|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 25 2000 m. birželio 16 d. Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos teismų praktiką baudžiamose bylose taikant paskirtų bausmių vykdymo atidėjimą, pažymi, kad teismai paprastai laikėsi BK 471 straipsnio nuostatų ir, pripažinę esant visas įstatymo reikalaujamas sąlygas bei įvertinę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėdavo paskirtosios bausmės vykdymą. Tačiau, nustatydami BK 471 str. numatytas taikymo sąlygas, teismai yra padarę klaidų. Pasitaikė baudžiamųjų bylų, kuriose nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymas buvo nepagrįstai atidėtas, arba, esant byloje visoms BK 471 str. numatytoms sąlygoms, teismas nesvarstė galimybės pasiekti bausmės tikslų be realaus bausmės atlikimo. Teismai dažnai klydo nustatydami nusikaltimu padarytos žalos dydį ir atlygintą jos dalį – neskyrė žalos, tiesiogiai kilusios iš kaltininko nusikalstamos veikos, ir nuostolių, tiesiogiai nesusijusių su ja. Šios klaidos trukdė teismams įvertinti BK 471 str. numatytas sąlygas ir taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdami klausimą, ar bus pasiekti bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo, teismai ne visuomet tinkamai įvertindavo kaltininko asmenybę, nes kai kurie asmenys per paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką padarydavo naujus nusikaltimus arba paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikinamas ir jie siunčiami atlikti bausmę. Pasitaikė baudžiamųjų bylų, kuriose teismas, atidėdamas nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymą, atidėdavo ir papildomų bausmių – baudos ir turto konfiskavimo – vykdymą, nors įstatymas šių bausmių vykdymo atidėjimo nenumato. Teismai, paskirdami BK 471 str. 5 d. numatytus įpareigojimus, ne visuomet įvertindavo, ar juos nuteistasis per teismo nustatytą laiką galės įvykdyti. Taikydami BK 471 str. ir atidėdami paskirtosios bausmės vykdymą, teismai nuosprendžio aprašomojoje dalyje ne visuomet nurodo leidžiančias įstatymą taikyti sąlygas ir nepakankamai motyvuoja savo išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Panaikindami paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimą ir siųsdami nuteistąjį vykdyti bausmę, teismai ne visuomet išsiaiškina teismo įpareigojimų neįvykdymo priežastis, taip pat neišsiaiškina, ar pagrįstai paskirtos administracinės nuobaudos arba drausminio poveikio priemonės, ar padaryti teisės pažeidimai iš tikrųjų išreiškia nuteistojo nenorą taisytis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 p. , nutarė: I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Esant byloje BK 471 str. 1 ir 2 dalyse numatytoms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmės ir atidėti jos vykdymą, jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę. 2. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik asmeniui, pirmą kartą nuteistam laisvės atėmimu ar pataisos darbais. Pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimu ar pataisos darbais laikomas asmuo, anksčiau neteistas arba teistas, tačiau jei jam teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimu ar pataisos darbais taip pat laikomas asmuo, anksčiau teistas kitomis bausmėmis, jeigu teistumas jam ir nėra išnykęs. Pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimu ar pataisos darbais laikomas asmuo ir tada, kai pritaikius amnestijos aktą arba malonės suteikimo tvarka nuteistasis buvo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmės. 3. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą teismas turi atsižvelgti į skirtingas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas asmenims, padariusiems nusikaltimą dar nesuėjus jiems aštuoniolikai metų, ir pilnamečiams asmenims. Asmenims, kurie padarė nusikaltimą dar nesulaukę aštuoniolikos metų, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tiek už sunkaus, tiek už nesunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat nuteistiems ilgesne laisvės atėmimo bausmės trukme (iki 4 metų už tyčinį nusikaltimą ir iki 8 metų už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo), be to, ir tuo atveju, jei asmuo neatlygino visos ar dalies nusikaltimu padarytos žalos. Nustatydamas nusikaltimu padarytos ir atlygintos žalos dydį, teismas atsižvelgia tik į tiesiogiai iš nusikalstamos veikos kilusią turtinę žalą. Jeigu teismas nustato, kad kaltininko padaryti nuostoliai tiesiogiai nesusiję su jo nusikalstama veika (ligonių kasos išlaidos dėl nukentėjusiojo gydymo, socialinio draudimo išlaidos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo ir pan. (žalos ir nuostolių sąvokos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 12 23 nutarimo Nr. 23 9 punkte), tai, nors kaltininkas šių nuostolių ir nėra atlyginęs, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Jeigu nusikaltimu padarytą žalą (ar bent 1/3 dalį jos) atlygino kiti asmenys arba vienas iš nuteistųjų, tokį veiksmą teismas gali pripažinti BK 471 str. numatytos žalos atlyginimo sąlygos įvykdymu ne tik žalą atlyginusiam nuteistajam, bet ir kitiems nusikaltimo bendrininkams. Tačiau spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 40 str. 1 d. 1 p. , pripažįstama tik žalą atlyginusiems nuteistiesiems arba tiems nuteistiesiems, kurių interesais ir valia žala atlyginta kitų asmenų. Teismas gali taikyti BK 471 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nukentėjusysis arba valstybinės institucijos ar juridinio asmens atstovas atsisakė civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, ir teismas šį atsisakymą priėmė. 5. S-stydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę (žr. 1999 12 23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 5 punktą), teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar invalidų pan. ). Nustatydamas BK 471 str. taikymo sąlygas, kai asmuo baudžiamąją veiką yra padaręs galiojant ankstesnei normos redakcijai, teismas, vadovaudamasis BK 7 str. , taiko įstatymą, numatantį švelnesnes paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. 6. Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra BK 471 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 7. Esant BK 471 str. 1 ir 2 dalyse nustatytoms sąlygoms, atidėdamas laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmių vykdymą, teismas gali atidėti ir papildomų bausmių, išskyrus baudos ir turto konfiskavimo, vykdymą. Bausmės, kurių vykdymas nebuvo atidėtas, pradedamos vykdyti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. 8. Paskirdamas švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, teismas gali atidėti bausmės vykdymą, jeigu nustato visas BK 471 str. numatytas sąlygas. Tačiau asmeniui, kuris padarė sunkų nusikaltimą būdamas pilnamečiu, teismas negali atidėti paskirtos bausmės vykdymo. 9. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas įpareigoja nuteistąjį per nustatytą laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą neatlygintą žalos dalį ir privalo paskirti įvykdyti vieną ar kelis BK 471 str. 5 d. numatytus įpareigojimus. Teismo paskirti įpareigojimų įvykdymo terminai negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Skirdamas įpareigojimus teismas turi atsižvelgti, ar nuteistasis galės juos įvykdyti. Atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, teismas parenka įvykdyti tokius įpareigojimus, kurie gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam. 10. Esant BK 471 str. numatytoms sąlygoms, teismas gali atidėti paskirtų bausmių vykdymą ir asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, iš kurių nė už vieną jie nebuvo nuteisti. Šiuo atveju teismas iš pradžių subendrina paskirtąsias bausmes ir tik po to sprendžia paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo asmeniui, padariusiam vien tyčinius nusikaltimus arba vien nusikaltimus dėl neatsargumo, teismas remiasi galutinės subendrintos bausmės dydžiu. Jeigu kaltininkas yra padaręs ir tyčinius nusikaltimus, ir nusikaltimus dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu už kiekvieną tyčinį ar neatsargų nusikaltimą paskirtos bausmės neviršija BK 471 str. 1 ir 2 dalyse nustatytų bausmių ribų, o subendrintoji bausmė nėra didesnė nei šių normų nustatyta nusikaltimui, padarytam dėl neatsargumo. 11. Paskyręs nuteistajam bausmę už nusikaltimą, padarytą prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas yra atidėtas, teismas bausmes subendrina BK 42 str. 4 d. nustatyta tvarka ir, esant BK 471 str. numatytoms sąlygoms, gali atidėti subendrintos bausmės vykdymą. 12. Nuteistajam, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padariusiam naują nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis BK 43 str. , prie naujai paskirtos bausmės visiškai ar iš dalies prideda pagal pirmąjį nuosprendį neatliktą bausmę nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo bausmės vykdymo atidėjimo iki naujo nusikaltimo padarymo ar nuosprendžio priėmimo. Paskyręs subendrintą bausmę, teismas negali atidėti paskirtos bausmės vykdymo. 13. Jeigu asmuo, kuriam už anksčiau padarytą nusikaltimą dalies paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, bet atidėtos bausmės BK 471 str. 7 d. 2 p. pagrindu įvykdytos nebuvo, pasibaigus bausmių atidėjimo laikui padaro naują nusikaltimą, tai teismas, vadovaudamasis BK 43 str. nuostata, subendrina bausmes, paskirtas už naujai padarytą nusikaltimą, su ankstesnio nuosprendžio neatidėto vykdymo bausmėmis, jeigu jos iki naujo nuosprendžio priėmimo nebuvo įvykdytos. Bausmių, nuo kurių asmuo buvo galutinai atleistas pasibaigus jų vykdymo atidėjimo laikui, su bausmėmis, paskirtomis už naujo nusikaltimo padarymą, teismas nesubendrina. Tuo atveju, kai nuteistasis nėra galutinai atleistas nuo bausmių, kurių vykdymo atidėjimo laikas yra pasibaigęs, teismas bylos už naujo nusikaltimo padarymą nagrinėjime padaro pertrauką arba atideda bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas galutinio atleidimo nuo atidėtų bausmių klausimas. 14. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas įskaito kardomojo kalinimo laiką į bausmės laiką, bet laisvės atėmimo bausmės atlikimo kolonijos rūšies nenurodo. L-ės atėmimo bausmės atlikimo kolonijos rūšį teismas paskiria BK 471 str. 7 d. 2 p. pagrindu, panaikindamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir priimdamas sprendimą vykdyti bausmę. Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino eiga skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pagal BPK 119 str nustatytas taisykles. Teismas, BPK 414 str. nustatyta tvarka spręsdamas nuosprendžio vykdymo klausimus, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiko sutrumpinti negali. 15. Paskyręs bausmę užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, nuolat ar laikinai teisėtai gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Jei šis asmuo yra laikinai atvykęs į Lietuvos Respubliką, teismas, spręsdamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi atsižvelgti į laikino buvimo Lietuvoje laiką, paskirtų jam įpareigojimų vykdymo ir kontrolės galimumą. 16. Pasibaigus pagrindinės ir papildomų bausmių vykdymo atidėjimo laikui, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, BPK 414 str. nustatyta tvarka išnagrinėjęs nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą, išsprendžia nuteistojo galutinio atleidimo nuo paskirtos bausmės klausimą. Nustatęs visas BK 471 str. 7 d. 1 p. numatytas sąlygas, teismas galutinai atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas. Bausmės, kurių vykdymas nebuvo atidėtas, jei jos per pagrindinės bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebuvo įvykdytos, yra vykdomos toliau. 17. S-stydamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas patikrina, ar nuteistasis turėjo galimybę įvykdyti paskirtus BK 471 str. 5 d. įpareigojimus, ar pagrįstai jam paskirtos administracinės nuobaudos arba drausminio poveikio priemonės. Nustatęs, kad teismo įpareigojimai neįvykdyti be pateisinamos priežasties, o nuobaudos paskirtos pagrįstai ir nepasibaigęs jų galiojimo laikas, teismas priima nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. 18. S-stydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas turi atsižvelgti į BK 471 str. 7 d. 2 p. numatytų pažeidimų pobūdį. Nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis ir sudaryti pagrindą teismui spręsti, kad asmuo ir ateityje nesilaikys įstatymų, darys naujus nusikaltimus. 19. Jeigu po to, kai nuteistasis BK 471 str. 7 d. 1 p. nustatyta tvarka buvo galutinai atleistas nuo bausmės, paaiškėja, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, teismas ankstesnį sprendimą panaikina BPK 468 ir 469 straipsnių nustatyta tvarka. 20. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrindžia BK 471 str. numatytų sąlygų buvimą ir motyvuoja savo išvadą, kad kaltininkui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kokios paskirtos bausmės (bausmių) vykdymas atidedamas. 21. Asmenys, nuteisti vien bausmėmis, kurių vykdymas buvo atidėtas, jeigu per tą laiką, kuriam atidėtas bausmių vykdymas, nepadaro naujo nusikaltimo ir jų atžvilgiu bausmės nustatyta tvarka nebuvo įvykdytos, yra laikomi neturinčiais teistumo. 22. Asmenims, nuteistiems bausmėmis, kurių vykdymas buvo atidėtas, ir bausmėmis, kurių vykdymas neatidėtas, teistumo išnykimo termino eiga skaičiuojama vadovaujantis BK 58 str. 1 d. 22 p. ir 3 p. nuostatomis. II. Aprobuoti teismų praktikos, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą, apibendrinimo apžvalgą ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas V. G-us Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sekretorė L. Ž-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7559: Svečiai