|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 2000 m. spalio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 str. 3 d. 3 punktu, kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo klausimais konsultuoja: Klausimas. Ar prokuroras gali civilinėje byloje atstovauti savo šeimos nariui? Konsultacija. Pagal CPK 52 straipsnio 3 dalį teisėjai, tardytojai ir prokurorai negali būti atstovais teisme, išskyrus tuos atvejus, kai jie stoja byloje kaip atitinkamo teismo ar prokuratūros įgaliotiniai arba kaip įstatyminiai atstovai. Taigi CPK 52 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys gali atstovauti teisme savo šeimos nariams tik būdami jų įstatyminiais atstovais, t. y. atstovauti savo nepilnamečių vaikų, taip pat kitų savo šeimos narių, kurių rūpintojais ar globėjais jie paskirti įstatymų nustatyta tvarka, interesams. Klausimas. Jeigu į teismo posėdį neatvyksta šaukimą gavusi šalis, o jai atstovaujantis advokatas paaiškina, kad jo klientas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ar tokiu atveju advokatas kartu su advokato orderiu turi pateikti teismui ir generalinį įgaliojimą, patvirtintą notarine tvarka? Konsultacija. CPK 49 straipsnio, reglamentuojančio atstovų pagal pavedimą įgalinimų įforminimo tvarką, 1 dalis nustato, kad atstovo įgalinimai turi būti išreikšti įgaliojime, išduotame ir įformintame, remiantis įstatymo reikalavimais; 2 dalyje nustatyta, jog asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad advokato arba advokato padėjėjo įgalinimai ir jų apimtis patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderyje arba su klientu pasirašytoje sutartyje. Pastaroji nuostata pagal CPK 49 straipsnio normų kontekstą turi būti suprantama kaip specialioji norma, išskirianti advokatus iš kitų atstovų pagal pavedimą ir nustatanti specifinę jų įgalinimų įforminimo tvarką. Atstovavimas teismuose yra advokatų profesinė veikla, todėl advokatams dalyvaujant bylose kaip šalių, pareiškėjų, trečiųjų ar suinteresuotųjų asmenų atstovams, jiems yra taikomos ne tik bendrosios Civilinio proceso kodekso normos, reguliuojančios atstovų procesinę padėtį, bet ir specialūs advokatų profesinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir Lietuvos advokatūros statutas. Nė vienas šių teisės aktų nenumato, kad advokatas, atstovaudamas klientui teisme, turėtų pateikti notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą. Pagal Advokatūros įstatymo 42 straipsnio 3 dalį klientas su advokatu dėl teisinės pagalbos susitaria pasirašydami sutartį. 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą, advokatas pateikia orderį arba sutartį. Advokatas turi teisę užpildyti ir pateikti advokato orderį tada, kai yra įsigaliojusi teisinės pagalbos teikimo sutartis (Lietuvos advokatūros statuto 68 punktas). Taigi advokato įgalinimų apimtis visais atvejais nustatoma su klientu pasirašytoje teisinės pagalbos teikimo sutartyje. Sudaręs su klientu sutartį, pagal kurią advokatui pavesta atstovauti klientui teisme (vesti teisme bylą), ir pateikęs teismui šios sutarties nuorašą arba jos pagrindu užpildytą advokato orderį, advokatas įgyja visas CPK 31 straipsnyje numatytas dalyvaujančiojo byloje asmens teises bei specifines Advokatūros įstatymo 38 straipsnio suteikiamas teises ir gali atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus nurodytuosius CPK 51 straipsnyje ir ieškinio pareiškimą teisme. Tokių advokato įgalinimų pakanka, kad bylą galima būtų nagrinėti advokato atstovaujamajam nedalyvaujant, ir teismas neturi pagrindo reikalauti jokio papildomo įgaliojimo, jeigu advokatas neatlieka CPK 51 straipsnyje nurodytų veiksmų arba nepareiškia teisme ieškinio. CPK 51 straipsnyje paminėtas įgalinimas vesti teisme bylą turi būti suprantamas kaip atstovui suteikta teisė atlikti atstovaujamojo vardu procesinius veiksmus, kai byla teisme jau iškelta, ir neapima atstovo teisės atstovaujamojo vardu pareikšti teisme ieškinį. Taigi, kad advokatas galėtų pareikšti teisme ieškinį arba atlikti CPK 51 straipsnyje nurodytus veiksmus, tokie jo įgalinimai turi būti specialiai aptarti su klientu sudarytoje sutartyje. Šiais atvejais teismui taip pat pateikiamas tokios sutarties nuorašas arba jos pagrindu atitinkamai užpildytas advokato orderis, o ne notarine tvarka patvirtintas generalinis įgaliojimas. Klausimas. Ar CPK 143 straipsnyje nustatyta tvarka kitam teismui gali būti perduodamos išimtinio teismingumo bylos, nurodytos CPK 139 straipsnyje? Konsultacija. CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekiant, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau ir objektyviau, išimties atvejais byla gali būti perduota kitam tos pačios instancijos teismui. Kokių nors apribojimų ar papildomų sąlygų, pavyzdžiui, kad pagal minėtą straipsnį galima būtų perduoti tik bendrojo ar alternatyvinio teismingumo bylas, įstatymas nenumato. Vienintelis kriterijus, kuriuo turi vadovautis CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareigūnai, spręsdami klausimą dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, yra tikslas išnagrinėti ją kuo greičiau, visapusiškiau ir objektyviau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |