|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr APŽVALGA Teismų praktikos, taikant paskirtų bausmių vykdymo atidėjimą, apžvalga Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 471 str. numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 21 str. numatytų bausmės tikslų. Taikant BK 471 str. , baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pradmenimis teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į faktorių visumą, parenka sankcijos bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 471 str. numatytas sąlygas, teismas šiuos faktorius įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 471 str. numatytas nuostatas ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Baudžiamojo kodekso 471 str. įstatymo redakcija nuo 1990 m. spalio 4 d. buvo keičiama 1994 m. liepos 19 d. , 1995 m. birželio 8 d. , 1996 m. rugsėjo 12 d. ir 1998 m. liepos 2 d. įstatymais. Keičiant įstatymą, keitėsi ir jo taikymo sąlygos. Teismai laikėsi baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos ir, vadovaudamiesi BK 7 str. , baudžiamajai veikai, padarytai iki griežtesnio įstatymo įsigaliojimo, taikė baudžiamosios veikos padarymo metu galiojusias BK 471 str. taikymo sąlygas. Respublikos teismai, byloje nustatę BK 47¹ str. taikymo sąlygas, gana dažnai atideda paskirtosios bausmės vykdymą. Nagrinėjant bylas kasacine tvarka, pastebėta, kad ne visi teismai vienodai įvertina bylos aplinkybes, leidžiančias pritaikyti BK 471 straipsnį. Pasitaiko atvejų, kai teismas nesvarsto galimybės atidėti paskirtosios bausmės vykdymą asmenims, kurie yra neatlyginę nuostolių, nors šie nėra tiesiogiai atsiradę iš nusikalstamos veikos. Nevienoda teismų praktika galutinai atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės ar panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiunčiant jį atlikti nuosprendžiu paskirtos bausmės. T-ėl, siekiant suvienodinti teismų praktiką, reikėjo atlikti BK 471 str. taikymo apžvalgą . Apibendrinimo tikslas – išsiaiškinti, ar atidėdami paskirtų bausmių vykdymą teismai laikosi BK 471 str. numatytų reikalavimų; patikrinti, ar tinkamai skiriami šio straipsnio 5 dalies įpareigojimai, ar pagrįstai teismas panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę. Apibendrinimo apimtis. Iš Lietuvos apylinkių ir apygardų teismų atrankos tvarka buvo pareikalautos 1999–2000 metais išnagrinėtos baudžiamosios bylos, kuriose priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas atidėtas 1391 asmeniui. Taip pat peržiūrėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys 1999 metais kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose. Bendrosios pastabos. Atidėdami paskirtosios bausmės vykdymą, teismai apskritai laikėsi BK 471 str. numatytų sąlygų ir pripažinę, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidėdavo. Tačiau, skirdami laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmes, esant BK 471 str. numatytoms sąlygoms, ne visi teismai vykdė BPK 333 str. 13 p. reikalavimus ir apsvarstė galimybę, pritaikius BK 471 str. , atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu R. Cijūnėlį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 234 str. 1 d. , ir pritaikęs BK 45 str. nuteisė jį trejų metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažino visų BK 471 str. numatytų sąlygų buvimą. Teismas įvertino, kad kaltininkas teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinį darbą, išlaiko šeimą, mažamečius vaikus, charakterizuojamas labai gerai, iki nusikaltimo jokių teisės pažeidimų nebuvo padaręs. Nusikaltimas jo padarymo metu nebuvo nurodytas BK 81 str. išvardytų sunkių nusikaltimų sąraše. Pripažinęs BK 471 str. numatytų sąlygų buvimą, teismas, pažeisdamas BK 333 str. 13 p. , nesvarstė galimybės pasiekti bausmės tikslų atidedant paskirtosios bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė apylinkės teismo nuosprendį atidėdamas nuteistajam paskirtosios bausmės vykdymą trejiems metams ir paskyrė teismo įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, kai sankcijoje numatyta bausmių alternatyva Paskirtų laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmių vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis. Jeigu nuteistasis neįvykdo teismo skirtų įpareigojimų ar padaro teisės pažeidimus, numatytus BK 471 str. 7 d. 2 p. , teismas bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir priima nutarimą vykdyti bausmę. T-ėl teismas turėtų apsvarstyti, ar tikslinga skirti laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmes, nors ir atidedant jų vykdymą, jeigu pagal bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę. Bausmių eiliškumas pagal jų sunkumą yra išdėstytas BK 22 straipsnyje. Baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už nesunkius nusikaltimus, normų sankcijose dažniausiai numatomos kelios alternatyvios bausmės. Antai BK 271 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo, pataisos darbų arba baudos bausmes, BK 310 str. 1 d. numato laisvės atėmimo ar baudos bausmes ir t. t. Tačiau teismai retai apsvarsto galimybę paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę, o dažniausiai skiria laisvės atėmimą ir, esant BK 471 str. sąlygoms, atideda paskirtos bausmės vykdymą. J-iškio rajono apylinkės teismas 1999 m gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteisė V. Rinių už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 1 d. , padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams ir, pritaikęs BK 471 str. , atidėjo paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams, paskirdamas jam teismo įpareigojimus. Nuteistojo pagrobto turto vertė nedidelė. Kaltininkas žalą atlygino, yra vedęs, išlaiko du mažamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai. BPK 346 str. 2 d. įpareigoja teismą motyvuoti laisvės atėmimo bausmės skyrimą, jeigu baudžiamųjų įstatymų sankcija numato ir kitas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. L-ės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina BPK 346 str. 2 d. reikalavimo, nes pati bausmė – laisvės atėmimas – išlieka, nors jos vykdymas ir atidėtas. J-iškio rajono apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimo nemotyvavo, nors baudžiamojo įstatymo sankcija numatė taip pat ir pataisos darbus, ir baudą. Tokius įstatymo pažeidimus darė ir kiti apylinkių teismai, o apeliacinės instancijos teismai šių pažeidimų atskirais atvejais netaisė. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nepriklauso nuo teismo skiriamos bausmės rūšies bei dydžio ir negali būti mažesnis nei vieneri metai ir didesnis negu treji metai. Laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, teismas parenka atsižvelgdamas į skiriamus nuteistajam įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę, taip pat į galimumą pasiekti bausmės tikslus vykdant nuteistojo elgesio kontrolę. N-s BK 471str. 1 d. nuostata yra visiškai aiški, tačiau pasitaikė teismų, kurie, skirdami trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes, paskirdavo trumpesnį nei įstatymas numato bausmių vykdymo atidėjimo terminą. Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 15 d. nuosprendžiu R. G-aliūną pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 322 str. , ir nuteisė laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pritaikė jam BK 471 str. ir bausmės vykdymą atidėjo šešiems mėnesiams, paskirdamas jam teismo įpareigojimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, 1999 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeitė ir nuteistajam R. G-ui BK 471 str. pagrindu apylinkės teismo paskirtos bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 471 str. , nes paskirtos bausmės vykdymas galėjo būti atidėtas ne trumpesniam kaip vienerių metų laikui. Šio termino sutrumpinti negalima ir tada, kai skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmeniui pirmą kartą nuteisiamam laisvės atėmimu ar pataisos darbais Pirmą kartą nuteisiamais laisvės atėmimu ar pataisos darbais laikomi asmenys, anksčiau neteisti šiomis bausmėmis arba teisti, bet jiems teistumas išnykęs ar nustatyta tvarka panaikintas. Išnykus teistumui, pasibaigia teisinės pasekmės, kilusios dėl nusikaltimo padarymo. T-ėl jei asmuo praeityje buvo teistas laisvės atėmimu ar pataisos darbais, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas už anksčiau padarytą nusikaltimą išnyko, vėl laikoma, kad jis pirmą kartą nuteisiamas pataisos darbais ar laisvės atėmimu ir tokiam asmeniui galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai vykdo BK 471 str. ir 58 str. reikalavimus ir tokiems asmenims bausmės vykdymo atidėjimą taiko. Baudžiamojo kodekso 471 str. leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmenims, turintiems teistumą (taip pat ir tiems, kurie dar neatliko bausmės) už anksčiau padarytą nusikaltimą, jeigu jie buvo nuteisti ne laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmėmis. Teismai laikėsi įstatymo normos reikalavimo ir klaidų taikant įstatymą nedarė. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmenims, kurie praeityje, pritaikius amnestijos aktą, ar malonės suteikimo tvarka nuo visos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmės buvo atleisti. Asmenį atleidžiant nuo paskirtos bausmės, neatsiranda bausmės paskyrimo, jos vykdymo ir teistumo teisinės pasekmės. T-ėl, esant BK 471 str. nustatytoms sąlygoms, teismai tokiems asmenims pagrįstai taikė bausmės vykdymo atidėjimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1996 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteisė R. Lichobaliną už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 1 d. , 272 str. 2 d. , padarymą ketverių metų laisvės atėmimu ir pritaikęs 1995 m. gruodžio 21 d. amnestijos aktą nuo bausmės atleido. Pakartotinai R. Lichobalinas padarė nusikaltimą 1999 m. kovo 9–13 dienomis. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1999 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nuteisė R. Lichobaliną už naujo nusikaltimo padarymą ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad jis yra laikomas neturinčiu teistumo nuo pirmojo nuosprendžio priėmimo dienos, nes šiuo nuosprendžiu nuteistasis buvo atleistas nuo visos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 58 str. 2 d. nuostata, teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas remiantis faktiškai atlikta bausme nuo to laiko, kai atleidžiama nuo bausmės. Šuo atveju R. Lichobalinas bausmės visiškai neatlikinėjo, todėl, atleidus jį nuo visos bausmės, neatsirado teisinių pasekmių dėl bausmės paskyrimo ir teistumo. Teismas, R. Lichobaliną nuteisdamas už naujo nusikaltimo padarymą, pagrįstai veikos pakartotinumo nepripažino nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir svarstė galimybę nuteistajam taikyti BK 471 straipsnį. BK 471 str. taikymo ypatumai asmenims, padariusiems nusikaltimą iki jiems sueinant 18 metų amžiaus Baudžiamojo kodekso 471 str. 2 d. numato lengvesnes sąlygas, taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, asmenims, kurie padarė nusikaltimą nesuėjus jiems aštuoniolikai metų amžiaus. Tokiems asmenims bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas, jeigu jie pirmą kartą nuteisiami laisvės atėmimo bausme iki ketverių metų už tyčinį nusikaltimą ir iki aštuonerių metų už neatsargų nusikaltimą, tarp jų ir už sunkių nusikaltimų padarymą, taip pat jeigu jie neatlyginę visos ar dalies nusikaltimu padarytos žalos. Teisminės praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai supranta nepilnamečių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumus ir, atsižvelgdami į nepilnamečio perauklėjimo be griežtos izoliacijos galimybę, dažniau nei pilnamečiams asmenims taiko bausmės vykdymo atidėjimą. Šiai teismų praktikai pritartina. Tačiau teismai, atidėdami nepilnamečiams paskirtos bausmės vykdymą, daro klaidų. Baudžiamojo kodekso 471 str. 5 dalis nurodo, kad, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas įpareigoja nuteistąjį per nustatytą laikotarpį atlyginti likusią nusikaltimu padarytą žalą tuo atveju, kai nusikaltimu buvo padaryta žala. Įstatymo norma išlygų nepilnamečiams nenumato. Tačiau kai kurie teismai, atidėdami nepilnamečiams bausmės vykdymą, nevykdo įstatymo reikalavimo ir neskiria nuteistajam įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Tokių teismo nuosprendžių motyvų analizė rodo, kad teismai klaidingai supranta BK 471 str. 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalis numato įstatymo taikymo sąlygas, kurių viena yra – asmeniui, padariusiam nusikaltimą iki aštuoniolikos metų amžiaus, galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir tada, kai jis yra neatlyginęs visos ar dalies nusikaltimu padarytos žalos. Dažnai šią sąlygą teismai aiškina plačiau ir supranta ją taip, kad, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nepilnamečiams nereikia skirti įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 1999 m rugsėjo 2 d. nuosprendžiu nuteisė nepilnametį B. Griausdę už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu dvejiems metams ir vadovaudamasis BK 471 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Teismas įpareigojo nuteistąjį tęsti mokslą ir be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą neskyrė. Panevėžio apygardos teismas patenkino prokuroro apeliacinį skundą, pakeitė apylinkės teismo nuosprendį ir BK 471 str. 5 d. pagrindu nuteistajam B. G-ei skyrė įpareigojimą per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą 25 Lt žalą. Panevėžio apygardos teismas tinkamai pritaikė BK 471 str. 5 d. ir ištaisė apylinkės teismo padarytus įstatymo pažeidimus. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas V-a iš BK 471 straipsnio sąlygų, leidžianti taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nusikaltimą padariusiam pilnamečiui asmeniui, yra visos ar bent 1/3 dalies nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas, jeigu nusikaltimu buvo padaryta žala. a) Nusikaltimu padarytos žalos nustatymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 9 punkte teismams išaiškintos nusikaltimu padarytos žalos ir nuostolių sąvokos: 1. Žala yra turtinės, fizinės ar moralinės nusikaltimo pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos. 2. Nuostoliai yra žala ir kitos nusikaltimo sąlygotos turtinės pasekmės (ligonių kasos išlaidos nukentėjusiajam gydyti, socialinio draudimo išlaidos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo ir pan. ). Spręsdami, ar yra įstatymo reikalaujamos sąlygos atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismai turi atsižvelgti tik į tą žalą, kurią sudaro turtinės nusikaltimo pasekmės, ir tik į žalą, tiesiogiai kilusią iš kaltininko nusikalstamos veikos. T-ėl teismas visuomet turi nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir pasekmių (atsiradusios žalos). Teisminės praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai paprastai teisingai nustatydavo nusikaltimu padarytą žalą ir atlygintą jos dalį. Kaišiadorių apylinkės teismas 1999 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu S. B- nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 2 d. , padarymą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pritaikė jam BK 471 str. ir bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, paskirdamas teismo įpareigojimus. Teismas taip pat iš nuteistojo priteisė 912 Lt civilinį ieškinį ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą. Nuosprendį apeliacine tvarka apskundė prokuroras, ginčydamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nes nuteistasis neatlygino bent 1/3 dalies ligonių kasos išlaidų už nukentėjusiojo gydymą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 1999 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Teismas nurodė, kad ligonių kasos išlaidos gydant nukentėjusįjį yra nuostoliai, ir jie priteistini iš nuteistojo. Tačiau ligonių kasos išlaidos nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistojo padaryta baudžiamąja veika, todėl neatlyginti nuostoliai nekliudė apylinkės teismui pritaikyti BK 471 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiai teismų praktikai pritartina. Marijampolės rajono apylinkės teismas 1999 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu J. Dumalakaitę nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant bendrojo režimo PDK, konfiskuotas ketvirtadalis jos turto ir priteistas civilinis ieškinys nukentėjusiajam. Nuteistoji, veikdama grupėje iš anksto susitarusių asmenų, įvykdė slaptą svetimo turto vagystę ir pavogė 2144 Lt vertės turtą. Nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. spalio 12 d. nutartimi nuteistosios kasacinį skundą atmetė. Atmesdama kasatorės prašymą pritaikyti jai BK 471 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistoji nėra atlyginusi bent 1/3 dalies nusikaltimu padarytos žalos, todėl nėra sąlygų, leidžiančių atidėti jai paskirtos bausmės vykdymą. b) Iš kaltininko paimtos jo pagrobtos materialinės vertybės yra laikomos daiktiniais įrodymais byloje ir jų sugrąžinimas nukentėjusiajam nelaikomas BK 471 str. 1 d. numatytos žalos atlyginimo sąlygos įvykdymu, jeigu nusikaltimu buvo padaryta ir kita žala. Tačiau jeigu kaltininkas po nusikaltimo padarymo savo iniciatyva grąžino nukentėjusiajam visas ar dalį pagrobtų vertybių, pagal vertę sudarančių bent 1/3 dalį nusikaltimu padarytos žalos, teismas šiuos veiksmus gali prilyginti BK 471 str. 1 d. numatytos žalos atlyginimo sąlygos įvykdymui. Tardytojas ar kvotėjas, suradęs pas kaltininką nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, BPK 187 ir 188 straipsnių nustatyta tvarka juos paima. Šių daiktų ar vertybių grąžinimo nukentėjusiajam klausimas išsprendžiamas vadovaujantis BPK 93 str. nuostatomis. N-s daiktinių įrodymų perdavimas nukentėjusiajam šalina nusikaltimu sukeltas pasekmes, tačiau šių pasekmių pašalinimas atliekamas ne kaltininko valia ir nesudaro jam BK 471 str. taikymo sąlygos, jeigu grąžinus daiktinius įrodymus išlieka nusikaltimu padaryta žala. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1999 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteisė O. C-ičių ir V. Borovikovą už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu kiekvieną dvejiems metams ir trims mėnesiams, konfiskuojant dalį turto, ir vadovaudamasis BK 471 str. V. Borovikovui bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigodamas nuteistąjį atlikti 200 valandų nemokamų darbų. O. C-ičius ir V. Borovikovas nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami grupėje iš „Vilniaus prekybos mažmena” parduotuvės „Ž-ėlis” pagrobė 228 Lt vertės 24 pakelius kavos „J-obs”. Po nusikaltimo padarymo V. Borovikovas buvo sulaikytas ir iš jo paimta 12 pakelių kavos, kurie vėliau grąžinti parduotuvei. Kitus pakelius nuteistieji pardavė. Vilniaus 1–asis apylinkės teismas pripažino, kad V. Borovikovas yra atlyginęs daugiau nei 1/3 dalį nusikaltimu padarytos žalos, nes parduotuvei sugrąžintos iš jo paimtos vertybės, ir, pritaikęs BK 471 str. , paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, pažeidė BK 471 str. taikymo sąlygas. Šioje byloje nei vienas nuteistųjų nebuvo atlyginęs žalos, nes pagrobtos vertybės ne nuteistųjų, o teisėsaugos institucijų pastangomis buvo grąžintos parduotuvei. c) Jeigu nusikaltimu padaryta turtinė žala atlyginama iki bylos išnagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, esant BK 471 str. sąlygoms, gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą Baudžiamojo kodekso 471 str. 1 d. normoje nėra nurodyta iki kurios procesinės bylos nagrinėjimo stadijos kaltininkas turi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, ar bent trečdalį jos, kad esant BK 471 str. sąlygoms jam būtų galima atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Analizuojant teismų praktikos apibendrinimo duomenis, matyti, kad apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai, jeigu nuteistasis iki bylos nagrinėjimo atlygina bent trečdalį nusikaltimu padarytos žalos, atsižvelgdami į paduoto skundo motyvus ir esant BK 471 str. nustatytoms sąlygoms, apsvarsto galimybę atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 1999 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu D. J-ą nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Teismas apsvarstė galimybę pritaikyti BK 471 str. ir pripažino esant įstatymo numatytas sąlygas, tačiau nuteistasis nebuvo atlyginęs nusikaltimu padarytos žalos, todėl paskirtos bausmės vykdymo neatidėjo. Apeliacinės instancijos teismas 1999 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi apylinkės teismo nuosprendį pakeitė ir, pritaikęs BK 471 str. , paskirtosios bausmės vykdymą atidėjo, nes nuteistasis iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nusikaltimu padarytą žalą atlygino. Tokia teismų praktika skatina operatyvesnį nusikaltimu padarytų nuostolių atlyginimą, todėl jai pritartina. S-stydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes S-stydamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 471 str nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą teismas taip pat atsižvelgia į šias bylos aplinkybes ir, įvertinęs jų visumą, sprendžia, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. a) Nusikaltimo pobūdžio įvertinimas Teisminės praktikos apibendrinimo duomenys parodė, kad teismai, spręsdami BK 471 str. taikymą, taip pat atsižvelgia ir į nusikaltimo pobūdį. Šis klausimas itin aktualus nagrinėjant baudžiamąsias bylas asmenų, padariusių nusikaltimą nesuėjus jiems aštuoniolikai metų amžiaus. Kadangi nepilnamečiams ir už sunkaus nusikaltimo padarymą galima taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, teismas turi įvertinti du reikalavimus. Vadovaujantis bausmės paskirties principais bei bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais už kėsinimąsi į įstatymu ginamas svarbias vertybes, paprastai yra skiriamos griežtesnės bausmės. Kita vertus, skirdamas bausmę nepilnamečiams, teismas susiduria su nusikaltimą padariusio jauno žmogaus savybėmis bei bausmės tikslų pasiekimo ypatybėmis, kurios teismą įpareigoja itin atidžiai spręsti griežtos bausmės, ypač laisvės atėmimo, parinkimo klausimą. Šiuos klausimus teismas gali išspręsti įvertinęs visas bylos aplinkybes, ypač požymius, apibūdinančius kaltininko asmenybę. Kauno apygardos teismas 1999 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nepilnamečius S. K-ą, A. Afanasjevą ir P. V-ą pripažino kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 272 str. 3 d. , ir nuteisė S. K-ą ir A. Afanasjevą laisvės atėmimu kiekvieną trejiems metams ir šešiems mėnesiams, o P. V-ą – trejiems metams. Teismas apsvarstė galimybę nuteistiesiems pritaikyti BK 471 str. , tačiau, atsižvelgęs į nusikaltimo pobūdį, sprendė, kad bausmės tikslų atidedant paskirtosios bausmės vykdymą pasiekti negalima. Pagal nuteistųjų ir jų įstatyminių atstovų kasacinius skundus bylą išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija ir kasacinius skundus atmetė. Nutartyje kolegija nurodė, kad nors nuteistieji atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, patys atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, tačiau padaryto nusikaltimo pobūdis, nusikaltimo padarymo būdas, veikos išraiška, neigiami asmenybių požymiai neleidžia manyti, kad nuteistieji gali pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo. b) Nusikaltimo pavojingumo laipsnio įvertinimas Teisminės praktikos duomenų analizė rodo, kad teismai svarstydami galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. T-ėl tyčinių kvalifikuotų nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir pasiekti bausmės tikslų, paskyrus švelnesnę bausmę ar atidedant bausmės vykdymą, paprastai negalima. Alytaus rajono apylinkės teismas 1999 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu D. G-į pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 243 str. 1 d. ir 225 str. 2 d. ; pagal BK 243 str. 1 d. jis nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, o pagal BK 225 str. 2 d. – trejiems metams; subendrinus bausmes BK 42 str. pagrindu, paskirtas trejų metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. D. G-is nuteistas už tai, kad 1998 m. vasario 10 d. naktį Alytuje, Savanorių g. , kapinėse, būdamas girtas, elgdamasis ypatingai įžūliai ir ciniškai, išniekino 35 kapavietes. Nuosprendį kasacine tvarka apskundė nuteistasis. Skunde prašoma apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, pritaikyti jam BK 471 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nes yra visos sąlygos, numatytos BK 471 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo D. G-io kasacinį skundą atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad formaliai BK 471 str. numatytos sąlygos yra. Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, charakterizuojamas patenkinamai, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau nusikaltimo pobūdis ir jo pavojingumo laipsnis bei nuteistojo elgesys nusikaltimo padarymo metu rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. c) Atsižvelgimas į nuteistojo vaidmenį tyčinio nusikaltimo padaryme Teismų praktikos apibendrinimo duomenys byloja, kad teismai individualizavo grupės iš anksto susitarusių asmenų, ar organizuotos grupės padaryto nusikaltimo kiekvieno nuteistojo atliktą veiką. Atskirais atvejais, atsižvelgdami į nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ir tuomet, jeigu buvo padarytas sunkus (nepilnamečių asmenų), sukėlęs žymias neigiamas pasekmes nusikaltimas, tačiau nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis, arba jis šį nusikaltimą padarė atsitiktinai, ar aplinkybių verčiamas, esant BK 471 str. numatytoms sąlygoms, teismas atidėdavo paskirtosios bausmės vykdymą. Tokiai teismų praktikai pritartina. d) Atsižvelgimas į padarytų dėl neatsargumo nusikaltimų pavojingumo laipsnį Dėl neatsargumo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį gali apibrėžti nusikaltimo pasekmės (BK 246 str. ), kaltės forma ir pasekmės (BK 109 str. 2 d. ) arba vien kaltės forma, atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 246 str. 1, 3, 5 dalys) ir pan. Nusikaltimuose padarytuose kaip tyčia taip ir dėl neatsargumo, nusikaltimo pasekmės turi svarbią reikšmę sprendžiant, ar paskirta bausmė atitiks BK 21 straipsnyje numatytą jos paskirtį, taip pat ar bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismai įvairiai vertino padarytų dėl neatsargumo nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir šio požymio reikšmę tarp kitų bylos aplinkybių. Kai kurie teismai pernelyg sureikšmindavo teigiamus nuteistojo asmenybės požymius ir, nepaisant nusikaltimo pavojingumo laipsnio – sunkių jo pasekmių, atidėdavo paskirtosios bausmės vykdymą. Kasacinės instancijos teismas ne kartą turėjo taisyti apylinkių ir apygardų teismų netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo klaidas. Lazdijų rajono apylinkės teismas 1999 m. kovo 19 d. nuosprendžiu A. Čeikų nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 4 d. , padarymą laisvės atėmimu penkeriems metams ir skyrė papildomą bausmę. Jis nuteistas už tai, kad 1998 m. rugpjūčio 27 d. , vairuodamas automobilį L-alingio kaime, pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 str. 1 p. , padarė autoavariją, kurios metu žuvo keturi žmonės. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nuteistojo skundą patenkino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, charakterizuojamas labai gerai, vienas išlaiko šeimą (taip pat ir mažamečius vaikus), gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sprendė, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir atidėjo Lazdijų rajono apylinkės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti Lazdijų apylinkės teismo nuosprendį. Kolegija nurodė, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą apeliacinės instancijos teismas neįvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, jo sukeltų sunkių pasekmių. Nuteistajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nebus pasiekta BK 21 str. numatytų bausmės tikslų. Esant vienodoms nusikaltimo pasekmėms, dėl neatsargumo padaryto nusikaltimo kaltės forma gali turėti įtakos sprendžiant BK 471 str. taikymą. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad jeigu nusikaltimą padariusis asmuo numatė, jog jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (BK 10 str. 1 d. ), ir sąmoningai pažeidė saugaus elgesio taisykles, jo veikos pavojingumo laipsnis yra didesnis nei asmens, kuris nenumatė tokių pasekmių kilimo, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (BK 10 str 2 d. ). Teismas turi atsižvelgti į tai, kad lengvabūdiško pasitikėjimo atveju nuteistojo veiksmai, pažeidžiant saugaus elgesio taisykles, yra tyčiniai, todėl teismas turi aiškintis saugaus elgesio taisyklių pažeidimo motyvus ir tikslus, nes šis įvertinimas reikšmingas susidarant nuomonę apie nuteistojo asmenybę ir dėl to, kokiomis teisinio poveikio priemonėmis jį galima pataisyti. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1998 m. vasario 9 d. nuosprendžiu B. S-ą nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 109 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu ketveriems metams ir, vadovaudamasis BK 471 str. , paskirtos bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams. B. S-a- nuteistas už tai, kad 1996 m. sausio 4 d. savo bute, sąmoningai nesilaikydamas įprastų elgesio su ginklu taisyklių, dėl neatsargumo nužudė L. A-aitę. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1998 m. gruodžio 2 d. nutartimi prokuroro apeliacinį skundą dėl nepagrįsto BK 471 str. pritaikymo atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 16 d. nutartimi pakeitė apylinkės teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nuteistajam B. Stavinskui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą panaikino. Kolegija nurodė, kad apylinkės ir apeliacinės instancijų teismai įvertino teigiamus nuteistojo asmenybės požymius, tai, kad praėjo daug laiko nuo nusikaltimo padarymo, tačiau neatsižvelgė, jog nusikaltimas ir sunkios jo pasekmės kilo dėl nuteistojo veiksmų, kuriais jis šiurkščiai, be jokios atsakomybės pažeidė saugaus elgesio su ginklu taisykles. Nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą ir jo pasekmes neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. e) Nuteistojo asmenybės požymių įvertinimas S-stant galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, teismai, be kitų bylos aplinkybių, svarbią reikšmę skyrė nuteistojo asmenybės įvertinimui. V-a iš bausmės paskirties tikslų yra siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų (BK 21 str 4 p. ). Šia nuostata įstatymų leidėjas išreiškė savo požiūrį į bausmės ir kaltininko asmenybės santykį. V-am asmeniui tuos pačius bausmės tikslus galima pasiekti paskiriant griežtą bausmę, kitam pakanka ikiteisminio bylos tyrimo stadijoje taikomų procesinių prievartos priemonių ir atsakomybės neišvengiamumo suvokimo. T-ėl kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo ar jos vykdymo atidėjimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 5 punkte išaiškinta, į ką teismas turi atsižvelgti vertindamas kaltininko asmenybę. Asmenybė formuojasi šeimoje, kolektyve, visuomenėje, be to ilgalaikiame procese. Teismas, išskirdamas laikotarpį iki nusikaltimo padarymo, įvertina kaltininko teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, susiformavusias savybes ir sprendžia, kas paskatino asmenį padaryti nusikaltimą, ar šis nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Asmens elgesys po nusikaltimo padarymo atspindi jo požiūrį į padarytą nusikaltimą. Jeigu asmuo kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina nusikaltimu padarytą žalą bei stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes, jo asmenybės pavojingumas daug mažesnis nei kito, kuris tų veiksmų neatlieka. Tik sugretindamas asmenybės požymius, pasireiškusius iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo, teismas gali visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu K. A-ulį nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 5 d. , padarymą laisvės atėmimu penkeriems metams, paskyrė papildomą bausmę – atėmimą teisės vairuoti mechaninę transporto priemonę penkeriems metams ir vadovaudamasis BK 471 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, nuteistajam paskirdamas teismo įpareigojimus. Pagal prokuroro skundą dėl per švelnios bausmės paskyrimo, bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacinį skundą atmetė. Kolegija nurodė, kad apylinkės teismas, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgė į K. A-ulio asmenybės požymius iki nusikaltimo padarymo ir po nusikaltimo padarymo. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, iki nusikaltimo charakterizuojamas išimtinai teigiamai, išlaiko du mažamečius vaikus. Po nusikaltimo padarymo jis atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, padeda nukentėjusiajai, tuo stengdamasis sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Apylinkės teismas visapusiškai įvertino duomenis apie teisiamojo asmenybę ir nors nusikaltimo sukeltos pasekmės buvo sunkios, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas šį sprendimą teismas BK 471 str. reikalavimų nepažeidė. f) Atsižvelgimas į nuteistojo specifines ypatybes Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybei reikšmę turinčias aplinkybes. Šios aplinkybės dažniausiai neturi įtakos vertinant asmenybės pavojingumą, tačiau svarbios sprendžiant, ar ateityje nuteistasis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų (BK 21 str. 4 p. ) Aplinkybės dažniausiai pasireiškia tuo, kad, asmenį nuteisus laisvės atėmimo bausme, jis praras gyvenime vertybes, kurios gali sudaryti ar sudaro jo gyvenimo pagrindą, ir šios vertybės gali būti neatkuriamos ar sunkiai atkuriamos. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų santykių šeimoje gali iširti kaltininko šeima, dėl tam tikros kaltininko fizinės ypatybės jis gali prarasti specifinį darbą, taip pat – darbą pagal retą specialybę, dėl maitintojo netekimo gali kilti grėsmė kaltininko artimųjų gyvybei ir sveikatai, jis negalės užbaigti mokslo ir pan. Nustatant šias aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl netekties įvykęs psichinis sąmonės lūžis gali paveikti nuteistąjį ne pasitaisyti, o daryti teisės pažeidimus ir naujus nusikaltimus. Šiuo kaltininko asmenybės vertinimo požiūriu teismų praktika yra teisinga. Marijampolės rajono apylinkės teismas 1999 m. kovo 8 d. nuosprendžiu G. B-kevičių nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 4 d. , padarymą laisvės atėmimu trejiems metams, be to, jam atimta teisė vairuoti mechaninę transporto priemonę vieneriems metams. Pagal nuteistojo apeliacinį skundą bylą išnagrinėjo Kauno apygardos teismas ir, pritaikęs BK 471 str. , bausmės vykdymą atidėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, Kauno apygardos teismo nutartį paliko galioti ir pasisakė, kad, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę. Teismas, įvertindamas kaltininko asmenybę, atsižvelgė į jo veiksmus tuojau po nusikaltimo padarymo: į įvykio vietą iškvietė greitąją medicininę pagalbą, surado nukentėjusiosios artimus giminaičius ir nuvežė juos į ligoninę, atlygino žalą. V-indamas kaltininko asmenybę, teismas taip pat motyvavo tuo, kad reali laisvės atėmimo bausmė sukels nuteistajam neigiamas ir sunkiai pataisomas pasekmes, nes nuteistasis turi retą specifinį jam tinkamą darbą. Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra BK 471 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, ir teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertina visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į jų visumą priima sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario 11 d. nuosprendžiu S. Manochą, R. M-ių, M. Chodorovičių, S. Naimovičių nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 2 d. , padarymą įvairaus dydžio laisvės atėmimo bausmėmis ir bausmių vykdymą atidėjo. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir duomenis apie kaltininkų asmenybes. Tą aplinkybę, kad kaltininkai nusikaltimą padarė būdami neblaivūs, teismas pripažino atsakomybę sunkinančia. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad jie padarė nusikaltimą būdami nepilnamečiai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, mokosi, teismas sprendė, kad galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Tokiai teismų praktikai pritartina. Atidėdamas laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmių vykdymą, teismas gali atidėti ir papildomų bausmių, išskyrus baudą ir turto konfiskavimą, vykdymą Nustatęs BK 471 str. sąlygas, teismas, atidėdamas laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmių vykdymą, taip pat gali atidėti papildomų bausmių – atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla – vykdymą. Vykdymo atidėjimas netaikomas baudos ir turto konfiskavimo bausmėms. Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurių vykdymas liko neatidėtas, pradedamos vykdyti įsiteisėjus nuosprendžiui. Teismų praktikos analizė parodė, kad teismai paprastai vykdo įstatymo reikalavimus ir atideda paskirtų laisvės atėmimo, pataisos darbų ar papildomos bausmės – atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla vykdymą. Tačiau kai kurie apylinkių teismai dėl neatidumo daro klaidų ir atideda papildomų bausmių – baudos ir turto konfiskavimo – vykdymą. J-avos rajono apylinkės teismas 1999 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. Bratilovą ir V. Voroniną nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimo bausmėmis su ¼ dalies turto konfiskavimu ir, vadovaudamasis BK 471 str. , tiek pagrindinių, tiek papildomų bausmių vykdymą atidėjo vieneriems metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės 18 d. nutartimi pakeitė apylinkės teismo nuosprendį, panaikindama nuosprendžio dalį dėl papildomos bausmės – turto konfiskavimo vykdymo atidėjimo. Kolegija motyvavo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymą, nes BK 471 str. nenumato papildomų bausmių – baudos ir turto konfiskavimo – vykdymo atidėjimo. Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 2 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 310 str. 3 d. , padarymą nuteisė V. L-ų laisvės atėmimu trejiems metams ir 1200 Lt bauda, konfiskuojant 400 Lt vertės turto. Vadovaudamasis BK 471 str. , teismas laisvės atėmimo ir baudos bausmių vykdymą atidėjo. Kasacinės instancijos teismas apylinkės teismo nuosprendį panaikino dėl procesinių pažeidimų. Kolegija nutartyje, be kita ko, nurodė, kad apylinkės teismas, atidėdamas baudos vykdymą, pažeidė BK 471 str. 4 d. reikalavimus. Paskirdamas švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, teismas taip pat gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą Paskirdamas švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, teismas gali atidėti bausmės vykdymą, jeigu nustato BK 471 str. numatytas sąlygas. Sušvelninęs bausmę, teismas negali atidėti paskirtos bausmės vykdymo sunkų nusikaltimą padariusiam pilnamečiui asmeniui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario 7 d. nuosprendžiu I. Pilipaitę ir T. Pilipą pripažino kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 131 str. 2 d. , ir pritaikęs BK 45 str. kiekvieną nuteisė dvejiems metams pataisos darbų darbovietėje, atskaitant į valstybės pajamas 20 proc. jų uždarbio. Vadovaudamasis BK 471 str. , teismas atidėjo bausmių vykdymą, paskirdamas nuteistiesiems teismo įpareigojimus. Apylinkės teismas byloje tinkamai pritaikė įstatymą. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas įpareigoja nuteistąjį atlyginti neatlygintą žalos dalį, jeigu žala buvo padaryta Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas įpareigoja nuteistąjį per nustatytą laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą likusią neatlygintą žalos dalį tuo atveju, kai nusikaltimu buvo padaryta žala. Teismai vykdė BK 471 str. 5 d. reikalavimus ir skirdavo įpareigojimus atlyginti nusikaltimu padarytą neatlygintą žalos dalį. Tačiau šią nuostatą taikant nuteistiems nepilnamečiams asmenims, teismai darė klaidų. Kai kurie teismai asmenims, padariusiems nusikaltimą nesuėjus jiems aštuoniolikai metų, nepaskirdavo įpareigojimo atlyginti žalą. Teismai turi vadovautis BK 471 str. 5 d. , kuri nedaro jokių išlygų skiriant įpareigojimą atlyginti žalą. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas privalo paskirti vieną ar kelis BK 471 str. 5 d. numatytus įpareigojimus Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas paskiria vieną ar kelis BK 471 str. numatytus įpareigojimus. Skiriant įpareigojimus būtina atsižvelgti, kad nuteistasis turėtų galimybę juos įvykdyti. Teismas nustato įpareigojimų įvykdymo laiką. Jis negali viršyti bausmės atidėjimo laiko. Skirdamas įpareigojimus teismas siekia bausmės tikslų ir turi parinkti tokius įpareigojimus, kurie turėtų didžiausią poveikį nuteistajam. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys parodė, kad teismai visuomet skyrė vieną ar kelis BK 471 str. 5 d. numatytus įpareigojimus, tačiau ne visuomet nurodydavo terminus, per kuriuos įpareigojimai turėjo būti įvykdyti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 1999 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu S. B- nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir pritaikęs BK 471 str. bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, paskirdamas teismo įpareigojimą – be bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Skirdamas įpareigojimą, teismas nenurodė laiko, per kurį jis turi būti įvykdomas. Taip teismas pažeidė BK 471 str. 6 d. reikalavimus. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apylinkės teismo nuosprendį patikslino ir nurodė, kad įpareigojimas turi būti vykdomas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Vilniaus rajono apylinkės teismas, nuteisdamas I. P-ę ir T. Pilipą pagal BK 131 str. 2 d. bei 45 str. kiekvieną pataisos darbais darbovietėje ir atidėdamas bausmės vykdymą, paskyrė nuteistiesiems įpareigojimą – atsiprašyti nukentėjusiojo V. Vostrovo, tačiau apylinkės teismas nenustatė laiko, per kurį nuteistieji turėjo atsiprašyti nukentėjusiojo. Tokias klaidas darė ir kiti apylinkių teismai. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, iš kurių nė už vieną jie nebuvo nuteisti Jeigu nagrinėjant bylą nustatomos BK 471 str. numatytos sąlygos, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, iš kurių nė už vieną jie nebuvo nuteisti. Teismas, vadovaudamasis BK 42 str. , subendrina paskirtąsias bausmes ir tik po to sprendžia paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, subendrintoji bausmė negali būti didesnė nei BK 471 str. 1 ir 2 dalyse numatyti bausmių dydžiai. Ta pačia tvarka gali būti atidėtas bausmės vykdymas ir už nusikaltimą, padarytą prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas yra atidėtas. Šiuo atveju teismas bausmes subendrina vadovaudamasis BK 42 str. 4 d. ir subendrintai bausmei gali taikyti vykdymo atidėjimą. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys parodė, kad teismai paprastai nedarė klaidų atidėdami paskirtos bausmės vykdymą asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus. Paskyrę bausmes už kiekvieną nusikaltimą, teismai subendrindavo bausmes BK 42 str. pagrindais ir, vadovaudamiesi subendrintos bausmės dydžiu, spręsdavo BK 471 str. taikymo galimumą. Teismai, esant BK 471 str. numatytoms sąlygoms, taip pat atidėdavo paskirtos bausmės vykdymą asmenims, padariusiems nusikaltimą prieš priimant ankstesnį nuosprendį, jeigu tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tačiau šiais atvejais kai kurie teismai netinkamai pritaikydavo BK 42 ir 471 straipsnių nuostatas. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 1999 m. sausio 22 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, padarytą prieš priimant ankstesnįjį nuosprendį, nuteisė Ž. B-ių pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, konfiskuojant 1/6 dalį turto, ir, pritaikęs BK 471 str. , laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Vadovaudamasis BK 42 str. 4 d. nuostata, teismas apėmimo būdu šią bausmę subendrino su ankstesnio nuosprendžio atidėto vykdymo laisvės atėmimo bausme ir, paskyręs galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, konfiskuojant 1/6 turto, pagrindinės bausmės vykdymą atidėjo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas BK 471 str. numatytų sąlygų nepažeidė, tačiau subendrindamas bausmes ir atidėdamas jų vykdymą netiksliai vykdė BK 42 ir BK 471 straipsnių reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis BK 42 str. , subendrina bausmes nepriklausomai nuo to, ar kurios nors iš jų vykdymas yra atidėtas ar ne, ir tik paskyręs subendrintą bausmę sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Paskyręs bausmę už nusikaltimą, padarytą prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas yra atidėtas ir bausmė dar neįvykdyta, teismas bausmes subendrina BK 42 str. nustatyta tvarka ir esant BK 471 str. sąlygoms gali atidėti subendrintos bausmės vykdymą. Jeigu subendrinant bausmes BK 42 str. 4 d. pagrindu ankstesniu nuosprendžiu bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, tai subendrintai bausmei teismas bausmės vykdymo atidėjimo netaiko. Nuteistajam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarius naują nusikaltimą, teismas BK 43 str. pagrindu subendrintai bausmei vykdymo atidėjimo netaiko Teismų praktikos apibendrinimo duomenys parodė, kad teismai paprastai nedarė klaidų nustatinėdami BK 471 str. taikymo sąlygas asmenims, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padariusiems naują nusikaltimą, ir paskirtos bausmės vykdymo neatidėdavo. Apibendrinant teismų praktiką, neteko rasti baudžiamosios bylos, kurioje teismas, nuteisdamas asmenį už nusikaltimą, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laiku, būtų paskyręs baudą. Tačiau tokia teorinė galimybė yra. Šiuo atveju teismai turi vadovautis BK 43 ir 44 straipsnių nuostata. Subendrinant bausmes, paskirtas keliais nuosprendžiais, yra subendrinamos pačios bausmės, o jų vykdymo atidėjimas netenka reikšmės, nes BK 43 str. pagrindu pagal nuosprendžių sutaptį paskiriama nauja subendrinta bausmė, kurios vykdymą atidėti BK 471 str. sąlygų nenumato. Bausmių subendrinimas, kai nusikaltimą padaro asmuo pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikui Jeigu asmuo, galutinai atleistas nuo bausmės, kurios vykdymo atidėjimo laikas pasibaigęs, padarydavo naują nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis BK 43 str. , subendrindavo tik tas papildomas bausmes, kurių vykdymas nebuvo atidėtas, jeigu jos naujo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įvykdytos ir jų įvykdymui nebuvo suėję BK 50 str. numatyti senaties terminai. Ši teisminė praktika visiškai atitinka BK 43 str. nuostatas. Teismai įvairiai sprendė bausmių subendrinimą tais atvejais, kai pasibaigus paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikui, bet dar galutinai neatleistas nuo bausmės asmuo padarydavo naują nusikaltimą. V-i teismai, vadovaudamiesi BK 58 str. 1 d. 22 p. norma, šiuos asmenis laikė neturinčiais teistumo ir, nesant byloje duomenų, kad nuteistasis yra galutinai atleistas nuo bausmės, paskirdavo bausmę už naujai padarytą nusikaltimą ir bausmių pagal nuosprendžių sutaptį nesubendrindavo. Kiti teismai vadovavosi BK 471 str. 7 d. nuostata, kad, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, nuteistasis turi būti galutinai atleidžiamas nuo bausmės. Jeigu byloje nebuvo duomenų, kad nuteistasis buvo galutinai atleistas nuo bausmės, bylos už naujo nusikaltimo padarymą nagrinėjime darydavo pertrauką ar atidėdavo jos nagrinėjimą, iki bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos vietos apylinkės teismas išnagrinės šį klausimą. Pirmieji teismai, laikydami nuteistuosius neturinčiais teistumo, neatkreipia dėmesio į BK 58 str. 22 p. numatytą vieną iš teistumo išnykimo sąlygų – bausmė nustatyta tvarka neturi būti įvykdyta. Pagal šią įstatymo sąlygą teistumas už nusikaltimą išnyks tik tuomet, kai bausmė nustatyta tvarka nebus įvykdyta. Tai reiškia, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, asmuo nėra padaręs BK 471 str. 7 d. 2 p. numatytų pažeidimų, ir jis teismo yra galutinai atleistas nuo bausmės. Jeigu nuteistasis yra padaręs įstatyme paminėtus pažeidimus, nuteistojo elgesį prižiūrinti institucija teismui teikimą vykdyti nuteistajam bausmę gali pateikti ir pasibaigus paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikui, per BK 50 str. numatytus nuosprendžio vykdymo senaties terminus. T-ėl pritartina teismų, vykdančių BK 471 str. 7 d. 1 p. reikalavimus, praktikai. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas laisvės atėmimo bausmės pataisos darbų įstaigos rūšies ir režimo nenurodo Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį su laisvės atėmimo bausme, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išsprendžia BPK 347 str. numatytus klausimus, taip pat BK 48 str. pagrindu kardomojo kalinimo laiką įskaito į bausmės laiką ir nurodo BK 25 str. numatytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo kolonijos rūšį ir režimą. Tačiau taikant BK 471 str. bausmė realiai nevykdoma. Taikant BK 471 str. , teismai nevienodai sprendžia BK 25 ir 48 straipsnių reikalavimus. V-i teismai, atidėdami paskirtosios bausmės vykdymą, kardomojo kalinimo laiką įskaito į bausmės atlikimo laiką ir paskiria laisvės atėmimo bausmės atlikimo kolonijos rūšį bei režimą, kiti teismai nei vieno, nei kito neatlieka, o kardomojo kalinimo laiką įskaito į bausmės laiką ir laisvės atėmimo kolonijos rūšį bei režimą nurodo tik priimdami nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsdami nuteistąjį atlikti bausmę. Dar kiti teismai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išsprendžia kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės laiką klausimą, tačiau laisvės atėmimo kolonijos rūšies ir režimo nenurodo. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1999 m. kovo 17 d. nuosprendžiu V. D-ų nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 1 d. , padarymą šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, už BK 225 str. 2 d. padarymą – vieneriems metams laisvės atėmimo ir bausmes subendrinęs BK 42 str. pagrindu paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Teismas BK 48 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitė ir dvi sulaikymo dienas. Po to teismas pritaikė BK 471 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas įvykdė BPK 347 str. reikalavimus tokia tvarka, kuria nuteistajam realiai vykdoma laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje kardomojo kalinimo trukmę įskaitė į bausmės laiką. Tuo teismas įvykdė BPK 347 str. 1 d. 5 p. reikalavimus. Mūsų nuomone, nėra tikslinga atidedant paskirtos bausmės vykdymą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti laisvės atėmimo kolonijos rūšį ir režimą, nes per bausmės vykdymo atidėjimo laiką gali pasikeisti nuteistojo sąlygos, ir bausmei atlikti jam bus skiriama kita kolonijos rūšis (nuteistasis tapo pilnametis ir pan. ). Be to, BPK 347 str. 4 d. nurodyta, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kuri pataisos darbų įstaigų rūšis su atitinkamu režimu teisiamajam paskiriama laisvės atėmimui atlikti. Taikydamas BK 471 str. teismas paskiria laisvės atėmimo bausmę, bet atideda jos vykdymą, todėl BPK 347 str. 4 d. norma netaikoma. Šie normos reikalavimai turi būti įvykdyti tuomet, kai teismas panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiunčia nuteistąjį atlikti nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad kai kurie teismai klaidingai nustatydavo bausmės vykdymo atidėjimo termino pirmą ir paskutinę dienas. Šiuos klausimus reguliuoja BPK 119 straipsnis, ir teismai turi vadovautis jo nuostatomis. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą asmeniui, laikinai atvykusiam į Lietuvos Respubliką, turi atsižvelgti į laikino buvimo Lietuvoje laiką, paskirtų įpareigojimų vykdymo ir kontrolės galimumą Teismai, nustatę BK 471 str. taikymo sąlygas, užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, teisėtai atvykusiems į Lietuvą ir čia nuolat gyvenantiems, atidėdavo paskirtos bausmės vykdymą. Nevienodos teismų praktikos laikėsi teismai, spręsdami paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, asmenims neteisėtai atvykusiems į Lietuvos Respubliką. V-i teismai tokiems asmenims BK 471 str. netaikė ir nesvarstė galimybės atidėti bausmės vykdymą, kiti teismai, esant BK 471 str. sąlygoms, atsižvelgę į bylos aplinkybes, atskirais atvejais atidėdavo paskirtos bausmės vykdymą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nuteisė V. B-ių už nusikaltimo, numatyto BK 82 str. 1 d. , padarymą laisvės atėmimu trim mėnesiams ir vadovaudamasis BK 471 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Teismas įpareigojo V. B-ių be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. V. B-ius nuteistas už tai, kad 1999 m. balandžio 3 d. neteisėtai Lavoriškių pasienio poste perėjo Lietuvos valstybinę sieną iš B-arusijos pusės. V. B-ius yra B-arusijos pilietis, nuolat gyvenantis Gardino srities Ostroveco rajone. Gavęs teismo šaukimą, V. B-ius į bylos nagrinėjimą neatvyko. Teismas BPK 266 str. nustatytais pagrindais baudžiamąją bylą išnagrinėjo teisiamajam nedalyvaujant. Motyvuodamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teisės pažeidimų nebuvo padaręs, yra jaunas, iš jo asmenybę charakterizuojančios medžiagos sprendžiama, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš Lietuvos ir B-arusijos respublikų teisinės pagalbos sutarties 52 str. matyti, kad kitos valstybės teismų priimtų nuosprendžių vykdymas yra galimas tik nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo dalyje. Šios sutarties 64 str. nurodo, kad nuosprendžių vykdymui susitariančios šalys savo piliečių neišduoda. Iš sutarties išeina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laiku kontroliuoti nuteistajam paskirtų įpareigojimų vykdymą ir nuteistojo elgesį nebus kam, ir ši nuosprendžio dalis nėra įvykdoma. Bausmės vykdymo atidėjimo auklėjamoji reikšmė (BK 1 str. 4 p. ) pasireiškia tuo, kad nuteistasis per teismo nustatytą laiką privalo vykdyti jam skirtus įpareigojimus, jo elgesio priežiūrą ir teismo įpareigojimų vykdymą kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija – Lietuvos VRM rajonų, miestų policijos ko-misariatų pataisos darbų inspekcija. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo atveju teismas legalizuotų neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusio asmens gyvenimą bausmės vykdymo atidėjimo laikui, nes jam skiriami įpareigojimai ir jo elgesio kontrolė gali būti vykdomi tik Lietuvoje. Tuo tarpu šie asmenys neturi vizos gyventi Lietuvoje, todėl turėtų būti deportuoti, neturi specialiosios vizos suteikiančios teisę dirbti, todėl negali legaliai užsidirbti lėšų gyvenimo išlaidoms. Dėl to pritartina praktikai tų teismų, kurie, atsižvelgdami į šias aplinkybes, nelegaliai Lietuvoje gyvenantiems asmenims paskirtos bausmės vykdymo neatidėdavo. Nevienodos teismų praktikos laikosi teismai tais atvejais, kai nusikaltimą padaro užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės teisėtai, bet tik laikinai, atvykę į Lietuvą. V-i Respublikos teismai, nustatę BK 471 str. sąlygas, sprendžia, ar bausmės vykdymo atidėjimo laiku nuteistieji gyvens Lietuvoje, ar bus galima kontroliuoti teismo įpareigojimų vykdymą ir nuteistųjų elgesį. Kiti teismai į šias aplinkybes nekreipia dėmesio ir be apribojimų taiko bausmės vykdymo atidėjimą. Dar kiti teismai mano, kad tokiems asmenims pasiekti bausmės tikslus atidedant bausmės vykdymą nėra galima, nes nuteistojo pasitaisymui taip pat didelę reikšmę turi ir jo elgesio suvaržymas, teismo įpareigojimų vykdymas, todėl bausmės vykdymo atidėjimo tokiems asmenims netaiko. Pritartina praktikai tų teismų, kurie spręsdami paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgia į nuosprendžio įvykdymo galimumą. Taikant BK 471 straipsnį, nuosprendžio įvykdymo proceso turinį sudaro: nusikaltimu padarytos ir priteistos žalos atlyginimas, nuteistajam skirtų įpareigojimų įvykdymo per teismo nustatytą laiką kontrolė ir jo elgesio priežiūra per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, galutinis atleidimas nuo paskirtos bausmės arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir nuteistojo pasiuntimas vykdyti bausmę. Teismas turi atsižvelgti, jeigu nuteistajam nėra paskiriamas įpareigojimas be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, nuteistasis turi judėjimo laisvę tiek Lietuvos teritorijoje, tiek už jos ribų. Kai kurie BK 471 str. 5 d. teismo įpareigojimai gali būti įvykdomi per trumpą laiką (žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas ir pan. ). Spręsdamas, ar turės galimybę nuteistojo elgesį kontroliuoti bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija, teismas turi atsižvelgti į laikino gyvenimo Lietuvoje trukmę, jo darbo sąlygas, nuolatinę gyvenamąją vietą ir pan. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario 21 d. nuosprendžiu S. Temelkovą, turintį nuolatinę gyvenamąją vietą B-arusijos Respublikoje, nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams su atėmimu teisės vieneriems metams vairuoti mechanines transporto priemones. Teismas pritaikė BK 471 str. ir pagrindinės bei papildomos bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams, paskirdamas įpareigojimą atsiprašyti nukentėjusiosios. Teismas bausmės vykdymo atidėjimo taikymą grindė tuo, kad nuteistasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino žalą, išlaiko mažamečius vaikus, pagal savo darbo specifiką jis dažnai lankosi Lietuvoje, todėl bus galima jo elgesio kontrolė, teismo įpareigojimas vienkartinio vykdymo aktas. Tokiai teismų praktikai pritartina. Pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas BPK 414 str. nustatyta tvarka išsprendžia galutinio atleidimo nuo bausmės klausimą Bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuoja V-aus reikalų ministerijos rajonų, miestų policijos komisariatų pataisos darbų inspekcijos. Pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, pataisos darbų inspekcija, kontroliuojanti nuteistojo elgesį, surašo teismui teikimą. Teikime charakterizuojamas nuteistojo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laiku ir nurodomi duomenys apie teismo įpareigojimų įvykdymą, teisės pažeidimų padarymą ir paskirtas administracines nuobaudas ar drausminio poveikio priemones. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesio atitikimą BK 471 str. 7 d. 1 ar 2 punktų reikalavimams, bausmės vykdymo atidėjimo kontrolę vykdanti institucija prašo galutinai atleisti nuteistąjį nuo bausmės ar panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti bausmę. Jeigu nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, įvykdė teismo įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, numatytų BK 471 str. 7 d. 2 p. , ir yra pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, teismas galutinai atleidžia nuteistąjį nuo bausmės. Jeigu teismas nustato BK 471 str. 7 d. 2 p. sąlygas ir sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir darys naujus nusikaltimus, tai bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos teikimo dėl galutinio atleidimo nuo bausmės netenkina, tačiau be atskiro pataisos darbų inspekcijos teikimo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę negali. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai vykdė BK 471 str. 7 d. reikalavimus. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos ne visuomet laiku teismui pateikdavo teikimus galutinai atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Įstatyme nėra nurodyta, per kiek laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo nuteistojo elgesį kontroliuojanti institucija gali pateikti teikimą dėl galutino atleidimo nuo bausmės ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo nuteistąjį vykdyti bausmę. Pritartina praktikai tų teismų, kurie spręsdami šį klausimą vadovaujasi BK 50 str. numatytais terminais. Teismas, nustatęs, kad įpareigojimai neįvykdyti be pateisinamos priežasties, o nuobaudos paskirtos pagrįstai ir nepasibaigęs jų galiojimo laikas, priima nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia vykdyti bausmę Baudžiamojo kodekso 471 str. 7 d. 2 p. numato tris savarankiškus bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindus: nuteistasis neįvykdo teismo įpareigojimo atlyginti žalą ar be pateisinamos priežasties neįvykdo kitų teismo įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus buvo taikomos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės. Teismo įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą neįvykdymas yra vada panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį vykdyti bausmę. Skirdamas įpareigojimą atlyginti likusią neatlygintos žalos dalį ar visą žalą (nepilnamečiams), teismas nustato terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas. Jeigu per šį terminą nuteistasis žalos neatlygina, bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos turi teisę kreiptis į nuteistojo gyvenamosios vietos teismą ir prašyti panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 471 str. 5 d. numatyti teismo įpareigojimai yra skirti: nusikaltimo pasekmėms pašalinti bei nukentėjusiojo interesams patenkinti (žalos atlyginimas) ir daryti poveikį nuteistajam, skatinant jį pasitaisyti (kiti BK 471 str. 5 d. įpareigojimai). BK 471 str. 7 d. 2 p. norma viena iš bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo sąlygų numato teismo įpareigojimų neįvykdymą nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių, tačiau įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą su šiomis įpareigojimų neįvykdymo priežastimis nesieja. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai paprastai įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdymo klausimą sprendžia priklausomai nuo to, ar žala neatlyginta dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Teismai objektyviomis įpareigojimo neįvykdymo priežastimis laikė nuo nuteistojo valios nepriklausomas priežastis: stichinę nelaimę, įmonės, kurioje nuteistasis dirbo bankrotą, jeigu, be uždarbio, nuteistasis neturėjo turto ar kitų lėšų žalai atlyginti, nuteistojo pašaukimą atlikti būtinąją karinę tarnybą, sunkią nuteistojo ligą ir pan. ir, nustatę tokias priežastis, teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkindavo. Spręsdami šį klausimą teismai taip pat atsižvelgdavo į atlygintą žalos dalį, kiek žalos atlyginimas sumažino nusikaltimo sukeltas neigiamas pasekmes. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998 m. spalio 13 d. nuosprendžiu S. Mardusevičių nuteisė už nusikaltimų, numatytų BK 271 str. 2 ir 3 dalyse, padarymą ir, vadovaudamasis BK 42 str. , paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, konfiskuojant 1/3 dalį turto, ir atidėjo paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams. Vilniaus rajono PK PDI kreipėsi į teismą prašydama panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą S. Mardusevičiui, nes jis už padarytus teisės pažeidimus buvo du kartus nubaustas administracine tvarka ir neįvykdė teismo įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė PDI teikimą ir bausmės vykdymo atidėjimo nepanaikino. Tą teismas motyvavo tuo, kad S. Mardusevičius bausmės vykdymo atidėjimo metu dar buvo nepilnametis ir mokėsi Vilniaus 2–ojoje statybininkų mokykloje. Turto, kuriuo būtų galima atlyginti žalą, jis neturėjo. Dėl užimtumo mokykloje nuteistasis įsidarbinti negalėjo, todėl atlyginti žalą teismo nustatytu laiku nebuvo galimybių. Padarytų teisės pažeidimų pobūdis neleidžia spręsti, kad nuteistasis ateityje darys naujus nusikaltimus. Tokiai teismų praktikai pritartina. Kitų teismo įpareigojimų neįvykdymas Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą dėl teismo įpareigojimų neįvykdymo, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę įpareigojimus įvykdyti. Paprastai teismai laikėsi BK 471 str. 7 d. 2 p. nuostatos ir, svarstydami pataisos darbų inspekcijos teikimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, aiškinosi teismo įpareigojimų neįvykdymo priežastis. Jeigu teismas pripažindavo, kad įpareigojimai buvo neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, teikimo netenkindavo. Nuteistojo padarytų teisės pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis V-u iš BK 471 str. 7 d. 2 p. pagrindų panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą yra nuteistojo viešosios tvarkos pažeidinėjimas, girtavimas ar kitų teisės pažeidimų padarymas, jeigu už tai jam du kartus buvo taikomos administracinės nuobaudos ar drausminio pobūdžio priemonės. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai nuteistojo padarytus teisės pažeidimus vertino atsižvelgdami į nuteistojo veiksmų piktybiškumą. Jeigu nuteistasis girtavo, pažeidinėjo viešąją tvarką, ir taikytos administracinio ar drausminio poveikio priemonės jo elgesiui įtakos neturėjo, teismai paprastai tenkindavo teikimą ir naikindavo bausmės vykdymo atidėjimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1999 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu E. D-evičius nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 4 d. , padarymą laisvės atėmimu trejiems metams, konfiskuojant ¼ dalį turto, ir, pritaikius BK 471 str. , bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuteistasis E. D-evičius buvo du kartus administracine tvarka nubaustas pagal ATPK 187 str. ir du kartus pagal ATPK 178 straipsnį. Teismas patenkino pataisos darbų inspekcijos teikimą ir panaikino E. D-evičiui bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis niekur nedirba, be pateisinamos priežasties nevykdo teismo įpareigojimų atlikti 200 valandų nemokamų darbų, per šešis mėnesius padarė keturis administracinės teisės pažeidimus, ir paskirtos administracinės nuobaudos jam poveikio neturėjo. Nuteistojo padaryti teisės pažeidimai, elgesys bei teismo įpareigojimų nevykdymas rodo jo nenorą taisytis. Tokiai teismų praktikai pritartina. Kai kurie teisės pažeidimai (eismo taisyklių, gyvūnų laikymo, gamtos apsaugos ir pan. ) turi mažiau įtakos sprendžiant, ar nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismai, vertindami pataisos darbų inspekcijos pateiktą medžiagą apie nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir paskirtas nuobaudas, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, sprendė, ar padaryti pažeidimai tikrai išreiškia nuteistojo nenorą taisytis. Š-ninkų apylinkės teismas 1999 m. sausio 6 d. nuosprendžiu V. Kačaną nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 82 str. 1 d. , padarymą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams ir, vadovaudamasis BK 471 str. , bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Vilniaus RPK pataisos darbų inspekcija teikimu prašė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą V. Kačanui, nes pastarasis per bausmės vykdymo atidėjimo laiką buvo du kartus baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus. Teismas PDI teikimo netenkino ir nurodė, kad viena iš nuobaudų buvo paskirta už šuns vedžiojimą kaimo vietovėje be pavadėlio ir antsnukio. Šio administracinio teisės pažeidimo pobūdis neleidžia spręsti, jog ir ateityje V. Kačanas nesilaikys įstatymų, darys naujus nusikaltimus. Šiai teismų praktikai pritartina. Teismai, vertindami padarytų teisės pažeidimų pobūdį ir spręsdami, ar padaryti teisės pažeidimai rodo, kad nuteistasis ir ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujus nusikaltimus, taip pat atsižvelgė į laiką, praėjusį nuo paskutinio teisės pažeidimo padarymo iki PDI teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo svarstymo teisme dienos. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteisė Z. G-rį už nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 3 d. , padarymą laisvės atėmimu trejiems metams ir vadovaudamasis BK 471 str. bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Vilniaus rajono PK PDI prašė teismą panaikinti Z. G-riui bausmės vykdymo atidėjimą, nes jis per bausmės vykdymo atidėjimo laiką padarė keturis teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. sausio 12 d. nutartimi PDI teikimą atmetė. Teismas nurodė, kad Z. G-rio padaryti teisės pažeidimai pagal savo pobūdį nerodo nuteistojo nenoro taisytis. Po paskutinio teisės pažeidimo praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai, ir per šį laikotarpį nuteistasis jokių teisės pažeidimų nepadarė. Vilniaus rajono PK PDI atliktas auklėjamasis darbas teigiamai paveikė nuteistąjį, kuris po PDI įspėjimo apie galimą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą nepadarė naujo nusižengimo. T-ėl teismas sprendė, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Tokiai teismų praktikai pritartina. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrindžia BK 471 str. sąlygų buvimą ir motyvuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo Vykdydamas BPK 346 str. 2 d. reikalavimus, teismas privalo nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuoti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Motyvuose teismas nurodo įrodymais nustatytas BK 471 str. taikymo sąlygas ir pagrindžia išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtosios bausmės vykdymą. Motyvuoti, kodėl teismas nepritaikė BK 471 str. , BPK 346 str. 2 d. nereikalauja. Tačiau pritartina praktikai tų teismų, kurie byloje nustatę BK 471 str. taikymo sąlygas ir įvertinę BK 21 str. numatytus bausmės tikslus paskirtos bausmės vykdymo neatideda ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuoja BK 471 str. netaikymo priežastis. Šiais atvejais, motyvuodami paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo netaikymą, teismai akivaizdžiai išsprendžia BPK 333 str. 13 p. nurodytą klausimą. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai paprastai vykdė BPK 346 str. 2 d. reikalavimus ir motyvuodavo BK 471 str. pritaikymą. Tačiau pasitaikė teismų, kurie nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik pažymėdavo vienų ar kitų BK 471 str. taikymo sąlygų ir asmenybės požymių buvimą, nurodydavo pripažintas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet nemotyvuodavo, kodėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdami tokius nuosprendžius šie teismai pažeidė BPK 346 str. 2 d. reikalavimus. Ignalinos apylinkės teismas 1999 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu S. S-ochvalovą pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 2 d. , padarymą laisvės atėmimu dvejiems metams. Teismas pritaikė jam BK 471 str. ir bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams bei paskyrė teismo įpareigojimus. Teismas tik lakoniškai nurodė atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jų pagrindu motyvavo galimybę nuteistąjį perauklėti be realaus bausmės atlikimo. Teismas neišdėstė ir nepagrindė BK 471 str. sąlygų buvimo. Išvados ir pasiūlymai Teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą apibendrinimas parodė, kad kai kurie teismai vis dar daro klaidų įvertindami BK 471 str. taikymo sąlygas, netinkamai nustato nusikaltimo padarytos žalos dydį ir atlygintą jos dalį. Vis dar nevienodus bylos aplinkybių ir asmenybės požymių vertinimo kriterijus taiko teismai spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kai kurie teismai, paskyrę BK 471 str. 5 d. numatytus įpareigojimus, nenustato termino, per kurį jie privalo būti įvykdyti. Yra teismų, darančių klaidas vertinant BK 471 str. 7 d. sąlygas. Išplėtus BK 471 str. taikymą ir asmenims, nuteistiems pataisos darbais, taip pat papildoma bausme – teisės atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, liko nesureguliuota BK 58 str. norma, numatanti teistumo išnykimą pasibaigus šių bausmių vykdymo atidėjimo laikui. 1994 m. liepos 19 d. priėmus įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, pataisos darbų, baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo”, buvo pakeista ir papildyta BPK 414 str. 4 d. nauja norma, leidžiančia teismui sutrumpinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką, tačiau BK 471 str. nauja dalimi, nurodančia paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiko sutrumpinimo sąlygas, nepapildytas. Siekiant pašalinti apibendrinimo metu išryškėjusias įstatymų taikymų problemas ir suvienodinti teismų praktiką, siūloma: 1. Apibendrinimo apžvalgą apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sena-te ir ją aprobuoti. 2. Informuoti įstatymų leidėją apie tikslingumą padaryti tokius įstatymų pakeitimus. 1) BK 58 str. 1 d. 22 p. pakeisti šio turinio nauja redakcija: „asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, pataisos darbais, taip pat papildoma bausme – atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, taikant šio kodekso 471 straipsnį, jeigu jie per laiką, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, nepadaro naujo nusikaltimo ir jų atžvilgiu pagrindinė bausmė nustatyta tvarka neįvykdyta;” 2) BK 471 straipsnį papildyti tokio turinio 8 dalimi: „Asmeniui, kuris paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų, atlygino nusikaltimu padarytą žalą tuo atveju, kai ji buvo padaryta, sąžiningai vykdė teismo įpareigojimus, praėjus pusei skirto termino, teismas gali sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laiką. ” 3) BPK 4132 straipsnį pakeisti šio turinio nauja redakcija: 4132 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimo laiko sutrumpinimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tvarka Bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę pasiunčia, taip pat paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką sutrumpina nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas vidaus reikalų institucijos, nepilnamečių reikalų tarnybos teikimu. 4) BPK 414 straipsnio pirmą dalį po žodžių „šio kodekso 413 straipsniu” papildyti: „dėl bausmės vykdymo atidėjimo laiko sutrumpinimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo sutinkamai su šio kodekso 4132 straipsniu. ” Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
1808: Svečiai