Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrAPŽVALGA Teismų praktikos, taikant TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13589: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
APŽVALGA

Teismų praktikos, taikant paskirtų bausmių vykdymo atidėjimą,
apžvalga

Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK
471 str. numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK
21 str. numatytų bausmės tikslų. Taikant BK 471 str. , baudžiamosios veikos
ir bausmės individualizavimą teis­mas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis
bendraisiais bausmės skyrimo prad­menimis teismas įvertina nusikaltimo pobūdį
ir jo pavojingumo laipsnį, kalti­­nin­ko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias
ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į faktorių visumą, parenka
sankcijos bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra –
nustatęs BK 471 str. numatytas sąlygas, teismas šiuos fak­to­­rius įvertina dar kartą,
spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus baus­mės atlikimo.
Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą teismas turi spręsti, ar pritaikytų
baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės
poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų
nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas
turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 471 str. numatytas nuostatas ar
bausmės tikslai kaltininkui bus pa­siekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami
šį klausimą, teismai vadovaujasi bend­­­­­­­­­rai­­­­­siais bausmės skyrimo ir
bausmės paskirties pagrindais.
Baudžiamojo kodekso 471 str. įstatymo redakcija nuo
1990 m. spalio 4 d. buvo keičiama 1994 m. liepos 19 d. , 1995 m. birželio 8 d. ,
1996 m. rugsėjo 12 d. ir 1998 m. liepos 2 d. įstatymais. Keičiant įstatymą,
keitėsi ir jo taikymo sąlygos. Teismai laikėsi baudžiamųjų įstatymų galiojimo
laiko atžvilgiu nuostatos ir, vadovauda­miesi BK 7 str. , baudžiamajai veikai,
padarytai iki griežtesnio įstatymo įsigaliojimo, taikė baudžiamosios veikos
padarymo metu galiojusias BK 471 str. taikymo sąlygas.
Respublikos teismai, byloje nustatę BK 47¹ str.
taikymo sąlygas, gana dažnai atideda paskirtosios bausmės vykdymą. Nagrinėjant
bylas kasacine tvarka, paste­bėta, kad ne visi teismai vienodai įvertina bylos
aplinkybes, leidžiančias pritaikyti BK 471 straipsnį. Pasitaiko atvejų,
kai teismas nesvarsto galimybės atidėti paskirtosios bausmės vykdymą asmenims,
kurie yra neatlyginę nuostolių, nors šie nėra tiesiogiai atsiradę iš
nusikalstamos veikos. Nevienoda teismų praktika galutinai atleidžiant nu­teistąjį
nuo bausmės ar panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiunčiant jį atlik­ti
nuosprendžiu paskirtos bausmės. T-ėl, siekiant suvienodinti teismų praktiką,
reikėjo atlikti BK 471 str. taikymo 
apžvalgą .
Apibendrinimo tikslas – išsiaiškinti, ar atidėdami
paskirtų bausmių vykdy­mą teismai laikosi BK 471 str. numatytų reikalavimų;
patikrinti, ar tinkamai skiriami šio straipsnio 5 dalies įpareigojimai, ar
pagrįstai teismas panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia
atlikti paskirtą bausmę.
Apibendrinimo apimtis. Iš Lietuvos apylinkių ir
apygardų teismų atrankos tvarka buvo pareikalautos 1999–2000 metais
išnagrinėtos baudžiamosios bylos, ku­riose priimtais apkaltinamaisiais
nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas ati­­­­­­dė­­­­­tas 1391 asmeniui.
Taip pat peržiūrėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų by­­lų skyriaus
teisėjų kolegijų nutartys 1999 metais kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose
bylose.
Bendrosios pastabos. Atidėdami paskirtosios
bausmės vykdymą, teismai apskritai laikėsi BK 471 str. numatytų sąlygų ir
pripažinę, kad bausmės tikslus gali­­ma pasiekti be realaus bausmės atlikimo,
bausmės vykdymą atidėdavo.
Tačiau, skirdami laisvės atėmimo ar pataisos
darbų bausmes, esant BK 471 str. numatytoms sąlygoms, ne visi teismai vykdė
BPK 333 str. 13 p. reikalavimus ir apsvarstė galimybę, pritaikius BK 471 str. , atidėti paskirtosios
bausmės vykdymą.
Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 30
d. nuosprendžiu R. Cijū­nėlį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK
234 str. 1 d. , ir pritaikęs BK 45 str. nuteisė jį trejų metų laisvės atėmimu,
bausmę atliekant bendrojo režimo patai­sos darbų kolonijoje. Apylinkės teismas
nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažino visų BK 471 str. numatytų sąlygų
buvimą. Teismas įvertino, kad kaltininkas teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinį
darbą, išlaiko šeimą, mažamečius vaikus, charakterizuoja­mas labai gerai, iki
nusikaltimo jokių teisės pažeidimų nebuvo padaręs. Nusikaltimas jo padarymo
metu nebuvo nurodytas BK 81 str. išvardytų sunkių nusikaltimų sąraše.
Pripažinęs BK 471 str. numatytų sąlygų buvimą, teismas, pažeisdamas BK 333 str. 13 p. ,
nesvarstė galimybės pasiekti bausmės tikslų atidedant paskirtosios bausmės
vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė apylinkės
teismo nuosprendį atidėda­mas nuteistajam paskirtosios bausmės vykdymą trejiems
metams ir paskyrė teismo įpareigojimus.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, kai sankcijoje numatyta
bausmių alternatyva

Paskirtų laisvės atėmimo ar pataisos darbų
bausmių vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis. Jeigu nuteistasis
neįvykdo teismo skirtų įpareigojimų ar pada­ro teisės pažeidimus, numatytus BK
471 str. 7 d. 2 p. , teismas bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir priima
nutarimą vykdyti bausmę. T-ėl teismas turėtų apsvars­tyti, ar tikslinga skirti
laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmes, nors ir atidedant jų vykdymą, jeigu
pagal bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę galima paskirti sankcijoje
numatytą kitą švelnesnę bausmę. Bausmių eiliškumas pagal jų sunkumą yra išdėsty­tas
BK 22 straipsnyje. Baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už nesunkius
nusikaltimus, normų sankcijose dažniausiai numatomos kelios alternatyvios baus­mės.
Antai BK 271 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo, pataisos darbų arba
baudos bausmes, BK 310 str. 1 d. numato laisvės atėmimo ar baudos bausmes ir
t. t. Tačiau teismai retai apsvarsto galimybę paskirti sankcijoje numatytą kitą
švelnesnę bausmę, o dažniausiai skiria laisvės atėmimą ir, esant BK 471 str. sąlygoms, atideda
paskirtos bausmės vykdymą.
J-iškio rajono apylinkės teismas 1999 m gegužės
31 d. nuosprendžiu nutei­sė V. Rinių už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 1 d. ,
padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams ir, pritaikęs BK 471 str. , atidėjo paskirtos
bausmės vykdymą dvejiems metams, paskirdamas jam teismo įpareigojimus.
Nuteistojo pagrobto turto vertė nedidelė. Kaltininkas žalą atlygino, yra vedęs,
išlaiko du mažamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai.
BPK 346 str. 2 d. įpareigoja teismą motyvuoti
laisvės atėmimo bausmės skyrimą, jeigu baudžiamųjų įstatymų sankcija numato ir
kitas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. L-ės atėmimo bausmės vykdymo
atidėjimas nepašalina BPK 346 str. 2 d. reikalavimo, nes pati bausmė – laisvės
atėmimas – išlieka, nors jos vykdymas ir atidėtas. J-iškio rajono apylinkės
teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimo nemotyvavo, nors baudžiamojo įstatymo
sankcija numatė taip pat ir patai­­sos darbus, ir baudą. Tokius įstatymo
pažeidimus darė ir kiti apylinkių teismai, o apelia­cinės instancijos teismai
šių pažeidimų atskirais atvejais netaisė.

Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių
iki trejų metų

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nepriklauso
nuo teismo skiriamos bausmės rūšies bei dydžio ir negali būti mažesnis nei
vieneri metai ir didesnis negu treji metai. Laiką, kuriam atidėtas paskirtos
bausmės vykdymas, teismas parenka atsi­­­­žvelg­damas į skiriamus nuteistajam
įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę, taip pat į galimumą pasiekti bausmės
tikslus vykdant nuteistojo elgesio kontrolę. N-s
BK 471str. 1 d. nuostata yra visiškai aiški, tačiau pasitaikė teismų, kurie,
skirdami trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes, paskirdavo trumpesnį nei
įstatymas numato bausmių vykdymo atidėjimo terminą.
Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 15 d.
nuosprendžiu R. G-a­liūną pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK
322 str. , ir nuteisė laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pritaikė jam BK 471 str. ir bausmės vykdymą
atidėjo šešiems mėnesiams, paskirdamas jam teismo įpareigojimus. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama
bylą kasacine tvarka, 1999 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo
nuosprendį pakeitė
ir nuteistajam R. G-ui BK 471 str. pagrindu apylinkės teismo paskirtos bausmės
vykdymą atidėjo vieneriems metams.
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija
nurodė, kad Kauno miesto apylin­kės teismas netinkamai pritaikė BK 471 str. , nes paskirtos bausmės
vykdymas galėjo būti atidėtas ne trumpesniam kaip vienerių metų laikui. Šio
termino sutrumpinti nega­li­­ma ir tada, kai skiriama švelnesnė negu įstatymo
numatyta bausmė.

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmeniui pirmą
kartą nuteisiamam laisvės atėmimu ar pataisos darbais

Pirmą kartą nuteisiamais laisvės atėmimu ar
pataisos darbais laikomi asme­nys, anksčiau neteisti šiomis bausmėmis arba
teisti, bet jiems teistumas išnykęs ar nustatyta tvarka panaikintas.
Išnykus teistumui, pasibaigia  teisinės pasekmės, kilusios dėl nusikaltimo
padarymo. T-ėl jei asmuo praeityje buvo teistas laisvės atėmimu ar pataisos
darbais, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas už anksčiau padarytą
nusikaltimą išnyko, vėl laikoma, kad jis pirmą kartą nuteisiamas pataisos
darbais ar laisvės atėmimu ir tokiam asmeniui galima taikyti bausmės vykdymo
atidėjimą. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai vykdo BK
471 str. ir 58 str. reikalavimus ir tokiems asmenims bausmės vykdymo atidėjimą
taiko.
Baudžiamojo kodekso 471 str. leidžia atidėti
paskirtos bausmės vykdymą asmenims, turintiems teistumą (taip pat ir tiems,
kurie dar neatliko bausmės) už anksčiau padarytą nusikaltimą, jeigu jie buvo
nuteisti ne laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmėmis. Teismai laikėsi
įstatymo normos reikalavimo ir klaidų taikant įsta­tymą nedarė.
Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą
asmenims, kurie praeityje, pritaikius amnestijos aktą, ar malonės suteikimo
tvarka nuo visos teismo nuospren­džiu paskirtos laisvės atėmimo ar pataisos
darbų bausmės buvo atleisti. Asmenį atlei­džiant nuo paskirtos bausmės,
neatsiranda bausmės paskyrimo, jos vykdymo ir teistumo teisinės pasekmės.
T-ėl, esant BK 471 str. nustatytoms sąlygoms, teismai tokiems asmenims pagrįstai taikė
bausmės vykdymo atidėjimą.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 1996 m. sausio
17 d. nuosprendžiu nuteisė R. Lichobaliną už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 1
d. , 272 str. 2 d. , padarymą ketverių metų laisvės atėmimu ir pritaikęs 1995 m.
gruodžio 21 d. amnestijos aktą nuo bausmės atleido. Pakartotinai R. Lichobalinas
padarė nusikaltimą 1999 m. kovo 9–13 dienomis. Vilniaus rajono apylinkės
teismas 1999 m. spalio 21 d. nuospren­­džiu nuteisė R. Lichobaliną už naujo
nusikaltimo padarymą ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad jis
yra laikomas neturinčiu teistumo nuo pirmojo nuosprendžio priėmimo dienos, nes
šiuo nuosprendžiu nuteistasis buvo atleistas nuo visos laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 58 str. 2 d. nuostata, teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas
remiantis faktiškai atlikta bausme nuo to laiko, kai atleidžiama nuo bausmės.
Šuo atveju R. Lichobalinas bausmės visiškai neatlikinėjo, todėl, atleidus jį nuo
visos bausmės, neatsirado teisinių pasekmių dėl bausmės paskyrimo ir teistumo.
Teismas, R. Lichobaliną nuteisdamas už naujo nusikaltimo padarymą, pagrįstai vei­kos
pakartotinumo nepripažino nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu, atsakomybę
sunkinančia aplinkybe ir svarstė galimybę nuteistajam taikyti BK 471 straipsnį.

BK 471 str. taikymo ypatumai asmenims, padariusiems nusikaltimą
iki jiems sueinant 18 metų amžiaus

Baudžiamojo kodekso 471 str. 2 d. numato lengvesnes
sąlygas, taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, asmenims, kurie padarė
nusikaltimą nesuėjus jiems aštuoniolikai metų amžiaus. Tokiems asmenims bausmės
vykdymo atidėjimas gali būti taikomas, jeigu jie pirmą kartą nuteisiami laisvės
atėmimo bausme iki ketve­rių metų už tyčinį nusikaltimą ir iki aštuonerių metų
už neatsargų nusikaltimą, tarp
jų ir už sunkių nusikaltimų padarymą, taip pat jeigu jie neatlyginę visos ar
dalies nusikaltimu padarytos žalos.
Teisminės praktikos apibendrinimo duomenys rodo,
kad teismai supranta nepilnamečių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumus ir,
atsižvelgdami į nepilname­čio perauklėjimo be griežtos izoliacijos galimybę,
dažniau nei pilnamečiams asmenims taiko bausmės vykdymo atidėjimą. Šiai teismų
praktikai pritartina. Tačiau teismai, atidėdami nepilnamečiams paskirtos
bausmės vykdymą, daro klaidų.
Baudžiamojo kodekso 471 str. 5 dalis nurodo, kad,
atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas įpareigoja nuteistąjį per
nustatytą laikotarpį atlyginti liku­sią nusikaltimu padarytą žalą tuo atveju,
kai nusikaltimu buvo padaryta žala. Įstatymo norma išlygų nepilnamečiams
nenumato. Tačiau kai kurie teismai, atidėdami nepil­namečiams bausmės vykdymą,
nevykdo įstatymo reikalavimo ir neskiria nuteistajam įpareigojimo atlyginti
nusikaltimu padarytą žalą. Tokių teismo nuosprendžių mo­ty­vų analizė rodo, kad
teismai klaidingai supranta BK 471 str. 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalis numato
įstatymo taikymo sąlygas, kurių viena yra – asmeniui, padariusiam nusikal­timą
iki aštuoniolikos metų amžiaus, galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir
tada, kai jis yra neatlyginęs visos ar dalies nusikaltimu padarytos žalos.
Dažnai šią sąlygą teismai aiškina plačiau ir supranta ją taip, kad, atidedant
paskirtos bausmės vyk­­dymą, nepilnamečiams nereikia skirti įpareigojimo
atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 1999 m rugsėjo
2 d. nuosprendžiu nutei­sė nepilnametį B. Griausdę už nusikaltimo, numatyto BK
271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu dvejiems metams ir vadovaudamasis BK 471 str. paskirtos bausmės
vykdymą atidėjo vieneriems metams. Teismas įpareigojo nuteistąjį tęsti mokslą
ir be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo nekeisti
gyvenamo­sios vietos, tačiau įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą
neskyrė.
Panevėžio apygardos teismas patenkino prokuroro
apeliacinį skundą, pakeitė apylinkės teismo nuosprendį ir BK 471 str. 5 d. pagrindu
nuteistajam B. G-ei skyrė įpareigojimą per nustatytą terminą atlyginti
nusikaltimu padarytą 25 Lt žalą.
Panevėžio apygardos teismas tinkamai pritaikė BK
471 str. 5 d. ir ištaisė apylinkės teismo padarytus įstatymo pažeidimus.

Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas

V-a iš 
BK 471 straipsnio sąlygų, leidžianti taikyti bausmės vykdymo atidėji­mą
nusikaltimą padariusiam pilnamečiui asmeniui, yra visos ar bent 1/3 dalies nu­sikaltimu
padarytos turtinės žalos atlyginimas, jeigu nusikaltimu buvo padaryta žala.
a) Nusikaltimu padarytos žalos nustatymas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m.
gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 9 punkte teismams išaiškintos nusikaltimu
padarytos žalos ir nuostolių sąvokos:
1. Žala yra turtinės, fizinės ar moralinės
nusikaltimo pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos.
2. Nuostoliai yra žala ir kitos nusikaltimo
sąlygotos turtinės pasekmės (ligo­nių kasos išlaidos nukentėjusiajam gydyti,
socialinio draudimo išlaidos dėl nukentėju­siojo nedarbingumo ir pan. ).
Spręsdami, ar yra įstatymo reikalaujamos sąlygos
atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismai turi atsižvelgti tik į tą žalą,
kurią sudaro turtinės nusikaltimo pasekmės, ir tik į žalą, tiesiogiai kilusią
iš kaltininko nusikalstamos veikos. T-ėl teismas visuomet turi nustatyti
tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir pasekmių (atsiradusios
žalos).
Teisminės praktikos apibendrinimo duomenys rodo,
kad teismai paprastai teisingai nustatydavo nusikaltimu padarytą žalą ir
atlygintą jos dalį.
Kaišiadorių apylinkės teismas 1999 m. balandžio
26 d. nuosprendžiu S. B- nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 2 d. ,
padarymą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pritaikė jam BK 471 str. ir bausmės vykdymą
atidėjo dve­jiems metams, paskirdamas teismo įpareigojimus. Teismas taip pat iš
nuteistojo pri­tei­sė 912 Lt civilinį ieškinį ligonių kasai už nukentėjusiojo
gydymą.
Nuosprendį apeliacine tvarka apskundė prokuroras,
ginčydamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nes nuteistasis neatlygino bent
1/3 dalies ligonių kas­os išlaidų už nukentėjusiojo gydymą.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą
apeliacine tvarka, 1999 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prokuroro apeliacinį
skundą atmetė. Teismas nurodė, kad ligonių kasos išlaidos gydant nukentėjusįjį
yra nuostoliai, ir jie priteistini iš nuteistojo. Tačiau ligonių kasos išlaidos
nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteis­tojo padaryta baudžiamąja
veika, todėl neatlyginti nuostoliai nekliudė apylinkės teismui pritaikyti BK 471 str. ir atidėti paskirtos
bausmės vykdymą.
Šiai teismų praktikai pritartina.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 1999 m.
balandžio 16 d. nuosprendžiu J. Dumalakaitę nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK
271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant
bendrojo režimo PDK, konfiskuotas ketvirtadalis jos turto ir priteistas
civilinis ieškinys nukentėjusiajam. Nuteistoji, veik­da­­ma grupėje iš anksto
susitarusių asmenų, įvykdė slaptą svetimo turto vagystę ir pavogė 2144 Lt
vertės turtą. Nusikaltimu padarytos žalos neatlygino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. spalio 12 d. nutartimi nuteistosios kasacinį
skundą atmetė. Atmesdama kasatorės prašymą pritaikyti jai BK 471 str. ir atidėti paskirtos
bausmės vykdymą, teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistoji nėra atlyginusi bent
1/3 dalies nusikaltimu padarytos žalos, todėl nėra sąlygų, leidžiančių atidėti
jai paskirtos bausmės vykdymą.
b) Iš kaltininko paimtos jo pagrobtos materialinės vertybės yra laikomos
daiktiniais įrodymais byloje ir jų sugrąžinimas nukentėjusiajam nelaikomas BK
471 str. 1 d. numatytos žalos atlyginimo sąlygos įvykdymu,
jeigu nusikaltimu buvo padaryta ir kita žala.
Tačiau jeigu kaltininkas po nusikaltimo padarymo savo iniciatyva grąžino
nukentėjusiajam visas ar dalį pagrobtų vertybių, pagal vertę suda­rančių bent
1/3 dalį nusikaltimu padarytos žalos, teismas šiuos veiksmus gali prilyginti BK
471 str. 1 d. numatytos žalos atlyginimo sąlygos įvykdymui.
Tardytojas ar kvotėjas, suradęs pas kaltininką
nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, BPK 187 ir 188
straipsnių nustatyta tvarka juos paima. Šių daiktų ar vertybių grąžinimo
nukentėjusiajam klausimas išsprendžiamas vado­vaujantis BPK 93 str.
nuostatomis. N-s daiktinių įrodymų perdavimas nukentėjusia­jam šalina
nusikaltimu sukeltas pasekmes, tačiau šių pasekmių pašalinimas atliekamas ne
kaltininko valia ir nesudaro jam BK 471 str. taikymo sąlygos, jeigu
grąžinus daikti­nius įrodymus išlieka nusikaltimu padaryta žala.
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1999 m.
lapkričio 30 d. nuospren­džiu nuteisė O. C-ičių ir V. Borovikovą už
nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu kiekvieną dvejiems
metams ir trims mėnesiams, konfiskuojant dalį turto, ir vadovaudamasis BK 471 str. V. Borovikovui bausmės
vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigodamas nuteistąjį atlikti 200 valandų
nemokamų darbų.
O. C-ičius ir V. Borovikovas nuteisti už
tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami grupėje iš „Vilniaus prekybos mažmena”
parduotuvės „Ž-ėlis” pagrobė 228 Lt vertės 24 pakelius kavos „J-obs”. Po
nusikaltimo padarymo V. Borovikovas buvo sulaikytas ir iš jo paimta 12 pakelių
kavos, kurie vėliau grąžinti parduotuvei. Kitus pakelius nuteistieji pardavė.
Vilniaus 1–asis apylinkės teismas pripažino, kad V. Borovikovas yra atlyginęs
daugiau nei 1/3 dalį nusikaltimu padarytos žalos, nes parduotuvei sugrąžintos
iš jo paimtos vertybės, ir, pritaikęs BK 471 str. , paskirtos bausmės
vykdymą atidėjo.
Teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą,
pažeidė BK 471 str. taiky­mo sąlygas. Šioje byloje nei vienas nuteistųjų nebuvo atlyginęs
žalos, nes pagrobtos vertybės ne nuteistųjų, o teisėsaugos institucijų
pastangomis buvo grąžintos par­duotuvei.
c) Jeigu nusikaltimu padaryta turtinė žala atlyginama iki bylos
išnagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme, apeliacinės ar kasacinės
instancijos teismas, esant BK 471 str. sąlygoms, gali
atidėti paskirtosios bausmės vykdymą
Baudžiamojo kodekso 471 str. 1 d. normoje nėra
nurodyta iki kurios procesi­nės bylos nagrinėjimo stadijos kaltininkas turi
atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, ar bent trečdalį jos, kad esant BK 471 str. sąlygoms jam būtų
galima atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Analizuojant teismų praktikos
apibendrinimo duomenis, matyti, kad apeliacinės ir kasacinės instancijų
teismai, jeigu nuteistasis iki bylos nagrinė­ji­mo atlygina bent trečdalį
nusikaltimu padarytos žalos, atsižvelgdami į paduoto skundo motyvus ir esant BK
471 str. nustatytoms sąlygoms, apsvarsto galimybę atidėti paskir­tosios
bausmės vykdymą.
Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 1999 m.
gegužės 31 d. nuosprendžiu D. J-ą nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 225
str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant
bendrojo režimo pataisos darbų kolo­nijoje. Teismas apsvarstė galimybę
pritaikyti BK 471 str. ir pripažino esant įstatymo numatytas sąlygas, tačiau nuteistasis
nebuvo atlyginęs nusikaltimu padarytos žalos, todėl paskirtos bausmės vykdymo
neatidėjo. Apeliacinės instancijos teismas 1999 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi
apylinkės teismo nuosprendį pakeitė ir, pritaikęs BK 471 str. , paskirtosios bausmės
vykdymą atidėjo, nes nuteistasis iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos
teisme nusikaltimu padarytą žalą atlygino.

Tokia teismų praktika skatina operatyvesnį
nusikaltimu padarytų nuostolių atlyginimą, todėl jai pritartina.

S-stydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas,
ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo,
teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes

S-stydamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo
klausimą ir spręsda­mas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės
atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 471 str nuostatomis. Skirdamas
baus­mę teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį,
kaltininko asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą teismas taip pat atsižvelgia į šias bylos
aplinkybes ir, įvertinęs jų visumą, sprendžia, ar galima pasiekti bausmės
tikslus be realaus baus­mės atlikimo.
a) Nusikaltimo pobūdžio įvertinimas
Teisminės praktikos apibendrinimo duomenys
parodė, kad teismai, spręsdami BK 471 str. taikymą, taip pat atsižvelgia ir į
nusikaltimo pobūdį. Šis klausimas itin aktualus nagrinėjant baudžiamąsias bylas
asmenų, padariusių nusikaltimą nesuėjus jiems aštuoniolikai metų amžiaus.
Kadangi nepilnamečiams ir už sunkaus nusikaltimo padarymą galima taikyti
paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, teismas turi įvertinti du reikalavimus.
Vadovaujantis bausmės paskirties principais bei bendraisiais baus­mės skyrimo
pagrindais už kėsinimąsi į įstatymu ginamas svarbias vertybes, paprastai yra
skiriamos griežtesnės bausmės. Kita vertus, skirdamas bausmę nepilnamečiams,
teismas susiduria su nusikaltimą padariusio jauno žmogaus savybėmis bei bausmės
tikslų pasiekimo ypatybėmis, kurios teismą įpareigoja itin atidžiai spręsti
griežtos bausmės, ypač laisvės atėmimo, parinkimo klausimą. Šiuos klausimus
teismas gali išspręsti įvertinęs visas bylos aplinkybes, ypač požymius,
apibūdinančius kaltinin­ko asmenybę.
Kauno apygardos teismas 1999 m. birželio 29 d.
nuosprendžiu nepilname­čius S. K-ą, A. Afanasjevą ir P. V-ą pripažino
kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 272 str. 3 d. , ir nuteisė S. K-ą ir
A. Afanasjevą laisvės atėmimu kiekvieną trejiems metams ir šešiems mėnesiams, o
P. V-ą – trejiems metams. Teismas apsvarstė galimybę nuteistiesiems pritaikyti
BK 471 str. , tačiau, atsižvelgęs į nusikal­timo pobūdį, sprendė, kad bausmės
tikslų atidedant paskirtosios bausmės vykdymą pasiekti negalima. Pagal
nuteistųjų ir jų įstatyminių atstovų kasacinius skundus bylą išnagrinėjo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija ir
kasacinius skundus atmetė. Nutartyje kolegija nurodė, kad nors nuteistieji
atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, patys atvyko į
policijos komisa­riatą ir prisipažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi,
tačiau padaryto nusikaltimo pobūdis, nusikaltimo padarymo būdas, veikos
išraiška, neigiami asmenybių požymiai neleidžia manyti, kad nuteistieji gali
pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo.

b) Nusikaltimo pavojingumo laipsnio įvertinimas
Teisminės praktikos duomenų analizė rodo, kad
teismai svarstydami galimy­bę pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės
atlikimo atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį.
Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas
atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. T-ėl tyčinių
kvalifikuotų nusikaltimų padarymas bei ak­tyvi kaltininko elgsena nusikalstamo
veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltinin­­kas sąmoningai siekia pažeisti
teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė
yra susiformavusi nusikalsti ir pasiekti bausmės tikslų, pasky­rus švelnesnę
bausmę ar atidedant bausmės vykdymą, paprastai negalima.
Alytaus rajono apylinkės teismas 1999 m. gegužės
19 d. nuosprendžiu D. G-į pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK
243 str. 1 d. ir 225 str. 2 d. ; pagal BK 243 str. 1 d. jis nuteistas laisvės
atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, o pagal BK 225 str. 2 d. –
trejiems metams; subendrinus bausmes BK 42 str. pagrindu, paskirtas trejų metų
laisvės atėmimas, bausmę atliekant bendrojo reži­mo pataisos darbų kolonijoje.
D. G-is nuteistas už tai, kad 1998 m. vasario
10 d. naktį Alytuje, Savano­rių g. , kapinėse, būdamas girtas, elgdamasis
ypatingai įžūliai ir ciniškai, išniekino 35 kapavietes.
Nuosprendį kasacine tvarka apskundė nuteistasis.
Skunde prašoma apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, pritaikyti jam BK 471 str. ir paskirtos bausmės
vykdymą atidėti, nes yra visos sąlygos, numatytos BK 471 straipsnyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo D. G-io kasacinį skundą atmetė.
Kolegija nutartyje nurodė, kad forma­liai BK 471 str. numatytos sąlygos yra.
Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, charakterizuojamas patenkinamai,
atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau nusi­kaltimo pobūdis ir jo
pavojingumo laipsnis bei nuteistojo elgesys nusikaltimo padary­mo metu rodo,
kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo
bausmę.
c) Atsižvelgimas į nuteistojo vaidmenį tyčinio nusikaltimo padaryme
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys byloja,
kad teismai individualiza­vo grupės iš anksto susitarusių asmenų, ar
organizuotos grupės padaryto nusikaltimo kiekvieno nuteistojo atliktą veiką.
Atskirais atvejais, atsižvelgdami į nuteistojo vaid­menį nusikaltimo padaryme,
ir tuomet, jeigu buvo padarytas sunkus (nepilnamečių asmenų), sukėlęs žymias
neigiamas pasekmes nusikaltimas, tačiau nuteistojo vaid­muo buvo antraeilis,
arba jis šį nusikaltimą padarė atsitiktinai, ar aplinkybių verčiamas, esant BK
471 str. numatytoms sąlygoms, teismas atidėdavo paskirtosios bausmės vykdymą.
Tokiai teismų praktikai pritartina.
d) Atsižvelgimas į padarytų dėl neatsargumo nusikaltimų pavojingumo laipsnį
Dėl neatsargumo padarytų nusikaltimų pavojingumo
laipsnį gali apibrėžti nusikaltimo pasekmės (BK 246 str. ), kaltės forma ir
pasekmės (BK 109 str. 2 d. ) arba vien kaltės forma, atsakomybę sunkinančios
aplinkybės (BK 246 str. 1, 3, 5 dalys) ir pan. Nusikaltimuose padarytuose kaip
tyčia taip ir dėl neatsargumo, nusi­kaltimo pasekmės turi svarbią reikšmę
sprendžiant, ar paskirta bausmė atitiks BK 21 straipsnyje numatytą jos
paskirtį, taip pat ar bausmės tikslus galima pasiekti be rea­laus bausmės
atlikimo. Teismai įvairiai vertino padarytų dėl neatsargumo nusikaltimų
pavojingumo laipsnį ir šio požymio reikšmę tarp kitų bylos aplinkybių. Kai
kurie teis­mai pernelyg sureikšmindavo teigiamus nuteistojo asmenybės požymius
ir, nepai­sant nusikaltimo pavojingumo laipsnio – sunkių jo pasekmių, atidėdavo
paskirtosios baus­mės vykdymą. Kasacinės instancijos teismas ne kartą turėjo
taisyti apylinkių ir apygardų teismų netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo
klaidas.
Lazdijų rajono apylinkės teismas 1999 m. kovo 19
d. nuosprendžiu A. Čeikų nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 4 d. ,
padarymą laisvės atėmimu penkeriems metams ir skyrė papildomą bausmę. Jis
nuteistas už tai, kad 1998 m. rugpjūčio 27 d. , vairuodamas automobilį
L-alingio kaime, pažeidė Kelių eismo tai­syk­­lių 17 str. 1 p. , padarė
autoavariją, kurios metu žuvo keturi žmonės.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą
apeliacine tvarka, nuteistojo skundą patenkino. Teismas, atsižvelgdamas į tai,
kad nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, charakterizuojamas labai
gerai, vienas išlaiko šeimą (taip pat ir maža­mečius vaikus), gailisi dėl
padaryto nusikaltimo, sprendė, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus
bausmės atlikimo ir atidėjo Lazdijų rajono apylinkės teismo paskir­tos laisvės
atėmimo bausmės vykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Kauno apygardos
teismo nutartį panaikino ir paliko galioti Lazdijų apylinkės teismo nuosprendį.
Kolegija nurodė, kad atidėdamas paskir­tos bausmės vykdymą apeliacinės instancijos
teismas neįvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, jo sukeltų sunkių
pasekmių. Nuteistajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nebus pasiekta BK 21
str. numatytų bausmės tikslų.
Esant vienodoms nusikaltimo pasekmėms, dėl
neatsargumo padaryto nusi­kaltimo kaltės forma gali turėti įtakos sprendžiant
BK 471 str. taikymą. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad jeigu nusikaltimą
padariusis asmuo numatė, jog jo veikimas arba neveikimas gali sukelti
pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (BK 10
str. 1 d. ), ir sąmoningai pažeidė saugaus elgesio taisykles, jo veikos
pavojingumo laipsnis yra didesnis nei asmens, kuris nenumatė tokių pasekmių
kilimo, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (BK 10 str 2 d. ). Teismas turi atsižvelgti
į tai, kad lengvabūdiško pasitikėjimo atveju nuteistojo veiksmai, pažeidžiant
saugaus elgesio taisykles, yra tyčiniai, todėl teismas turi aiškintis saugaus
elgesio taisyklių pažeidimo motyvus ir tikslus, nes šis įvertinimas reikšmingas
susidarant nuomonę apie nuteis­tojo asmenybę ir dėl to, kokiomis teisinio
poveikio priemonėmis jį galima pataisyti.
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1998 m.
vasario 9 d. nuosprendžiu B. S-ą nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 109
str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu ketveriems metams ir, vadovaudamasis BK 471 str. , paskirtos bausmės
vykdymą atidėjo trejiems metams.
B. S-a- nuteistas už tai, kad 1996 m. sausio
4 d. savo bute, sąmo­­nin­­­­gai nesilaikydamas įprastų elgesio su ginklu
taisyklių, dėl neatsargumo nužudė L. A-aitę.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija 1998 m. gruodžio 2 d. nutartimi prokuroro apeliacinį
skundą dėl nepagrįsto BK 471 str. pritaikymo atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 16 d. nutartimi pakeitė apylinkės teismo
nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nuteistajam
B. Stavinskui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą panaikino. Kolegija nurodė,
kad apylinkės ir apeliacinės instancijų teismai įvertino teigiamus nuteistojo
asmenybės požymius, tai, kad praėjo daug laiko nuo nusikaltimo padarymo, tačiau
neatsižvelgė, jog nusikaltimas ir sunkios jo pasek­mės kilo dėl nuteistojo
veiksmų, kuriais jis šiurkščiai, be jokios atsakomybės pažeidė sau­gaus elgesio
su ginklu taisykles. Nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą ir jo pasekmes
neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės
atlikimo.
e) Nuteistojo asmenybės požymių įvertinimas
S-stant galimybę pasiekti bausmės tikslus be
realaus bausmės atlikimo, teismai, be kitų bylos aplinkybių, svarbią reikšmę
skyrė nuteistojo asmenybės įver­tinimui. V-a iš bausmės paskirties tikslų yra
siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų
ir nedarytų naujų nusikaltimų (BK 21 str 4 p. ). Šia nuostata įstatymų leidėjas
išreiškė savo požiūrį į bausmės ir kaltininko asmenybės santykį. V-am
asmeniui tuos pačius bausmės tikslus galima pasiekti paskiriant griežtą bausmę,
kitam pakanka ikiteisminio bylos tyrimo stadijoje taikomų procesinių prievartos
priemonių ir atsakomybės neišvengiamumo suvokimo. T-ėl kaltininko asmenybės
įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo ar jos vykdymo atidėjimo
sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo
Nr. 23 5 punkte išaiškinta, į ką teismas turi atsižvelgti vertindamas kaltininko
asmenybę. Asmenybė formuojasi šeimoje, kolektyve, visuomenėje, be to
ilgalaikiame procese. Teismas, išskirdamas laikotarpį iki nusikaltimo padarymo,
įver­tina kaltininko teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir
visuomenėje, po­linkius, susiformavusias savybes ir sprendžia, kas paskatino
asmenį padaryti nusi­kaltimą, ar šis nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio,
susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko
elgesį po nusikaltimo padarymo. Asmens elgesys po nusikaltimo padarymo atspindi
jo požiūrį į padarytą nusikaltimą. Jeigu asmuo kritiškai vertina savo elgesį,
nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikal­timo, atsiprašo nukentėjusiojo ir
atlygina nusikaltimu padarytą žalą bei stengiasi sumažinti nusikaltimo
pasekmes, jo asmenybės pavojingumas daug mažesnis nei kito, kuris tų veiksmų
neatlieka. Tik sugretindamas asmenybės požymius, pasireiškusius iki nusi­kaltimo
padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo, teismas gali
visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę.
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1998 m.
rugsėjo 21 d. nuosprendžiu K. A-ulį nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 246
str. 5 d. , padarymą laisvės atėmi­mu penkeriems metams, paskyrė papildomą
bausmę – atėmimą teisės vairuoti mechaninę transporto priemonę penkeriems
metams ir vadovaudamasis BK 471 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo trejiems
metams, nuteistajam paskirdamas teismo įpareigojimus.
Pagal prokuroro skundą dėl per švelnios bausmės
paskyrimo, bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacinį skundą atmetė. Kolegija
nurodė, kad apylinkės teismas, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be
realaus bausmės atlikimo, atsižvelgė į K. A-ulio asmenybės požymius iki
nusikaltimo padarymo ir po nusikaltimo padarymo. Apylin­kės teismas atsižvelgė
į tai, kad nuteistasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailė­josi
padaręs nusikaltimą, iki nusikaltimo charakterizuojamas išimtinai teigiamai,
išlaiko du mažamečius vaikus. Po nusikaltimo padarymo jis atlygino dalį
nusikaltimu pada­ry­­­­tos žalos, padeda nukentėjusiajai, tuo stengdamasis
sušvelninti nusikaltimo pasek­mes. Apylinkės teismas visapusiškai įvertino
duomenis apie teisiamojo asmenybę ir nors nusikaltimo sukeltos pasekmės buvo
sunkios, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės
atlikimo. Priimdamas šį sprendimą teismas BK 471 str. reikalavimų nepažeidė.
f) Atsižvelgimas į nuteistojo specifines ypatybes
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą,
teismas turi atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybei reikšmę turinčias
aplinkybes. Šios aplinkybės dažniausiai neturi įtakos vertinant asmenybės
pavojingumą, tačiau svarbios sprendžiant, ar ateityje nuteistasis laikysis
įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų (BK 21 str. 4 p. ) Aplinkybės dažniausiai
pasireiškia tuo, kad, asmenį nuteisus laisvės atėmimo bausme, jis praras
gyvenime vertybes, kurios gali sudaryti ar sudaro jo gyvenimo pagrindą, ir šios
ver­ty­­bės gali būti neatkuriamos ar sunkiai atkuriamos. Pavyzdžiui, dėl tam
tikrų santykių šeimoje gali iširti kaltininko šeima, dėl tam tikros kaltininko
fizinės ypatybės jis gali prarasti specifinį darbą, taip pat – darbą pagal retą
specialybę, dėl maitintojo netekimo gali kilti grėsmė kaltininko artimųjų
gyvybei ir sveikatai, jis negalės užbaigti mokslo ir pan. Nustatant šias
aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl netekties įvykęs psichinis
sąmonės lūžis gali paveikti nuteistąjį ne pasitaisyti, o daryti teisės
pažeidimus ir naujus nusikaltimus.
Šiuo kaltininko asmenybės vertinimo požiūriu
teismų praktika yra teisinga.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 1999 m.
kovo 8 d. nuosprendžiu G. B-kevičių nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 246
str. 4 d. , padarymą laisvės atėmimu trejiems metams, be to, jam atimta teisė
vairuoti mechaninę transporto prie­monę vieneriems metams. Pagal nuteistojo
apeliacinį skundą bylą išnagrinėjo Kau­no apygardos teismas ir, pritaikęs BK 471 str. , bausmės vykdymą
atidėjo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, Kauno apygardos
teismo nutartį paliko galioti ir pasisakė, kad, atidėdamas paskirtos bausmės
vykdymą, apeliacinės instancijos teis­mas visapusiškai įvertino nuteistojo
asmenybę. Teismas, įvertindamas kaltininko asme­nybę, atsižvelgė į jo veiksmus
tuojau po nusikaltimo padarymo: į įvykio vietą iškvietė greitąją medicininę
pagalbą, surado nukentėjusiosios artimus giminaičius ir nuvežė juos į ligoninę,
atlygino žalą. V-indamas kaltininko asmenybę, teismas taip pat motyvavo tuo,
kad reali laisvės atėmimo bausmė sukels nuteistajam neigiamas ir sunkiai
pataisomas pasekmes, nes nuteistasis turi retą specifinį jam tinkamą darbą.
Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas
nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą

Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių
buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra BK 471 str. numatytos bausmės
vykdymo atidėjimo sąlygos, ir teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus
pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertina visas bylos aplinkybes
ir atsižvelgdamas į jų visu­mą priima sprendimą.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario
11 d. nuosprendžiu S. Ma­nochą, R. M-ių, M. Chodorovičių, S. Naimovičių
nuteisė už nusikaltimo, numa­tyto BK 225 str. 2 d. , padarymą įvairaus dydžio
laisvės atėmimo bausmėmis ir baus­mių vykdymą atidėjo. Teismas įvertino visas
bylos aplinkybes ir duomenis apie kaltininkų asmenybes. Tą aplinkybę, kad
kaltininkai nusikaltimą padarė būdami neblaivūs, teismas pripažino atsakomybę
sunkinančia. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad jie padarė nusikaltimą būdami
nepilnamečiai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, mo­ko­si, teismas sprendė,
kad galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Tokiai teismų
praktikai pritartina.

Atidėdamas laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmių vykdymą,
teismas gali atidėti ir papildomų bausmių, išskyrus baudą ir
turto konfis­kavimą, vykdymą

Nustatęs BK 471 str. sąlygas, teismas,
atidėdamas laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmių vykdymą, taip pat gali
atidėti papildomų bausmių – atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam
tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla – vykdymą. Vykdymo atidėjimas
netaikomas baudos ir turto konfiskavimo bausmėms. Teismo nuosprendžiu paskirtos
bausmės, kurių vykdymas liko neatidėtas, pradedamos vyk­dyti įsiteisėjus
nuosprendžiui.
Teismų praktikos analizė parodė, kad teismai
paprastai vykdo įstatymo reika­lavimus ir atideda paskirtų laisvės atėmimo,
pataisos darbų ar papildomos bausmės – atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas,
dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla vykdymą. Tačiau kai kurie
apylinkių teismai dėl neatidumo daro klaidų ir atideda papildomų bausmių –
baudos ir turto konfiskavimo – vykdymą.
J-avos rajono apylinkės teismas 1999 m. kovo 4
d. nuosprendžiu A. Bratilo­vą ir V. Voroniną nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK
271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimo bausmėmis su ¼ dalies turto
konfiskavimu ir, vadovaudamasis BK 471 str. , tiek pagrindinių,
tiek papildomų bausmių vykdymą atidėjo vieneriems metams. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės
18 d. nutartimi pakeitė apylinkės teismo nuosprendį, panaikindama nuo­sprendžio
dalį dėl papildomos bausmės – turto konfiskavimo vykdymo atidėjimo. Kolegija
motyvavo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymą, nes BK 471 str. nenumato papildomų
bausmių – baudos ir turto konfiskavimo – vykdymo atidėjimo.
Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 2 d.
nuosprendžiu už nusikal­timo, numatyto BK 310 str. 3 d. , padarymą nuteisė
V. L-ų laisvės atėmimu trejiems metams ir 1200 Lt bauda, konfiskuojant
400 Lt vertės turto. Vadovaudama­sis BK 471 str. , teismas laisvės
atėmimo ir baudos bausmių vykdymą atidėjo. Kasaci­nės instancijos teismas
apylinkės teismo nuosprendį panaikino dėl procesinių pažeidi­mų. Kolegija
nutartyje, be kita ko, nurodė, kad apylinkės teismas, atidėdamas baudos
vykdymą, pažeidė BK 471 str. 4 d. reikalavimus.

Paskirdamas švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, teismas
taip pat gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą

Paskirdamas švelnesnę negu įstatymas numato
bausmę, teismas gali atidėti bausmės vykdymą, jeigu nustato BK 471 str. numatytas sąlygas.
Sušvelninęs bausmę, teismas negali atidėti paskirtos bausmės vykdymo sunkų
nusikaltimą padariusiam pilnamečiui asmeniui.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario
7 d. nuosprendžiu I. Pili­pai­tę ir T. Pilipą pripažino kaltais padarius
nusikaltimą, numatytą BK 131 str. 2 d. , ir pritaikęs BK 45 str. kiekvieną
nuteisė dvejiems metams pataisos darbų darbovie­tėje, atskaitant į valstybės
pajamas 20 proc. jų uždarbio. Vadovaudamasis BK 471 str. , teismas atidėjo
bausmių vykdymą, paskirdamas nuteistiesiems teismo įpareigojimus.
Apylinkės teismas byloje tinkamai pritaikė
įstatymą.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas įpareigoja
nuteistąjį atlyginti neatlygintą žalos dalį, jeigu žala buvo padaryta

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos bausmės
vykdymą, teismas įpareigoja nuteistąjį per nustatytą laikotarpį atlyginti
nusikaltimu padarytą likusią neatly­gin­tą žalos dalį tuo atveju, kai
nusikaltimu buvo padaryta žala.
Teismai vykdė BK 471 str. 5 d. reikalavimus ir
skirdavo įpareigojimus atlygin­ti nusikaltimu padarytą neatlygintą žalos dalį.
Tačiau šią nuostatą taikant nuteistiems nepilnamečiams asmenims, teismai darė
klaidų. Kai kurie teismai asmenims, pada­riusiems nusikaltimą nesuėjus jiems
aštuoniolikai metų, nepaskirdavo įpareigojimo atlyginti žalą.
Teismai turi vadovautis BK 471 str. 5 d. , kuri nedaro
jokių išlygų skiriant įpareigojimą atlyginti žalą.

Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas privalo paskirti vieną
ar kelis BK 471 str. 5 d. numatytus įpareigojimus

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas
paskiria vieną ar kelis BK 471 str. numatytus įpareigojimus. Skiriant
įpareigojimus būtina atsižvelgti, kad nuteistasis turėtų galimybę juos
įvykdyti. Teismas nustato įpareigojimų įvykdymo laiką. Jis negali viršyti
bausmės atidėjimo laiko. Skirdamas įpareigojimus teismas siekia bausmės tikslų
ir turi parinkti tokius įpareigojimus, kurie turėtų didžiausią poveikį
nuteistajam.
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys parodė,
kad teismai visuomet skyrė vieną ar kelis BK 471 str. 5 d. numatytus
įpareigojimus, tačiau ne visuomet nurodydavo terminus, per kuriuos
įpareigojimai turėjo būti įvykdyti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 1999 m.
balandžio 26 d. nuosprendžiu S. B- nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 225
str. 2 d. , padarymą laisvės atėmi­mu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir
pritaikęs BK 471 str. bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, paskirdamas teismo
įpareigojimą – be bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą vykdančios institucijos
sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Skirdamas įpareigojimą, teismas nenurodė laiko,
per kurį jis turi būti įvyk­domas. Taip teismas pažeidė BK 471 str. 6 d. reikalavimus.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apylinkės teismo
nuosprendį patikslino ir nuro­dė, kad įpareigojimas turi būti vykdomas per visą
bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Vilniaus rajono apylinkės teismas, nuteisdamas
I. P-ę ir T. Pilipą pagal BK 131 str. 2 d. bei 45 str. kiekvieną pataisos
darbais darbovietėje ir atidėdamas bau­­­s­­mės vykdymą, paskyrė nuteistiesiems
įpareigojimą – atsiprašyti nukentėjusiojo V. Vost­rovo, tačiau apylinkės teismas
nenustatė laiko, per kurį nuteistieji turėjo atsiprašyti nukentėjusiojo. Tokias
klaidas darė ir kiti apylinkių teismai.

Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmenims, pada­riu­siems
kelis nusikaltimus, iš kurių nė už vieną jie nebuvo nuteisti

Jeigu nagrinėjant bylą nustatomos BK 471 str. numatytos sąlygos,
teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems kelis
nusikaltimus, iš kurių nė už vieną jie nebuvo nuteisti. Teismas, vadovaudamasis
BK 42 str. , subend­rina paskirtąsias bausmes ir tik po to sprendžia paskirtos
bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą,
subendrintoji bausmė negali būti didesnė nei BK 471 str. 1 ir 2 dalyse numatyti
bausmių dydžiai. Ta pačia tvarka gali būti atidėtas bausmės vykdymas ir už
nusikaltimą, padarytą prieš priimant nuospren­dį, kuriuo bausmės vykdymas yra
atidėtas. Šiuo atveju teismas bausmes subendrina vadovaudamasis BK 42 str. 4 d.
ir subendrintai bausmei gali taikyti vykdymo atidėjimą.
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys parodė,
kad teismai paprastai nedarė klaidų atidėdami paskirtos bausmės vykdymą
asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus. Paskyrę bausmes už kiekvieną
nusikaltimą, teismai subendrindavo bausmes BK 42 str. pagrindais ir,
vadovaudamiesi subendrintos bausmės dydžiu, spręsdavo BK 471 str. taikymo galimumą.
Teismai, esant BK 471 str. numatytoms sąlygoms,
taip pat atidėdavo paskirtos bausmės vykdymą asmenims, padariusiems nusikaltimą
prieš priimant ankstesnį nuosprendį, jeigu tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės
vykdymas buvo atidėtas. Ta­čiau šiais atvejais kai kurie teismai netinkamai
pritaikydavo BK 42 ir 471 straipsnių nuostatas.
Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 1999 m.
sausio 22 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, padarytą prieš priimant ankstesnįjį
nuosprendį, nuteisė Ž. B-ių pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu
dvejiems metams, konfiskuojant 1/6 dalį turto, ir, pritaikęs BK 471 str. , laisvės atėmimo
bausmės vykdymą atidėjo. Vadovau­damasis BK 42 str. 4 d. nuostata, teismas
apėmimo būdu šią bausmę subendrino su anks­­­­­tes­­nio nuosprendžio atidėto
vykdymo laisvės atėmimo bausme ir, paskyręs galu­tinę bausmę – laisvės atėmimą
dvejiems metams, konfiskuojant 1/6 turto, pagrindinės bausmės vykdymą atidėjo.
Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas
BK 471 str. numatytų sąlygų nepažeidė, tačiau subendrindamas bausmes ir
atidėdamas jų vykdymą netiks­liai vykdė BK 42 ir BK 471 straipsnių reikalavimus.
Teismas, vadovaudamasis BK 42 str. , subendrina bausmes nepriklausomai nuo to,
ar kurios nors iš jų vykdymas yra atidėtas ar ne, ir tik paskyręs subendrintą
bausmę sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo klau­­simą. Paskyręs bausmę už
nusikaltimą, padarytą prieš priimant nuo­sprendį, ku­riuo bausmės vykdymas yra
atidėtas ir bausmė dar neįvykdyta, teismas bausmes su­­­­­­­­ben­­d­­­­­­­­rina
BK 42 str. nustatyta tvarka ir esant BK 471 str. sąlygoms gali atidėti
su­­­­­ben­­drintos bausmės vykdymą.
Jeigu subendrinant bausmes BK 42 str. 4 d.
pagrindu ankstesniu nuospren­džiu bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, tai
subendrintai bausmei teismas bausmės vykdymo atidėjimo netaiko.

Nuteistajam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį
padarius naują nusikaltimą, teismas BK 43 str. pagrindu
subendrintai bausmei vykdymo atidėjimo netaiko

Teismų praktikos apibendrinimo duomenys parodė,
kad teismai paprastai nedarė klaidų nustatinėdami BK 471 str. taikymo sąlygas asmenims,
bausmės vyk­dymo atidėjimo laikotarpiu padariusiems naują nusikaltimą, ir
paskirtos bausmės vykdymo neatidėdavo.
Apibendrinant teismų praktiką, neteko rasti
baudžiamosios bylos, kurioje teismas, nuteisdamas asmenį už nusikaltimą,
padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laiku, būtų paskyręs baudą. Tačiau tokia
teorinė galimybė yra. Šiuo atveju teismai turi vadovautis BK 43 ir 44
straipsnių nuostata. Subendrinant bausmes, paskirtas keliais nuosprendžiais,
yra subendrinamos pačios bausmės, o jų vykdymo atidėjimas netenka reikšmės, nes
BK 43 str. pagrindu pagal nuosprendžių sutaptį paskiriama nauja subendrinta
bausmė, kurios vykdymą atidėti BK 471 str. sąlygų nenumato.

Bausmių subendrinimas, kai nusikaltimą padaro asmuo
pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės
vykdymo atidėjimo laikui

Jeigu asmuo, galutinai atleistas nuo bausmės,
kurios vykdymo atidėjimo lai­kas pasibaigęs, padarydavo naują nusikaltimą,
teismas, vadovaudamasis BK 43 str. , subendrindavo tik tas papildomas bausmes,
kurių vykdymas nebuvo atidėtas, jeigu jos naujo nuosprendžio priėmimo metu dar
nebuvo įvykdytos ir jų įvykdymui nebu­­vo suėję BK 50 str. numatyti senaties
terminai. Ši teisminė praktika visiškai atitinka BK 43 str. nuostatas.
Teismai įvairiai sprendė bausmių subendrinimą
tais atvejais, kai pasibaigus paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikui, bet
dar galutinai neatleistas nuo baus­mės asmuo padarydavo naują nusikaltimą.
V-i teismai, vadovaudamiesi BK 58 str. 1 d. 22 p. norma, šiuos asmenis
laikė neturinčiais teistumo ir, nesant byloje duomenų, kad nuteistasis yra
galutinai atleistas nuo bausmės, paskirdavo bausmę už naujai padarytą
nusikaltimą ir bausmių pagal nuosprendžių sutaptį nesubendrindavo.
Kiti teismai vadovavosi BK 471 str. 7 d. nuostata, kad,
pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, nuteistasis turi būti galutinai
atleidžiamas nuo bausmės. Jeigu byloje nebuvo duomenų, kad nuteistasis buvo
galutinai atleistas nuo bausmės, bylos už naujo nusikaltimo padarymą
nagrinėjime darydavo pertrauką ar atidėdavo jos nagrinėjimą, iki bausmės
vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos vietos apylinkės teismas
išnagrinės šį klausimą.
Pirmieji teismai, laikydami nuteistuosius
neturinčiais teistumo, neatkreipia dėme­sio į BK 58 str. 22 p. numatytą vieną iš
teistumo išnykimo sąlygų – bausmė nu­­sta­­tyta tvarka neturi būti įvykdyta.
Pagal šią įstatymo sąlygą teistumas už nusikal­ti­­mą išnyks tik tuomet, kai
bausmė nustatyta tvarka nebus įvykdyta. Tai reiškia, kad paskirtos bausmės
vykdymo atidėjimo laikotarpiu, asmuo nėra padaręs BK 471 str.
7 d. 2 p. numatytų pažeidimų, ir jis teismo yra galutinai atleistas nuo
bausmės. Jeigu nuteistasis yra padaręs įstatyme paminėtus pažeidimus,
nuteistojo elgesį prižiūrinti institucija teismui teikimą vykdyti nuteistajam
bausmę gali pateikti ir pasibaigus paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikui,
per BK 50 str. numatytus nuosprendžio vykdymo senaties terminus. T-ėl
pritartina teismų, vykdančių BK 471 str. 7 d. 1 p. reikalavimus, praktikai.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas laisvės
atėmimo bausmės pataisos darbų įstaigos rūšies ir režimo nenurodo

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį su laisvės
atėmimo bausme, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išsprendžia BPK 347
str. numatytus klausimus, taip pat BK 48 str. pagrindu kardomojo kalinimo laiką
įskaito į bausmės laiką ir nurodo BK 25 str. numatytą laisvės atėmimo bausmės
atlikimo kolonijos rūšį ir režimą. Tačiau taikant BK 471 str. bausmė realiai
nevykdoma. Taikant BK 471 str. , teismai nevieno­­dai sprendžia BK 25 ir 48
straipsnių reikalavimus. V-i teismai, atidėdami paskirtosios bausmės vykdymą,
kardomojo kalinimo laiką įskaito į bausmės atlikimo laiką ir paskiria laisvės
atėmimo bausmės atlikimo kolonijos rūšį bei režimą, kiti teismai nei vieno, nei
kito neatlieka, o kardomojo kalinimo laiką įskaito į bausmės laiką ir laisvės
atėmimo kolonijos rūšį bei režimą nurodo tik priimdami nutartį panaikinti
bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsdami nuteistąjį atlikti bausmę. Dar kiti
teismai nuosprendžio rezo­liucinėje dalyje išsprendžia kardomojo kalinimo
įskaitymo į bausmės laiką klausimą, tačiau laisvės atėmimo kolonijos rūšies ir
režimo nenurodo.
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1999 m.
kovo 17 d. nuosprendžiu V. D-ų nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 16 str. 2
d. ir 271 str. 1 d. , padarymą šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, už BK 225 str.
2 d. padarymą – vieneriems metams laisvės atėmimo ir bausmes subendrinęs BK 42
str. pagrindu paskyrė viene­rių metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją
bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Teismas BK 48 str. pagrindu į
bausmės laiką įskaitė ir dvi sulaikymo dienas. Po to teismas pritaikė BK 471 str. ir paskirtos bausmės
vykdymą atidėjo dvejiems metams.
Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės
teismas įvykdė BPK 347 str. reikalavimus tokia tvarka, kuria nuteistajam
realiai vykdoma laisvės atėmimo baus­mė.
Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendžio
rezoliucinėje dalyje kardomojo kalinimo trukmę įskaitė į bausmės laiką. Tuo
teismas įvykdė BPK 347 str. 1 d. 5 p. reikalavimus. Mūsų nuomone, nėra
tikslinga atidedant paskirtos bausmės vykdymą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje
nurodyti laisvės atėmimo kolonijos rūšį ir režimą, nes per bausmės vykdymo
atidėjimo laiką gali pasikeisti nuteistojo sąlygos, ir baus­mei atlikti jam bus
skiriama kita kolonijos rūšis (nuteistasis tapo pilnametis ir pan. ). Be to, BPK
347 str. 4 d. nurodyta, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo,
kuri pataisos darbų įstaigų rūšis su atitinkamu režimu teisiamajam paskiria­ma
laisvės atėmimui atlikti. Taikydamas BK 471 str. teismas paskiria
laisvės atėmimo bausmę, bet atideda jos vykdymą, todėl BPK 347 str. 4 d. norma
netaikoma. Šie normos reikalavimai turi būti įvykdyti tuomet, kai teismas
panaikina bausmės vyk­dymo atidėjimą ir pasiunčia nuteistąjį atlikti
nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad
kai kurie teismai klai­dingai nustatydavo bausmės vykdymo atidėjimo termino
pirmą ir paskutinę dienas. Šiuos klausimus reguliuoja BPK 119 straipsnis, ir teismai
turi vadovautis jo nuosta­tomis.

Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą
asmeniui, laikinai atvykusiam į Lietuvos Respubliką, turi
atsižvelgti į laikino buvimo Lietuvoje laiką, paskirtų
įpareigojimų vykdymo ir kontrolės galimumą

Teismai, nustatę BK 471 str. taikymo sąlygas,
užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, teisėtai atvykusiems į
Lietuvą ir čia nuolat gyvenantiems, atidėdavo paskirtos bausmės vykdymą.
Nevienodos teismų praktikos laikėsi teismai,
spręsdami paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, asmenims neteisėtai
atvykusiems į Lietuvos Respub­liką. V-i teismai tokiems asmenims BK 471 str. netaikė ir nesvarstė
galimybės ati­dė­­ti bausmės vykdymą, kiti teismai, esant BK 471 str. sąlygoms, atsižvelgę į
bylos aplin­kybes, atskirais atvejais atidėdavo paskirtos bausmės vykdymą.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario
1 d. nuosprendžiu nuteisė V. B-ių už nusikaltimo, numatyto BK 82 str. 1
d. , padarymą laisvės atėmimu trim mėnesiams ir vadovaudamasis BK 471 str. paskirtos bausmės
vykdymą atidėjo vieneriems metams. Teismas įpareigojo V. B-ių be bausmės
vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios
vietos.
V. B-ius nuteistas už tai, kad 1999
m. balandžio 3 d. neteisėtai Lavoriškių pasienio poste perėjo Lietuvos
valstybinę sieną iš B-arusijos pusės. V. B-ius yra B-arusijos
pilietis, nuolat gyvenantis Gardino srities Ostroveco rajone. Gavęs teismo
šaukimą, V. B-ius į bylos nagrinėjimą neatvyko. Teismas BPK 266 str.
nustatytais pagrindais baudžiamąją bylą išnagrinėjo teisiamajam nedalyvaujant.
Motyvuodamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą,
teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teisės pažeidimų nebuvo
padaręs, yra jaunas, iš jo asmenybę charakterizuojančios medžiagos sprendžiama,
kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Iš Lietuvos ir B-arusijos respublikų teisinės
pagalbos sutarties 52 str. ma­tyti, kad kitos valstybės teismų priimtų
nuosprendžių vykdymas yra galimas tik nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo
dalyje. Šios sutarties 64 str. nurodo, kad nuosprendžių vykdymui susitariančios
šalys savo piliečių neišduoda. Iš sutarties išei­na, kad bausmės vykdymo
atidėjimo laiku kontroliuoti nuteistajam paskirtų įpareigo­jimų vykdymą ir
nuteistojo elgesį nebus kam, ir ši nuosprendžio dalis nėra įvykdoma.
Bausmės vykdymo atidėjimo auklėjamoji reikšmė (BK
1 str. 4 p. ) pasireiškia tuo, kad nuteistasis per teismo nustatytą laiką
privalo vykdyti jam skirtus įparei­gojimus, jo elgesio priežiūrą ir teismo
įpareigojimų vykdymą kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti
institucija – Lietuvos VRM rajonų, miestų policijos ko­­­­-mi­­sariatų pataisos
darbų inspekcija. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo atveju teismas
legalizuotų neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusio asmens gyvenimą bausmės
vykdymo atidėjimo laikui, nes jam skiriami įpareigojimai ir jo elgesio kont­rolė
gali būti vykdomi tik Lietuvoje. Tuo tarpu šie asmenys neturi vizos gyventi
Lietuvoje, todėl turėtų būti deportuoti, neturi specialiosios vizos
suteikiančios teisę dirbti, todėl negali legaliai užsidirbti lėšų gyvenimo
išlaidoms. Dėl to pritartina prak­tikai tų teismų, kurie, atsižvelgdami į šias
aplinkybes, nelegaliai Lietuvoje gyvenan­tiems asmenims paskirtos bausmės
vykdymo neatidėdavo.
Nevienodos teismų praktikos laikosi teismai tais
atvejais, kai nusikaltimą pa­daro užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be
pilietybės teisėtai, bet tik laikinai, atvy­kę į Lietuvą. V-i Respublikos
teismai, nustatę BK 471 str. sąlygas, sprendžia, ar bausmės vykdymo
atidėjimo laiku nuteistieji gyvens Lietuvoje, ar bus galima kontro­liuoti
teismo įpareigojimų vykdymą ir nuteistųjų elgesį. Kiti teismai į šias
aplinkybes nekreipia dėmesio ir be apribojimų taiko bausmės vykdymo atidėjimą.
Dar kiti teismai mano, kad tokiems asmenims pasiekti bausmės tikslus atidedant
bausmės vykdymą nėra galima, nes nuteistojo pasitaisymui taip pat didelę
reikšmę turi ir jo elgesio suvar­žymas, teismo įpareigojimų vykdymas, todėl
bausmės vykdymo atidėjimo tokiems asmenims netaiko.
Pritartina praktikai tų teismų, kurie spręsdami
paskirtosios bausmės vykdy­mo atidėjimo klausimą atsižvelgia į nuosprendžio
įvykdymo galimumą. Taikant BK 471 straipsnį, nuosprendžio įvykdymo proceso turinį
sudaro: nusikaltimu padarytos ir priteistos žalos atlyginimas, nuteistajam
skirtų įpareigojimų įvykdymo per teismo nustatytą laiką kontrolė ir jo elgesio
priežiūra per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, galutinis atleidimas nuo
paskirtos bausmės arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir nuteistojo
pasiuntimas vykdyti bausmę.
Teismas turi atsižvelgti, jeigu nuteistajam nėra
paskiriamas įpareigojimas be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios
institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, nuteistasis turi judėjimo
laisvę tiek Lietuvos teritorijoje, tiek už jos ribų. Kai kurie BK 471 str. 5 d. teismo
įpareigojimai gali būti įvykdomi per trumpą laiką (žalos atlyginimas,
nukentėjusiojo atsiprašymas ir pan. ). Spręsdamas, ar turės galimybę nuteistojo
elgesį kontroliuoti bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija, teis­mas
turi atsižvelgti į laikino gyvenimo Lietuvoje trukmę, jo darbo sąlygas,
nuolatinę gyvenamąją vietą ir pan.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario
21 d. nuosprendžiu S. Temel­­kovą, turintį nuolatinę gyvenamąją vietą
B-arusijos Respublikoje, nuteisė už nusi­kaltimo, numatyto BK 246 str. 2 d. ,
padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams su atėmimu teisės vieneriems metams
vairuoti mechanines transporto priemones. Teismas pritaikė BK 471 str. ir pagrindinės bei
papildomos bausmės vykdymą ati­dėjo vieneriems metams, paskirdamas įpareigojimą
atsiprašyti nukentėjusiosios.
Teismas bausmės vykdymo atidėjimo taikymą grindė
tuo, kad nuteistasis gai­­lisi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino žalą, išlaiko
mažamečius vaikus, pagal savo darbo specifiką jis dažnai lankosi Lietuvoje,
todėl bus galima jo elgesio kontrolė, teis­­mo įpareigojimas vienkartinio
vykdymo aktas. Tokiai teismų praktikai pritartina.

Pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, nuteistojo gyvena­mosios
vietos apylinkės teismas BPK 414 str. nustatyta tvarka išsprendžia galutinio
atleidimo nuo bausmės klausimą

Bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuoja V-aus
reikalų ministerijos ra­­jo­­nų, miestų policijos komisariatų pataisos darbų
inspekcijos. Pasibaigus bausmės vyk­dymo atidėjimo laikui, pataisos darbų
inspekcija, kontroliuojanti nuteistojo elgesį, surašo teismui teikimą. Teikime
charakterizuojamas nuteistojo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laiku ir
nurodomi duomenys apie teismo įpareigojimų įvyk­­dy­­mą, teisės pažeidimų
padarymą ir paskirtas administracines nuobaudas ar drausminio poveikio
priemones. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesio atitikimą BK 471 str. 7 d. 1 ar
2 punktų reikalavimams, bausmės vykdymo atidėjimo kontrolę vykdanti institucija
prašo galutinai atleisti nuteistąjį nuo bausmės ar panaikinti bausmės vykdymo
atidėjimą ir vykdyti bausmę. Jeigu nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą
žalą, įvykdė teis­mo įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, numatytų BK 471 str. 7 d. 2 p. , ir yra
pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų,
teismas galutinai atleidžia nuteistąjį nuo bausmės. Jeigu teismas nustato BK 471 str. 7 d. 2 p. sąlygas ir
sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų
ir da­rys naujus nusikaltimus, tai bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios
institucijos teikimo dėl galutinio atleidimo nuo bausmės netenkina, tačiau be
atskiro pataisos dar­­bų inspekcijos teikimo panaikinti bausmės vykdymo
atidėjimą ir nuteistąjį pa­­siųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę negali.
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad
teismai vykdė BK 471 str. 7 d. reikalavimus. Tačiau bausmės vykdymo
atidėjimą kontroliuojančios insti­tu­cijos ne visuomet laiku teismui pateikdavo
teikimus galutinai atleisti nuteistąjį nuo baus­­mės.
Įstatyme nėra nurodyta, per kiek laiko nuo
bausmės vykdymo atidėjimo ter­mino pasibaigimo nuteistojo elgesį
kontroliuojanti institucija gali pateikti teikimą dėl galutino atleidimo nuo
bausmės ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo nuteistąjį
vykdyti bausmę. Pritartina praktikai tų teismų, kurie spręsdami šį klausimą
vadovaujasi BK 50 str. numatytais terminais.

Teismas, nustatęs, kad įpareigojimai neįvykdyti be pateisi­namos prie­žasties,
o nuobaudos paskirtos pagrįstai ir nepasibaigęs jų galiojimo laikas, priima
nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia vykdyti
bausmę

Baudžiamojo kodekso 471 str. 7 d. 2 p. numato tris
savarankiškus bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindus: nuteistasis
neįvykdo teismo įpareigojimo atlyginti žalą ar be pateisinamos priežasties
neįvykdo kitų teismo įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar
padaro kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus buvo taikomos
administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio prie­monės.
Teismo įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą neįvykdymas yra
vada panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį vykdyti
bausmę.
Skirdamas įpareigojimą atlyginti likusią
neatlygintos žalos dalį ar visą žalą (nepilnamečiams), teismas nustato terminą,
per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas. Jeigu per šį terminą
nuteistasis žalos neatlygina, bausmės vykdymo atidė­jimą prižiūrinčios
institucijos turi teisę kreiptis į nuteistojo gyvenamosios vietos teis­mą ir
prašyti panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
BK 471 str. 5 d. numatyti teismo įpareigojimai yra
skirti: nusikaltimo pasek­mėms pašalinti bei nukentėjusiojo interesams
patenkinti (žalos atlyginimas) ir daryti poveikį nuteistajam, skatinant jį
pasitaisyti (kiti BK 471 str. 5 d. įpareigojimai). BK 471 str. 7 d. 2 p. norma viena
iš bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo sąlygų numato teismo įpareigojimų
neįvykdymą nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių, tačiau įpareigojimo
atlyginti nusikaltimu padarytą žalą su šiomis įpareigojimų neįvyk­­­­­dy­­­mo
priežastimis nesieja. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai
paprastai įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdymo klausimą sprendžia priklausomai
nuo to, ar žala neatlyginta dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Teismai
objekty­­­­vio­­­­mis įpareigojimo neįvykdymo priežastimis laikė nuo nuteistojo
valios nepriklausomas priežastis: stichinę nelaimę, įmonės, kurioje nuteistasis
dirbo bankrotą, jeigu, be uždarbio, nuteistasis neturėjo turto ar kitų lėšų
žalai atlyginti, nuteistojo pašaukimą atlikti būtinąją karinę tarnybą, sunkią
nuteistojo ligą ir pan. ir, nustatę tokias priežastis, teikimo dėl bausmės
vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkindavo. Spręsdami šį klausimą teismai taip
pat atsižvelgdavo į atlygintą žalos dalį, kiek žalos atlyginimas sumažino
nusikaltimo sukeltas neigiamas pasekmes.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998 m. spalio
13 d. nuosprendžiu S. Mar­du­sevičių nuteisė už nusikaltimų, numatytų BK 271
str. 2 ir 3 dalyse, padarymą ir, vadovaudamasis BK 42 str. , paskyrė ketverių
metų laisvės atėmimo bausmę, kon­fiskuojant 1/3 dalį turto, ir atidėjo
paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams. Vilniaus rajono
PK PDI kreipėsi į teismą prašydama panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą
S. Mardusevičiui, nes jis už padarytus teisės pažeidimus buvo du kartus
nubaustas administracine tvarka ir neįvykdė teismo įpareigojimo atly­ginti
nusikaltimu padarytą žalą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. sausio 6
d. nutartimi atmetė PDI teikimą ir bausmės vykdymo atidėjimo nepanaikino. Tą
teis­­mas motyvavo tuo, kad S. Mardusevičius bausmės vykdymo atidėjimo metu dar
buvo nepilnametis ir mokėsi Vilniaus 2–ojoje statybininkų mokykloje. Turto,
kuriuo būtų galima atlyginti žalą, jis neturėjo. Dėl užimtumo mokykloje
nuteistasis įsidarbinti negalėjo, todėl atlyginti žalą teismo nustatytu laiku
nebuvo galimybių. Padarytų teisės pažeidimų pobūdis neleidžia spręsti, kad
nuteistasis ateityje darys naujus nusikaltimus.
Tokiai teismų praktikai pritartina.

Kitų teismo įpareigojimų neįvykdymas

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą
dėl teismo įpareigoji­mų neįvykdymo, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis
turėjo realią galimybę įparei­gojimus įvykdyti. Paprastai teismai laikėsi BK 471 str. 7 d. 2 p. nuostatos ir,
svarstydami pataisos darbų inspekcijos teikimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo
panaikinimo, aiškinosi teismo įpareigojimų neįvykdymo priežastis. Jeigu teismas
pripažindavo, kad įpareigojimai buvo neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, teikimo
netenkindavo.

Nuteistojo padarytų teisės pažeidimų pobūdis turi parodyti jo
nenorą taisytis

V-u iš BK 471 str. 7 d. 2 p. pagrindų
panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą yra nuteistojo viešosios tvarkos
pažeidinėjimas, girtavimas ar kitų teisės pažeidimų padarymas, jeigu už tai jam
du kartus buvo taikomos administracinės nuobaudos ar drausminio pobūdžio
priemonės.
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad
teismai nuteistojo padarytus teisės pažeidimus vertino atsižvelgdami į
nuteistojo veiksmų piktybišku­mą. Jeigu nuteistasis girtavo, pažeidinėjo
viešąją tvarką, ir taikytos administracinio ar drausminio poveikio priemonės jo
elgesiui įtakos neturėjo, teismai paprastai tenkin­davo teikimą ir naikindavo
bausmės vykdymo atidėjimą.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 1999 m. gegužės
5 d. nuosprendžiu E. D-evičius nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 271 str.
4 d. , padarymą laisvės atėmimu trejiems metams, konfiskuojant ¼ dalį turto, ir,
pritaikius BK 471 str. , baus­mės vykdymas atidėtas trejiems metams. Per bausmės vykdymo
atidėjimo laiką nuteis­tasis E. D-evičius buvo du kartus administracine tvarka
nubaustas pagal ATPK 187 str. ir du kartus pagal ATPK 178 straipsnį. Teismas
patenkino pataisos darbų inspekci­jos teikimą ir panaikino E. D-evičiui
bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis niekur
nedirba, be pateisinamos priežasties nevykdo teismo įpareigojimų atlikti 200
valandų nemokamų darbų, per šešis mėnesius padarė ketu­­ris administracinės
teisės pažeidimus, ir paskirtos administracinės nuobaudos jam po­vei­­­kio
neturėjo. Nuteistojo padaryti teisės pažeidimai, elgesys bei teismo
įpareigojimų ne­vyk­dymas rodo jo nenorą taisytis.
Tokiai teismų praktikai pritartina.
Kai kurie teisės pažeidimai (eismo taisyklių,
gyvūnų laikymo, gamtos apsau­gos ir pan. ) turi mažiau įtakos sprendžiant, ar
nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismai,
vertindami pataisos darbų inspekcijos pateiktą me­džiagą apie nuteistojo
padarytus teisės pažeidimus ir paskirtas nuobaudas, atsi­žvel­­­­gė į padarytų
teisės pažeidimų pobūdį, sprendė, ar padaryti pažeidimai tikrai išrei­š­kia
nuteistojo nenorą taisytis.
Š-ninkų apylinkės teismas 1999 m. sausio 6 d.
nuosprendžiu V. Kačaną nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 82 str. 1 d. ,
padarymą laisvės atėmimu še­šiems mėnesiams ir, vadovaudamasis BK 471 str. , bausmės vykdymą
atidėjo vieneriems metams. Vilniaus RPK pataisos darbų inspekcija teikimu prašė
panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą V. Kačanui, nes pastarasis per bausmės
vykdymo atidėjimo laiką buvo du kartus baustas administracine tvarka už teisės
pažeidimus. Teismas PDI teikimo netenkino ir nurodė, kad viena iš nuobaudų buvo
paskirta už šuns vedžiojimą kaimo vietovėje be pavadėlio ir antsnukio. Šio
administracinio teisės pažeidimo pobū­dis neleidžia spręsti, jog ir ateityje
V. Kačanas nesilaikys įstatymų, darys naujus nusikaltimus.
Šiai teismų praktikai pritartina.
Teismai, vertindami padarytų teisės pažeidimų
pobūdį ir spręsdami, ar pada­ryti teisės pažeidimai rodo, kad nuteistasis ir
ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujus nusikaltimus, taip pat atsižvelgė
į laiką, praėjusį nuo paskutinio teisės pažeidi­mo padarymo iki PDI teikimo dėl
bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo svarsty­mo teisme dienos.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998 m.
gruodžio 22 d. nuosprendžiu nu­teisė Z. G-rį už nusikaltimo, numatyto BK 246
str. 3 d. , padarymą laisvės atėmimu trejiems metams ir vadovaudamasis BK 471 str. bausmės vykdymą
atidėjo dvejiems me­tams. Vilniaus rajono PK PDI prašė teismą panaikinti
Z. G-riui bausmės vykdy­mo atidėjimą, nes jis per bausmės vykdymo atidėjimo
laiką padarė keturis teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos
administracinės nuobaudos. Vilniaus rajono apy­­­­­­­­­lin­­­kės teismas 2000
m. sausio 12 d. nutartimi PDI teikimą atmetė. Teismas nuro­dė, kad Z. G-rio
padaryti teisės pažeidimai pagal savo pobūdį nerodo nuteistojo ne­noro
taisytis. Po paskutinio teisės pažeidimo praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai,
ir per šį laikotarpį nuteistasis jokių teisės pažeidimų nepadarė. Vilniaus
rajono PK PDI atliktas auklėjamasis darbas teigiamai paveikė nuteistąjį, kuris
po PDI įspėjimo apie galimą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą nepadarė
naujo nusižengimo. T-ėl teismas sprendė, kad nuteistasis ateityje laikysis
įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
Tokiai teismų praktikai pritartina.

Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrindžia BK 471
str. sąlygų buvimą ir motyvuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti
be realaus bausmės atlikimo

Vykdydamas BPK 346 str. 2 d. reikalavimus,
teismas privalo nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuoti bausmės vykdymo
atidėjimo taikymą. Motyvuose teismas nurodo įrodymais nustatytas BK 471 str. taikymo sąlygas ir
pagrindžia išva­dą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtosios
bausmės vykdymą. Moty­vuoti, kodėl teismas nepritaikė BK 471 str. , BPK 346 str. 2 d.
nereikalauja. Tačiau pritartina praktikai tų teismų, kurie byloje nustatę BK 471 str. taikymo sąlygas ir
įvertinę  BK 21 str. numatytus bausmės
tikslus paskirtos bausmės vykdymo neati­deda ir nuosprendžio aprašomojoje
dalyje motyvuoja BK 471 str. netaikymo priežastis. Šiais atvejais,
motyvuodami paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo netaikymą, teis­mai
akivaizdžiai išsprendžia BPK 333 str. 13 p. nurodytą klausimą.
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad
teismai paprastai vyk­dė BPK 346 str. 2 d. reikalavimus ir motyvuodavo BK 471 str. pritaikymą. Tačiau
pasitaikė teismų, kurie nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik pažymėdavo vienų
ar kitų BK 471 str. taikymo sąlygų ir asmenybės požymių buvimą, nurodydavo pripažin­tas
atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet nemotyvuodavo, kodėl
teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Priim­da­­mi tokius nuosprendžius šie teismai pažeidė BPK 346 str. 2 d.
reikalavimus.
Ignalinos apylinkės teismas 1999 m. balandžio 29
d. nuosprendžiu S. S-o­chvalovą pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimo,
numatyto BK 271 str. 2 d. , pada­rymą laisvės atėmimu dvejiems metams. Teismas
pritaikė jam BK 471 str. ir bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams bei paskyrė teismo
įpareigojimus. Teismas tik lakoniškai nurodė atsakomybę lengvinančias
aplinkybes ir jų pagrindu motyvavo gali­mybę nuteistąjį perauklėti be realaus
bausmės atlikimo. Teismas neišdėstė ir nepa­grindė BK 471 str. sąlygų buvimo.

Išvados ir pasiūlymai

Teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių
vykdymą apibendrini­mas parodė, kad kai kurie teismai vis dar daro klaidų
įvertindami BK 471 str. taikymo sąlygas, netinkamai nustato nusikaltimo padarytos žalos dydį
ir atlygintą jos dalį. Vis dar nevienodus bylos aplinkybių ir asmenybės požymių
vertinimo kriterijus tai­ko teismai spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti
be realaus bausmės atlikimo. Kai kurie teismai, paskyrę BK 471 str. 5 d. numatytus
įpareigojimus, nenustato termi­no, per kurį jie privalo būti įvykdyti. Yra
teismų, darančių klaidas vertinant BK 471 str. 7 d. sąlygas.
Išplėtus BK 471 str. taikymą ir asmenims,
nuteistiems pataisos darbais, taip pat papildoma bausme – teisės atėmimu eiti
tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, liko
nesureguliuota BK 58 str. norma, numatanti teis­­tu­­­­­mo išnykimą pasibaigus
šių bausmių vykdymo atidėjimo laikui.
1994 m. liepos 19 d. priėmus įstatymą „Dėl
Lietuvos Respublikos baudžia­mojo, pataisos darbų, baudžiamojo proceso kodeksų
pakeitimo ir papildymo”, buvo pakeista ir papildyta BPK 414 str. 4 d. nauja
norma, leidžiančia teismui sutrumpinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo
laiką, tačiau BK 471 str. nauja dalimi, nurodan­čia paskirtos bausmės
vykdymo atidėjimo laiko sutrumpinimo sąlygas, nepapildytas.
Siekiant pašalinti apibendrinimo metu
išryškėjusias įstatymų taikymų proble­mas ir suvienodinti teismų praktiką,
siūloma:
1. Apibendrinimo apžvalgą apsvarstyti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo sena-­­te ir ją aprobuoti.
2. Informuoti įstatymų leidėją apie tikslingumą
padaryti tokius įstatymų pakeitimus.
1) BK 58 str. 1 d. 22 p. pakeisti šio turinio
nauja redakcija:
„asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, pataisos
darbais, taip pat papildoma bausme – atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas,
dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, taikant šio kodekso 471  straipsnį, jeigu jie per laiką, kuriam atidėtas
bausmės vykdymas, nepadaro naujo nusikaltimo ir jų atžvilgiu pagrindinė bausmė
nustatyta tvarka neįvykdyta;”
2) BK 471  straipsnį papildyti tokio turinio 8 dalimi:
„Asmeniui, kuris paskirtosios bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų, atlygino nusikaltimu padarytą
žalą tuo atveju, kai ji buvo padaryta, sąžiningai vykdė teismo įpareigojimus,
praėjus pusei skirto termino, teismas gali sutrumpinti bausmės vykdymo
atidėjimo laiką. ”
3) BPK 4132 straipsnį pakeisti šio
turinio nauja redakcija:
4132 straipsnis. Bausmės vykdymo
atidėjimo laiko sutrumpinimo arba baus­mės vykdymo atidėjimo panaikinimo tvarka
Bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį
atlikti nuosprendžiu pa­skir­­­­­tą bausmę pasiunčia, taip pat paskirtos
bausmės vykdymo atidėjimo laiką sutrum­pina nuteistojo gyvenamosios vietos
apylinkės teismas vidaus reikalų institucijos, nepilnamečių reikalų tarnybos
teikimu.
4) BPK 414 straipsnio pirmą dalį po žodžių „šio
kodekso 413 straipsniu” papildyti:
„dėl bausmės vykdymo atidėjimo laiko sutrumpinimo
arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo sutinkamai su šio kodekso 4132 straipsniu. ”

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių
bylų skyrius
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.86482 sekundės -