagal BPK 4151 str. 9 d. kasacinis tokių nutarčių nagrinėjimas nenumatytas, ir šios nutartys apygardos ir apeliaciniame teisme nebuvo nagrinėtos (praleidus terminą ir pan. ) ? konsultacija. Praleidus apskundimo terminą, jis neatstatomas. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V. G-us Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7002: Svečiai