Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS APELIACINIAM TEISMUIAPYGARDŲ TEISMAMSMIESTŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5276: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS



Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio ko­dek­so bei Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so
nor­mų tai­ky­mo

2002 m. ko­vo 1 d.

Klau­si­mas. Ar tai, kad pa­skir­tas
įpė­di­nis pa­gal tes­ta­mentą ne­tu­ri tei­sės pa­vel­dė­ti CK 5. 6
straips­nio 1 da­lies pa­grin­du, le­mia ki­to (ant­ri­nio) įpė­di­nio pa­gal
tes­ta­mentą tei­sę bū­ti pa­šauk­tam pa­vel­dė­ti (CK 5. 21 straips­nis)?
Kon­sul­ta­ci­ja. CK
5. 21 straips­ny­je nu­sta­ty­ta, kad tes­ta­to­rius tu­ri tei­sę nu­ro­dy­ti
tes­ta­mente ki­tą įpė­di­nį tam at­ve­jui, jei­gu jo pa­skir­tas įpė­di­nis pa­gal
tes­ta­mentą nu­mir­tų prieš at­si­ran­dant pa­li­ki­mui ar­ba ne­pri­im­tų pa­li­ki­mo;
taip pat tes­ta­to­rius ga­li ant­ri­niam įpė­di­niui pa­skir­ti ki­tą įpė­di­nį,
jei­gu ant­ri­nis įpė­di­nis nu­mir­tų iki at­si­ran­dant pa­li­ki­mui ar­ba ne­pri­im­tų
pa­li­ki­mo; ki­tų įpė­di­nių pa­sky­ri­mų ei­lė ne­ri­bo­ja­ma (sub­sti­tu­tio).
Ki­to (ant­ri­nio) įpė­di­nio pa­gal tes­ta­mentą tei­sė pa­vel­dė­ti yra
ne iš­ves­ti­nė iš pir­mi­nio pa­skir­to­jo įpė­di­nio pa­gal tes­ta­mentą tei­sės
pa­vel­dė­ti, bet sa­va­ran­kiš­ka – pri­klau­san­ti iš­im­ti­nai tik nuo tes­ta­to­riaus
va­lios ir vie­nos iš CK 5. 21 straips­ny­je nu­ro­dy­tų są­ly­gų bu­vi­mo. Tuo
tar­pu CK 5. 6 straips­nio 1 da­lies, kal­ban­čios apie as­me­nis, ne­tu­rin­čius
tei­sės pa­vel­dė­ti, nuo­sta­to­se įtvir­tin­tas im­pe­ra­ty­vas reiš­kia,
jog, ne­pri­klau­so­mai nuo tes­ta­to­riaus va­lios bei sub­jek­ti­nės pa­vel­dė­ji­mo
tei­sės pir­mi­niam įpė­di­niui pa­gal tes­ta­mentą at­si­ra­di­mo, šie as­me­nys
ne­tu­ri tei­sės įgy­ven­din­ti ant­ro­sios pa­vel­dė­ji­mo sta­di­jos – pa­li­ki­mo
pri­im­ti. Tai­gi ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, jog tai, kad pir­mi­nis įpė­di­nis
pa­gal tes­ta­mentą ne­tu­ri tei­sės pa­vel­dė­ti CK 5. 6 straips­nio 1 da­lies
pa­grin­du, le­mia vie­nos iš są­ly­gų (pa­li­ki­mo ne­pri­ėmi­mas), nu­ma­ty­tų
CK 5. 21 straips­ny­je, bu­vi­mą, dėl to pa­vel­dė­ti šau­kia­mas ki­tas (ant­ri­nis)
įpė­di­nis pa­gal tes­ta­mentą.
Klau­si­mas. Ko­kia tvar­ka tu­ri
bū­ti nu­sta­to­ma, jog as­muo tu­ri tei­sę į pri­va­lo­mą­ją pa­li­ki­mo da­lį
(CK 5. 20 straips­nis)?
Kon­sul­ta­ci­ja. CK
5. 20 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad vai­kai (įvai­kiai), su­tuok­ti­nis,
tė­vai (įtė­viai), ku­riems pa­li­kė­jo mir­ties die­ną rei­ka­lin­gas iš­lai­ky­mas,
pa­vel­di, ne­pai­sant tes­ta­mento tu­ri­nio, pu­sę tos da­lies, ku­ri kiek­vie­nam
iš jų tek­tų pa­vel­dint pa­gal įsta­ty­mą (pri­va­lo­mo­ji da­lis), jei­gu tes­ta­mentu
ne­skir­ta dau­giau. Sis­te­miš­kai aiš­ki­nant CK 3. 72 straips­nio 2 da­lies,
CK tre­čio­sios kny­gos XII sky­riaus ant­ro­jo skir­snio „Vai­kų ir tė­vų tar­pu­sa­vio
iš­lai­ky­mo pa­rei­gos”, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio
drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo (Žin. , 1994, Nr. 59–1153) 4, 17, 25 straips­nių,
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo
(Žin. , 1998, Nr. 98–2706) 3 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas, da­ry­ti­na iš­va­da,
jog iš­lai­ky­mo rei­ka­lin­gu­mas yra pre­ziu­muo­ja­mas, kai toks as­muo pa­li­kė­jo
mir­ties die­ną yra ne­pil­na­me­tis, ne­dar­bin­gas dėl sa­vo am­žiaus (su­lau­kęs
se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus) ar svei­ka­tos būk­lės (in­va­li­du­mas), taip
pat jei­gu jis yra pa­li­kė­jo su­tuok­ti­nis ir au­gi­na ben­drą sa­vo ir pa­li­kė­jo
ne­pil­na­me­tį vai­ką. Be to, iš­lai­ky­mo rei­ka­lin­gu­mas pa­li­kė­jo mir­ties
die­ną CK 5. 20 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tiems as­me­nims yra pre­ziu­muo­ja­mas
ir ta­da, ka­da įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu iš pa­li­kė­jo šiems as­me­nims
bu­vo pri­teis­tas iš­lai­ky­mas. At­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, jog re­mian­tis
CK 5. 5 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu, 5. 11 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu,
prie CK 5. 20 straips­nio 1 da­li­mi api­brėž­to as­me­nų ra­to pri­skir­ti­ni
ir pa­li­kė­jo vai­kai, gi­mę po jo mir­ties. Tai­gi, esant šioms ap­lin­ky­bėms,
CK 5. 20 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tiems as­me­nims tei­sė į pri­va­lo­mą­ją
pa­li­ki­mo da­lį yra pre­ziu­muo­ja­ma, ir įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka į
pri­klau­san­čią pri­va­lo­mą­ją pa­li­ki­mo da­lį jiems tu­ri bū­ti iš­duo­da­mas
pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mas. Tuo tar­pu ki­ti as­me­nys, pre­ten­duo­jan­tys
į pa­li­ki­mą, ir ma­nan­tys, jog toks pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mas bu­vo
iš­duo­tas ne­pa­grįs­tai, nes iš tik­rų­jų ne­bu­vo pa­vel­dė­ji­mo tei­sės pa­gal
CK 5. 20 straips­nį, ga­li kreip­tis į teis­mą, gin­čy­da­mi pa­li­ki­mo pri­ėmi­mo
tei­sė­tu­mą bei iš­duo­tą pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mą (CK 5. 8 straips­nis),
mo­ty­vuo­da­mi tuo, kad pa­li­kė­jo mir­ties die­ną CK 5. 20 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­tam as­me­niui iš­lai­ky­mas ne­bu­vo rei­ka­lin­gas.
Pa­žy­mė­ti­na, kad iš­lai­ky­mo rei­ka­lin­gu­mas, tai­gi tei­sė į pri­va­lo­mą­ją
pa­li­ki­mo da­lį, CK 5. 20 straips­nio 1 da­ly­je iš­var­dy­tiems as­me­nims ga­li
bū­ti pri­pa­žin­ta ir ki­tais, be anks­čiau pa­mi­nė­tų­jų, at­ve­jais. Ta­čiau
vi­sais ki­tais at­ve­jais, be anks­čiau mi­nė­tų­jų, iš­lai­ky­mo rei­ka­lin­gu­mas
nė­ra įsta­ty­mo pre­ziu­muo­ja­mas ir tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas teis­mi­ne
tvar­ka. To­kiu at­ve­ju, jei­gu ki­tiems įpė­di­niams pa­gal įsta­ty­mą ar­ba
pa­gal tes­ta­mentą pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mai įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta
tvar­ka dar nė­ra iš­duo­ti, as­muo, pre­ten­duo­jan­tis į pa­li­ki­mą CK 5. 20
straips­nio 1 da­lies pa­grin­du, per CK 5. 50 straips­nio
3 da­ly­je įtvir­tin­tą tri­jų mė­ne­sių ter­mi­ną nuo pa­li­ki­mo at­si­ra­di­mo
die­nos ga­li kreip­tis į teis­mą su pa­reiš­ki­mu dėl tu­rin­čio ju­ri­di­nę
reikš­mę fak­to nu­sta­ty­mo CPK dvi­de­šimt šeš­to­jo skir­snio tvar­ka. Jei­gu
nag­ri­nė­jant by­lą dėl iš­lai­ky­mo rei­ka­lin­gu­mo pa­li­kė­jo mir­ties die­ną
fak­to nu­sta­ty­mo ky­la gin­čas dėl tei­sės, nag­ri­nė­ti­nas ieš­ki­ni­nės
tei­se­nos tvar­ka, teis­mas pa­reiš­ki­mą pa­lie­ka ne­nag­ri­nė­tą ir iš­aiš­ki­na
su­in­te­re­suo­tiems as­me­nims, kad jie tu­ri tei­sę pa­reikš­ti ieš­ki­nį
ben­drais pa­grin­dais (CPK 271 straips­nio 3 da­lis). Ki­ta ver­tus, as­muo,
pre­ten­duo­jan­tis į pa­li­ki­mą CK 5. 20 straips­nio 1 da­lies pa­grin­du, per
anks­čiau mi­nė­tą tri­jų mė­ne­sių ter­mi­ną kreip­tis į teis­mą su ieš­ki­niu
ben­drais pa­grin­dais ga­li ir prieš tai ne­si­krei­pęs į teis­mą su pa­reiš­ki­mu
dėl ju­ri­di­nę reikš­mę tu­rin­čio fak­to nu­sta­ty­mo CPK dvi­de­šimt šeš­to­jo
skir­snio tvar­ka. Su­in­te­re­suo­tam as­me­niui (ieš­ko­vui) pa­reiš­kus ieš­ki­nį
ben­drais pa­grin­dais, teis­mas, nag­ri­nė­da­mas to­kią by­lą, gin­čą iš­spren­džia
iš es­mės, t. y. iš­spren­džia klau­si­mą dėl iš­lai­ky­mo pa­li­kė­jo mir­ties
die­ną ieš­ko­vui rei­ka­lin­gu­mo, taip pat klau­si­mą dėl pa­vel­di­mo tur­to
da­lių nu­sta­ty­mo. To­kiu at­ve­ju, jei­gu ki­tiems įpė­di­niams pa­gal įsta­ty­mą
ar­ba pa­gal tes­ta­mentą pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mai įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta
tvar­ka jau yra iš­duo­ti, as­muo, pre­ten­duo­jan­tis į pa­li­ki­mą CK 5. 20
straips­nio 1 da­lies pa­grin­du, CK 5. 8 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka ir
ter­mi­nais ga­li kreip­tis į teis­mą su ieš­ki­niu, gin­čy­da­mas ki­tų įpė­di­nių
pa­li­ki­mo pri­ėmi­mo tei­sė­tu­mą bei iš­duo­tus pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mus.

Klau­si­mas. Ar tais at­ve­jais,
kai ban­kas pri­ima in­dė­lį, ku­riuo ke­ti­na­ma už­tik­rin­ti klien­to prie­vo­les
in­dė­lį pri­ėmu­siam ban­kui, ga­li bū­ti tai­ko­mos CK 4. 209 straips­nio 1 da­lies
nuo­sta­tos ir ga­li bū­ti su­da­ro­ma pa­pras­ta ra­šy­ti­nė įkei­ti­mo su­tar­tis,
ka­dan­gi įkei­ti­mo ob­jek­tas yra fak­tiš­kai per­duo­da­mas įkai­to ga­vė­jui?
Kas tu­rė­tų bū­ti įkei­ti­mo ob­jek­tas – ar lė­šos, esan­čios ter­mi­nuo­to
in­dė­lio są­skai­to­je, ar tur­ti­nė tei­sė, ku­rios at­si­ra­di­mo pa­grin­das
bū­tų ter­mi­nuo­to in­dė­lio są­skai­tos su­tar­tis?
Kon­sul­ta­ci­ja. Jei­gu
su­da­rius ban­ko in­dė­lio su­tar­tį in­dė­li­nin­ko var­du ati­da­ro­ma są­skai­ta,
ku­rio­je pa­žy­mi­ma in­dė­lio su­ma (CK 6. 892 straips­nio 3 da­lis), tai, in­dė­lį
pri­ėmu­siam ban­kui su­tei­kiant pa­sko­lą in­dė­li­nin­kui, pas­ta­ra­sis ga­li
įkeis­ti ban­kui pi­ni­gi­nes lė­šas ir rei­ka­la­vi­mo tei­sę grą­žin­ti in­dė­lį
bei iš­mo­kė­ti pa­lū­ka­nas. To­kiu įkei­ti­mu ban­kas, jau kaip kre­di­to­rius,
už­si­tik­ri­na, kad jo kre­di­to­rius (in­dė­li­nin­kas), ta­pęs jo sko­li­nin­ku,
ne­pa­rei­ka­laus grą­žin­ti in­dė­lio anks­čiau, ne­gu pats įvyk­dys prie­vo­lę
ban­kui, ir ban­kas tu­rės pir­mu­mo tei­sę į in­dė­lį prieš ki­tus in­dė­li­nin­ko
kre­di­to­rius (CK 4. 211 straips­nio 1 da­lis, 4. 212 straips­nio 2 da­lis,
4. 213 straips­nis). Tuo at­ve­ju, kai su­da­ro­ma ban­ko in­dė­lio su­tar­tis,
o są­skai­ta ne­ati­da­ro­ma, sko­los grą­ži­ni­mui už­tik­rin­ti in­dė­li­nin­kas
ga­li įkeis­ti ban­kui tei­sę rei­ka­lau­ti grą­žin­ti in­dė­lį ir iš­mo­kė­ti
pa­lū­ka­nas (CK 6. 892 straips­nis).
Kai įkei­ti­mo ob­jek­tas (tur­ti­nė tei­sė, lė­šos) yra pas įkai­to tu­rė­to­ją,
tai­ko­mos CK 4. 209 straips­nio 1 da­lies tai­syk­lės – su­da­ro­ma ra­šy­ti­nė
įkei­ti­mo su­tar­tis ar­ba in­dė­li­nin­ko ir ban­ko su­si­ta­ri­mas įra­šo­mas
į ban­ko pa­sko­los in­dė­li­nin­kui su­tar­tį. B-­kui įkei­ti­mo tei­sė at­si­ran­da
nuo ra­šy­ti­nės įkei­ti­mo su­tar­ties su­da­ry­mo mo­men­to ar­ba nuo su­si­ta­ri­mo
įra­šy­mo į pa­sko­los su­tar­tį mo­men­to (CK 4. 213 straips­nis). In­dė­li­nin­ko
tur­ti­nę tei­sę rei­ka­lau­ti grą­žin­ti in­dė­lį pa­tvir­ti­na in­dė­lio ser­ti­fi­ka­tas
(CK 6. 902 straips­nis) ar­ba in­dė­li­nin­ko kny­ge­lė (CK 6. 901 straips­nis).
Įkei­čiant rei­ka­la­vi­mo grą­žin­ti in­dė­lį tei­sę, šią tei­sę pa­tvir­ti­nan­tys
do­ku­men­tai ga­li bū­ti per­duo­da­mi ban­kui ar­ba da­ro­mos ati­tin­ka­mos
žy­mos in­dė­li­nin­ko kny­ge­lė­je, jei­gu įsta­ty­mas ar ša­lys ne­nu­sta­tys
ki­taip (CK 4. 204 straips­nio 3 da­lis).
Klau­si­mas. Ar teis­min­gi Lie­tu­vos
teis­mams dar­bo gin­čai dėl ne­iš­mo­kė­to dar­bo už­mo­kes­čio tarp jū­rei­vių,
gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je, ir už­sie­nio kom­pa­ni­jų, ku­rioms nuo­sa­vy­bės
tei­se pri­klau­so lai­vas, esan­tis Lie­tu­vos uos­te?
Kon­sul­ta­ci­ja.
Dar­bo gin­čai dėl dar­bo už­mo­kes­čio iš­ieš­ko­ji­mo yra tur­ti­niai gin­čai,
ku­rių teis­min­gu­mas nu­sta­to­mas pa­gal ben­dras CPK nu­ma­ty­tas teis­min­gu­mo
tai­syk­les, jei­gu dar­bo su­tar­ties ša­lys nė­ra pa­si­rin­ku­sios gin­čų
spren­di­mo vie­tos, o tarp Lie­tu­vos ir ati­tin­ka­mos už­sie­nio vals­ty­bės
nė­ra dvi­ša­lės su­tar­ties dėl tei­si­nės pa­gal­bos.
Jei­gu at­sa­ko­vas – už­sie­nio kom­pa­ni­ja, ku­riai pri­klau­so lai­vas,
ne­tu­ri Lie­tu­vo­je bu­vei­nės ar fi­lia­lo, ta­čiau jai pri­klau­san­tis lai­vas,
ku­ria­me dir­ba ieš­ko­vas, yra Lie­tu­vos uos­te, tai ieš­ko­vas tu­ri tei­sę
kreip­tis į Lie­tu­vos teis­mus CPK 138 straips­nio 2 da­lies pa­grin­du, nes
šiuo at­ve­ju pri­pa­žin­ti­na, kad at­sa­ko­vas tu­ri Lie­tu­vo­je tur­tą, to­dėl
ieš­ki­nį ga­li­ma pa­reikš­ti pa­gal šio tur­to, t. y. lai­vo, bu­vi­mo vie­tą.
At­si­žvel­giant į tai, kad dar­buo­to­jas pri­pa­žin­ti­nas eko­no­mi­ne pras­me
sil­pnes­ne dar­bo su­tar­ties ša­li­mi, jam tu­ri bū­ti pri­pa­žin­ta tei­sė
reikš­ti ieš­ki­nį sa­vo gy­ve­na­mo­sios vie­tos vals­ty­bės, t. y. Lie­tu­vos,
teis­muo­se, jei­gu Lie­tu­vo­je at­sa­ko­vas tu­ri tur­to.
Be to, jei­gu dar­bo su­tar­tis nu­ma­to, kad jū­rei­vis yra pri­ima­mas
dirb­ti į lai­vą lai­ko­tar­piui, kol lai­vas sto­vės (ar bus re­mon­tuo­ja­mas)
Lie­tu­vos uos­te, tai by­la dėl ne­iš­mo­kė­to dar­bo už­mo­kes­čio teis­min­ga
Lie­tu­vos teis­mams ir pa­gal CPK 138 straips­nio 8 da­lį.
Mi­nė­ti CPK straips­niai ati­tin­ka 1952 m. Briu­se­lio kon­ven­ci­jos dėl
lai­vų areš­to ir 1999 m. Že­ne­vos kon­ven­ci­jos dėl lai­vų areš­to nuo­sta­tas.
Šios kon­ven­ci­jos nu­ma­to, kad teis­mas, areš­ta­vęs lai­vą (abi šios kon­ven­ci­jos
lei­džia areš­tuo­ti lai­vą sie­kiant už­tik­rin­ti įgu­los ar jos na­rių rei­ka­la­vi­mus
dėl dar­bo už­mo­kes­čio pri­tei­si­mo), taip pat yra kom­pe­ten­tin­gas nag­ri­nė­ti
iš es­mės by­lą, ku­rio­je bu­vo pri­tai­ky­ta lai­ki­na ap­sau­gos prie­mo­nė
– lai­vo areš­tas. N-s Lie­tu­va ir nė­ra ra­ti­fi­ka­vu­si šių kon­ven­ci­jų,
ta­čiau jų nuo­sta­tos yra pa­pil­do­mas ar­gu­men­tas, pa­tvir­ti­nan­tis Lie­tu­vos
teis­mų kom­pe­ten­ci­ją spręs­ti to­kius gin­čus bei CPK nu­sta­ty­tų teis­min­gu­mo
tai­syk­lių ati­ti­ki­mą tarp­tau­ti­nės tei­sės nuo­sta­toms.
Spren­džiant to­kio po­bū­džio gin­čus tai­ky­ti­na ma­te­ria­li­nė tei­sė
nu­sta­to­ma pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­ky­bi­nės lai­vy­bos įsta­ty­mo
5 straips­nio 5 da­ly­je įtvir­tin­tas ko­li­zi­nes tai­syk­les.
Jei­gu pa­ten­ki­nus ieš­ki­nį pa­aiš­kė­tų, kad at­sa­ko­vas ne­tu­ri Lie­tu­vo­je
tur­to, į ku­rį bū­tų ga­li­ma nu­kreip­ti iš­ieš­ko­ji­mą, ieš­ko­vas tu­rė­tų
kreip­tis į at­sa­ko­vo  vals­ty­bės teis­mą
dėl Lie­tu­vos teis­mo spren­di­mo pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo.

Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­rius

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.67926 sekundės -