|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 2002 m. balandžio 11 d. Klausimas. Kokia tvarka įteisinti nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, jeigu jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre? Konsultacija. Nuosavybės teisės į pastatus, esančius kaimo vietovėje, įteisinimo tvarka priklauso nuo to, kada ir kokiu teisiniu pagrindu asmuo įgijo pastatus. 1. Pastatų įgijimas pagal sandorį Jeigu gyvenamasis namas ar kiti pastatai įsigyti sandorio pagrindu iki 1965 m. sausio l d. , t. y. iki 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso įsigaliojimo, tai pastatai ir nuosavybės teisės į juos gali būti įregistruoti 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pateikus reikiamus dokumentus, patvirtinančius pastato įsigijimą pagal sandorį. Iki 1965 m. sausio l d. Lietuvoje galiojo 1922 m. RTFSR civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 66 ir 185 straipsnius iki 1949 m. balandžio 14 d. nuosavybės teisė į daiktą, taigi ir į pastatus, atsirasdavo nuo sandorio sudarymo, t. y. nebuvo nustatyta reikalavimo sandorį, kurio pagrindu atsirado nuosavybės teisė į pastatus, registruoti. Todėl iki minėtos datos sudaryti ir galiojantys sandoriai patvirtina nuosavybės teisę į pastatus ir jų pagrindu turi būti atliekama tiek pastatų, tiek ir nuosavybės teisės į juos registracija Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28. 2 punktas). 1949 m. balandžio 14 d. 1922 m. RTFSR CK 185 straipsnis buvo pakeistas, nustatant, kad trobesių pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir įregistruota atitinkamame komunaliniame skyriuje. Kaimo vietovėje sutartis buvo registruojama vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose, nes tik šios registracijos pagrindu atsirasdavo nuosavybės teisė į pastatus. Taigi, jeigu pastatai buvo įgyti po 1949 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokio sandorio pagrindu ir šis sandoris buvo įregistruotas ūkinėse knygose, tai tokių pastatų ir nuosavybės teisės į juos registracija turi būti atliekama Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28. 2 ir 28. 4 punktai). Šiuo atveju kartu su prašymu įregistruoti pastatus ir nuosavybės teisę į juos turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys sandorio, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, įregistravimo vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose faktą. Tokiais dokumentais gali būti seniūnų, merų išduotos pažymos apie tai, kad vietinio vykdomojo komiteto vestose ūkinėse knygose yra atitinkami įrašai apie pastatus ir jų savininką (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio l punktas, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28. 4 punktas). Registro atsisakymas įregistruoti pastatus ir nuosavybės teisę į juos skundžiamas administraciniams teismams. Jeigu ūkinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įrašai, visiškai neišlikusios ar išlikusios tik iš dalies, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Jeigu gyvenamajame name, kuris buvo registruotas ūkinėse knygose, gyvena buvusio savininko įpėdiniai, registraciją turi teisę atlikti įpėdiniai, jeigu jie įstatymo nustatyta tvarka yra priėmę palikimą. Šiuo atveju, be dokumentų, patvirtinančių pastato registraciją ūkinėse knygose, jie privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą. Tačiau bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto (CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas), jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo įgyti pastatai, arba patys pastatai ūkinėse knygose apskritai niekada nebuvo registruoti. Tokiu atveju nuosavybės teisė neatsirado, nes nebuvo vieno faktinės sudėties, kurios pagrindu atsiranda nuosavybė teisė, elemento – sandorio registracijos. Šiuo atveju asmuo, valdantis pastatus neįregistruoto sandorio pagrindu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisės į pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, jeigu yra visos CK 4. 68–4. 71 straipsniuose nustatytos sąlygos (CPK 2761–2764 straipsniai). Nuo 1965 m. sausio l d. įsigaliojo 1964 m. Lietuvos civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnis reikalavo, kad gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo–pardavimo (dovanojimo) sutartis būtų patvirtinta notariškai ir įregistruota vietinės DŽDT vykdomajame komitete, t. y. atitinkamo vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. , t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek ir miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo įsigyti pastatai, nebuvo įregistruotas, tai asmuo, valdantis pastatus neįregistruoto sandorio pagrindu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisės į pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, jeigu yra visos CK 4. 68–4. 71 straipsniuose nustatytos sąlygos (CPK 2761–2764 straipsniai). 2. Pastatų įgijimas statybos būdu Jeigu asmuo pasistatė gyvenamąjį namą ar kitus pastatus laikydamasis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta ir asmuo gali šiuos pastatus ir nuosavybės teisę į juos įregistruoti 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju pažymėtina, kad individualių namų statybos reikalavimus nustatė 1948 m. rugpjūčio 26 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl piliečių teisės pirkti ir statyti individualius gyvenamuosius namus”, kuris kartu nustatė ir savavališkos statybos požymius, bei Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. liepos 22 d. įsakas „Dėl atsakomybės už savavališką statybą”. Be to, pastatų statybą kaimo vietovėje iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. reglamentavo Individualios statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1975m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228, o nuo 1983 m. rugpjūčio 31d. iki 1988 m. gruodžio 14 d. – Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213, ir Kaimo gyvenviečių statymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240. Nuo 1989 m. iki 1991 m. liepos 12 d. pastatų statybą kaimo vietovėse reglamentavo Individualinės statybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364, apibrėžę statybos teisėtumo kriterijus ir pastatytų pastatų priėmimą eksploatuoti. Statybos teisėtumo faktas gali būti patvirtintas šiais dokumentais: patvirtintu individualiu ar tipiniu projektu; vietinio vykdomojo komiteto leidimu, kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimu ar valstybinio ūkio administracijos įsakymu, vietinio vykdomojo komiteto sprendimu skirti žemės sklypą statybai; žemės sklypo planais; sutartimi dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotai naudotis; valstybinės komisijos aktu dėl pastato priėmimo naudoti; vietinių vykdomųjų komitetų potvarkiais dėl valstybinės komisijos aktų priimti pastatus naudoti patvirtinimo; dokumentais, patvirtinančiais privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą, ir kitais panašiais dokumentais, kurių pakankamumo šiam faktui konstatuoti vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikšmingų atliekant statinio registravimą Nekilnojamojo turto registro įstaigoje ir nagrinėjant bylą teisme. Pastatytas namas buvo registruojamas, vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. Į namų valdos sąvoką įėjo gyvenamasis namas bei kiti pastatai (ūkiniai pastatai, garažas ir t. t. ), kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. , t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų. Jeigu ūkinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įrašai, neišlikusios, dingusios, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Jeigu pastatų savininkas yra miręs, registraciją turi teisę atlikti jo įpėdiniai, priėmę palikimą, jeigu ūkinėse knygose yra pažymėta apie pastatų paveldėjimą ir pastatai įtraukti į apskaitą įpėdinių vardu. Kai gyvenamajame name gyvena buvusio savininko įpėdinis (įpėdiniai), o ūkinėse knygose namas yra įtrauktas į apskaitą palikėjo vardu, tačiau įpėdinis (įpėdiniai) neturi dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą (t. y. asmuo neturi paveldėjimo teisės liudijimo), įpėdinis (įpėdiniai) turi teisę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 272 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Nustačius palikimo priėmimo faktą, įpėdinis (įpėdiniai), pateikę Nekilnojamojo turto registrui šį teismo sprendimą ir išrašus iš ūkinių knygų, turi teisę registruoti pastatus ir nuosavybės teisę į juos. Pažymėtina, kad teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto (CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas), jeigu pastatai (namų valda) ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reiškia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti. Tokiu atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos gali būti įregistruojami tik suinteresuoto asmens inicijuojamų viešojo administravimo procedūrų metu priimtų individualių teisės aktų, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą sudarančių sąlygas šiam viešojo administravimo veiksmui atlikti, pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |