|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 2000 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 str. 3 d. 3 p. , Civilinio proceso kodekso normų taikymo klausimais konsultuoja: Klausimas. Kaip vykdymo procese nustatoma skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje? Ar teismas turi spręsti santuokinio turto padalijimo klausimą, ar tik nustatyti, kokia idealioji turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso kiekvienam iš sutuoktinių? Kokiam teismui teismingas šis ginčas, jeigu ieškinio kaina arba išieškojimo suma yra didesnė kaip 100 000 Lt? Kokio dydžio žyminis mokestis mokamas šiose bylose? Konsultacija. CPK 390 str. 1 d. nustato, kad teismo antstolis, pradėdamas vykdyti teismo sprendimą, pasiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Jeigu skolininkas nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdo geruoju, taikomos CPK 391 str. nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Viena tokių priemonių – išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą jį areštuojant ir parduodant iš varžytynių CPK 422–437 str. tvarka. Teismo antstolis išieškojimą į skolininko turtą nukreipia šį turtą areštuodamas. Turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, kodas, skiriamieji daikto požymiai, kiekvieno daikto skyrium vertė ir viso areštuojamo turto vertė (CPK 410 str. 1 d. 5 punktas). Teismo antstolis skolininko turto turi aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama ir į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti. Pagal CPK 408 str. areštuojant turtą, skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia. Jeigu tai nepažeidžia išieškotojo interesų ir nekliudo įvykdyti sprendimą geruoju, teismo antstolis tokį pareiškimą privalo patenkinti. Kita vertus, skolininko pareiga yra aktyviai padėti teismo antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 393 str. 2 d. ) Jeigu skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir – skolininkui per dešimt dienų pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Tokiu atveju skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo sprendimu (CPK 406 str. 1 d. , 417 str. 3 d. ). Kai per teismo antstolio nustatytą dešimties dienų terminą tokie ieškininiai pareiškimai nepateikiami ir nėra pareikšta ieškininių pareiškimų dėl arešto turtui panaikinimo CPK 473 str. nustatyta tvarka, antstolis savo iniciatyva gali kreiptis į teismą, kad šis nustatytų skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Toks pareiškimas ne ginčo tvarka nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus skolininkui, išieškotojui ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Pareiškimo pasiruošimo nagrinėjimui stadijoje teismas turėtų pasiūlyti proceso dalyviams pateikti savo pageidavimus dėl skolininkui priskirtinos dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, atskira byla neužvedama, o pareiškimo nagrinėjimo medžiaga pridedama prie vykdomosios bylos. Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo klausimas gali būti išspręstas ir byloje dėl arešto turtui panaikinimo (CPK 473 str. 2 d. ). Tokius ieškinius gali pareikšti tiek nepriklausančio skolininkui turto savininkas, tiek teisėtas jo valdytojas. Teismo sprendimo vykdymo procese gali pasitaikyti atvejų, kai areštuojamas ne visas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, o areštuoto turto nepakanka išieškojimui padengti. Todėl nustatydamas dalį turto, kuris priklauso skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tiek CPK 406 str. tvarka, tiek CPK 473 str. tvarka, teismas turi neapsiriboti vien dalies nustatymu areštuotame turte, o išsiaiškinti, kokio dydžio turtas priklauso sutuoktiniams, kad nustačius skolininkui priklausančią dalį šiame turte ir turtą realizavus ar jį perdavus išieškotojui, būtų galima padengti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas turi atsižvelgti į visą sutuoktinių turtą nepriklausomai nuo to, ar pagal įstatymą į šį turtą išieškojimas gali būti nukreipiamas, ar ne, tačiau gali būti paliktas areštuotas tik tas turtas, į kurį išieškojimas pagal įstatymą galimas. Jeigu sutuoktinis yra individualios įmonės savininkas, į turtą, kuriame nustatoma skolininko dalis, gali būti įtraukiamas individualios įmonės turtas, nes jis nėra atskirtas nuo savininko turto. Nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas privalo vadovautis bendrosiomis SŠK 21–25 straipsnių nuostatomis. Nustatinėdamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teismas turi nustatyti, kokia konkrečiai nuosavybės dalis (idealioji) ir koks turtas (realioji dalis) skolininkui priklauso. Nesant reikalavimo, teismas neturėtų dalinti sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto. Teismo procesiniame dokumente turi būti nurodoma skolininkui priskirto turto pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), buvimo vieta, nekilnojamojo turto objektų plotas, priskirtinų patalpų inventorizaciniai indeksai, kiti turtą identifikuojantys duomenys. Skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti tiek išieškotojo, skolininko, tiek kito asmens, kuris neturi pareigos atsakyti, interesai, jeigu toks dalies nustatymas galimas atsižvelgiant į sutuoktinių visą turimą turtą. Kai išieškojimas nukreipiamas į nedalų turtą (pvz. , į vieno kambario butą, nesant kito galimo išieškoti turto), turtas natūra gali būti paliekamas sutuoktiniui, neturinčiam pareigos atsakyti kreditoriui, priteisiant iš jo į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, atitinkančią skolininkui priklausančios turto dalies vertę rinkos kaina (SŠK 24 str. 1 d. 2 p. ). Kitam sutuoktiniui pareiškus ieškinį CPK 473 str. 2 d. pagrindu dėl jo nuosavybės teisių gynimo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas turi nustatyti, kokia konkrečiai nuosavybės dalis (idealioji) ir koks turtas (realioji dalis) kiekvienam iš sutuoktinių priklauso ir panaikinti areštą turtui, kuris priskirtas sutuoktiniui, neturinčiam pareigos atsakyti. Pažymėtina, kad CPK 404 str. nustato išieškojimo nukreipimo į skolininko (fizinio asmens) turtą eiliškumą. Išieškojimas yra nukreipiamas į skolininko lėšas, vertybinius popierius, esančius banke ar kitoje kredito įstaigoje, kitokį turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi tik tais atvejais, kai neužtenka skolininko asmeninio turto, išieškojimas nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Pažymėtina, kad įstatymas nustato specialius ribojimus tam tikrų rūšių turtui išieškoti. CPK priede Nr. 2 pateiktame sąraše nurodomas fizinių asmenų turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 407 str. ). Jei skolininkas – ūkininkas, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo kilnojamąjį turtą. Išieškojimas į ūkininkui nuosavybės teise priklausančią žemę ar jos dalį nukreipiamas tik tada, kai išieškomoms sumoms apmokėti neužtenka lėšų iš kilnojamojo turto (CPK 4231 str. ). Išieškojimas į gyvenamąjį namą, butą, žemę nukreipiamas paskiausiai ir tik tada, kai nėra kito turto arba jo neužtenka išieškomai sumai padengti. Ribojimai, nukreipti išieškojimui į gyvenamąjį namą, butą, žemę, netaikomi išieškant negrąžintą paskolą, duotą namui, kitam statiniui statyti, žemei įsigyti. Šiais atvejais išieškojimas gali būti pirmiausiai nukreipiamas į gyvenamąjį namą, butą, žemę (CPK 424 str. 1, 2 d. ). Ieškininiai reikalavimai dėl skolininko dalies nustatymo, reiškiami skolininko ar išieškotojo CPK 406 str. tvarka ir kitų suinteresuotų asmenų dėl arešto turtui panaikinimo CPK 473 str. 2 d. tvarka, apmokami 50 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 104 str. 1 d. 8 p. ), šią sumą indeksuojant CPK 1041 str. nustatyta tvarka. Teismo antstolių kontoros prie apylinkės teismų yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimus teismui, susijusius su sprendimų vykdymu (CPK 102 str. 1 d. 44 p. ). Kadangi skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatoma remiantis SŠK 21–25 straipsnių normomis, reguliuojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės klausimus, ginčai teismingi apylinkės teismui nepriklausomai nuo ieškinio kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |