|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr APŽVALGA PATVIRTINTA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 36 Teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą) apibendrinimo apžvalga Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 3 d. nustatyta, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas. 1993 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublika pasirašė 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) ir jos kai kuriuos papildomus protokolus. Konvencija Lietuvoje įsigaliojo nuo 1995 m. birželio 20 d. , kai buvo deponuoti jos ratifikavimo raštai. Konvencijos 1 str. nustato, kad valstybė kiekvienam jos jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoja Konvencijoje apibrėžtas teises ir laisves ir pilnai atsako už šių teisių ir laisvių pažeidimus. Konvencijos 5 str. 3 d. nustatyta, kad „kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal šio straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas turi būti skubiai pristatytas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą”. Lietuvos išlyga Konvencijos 5 str. 3 daliai galiojo vienerius metus po Konvencijos įsigaliojimo iki 1996 m. birželio 21 d. ir numatė, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos neturi įtakos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio (pakeisto 1994 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. I–551), numatančio, kad sprendimas suimti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, gali būti taip pat suimama ir prokuroro sprendimu. Nuo 1996 m. birželio 21 d. griežčiausią kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) gali taikyti tik teismas ir šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygas ir pagrindus nustato BPK 104 str. Siekiant išvengti asmenų teisių ir laisvių pažeidimų, teismams būtina tiksliai laikytis įstatymo nuostatų, reglamentuojančių suėmimo taikymą. Apibendrinimo tikslas – nustatyti, ar vienodai teismai supranta ir taiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimą ar pratęsimą; išanalizuoti daromas klaidas ir pateikti šių normų aiškinimą bei taikymo rekomendacijas. Apibendrinimo apimtis. Apibendrinant teismų praktiką, išanalizuota daugiau kaip 1070 Kauno ir Vilniaus miestų prokurorų pareiškimų, tiek pat Kauno miesto, Vilniaus miesto antrojo ir trečiojo apylinkės teismų teisėjų nutarčių dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo arba jo termino pratęsimo per 2001 m. 2–ąjį pusmetį bei 109 Kauno ir Vilniaus apygardos teismų, Lietuvos apeliacinio teismo reikšmingesnės medžiagos. Taip pat buvo išanalizuoti ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimai bylose prieš Lietuvą, kuriose buvo pasisakyta kardomojo kalinimo (suėmimo) klausimais. Bendrosios pastabos. Teismai dažniausiai vienodai ir teisingai supranta aptariamąjį procesą reglamentuojančias normas ir teisingai jas taiko. Iš 513 prokurorų pareiškimų, kuriais buvo prašoma paskirti suėmimą, teismas atmetė 11 proc. Iš 557 prokurorų pareiškimų, kuriais buvo prašoma pratęsti suėmimo terminą, teismas atmetė 14,4 proc. Pateikti skaičiai rodo, kad prokurorai pareiškimus dėl suėmimo taikymo teismams pateikia ne visuomet pagrįstai. Tačiau nustatyta ir atvejų, kai teismai, nepakankamai ištyrę aplinkybes, nemotyvuotai, pažeisdami įstatymo reikalavimus taikė pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Prokurorų pareiškimų ir teisėjų nutarčių turinys Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad griežčiausia kardomųjų priemonių rūšis – kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 95 str. numatytų tikslų. Skirdami suėmimą teismai privalo laikytis BPK 104 str. nustatytų sąlygų ir pagrindų. Šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas nenustato atskirų reikalavimų prokurorų pareiškimų turiniui, kuriais prašoma paskirti arba pratęsti kardomąjį kalinimą (suėmimą), tačiau naujojo BPK 123 str. 2 d. nustatyta, kad prokuroro pareiškime turi būti nurodyti BPK 125 str. 2 d. nustatyti duomenys, t. y. , be kitų duomenų, būtina nurodyti suėmimo pagrindus ir motyvus. Dėl to, kas paminėta, ir pagal BPK normų, reglamentuojančių kardomųjų priemonių skyrimo tvarkos prasmę, teismai turi reikalauti, kad prokuroro pareiškimo dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar jo termino pratęsimo asmeniui turinys atitiktų BPK 1043 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į BPK 98 str. , 104 str. 1 d. ir 106 str. 2 d. nuostatas turi būti nurodomi ir motyvai, paaiškinantys, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 95 str. numatytų tikslų. Apibendrinimo metu susipažinus su prokurorų pareiškimų turiniu galima daryti išvadą, kad dauguma apylinkių, o ypač apygardų prokurorų pareiškimų teismui turinys iš esmės atitinka BPK 1043 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, keliamus teismo nutarčiai. Juose, be kitų duomenų, nurodomi suėmimo pagrindai ir jie motyvuojami. Vilniaus apygardos prokuroro 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 10–9–014–01, kurioje K. J. kaltinamas pagal BK 16 str. 1 d. , 105 str. 7, 8, 12 p. , 118 str. 2, 3 d. , 234 str. 1 d. , 272 str. 1 d. , prašoma pratęsti suėmimo terminą ir nurodoma, kad jis bėgs, slėpsis nuo tardymo ir teismo, nes anksčiau tris kartus teistas už sunkius nusikaltimus, K. J. už padarytus nusikaltimus gresia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; trukdys nustatyti tiesą byloje, nes yra duomenų, kad net ir būdamas kardomojo kalinimo įstaigoje bando paveikti liudytojus, duoda nurodymus paslėpti (sunaikinti) daiktinius įrodymus; darys naujus nusikaltimus, nes ilgą laiką sistemingai darė sunkius nusikaltimus, anksčiau taip pat teistas už sunkius nusikaltimus. Kauno apygardos prokuroro 2001 m. rugsėjo 28 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 20–1–753–00, kurioje L. L. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 271 str. 4 d. , nurodoma, kad jis įtariamas padaręs nusikaltimą, už kurį numatyta tik reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė, byloje yra faktinių duomenų, kad įtariamasis trukdys nustatyti tiesą byloje, paveikdamas liudytojus ir bendrininkus, reguliariai vyksta į užsienį, motina gyvena Amerikoje, todėl manoma, kad L. L. bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo, darys naujus nusikaltimus, nes yra kaltinamas ir kitose baudžiamosiose bylose. Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. rugsėjo 6 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 20–2–078–01, kurioje V. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 104 str. , nurodoma, kad V. P. bandys paveikti liudytojus, nes byloje yra duomenų, kad ne kartą nužudytojo šeimos nariams grasino, yra pagrindas manyti, kad darys naujus nusikaltimus, nes penkis kartus teistas, be to, yra nevedęs, niekur nedirba, girtas būna neprognozuojamo elgesio. Tokiai prokurorų praktikai pritartina. Tačiau apibendrinimo metu pastebėta ir atvejų, kai prokurorų pareiškimuose teismui dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo, be kitų būtinų duomenų, nurodomi tik suėmimo pagrindai, tačiau jie nepakankamai arba visiškai nemotyvuojami. Tai ypač pasakytina apie Kauno apylinkės prokurorų pareiškimus. Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. rugsėjo 28 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 26–1–1289–2001, kurioje D. K. , neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 271 str. 2 d. , nurodoma, kad jis darys naujus nusikaltimus, vengs tardymo. Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. rugsėjo 27 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 25–1–1366–01, kurioje T. V. , kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 272 str. 2 d. , nurodoma, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, darys naujus nusikaltimus, bėgs nuo tardymo ir teismo, trukdys nustatyti bylos tiesą. Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. rugsėjo 21 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 26–1–1246–2001, kurioje Š. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 271 str. 3 d. , nurodoma, kad jis būdamas laisvas gali pasislėpti nuo tardymo ir teismo, trukdyti nustatyti byloje tiesą, daryti kitus nusikaltimus. Šiais atvejais prokurorai nurodė tik kardomojo kalinimo (suėmimo) pagrindus, tačiau jų visiškai nemotyvavo. Beje, reikia pažymėti, kad teismas, skirdamas kardomąjį kalinimą (suėmimą) arba pratęsdamas jo terminą, gali pakeisti suėmimo skyrimo, jo termino pratęsimo pagrindą kitu, papildyti nauju arba patikslinti prokuroro pareiškime nurodytą pagrindą, jeigu iš pateiktos bylos medžiagos matyti aplinkybės, patvirtinančios kitą pagrindą, tačiau prokuroras šį pagrindą netinkamai suformulavo. Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. birželio 27 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 20–1–889–2001, kurioje J. B. kaltinamas pagal BK 327 str. 1 d. , nurodoma, kad jis gali slėptis nuo tardymo ir teismo, daryti naujus nusikaltimus. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. birželio 27 d. nutartimi J. B. pratęstas suėmimo terminas vienam mėnesiui, nurodant, kad jis trukdys nustatyti tiesą byloje. Teisėjas pakeitė prokuroro pareiškime nurodytus suėmimo pagrindus. Tai, kad J. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nutartyje pagrįstai nenurodoma, nes jam inkriminuojamas nusikaltimas, nenurodytas BPK 104 str. 6 d. Tačiau kodėl antras prokuroro pareiškime nurodytas pagrindas buvo pakeistas kitu, visiškai neaišku. Teisėjas tokiais atvejais turėtų trumpai motyvuoti, kodėl tikslinamas ar keičiamas prokuroro pareiškime nurodytas pagrindas. Šiuo metu pagal susiklosčiusią teismų praktiką parengtinio tyrimo metu visi kardomojo kalinimo (suėmimo) klausimai teisme sprendžiami viešai. Ši praktika nėra teisinga. BPK 157 str. nustatyta, kad negalima pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų be šį tyrimą atliekančių pareigūnų leidimo. Parengtinio tyrimo metu kardomojo kalinimo (suėmimo) klausimus teisme sprendžiant viešai kyla pavojus, kad gali būti pagarsinti kai kurie parengtinio tyrimo duomenys. Dėl to parengtinio tyrimo metu visi kardomojo kalinimo (suėmimo) klausimai teisme paprastai turi būti sprendžiami neviešai, kad nebūtų pagarsinti parengtinio tyrimo duomenys. Prašymus, kad kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimas arba jo termino pratęsimas asmeniui būtų sprendžiamas viešai, teismas turėtų apsvarstyti šiuo klausimu priimdamas nutartį (galima ir protokolinę), atsižvelgiant į prokuroro nuomonę. Paprastų ir aiškių nusikaltimų bylose suėmimo klausimus galima būtų ir toliau spręsti viešai. BPK 1043 str. 1 d. nustatyti reikalavimai, kas turi būti nurodoma teismų nutartyse paskirti arba atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą arba jo nepratęsti. Tokioje nutartyje, be kitų duomenų, turi būti glaustai, tačiau pakankamai aiškiai nurodomos nusikaltimo padarymo aplinkybės bei faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad būtent tas asmuo padarė nusikalstamą veiką. Apžvalgai pateiktose teismų nutartyse pastebėta tik keletas atvejų, kai šios įstatymo nuostatos laikomasi netiksliai. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2001 m. liepos 26 d. nutartis, kuria A. L. J. , kaltinamam pagal BK 2321 str. 5 d. , 2271 str. 1 d. , 23210 str. , nepratęstas suėmimo terminas. Apeliacinėje nutartyje konstatuojama, kad, be kitų pažeidimų, apygardos teismo teisėjas surašė nutartį nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, nes nenurodė, kokius nusikaltimus A. L. J. padarė, šių nusikaltimų padarymo vietos, laiko, būdo bei kitų aplinkybių. Beje, pasitaiko ir atvejų, kai teismai per plačiai aprašo nusikaltimų padarymo aplinkybes. Tačiau daugiausia klaidų daroma nurodant suėmimo pagrindus ir motyvus. Esant keliems pagrindams, reikia nurodyti visus ir atskirai motyvuoti kiekvieno pagrindo buvimą. Iš apibendrinimui pateiktų nutarčių matyti, kad paprastai teisėjai šios įstatymo nuostatos laikosi, tinkamai ir visapusiškai pagrįsdami BPK 104 str. 3 d. nurodytų pagrindų buvimą. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. lapkričio 21 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas E. G. , teistam 4 kartus, kaltinamam pagal BK 16 str. 2 d. , 271 str. 2 d. , 271 str. 2 d. Nutartyje nurodoma, kad E. G. padarė nesunkius nusikaltimus, tačiau nuo tardymo buvo pasislėpęs, nusikaltimus darė teistumui neišnykus, todėl darytina išvada, kad būdamas laisvėje jis vėl gali pasislėpti nuo tardymo ir teismo, daryti naujus nusikaltimus. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartimi R. M. , kaltinamam pagal BK 272 str. 3 d. , pratęstas suėmimo terminas nurodant, kad jis „yra jauno amžiaus, tačiau kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jį padarė neišnykus teistumui – darytina išvada, kad gali daryti naujus nusikaltimus ateityje, yra duomenų, jog grasino nukentėjusiesiems, todėl gali trukdyti nustatyti tiesą byloje”. Toks įstatyme numatytų suėmimo pagrindų motyvavimas yra tinkamas. Teisėjas, remdamasis bylos faktiniais duomenimis, nurodo suėmimo pagrindus bei konkrečias aplinkybes, kurios patvirtina nurodytų pagrindų buvimą. Beje, apžvelgus teisėjų nutartis pastebėta ir tokių nutarčių, kuriose nurodomi suėmimo skyrimo pagrindai, tačiau jie visiškai nemotyvuojami arba motyvuojami nepakankamai. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 20–1–111–01, kurioje E. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 16 str. 2 d. , 271 str. 2 d. , pratęstas suėmimo terminas nurodant, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, slėptis nuo tardymo, trukdyti nustatyti bylos tiesą (nesurastas bendrininkas). Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. lapkričio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 20–1–1447–01, kurioje A. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 16 str. 2 d. , 271 str. 2 d. , pratęstas suėmimo terminas nurodant, kad jis kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, gali trukdyti nustatyti tiesą byloje, daryti naujus nusikaltimus. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. lapkričio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 22–1–1358–01, kurioje A. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 111 str. 1 d. , paskirtas suėmimas, nurodant, kad jis gali slėptis nuo tardymo ir teismo, gali daryti naujus nusikaltimus (teistas 3 kartus), trukdyti nustatyti bylos tiesą. Šiose nutartyse nurodyta po keletą suėmimo pagrindų, tačiau nenurodyti jokie motyvai, kurie patvirtintų paminėtų suėmimo pagrindų buvimą. Tokiai teismų praktikai nepritartina. Jeigu teisėjas atsisako patenkinti prokuroro prašymą paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) asmeniui, kuris buvo sulaikytas BPK 137 str. nustatyta tvarka, nutartyje būtina nurodyti, jog sulaikytasis asmuo nedelsiant paleidžiamas, nes remiantis tik šiuo teismo sprendimu konvojaus pareigūnai privalo asmenį išlaisvinti nuo apsaugos jau teismo salėje, negražinant jo į areštinę. Suėmimo pagrindai BPK 104 str. 3 ir 7 dalyse numatyti kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo pagrindai yra alternatyvūs ir skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų. Tais atvejais, kai suėmimas skiriamas arba pratęsiamas jo terminas BPK 104 str. 3 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo, teisėjai privalo atsižvelgti į visas BPK 104 str. 4 d. numatytas aplinkybes, kurių sąrašas nėra išsamus. Prie „kitų aplinkybių” priskirtinas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės gali būti pakankamas pagrindas skirti ar pratęsti suėmimą, jei iš jų galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs V. M. , kaltinamo pagal BK 234 str. 2 d. , 16 str. 2 d. ir 105 str. 4, 8 p. , 105 str. 4 p. , 278 str. 2 d. , skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria V. M. pratęstas suėmimo terminas, 2001 m. sausio 16 d. nutartimi konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai, be kitų pagrindų, nurodė ir tai, kad V. M. pareikšti kaltinimai dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl pasikėsinimo padaryti tokį nužudymą ir kitų nusikaltimų, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis, siekdamas išvengti atsakomybės, slėpsis nuo tardymo ir teismo. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 20–2–074–2001, kurioje A. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 105 str. 8 p. , pratęstas suėmimo terminas. Nutartyje nurodoma, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl gali slėptis nuo tardymo. Kauno apygardos teismo teisėjo 2001 m. liepos 26 d. nutartimi E. G. , kaltinamam pagal BK 2271 str. 1 d. , 2321 str. 5 d. , 23210 str. , atsisakyta pratęsti suėmimo terminą po to, kai jis kardomajame kalinime išbuvo 7 mėn. 24 d. Nutartyje nurodoma, kad suėmimo pagrindai išnyko, o sunkių nusikaltimų padarymo faktas nėra pagrindas pratęsti suėmimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi panaikinta apygardos teismo nutartis, nurodant, kad joje nepagrįstai teigiama, kad, be kitų pagrindų, išnyko ir BPK 104 str. 3 d. 1 p. nustatytas pagrindas. Apeliacinis teismas konstatavo, kad teismas turėjo atsižvelgti į E. G. pareikšto kaltinimo sunkumą bei į tai, kad gresia laisvės atėmimo bausmė iki 16 metų, nes vien dėl šių aplinkybių galima pagrįstai manyti, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo. Nurodytais atvejais teismai pagrįstai taikė suėmimą, nurodydami BPK 104 str. 3 d. 1 p. nustatytą pagrindą bei jį motyvuodami nusikaltimo sunkumu ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausme. Tačiau atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti pakankamas pagrindas skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) asmeniui, kuris pagrįstai įtariamas nusikaltimo padarymu, bei jį tęsiant tik tam tikrą laiką, tačiau tęsiant suėmimo terminą ilgesnį laiką vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimą, nebepakanka. Jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai. Ypač atkreiptinas teismų dėmesys į tokius atvejus, kai byla grąžinama tyrimui papildyti dėl papildomų įrodymų surinkimo (byloje surinktų įrodymų nepakako pripažinti asmenį kaltu), tačiau kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas tęsiamas toliau (žr. Europos žmogaus teisių teismo byloje Jėčius prieš Lietuvą 2000 m. liepos 31 d. sprendimą). Tiek prokurorų pareiškimuose, tiek teisėjų nutartyse dažnai neteisingai argumentuojamas BPK 104 str. 3 d. 2 p. nustatytas pagrindas, nurodant, jog yra pagrindo manyti, kad asmuo trukdys nustatyti tiesą byloje, nes jis neprisipažįsta, slepia nusikaltimo bendrininkus, nesurinkti įrodymai ir panašiai. BPK 104 str. 5 d. tiksliai apibrėžta, kad pagrįstas manymas, jog kaltinamasis trukdys nustatyti tiesą byloje, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus bei dokumentus. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus. Todėl asmens neprisipažinimas kaltu, atsisakymas duoti parodymus ar nenuoseklių parodymų davimas bei nusikaltimo bendrininkų nenustatymas negali būti priskirtas prie aplinkybių, trukdančių nustatyti tiesą byloje, nes tokios aplinkybės įstatyme nenustatytos. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 21 d. nutartimi S. S. , kaltinamam pagal BK 272 str. 2 d. , 206 str. , paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), remiantis vienu pagrindu, t. y. kad jis gali trukdyti nustatyti byloje tiesą, nes kaltinamas sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, slepia nusikaltimo bendrininką. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. gruodžio 1 d. nutartimi A. G. , kaltinamam pagal BK 271 str. 3 d. , paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas). Nutartyje, be kitų pagrindų, nurodoma ir tai, kad jis gali trukdyti nustatyti byloje tiesą, nes nesurastas nusikaltimo bendrininkas bei vogti daiktai. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartyje skirti kardomąjį kalinimą S. D. , kaltinamam pagal BK 272 str. 2 d. , be kitų pagrindų, nurodoma, kad jis duoda nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, todėl darytina išvada, kad trukdo nustatyti tiesą byloje ir gali tai daryti ateityje. Vilniaus trečiojo apylinkės teismo teisėjo 2001 m. gruodžio 14 d. nutartimi V. B. , įtariamam nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 4 d. , padarymu, paskirtas suėmimas 10 dienų, nurodant BPK 104 str. 3 d. 2 p. nustatytą pagrindą, t. y. kad jis trukdys nustatyti tiesą byloje. Šis pagrindas motyvuojamas tuo, kad V. B. kaltu neprisipažino, byloje vyksta tyrimas siekiant nustatyti visus asmenis, dalyvavusius padarant nusikaltimą. Vilniaus trečiojo apylinkės teismo teisėjo 2001 m. gruodžio 16 d. nutartimi T. R. , įtariamam nusikaltimo, numatyto BK 271 str. 4 d. , padarymu, paskirtas suėmimas 10 dienų. Nutartyje, be kitų pagrindų, nurodoma, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis gali trukdyti nustatyti tiesą byloje, nes neigia savo kaltę. Nurodytais atvejais BPK 104 str. 3 d. 2 p. nustatytas pagrindas motyvuotas netinkamai. Asmuo negali atsakyti už tai, kad tardymo institucijos dėl kokių nors priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų įrodymų. Vienokių ar kitokių parodymų davimas turėtų būti vertinamas kaip vienas iš asmens pasirinktų gynybos būdų. BPK 52 str. 2 d. nustato kaltinamojo teisę, bet ne pareigą duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo, teikti įrodymus. Todėl suėmimo taikymas vien dėl paminėtų aplinkybių vertintinas kaip įstatymo neleidžiama priemonė išgauti kaltinamojo prisipažinimą. Beje, gana dažnai nuteistieji apeliaciniuose ir kasaciniuose skunduose nurodo, kad tardymo pareigūnai prisipažinus žada pakeisti kardomąjį kalinimą (suėmimą) į švelnesnę kardomąją priemonę, o bylos duomenys patvirtina, kad tyrimo pradžioje asmeniui, neprisipažinus kaltu, buvo paskirtas suėmimas, o vėliau, pripažinus kaltę, suėmimas pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę. Suėmimas gali būti taikomas BPK 104 str. 3 d. 3 p. nustatytu pagrindu tuomet, kai kaltinamasis ne tik kaltinamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 104 str. 6 d. , padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti vieną ar kelis BPK 104 str. 6 d. nurodytus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 104 str. 6 d. numatytų nusikaltimų, gali patvirtinti: ankstesni to asmens teistumai, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartimi A. C. ir A. G. , kaltinamiems pagal BK 2321 str. 3 ir 5 d. , pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminai tuo pagrindu, kad gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 104 str. 3 d. 3 p. nurodytas pagrindas). Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. gegužės 23 d. nutartimi A. C. ir A. G. skundai atmesti, konstatuojant, kad apygardos teismas darydamas išvadą, kad kaltinamieji gali daryti naujus nusikaltimus, motyvuotai atsižvelgė į narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, platinimo sistemingumą bei į tai, kad kaltinamieji iš šios veiklos pelnėsi. Tačiau pastebėta atvejų, kai pagrįstas manymas, kad asmuo darys nusikaltimus, visiškai nemotyvuojamas arba nurodoma tik tai, kad asmuo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl yra pagrindas manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 25–1–1121–01, iškeltoje pagal BK 16 str. 2 d. , 272 str. 2 d. , S. R. pratęstas kardomasis kalinimas (suėmimas) nurodant, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl galima daryti išvadą, kad gali daryti naujus nusikaltimus. Daugiau suėmimo pagrindų nenurodyta. Tokie argumentai nėra tinkami, nes vien ta aplinkybė, kad asmuo kaltinamas tam tikro nusikaltimo padarymu, savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Kartais BPK 104 str. 3 d. 3 p. nustatytas pagrindas motyvuojamas tuo, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, įtariamas dar vieno ar kelių nusikaltimų padarymu. Tačiau toks argumentas ne visada nurodomas pagrįstai. Teismai turėtų atkreipti dėmesį, ypač pratęsdami suėmimo terminą, į tai, ar iš tikrųjų asmeniui pareikšti nauji kaltinimai toje pačioje ar kitoje byloje. Atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad BPK 104 str. 3 d. 3 p. numatytu pagrindu gali būti skiriamas ar pratęsiamas kardomasis kalinimas (suėmimas) tuomet, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 104 str. 6 d. numatytų nusikaltimų padarymu. Apžvalgos metu pastebėta keletas atvejų, kai šios įstatymo nuostatos nesilaikoma. Vilniaus apylinkės prokuroras 2001 m. gruodžio 20 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 10–1–3143–01, kurioje V. M. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 3271 str. 1 d. , nurodė BPK 104 str. 3 d. 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus. Vilniaus trečiojo apylinkės teismo teisėjas 2001 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskyrė V. M. kardomąjį kalinimą 10 dienų. Nutartyje, be prokuroro pareiškime nurodytų pagrindų, nurodoma dar ir tai, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. rugsėjo 28 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 20–1–1050–01, kurioje B. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 327 str. 2 d. , 18 str. 3 d. , nurodyti du suėmimo pagrindai, t. y. kad B. B. bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo bei trukdys nustatyti tiesą byloje. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 28 d. nutartimi B. B. pratęstas suėmimo terminas, nurodant tik vieną pagrindą, t. y. kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nes kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu po to, kai anksčiau yra padaręs nusikaltimą. Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. rugsėjo 28 d pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 20–9–017–01, kurioje P. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 85 str. 2 d. , nurodyti BPK 104 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. nustatyti pagrindai. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 28 d. nutartimi P. K. pratęstas suėmimo terminas, nurodant tik BPK 104 str. 3 d. 3 p. nustatytą pagrindą. Nutartyje nurodoma, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu po to, kai anksčiau padaręs nusikaltimą. Darytina išvada, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus ateityje. Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. rugsėjo 19 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 20–1–713–01, kurioje R. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 237 str. 2 d. , 2321 str. 1 d. , 23210 str. , nurodyta, kad jis slėpsis nuo tardymo, darys naujus nusikaltimus. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi R. V. pratęstas suėmimo terminas, nurodant, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl yra pagrindas manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus bei trukdys nustatyti tiesą byloje. Visais minėtais atvejais teisėjai keitė prokurorų pareiškimuose nurodytus suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindus. Pagal BPK normų, reglamentuojančių suėmimo skyrimo ar pratęsimo prasmę, teisėjas turi teisę pakeisti prokuroro pareiškime nurodytą pagrindą kitu, jeigu iš pateiktos medžiagos matyti, kad yra aplinkybės, patvirtinančios kito pagrindo buvimą, tačiau šiais atvejais BPK 104 str. 3 d. 3 p. nustatytą pagrindą teisėjai nurodė nepagrįstai, nes nusikaltimai, kuriais asmenys buvo kaltinami, nenumatyti BPK 104 str. 6 d. Beje, teisėjas turi įvertinti ir tai, ar asmeniui pagrįstai inkriminuojamas prokuroro pareiškime nurodytas nusikaltimas ir ar tai patvirtina faktiniai bylos duomenys. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. birželio 27 d. nutartimi paskirtas suėmimas vienam mėnesiui G. G. , įtariamam nusikaltimo, numatyto BK 118 str. 3 d. , padarymu. Nutartyje nurodoma, kad jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nesurastas jo bendrininkas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali trukdyti nustatyti tiesą byloje paveikdamas nukentėjusiąją bei bėgti nuo tardymo, kadangi turi galiojančią B-tarusijos vizą, dažnai važinėja į užsienį. Ši apylinkės teismo nutartis panaikinta Kauno apygardos teismo 2001 m. liepos 24 d. nutartimi, konstatuojant, kad byloje nėra faktinių duomenų apie pagrįstą įtarimą manyti, jog G. G. padarė jam inkriminuojamą veiką. Apygardos teismas priėmė teisingą sprendimą, nes, nesant pakankamai duomenų apie tai, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, neturi būti taikoma ir pati griežčiausia kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas). Kai prokuroras parengtinio tyrimo metu prašo kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą pratęsti ilgiau kaip šešis mėnesius, termino pratęsimo procesas tampa sudėtingesnis, nes įstatymas – BPK 106 str. 2 d. nustato papildomus suėmimo pratęsimo pagrindus, t. y. ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį. Teismas tik konstatavęs minėtus papildomus suėmimo pratęsimo pagrindus gali pratęsti jo terminą. Atitinkamai išsiplečia ir nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo turinys. BPK 106 str. 2 d. vartojamos sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas” bei „didelė apimtis” yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikaltimų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių revizijų, ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai. Tačiau vien tik šių faktinių aplinkybių nustatymas dar nereiškia, kad yra BPK 106 str. 2 d. nustatyti pagrindai. Minėtų ar panašių aplinkybių įtaka BPK 106 str. 2 d. nustatytiems pagrindams, t. y. bylos sudėtingumui ar didelei jos apimčiai, turi būti tinkamai motyvuojama. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2001 m. birželio 7 d. nutarties, kuria A. V. , kaltinamam pagal BK 104 str. , atsisakyta pratęsti suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, 2001 m. birželio 21 d. nutartimi konstatavo, kad apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje atlikta daug tardymo veiksmų tikrosioms nusikaltimo aplinkybėms išaiškinti, atlikta keletas ekspertizių, kurios buvo daromos ilgą laiką. Šios aplinkybės rodo, kad byla ypač sudėtinga, todėl yra įstatyminis pagrindas pratęsti suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius. Tačiau pastebėta atvejų, kai teisėjai nutartyse nurodo tik tai, kad byla ypač sudėtinga ar didelės apimties, tačiau neargumentuoja, dėl kokių esminių aplinkybių tokią išvadą daro. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2001 m. gruodžio 13 d. nutartimi K. J. , kaltinamam pagal BK 16 str. 1 d. , 105 str. 7, 12 p. , 105 str. 7, 8, 12 p. , 118 str. 2, 3 d. , 234 str. 1 d. , 272 str. 1 d. , pratęstas kardomasis kalinimas trims mėnesiams, viršijant šešių mėnesių terminą. Nutartyje, nekonkretizuojant suėmimo pagrindų, nurodoma, kad kardomojo kalinimo (suėmimo) K. J. pagrindai ir sąlygos neišnyko, todėl terminas tęsiamas. Toks nutarties turinys visiškai neatitinka BPK 1043 str. 1 d. nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju teisėjas turėjo motyvuoti ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę jos apimtį bei nurodyti BPK 104 str. 3 d. nustatytus suėmimo pagrindus ir juos pagrįsti atitinkamais motyvais. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2001 m. gegužės 15 d. nutartimi patenkintas R. I. skundas ir panaikinta Kauno apygardos teismo teisėjo 2001 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria suėmimo terminas pratęstas ilgiau kaip šešis mėnesius. Apeliacinėje nutartyje nurodoma, kad apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė esant tik bendriesiems suėmimo pagrindams, tačiau nenurodė BPK 106 str. 2 d. nustatytų pagrindų ir jų nemotyvavo. Taip pat ir apeliacinės instancijos teismo teisėjui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad baudžiamoji byla iškelta dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo pagal BK 118 str. 3 d. , kurioje viena nukentėjusioji, du kaltinamieji (dar trys asmenys nenustatyti) bei keletas liudytojų, yra ypač sudėtinga ar didelės apimties. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad pratęsiant suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius būtina tinkamai motyvuoti tiek BPK 104 str. 3 d. , tiek 106 str. 2 d. nustatytus pagrindus. Pasitaiko atvejų, kai bylos sudėtingumas motyvuojamas tuo, kad reikia gauti reikiamus duomenis iš užsienio valstybių institucijų. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. liepos 30 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2001 m. liepos 5 d. nutartis, kuria K. M. , kaltinamam pagal BK 2321 str. 5 d. , 23210 str. , pratęstas suėmimo terminas viršijant šešių mėnesių terminą. Apeliacinėje nutartyje konstatuojama, kad apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad, be kitų suėmimo pagrindų, yra ir BPK 106 str. 2 d. nustatytas pagrindas, nes byla užsitęsė nesulaukus atsakymų į prašymus dėl teisinės pagalbos iš JAV ir Švedijos teisėsaugos institucijų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad K. M. neturi galimybės daryti poveikio į teisinės pagalbos prašymų atsakymų turinį, nėra būtinybės jam taikyti ir pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo atveju priimtas teisingas sprendimas, nes teismai, pratęsdami suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, turėtų atsižvelgti į tai, ar laisvėje esantis asmuo galės daryti poveikį gaunamų dokumentų turiniui. Jeigu prokuroro pareiškime prašomo pratęsti suėmimo termino bendra trukmė viršytų šešis mėnesius, tuomet jis turi kreiptis į apygardos teismą, nes netikslinga dėl trumpalaikio termino pratęsimo (1–3 savaičių) kreiptis į apylinkės teismą, o netrukus – į apygardos teismą. Asmens dalyvavimas posėdyje BPK 106 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad skiriant ar pratęsiant suėmimą tiek parengtinio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu turi būti surengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiami asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. BPK 106 str. 6 ir 7 dalyse numatytos tik dvi išimtys, kuomet teismas gali priimti sprendimą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) nedalyvaujant asmeniui: 1) dėl asmens ligos, 2) dėl asmeniui atliekamos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Jei suimtasis negali dalyvauti posėdyje, kuriame sprendžiamas suėmimo termino pratęsimo klausimas, dėl ligos, kurią patvirtina prokuroro pateikta medicinos pažyma, tai suėmimo terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika dienų ir nedalyvaujant suimtajam posėdyje, kuriame privalo dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Toks suėmimo termino pratęsimas gali būti kartojamas, tačiau ne ilgiau nei suimtasis pasveiksta. Jam pasveikus suėmimo termino pratęsimas išsprendžiamas BPK 106 str. 3 d. nustatyta tvarka. BPK 106 str. 7 d. nuostata, jog atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimo klausimas išsprendžiamas dalyvaujant suimtam asmeniui, taikoma tais atvejais, kai ekspertai konstatavo, jog asmuo suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Tais atvejais, kai ekspertai konstatavo, jog asmuo nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimo klausimas išsprendžiamas jam nedalyvaujant, bendra tvarka. BPK 106 str. 4 d. nuostata, kad, pratęsiant suėmimo terminą, tvarkomajame arba teisiamajame posėdyje privalo dalyvauti suimtasis asmuo taikoma tik sprendžiant suėmimo termino pratęsimą. Jeigu nagrinėjant tvarkomajame teismo posėdyje nustatoma, kad kaltinamasis pasislėpė nuo teismo ir nežinia, kur yra, tai teismas priima nutartį sustabdyti bylą iki bus surastas teisiamasis ir paskelbia jo paiešką. Tokios nutarties nuorašas pasiunčiamas į policiją paieškai, o byla gražinama prokurorui (BPK 256 str. 1 d. ). Prokuroras sprendžia, ar kelti klausimą, jog kaltinamajam reikia skirti suėmimą arba juo pakeisti pirmiau paskirtą kardomąją priemonę. Prokuroro pareiškimas pateikiamas ir teismo nutartis dėl pareiškimo skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) priimama BPK 1041 str. nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai nutartis sustabdyti baudžiamąją bylą ir paskelbti besislapstančio teisiamojo paiešką priimama teisiamajame posėdyje, teismas, vadovaudamasis BPK 277 str. ir 292 str. 1 d. nuostatomis, kartu gali šiam teisiamajam paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) arba juo pakeisti kitą paskirtą kardomąją priemonę, kurią jis yra pažeidęs (BPK 100 str. , 1011 str. 5 d. , 1012 str. ), todėl šiais atvejais, analogiškai kaip ir BPK 106 str. 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais, kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo arba juo pakeitimo kitos paskirtos kardomosios priemonės klausimai gali būti sprendžiami teisiamajam nedalyvaujant. Šios nutarties pagrindu sulaikytą teisiamąjį, ne vėliau kaip per 48 val. po sulaikymo prokuroras pristato nutartį priėmusiam teismui, kuris specialiai surengtame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima BPK 1041 str. 2 d. numatytą sprendimą. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai teisiamajam neatvykus į teismo posėdį, pažeidžiant anksčiau paskirtos kardomosios priemonės sąlygas arba pasislėpus nuo teismo, atsiranda būtinybė spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne, tačiau dėl minėtų aplinkybių aišku, kad teisiamasis teisiamajame posėdyje nedalyvaus. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2000 m. birželio 21 d. nutartimi teisiamajam A. B. , kaltinamam pagal BK 274 str. 3 d. , 206 str. , kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą trims mėnesiams, konstatuojant, kad jis nesilaiko kardomosios priemonės – namų arešto sąlygų. A. B. į teismo posėdį neatvyko. Ši nutartis panaikinta Kauno apygardos teismo 2000 m. liepos 24 d. nutartimi, iš esmės motyvuojant tik tuo, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 106 str. 4 d. nustatyto reikalavimo, jog skiriant suėmimą asmens dalyvavimas yra būtinas. Toks nutarties naikinimo pagrindas nepagrįstas. Kauno apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BPK 292 str. , kuriame numatyta, kad teisiamajam neatvykus į teismo posėdį, teismas turi teisę parinkti arba pakeisti kardomąją priemonę, tačiau nenurodė BPK 277 str. , kuriuo taip pat privalėjo remtis. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas BPK 1012 str. pagrindu (tačiau šio straipsnio teismas nutartyje nenurodė) A. B. pakeitė namų areštą į suėmimą, nes iš bylos duomenų matyti, kad A. B. ne tik neatvyko į teisiamąjį posėdį, bet ir nesilaikė kardomosios priemonės – namų arešto sąlygų. Tačiau apylinkės teismas šiuo atveju negalėjo nustatyti konkretaus termino, nes tokios nutarties pagrindu teisiamąjį sulaikius, prokuroras per 48 valandas turi pristatyti į apylinkės teismą (arba apygardos teismą, priklausomai nuo to, koks teismas priėmė nutartį), kur teisėjas, jį apklausęs, sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės parinkimo ir jeigu nusprendžia, jog tikslinga palikti suėmimą, nustato konkretų suėmimo terminą. Pagal BPK 1041 str. 1 d. prokuroras, manydamas, kad kaltinamajam, kuris nėra sulaikytas būtina skirti suėmimą, turi kreiptis su pareiškimu į apylinkės teismo teisėją, kuris nutartimi gali paskirti suėmimą asmeniui be termino. Šios nutarties pagrindu asmuo sulaikomas ir per 48 valandas prokuroras pristato jį į teismą. Teisėjas jį apklausia ir sprendžia klausimą dėl tinkamos kardomosios priemonės parinkimo arba nustato konkretų suėmimo terminą. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. gruodžio 6 d. nutartimi T. J. buvo paskirtas kardomasis kalinimas be termino, konstatuojant, kad jis pasislėpė Švedijoje. Tačiau T. J. užsienyje išbuvo keletą dienų, grįžo į Lietuvą ir pats kreipėsi į policiją. To paties teismo 2002 m. sausio 25 d. nutartimi T. J. suėmimas pakeistas į namų areštą, nurodant, kad ankstesnėje nutartyje išdėstyti pagrindai išnyko, o kitų pagrindų, leidžiančių taikyti suėmimą, nenustatyta. Teisėjas priėmė teisingą sprendimą, nes BPK 1041 str. 2 d. nustatyta, kad teisėjas apklausęs asmenį gali pakeisti arba panaikinti kardomąją priemonę. Jeigu tvarkomajame teismo posėdyje priimama nutartis sustabdyti bylą ir paskelbti kaltinamojo paiešką, nutarties nuorašas siunčiamas į policiją paieškai daryti, o byla vadovaujantis BPK 256 str. 1 d. grąžinama prokurorui, kuris sprendžia, ar tikslinga skirti asmeniui suėmimą. Prokuroro pareiškimas ir teismo nutartis dėl pareiškimo skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) priimama BPK 1041 str. nustatyta tvarka. Jeigu nutartis sustabdyti baudžiamąją bylą ir paskelbti teisiamojo paiešką priimama teisiamajame posėdyje, teismas, vadovaudamasis BPK 277 str. ir 292 str. 1 d. , kartu gali ir paskirti teisiamajam suėmimą arba juo pakeisti kitą paskirtą kardomąją priemonę, kurią jis yra pažeidęs. Kauno apylinkės teismo 2001 m. liepos 10 d. nutartimi teisiamajame posėdyje T. Ž. ,kaltinamam pagal BK 274 str. 1 d. , paskirtas suėmimas trims mėnesiams dėl to, kad jis neatvyko į teismo posėdį. Ta pačia nutartimi paskelbta T. Ž. paieška ir baudžiamoji byla sustabdyta iki tol, kol jis bus surastas. Tokiais atvejais teismai elgiasi tinkamai, tačiau suėmimas turėtų būti skiriamas nenustatant konkretaus termino. Tokios nutarties pagrindu sulaikytą asmenį prokuroras per 48 valandas turi pristatyti nutartį priėmusiam teismui, kuris specialiai surengtame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima BPK 1041 str. 2 d. numatytą sprendimą. Asmens atidavimas į medicinos įstaigą BPK 212 str. nustato specialią prievartos priemonę kaltinamajam – atidavimą į medicinos įstaigą. Tai nėra kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas). Kaltinamajam, kuris nėra suimtas, atidavimo į psichiatrinę gydymo įstaigą bei laikymo joje termino pratęsimo klausimai sprendžiami ta pačia tvarka kaip ir minėtos kardomosios priemonės (BPK 212 str. 2 d. ). Skiriant šią priemonę, apibendrintose teisėjų nutartyse klaidų nepastebėta. Tačiau rasta atvejų, kai prokurorų pareiškimuose atidavimas į medicinos įstaigą tapatinamas su kardomuoju kalinimu (suėmimu). Kauno apylinkės prokuroro 2001 m. lapkričio 5 d. pareiškime teismui baudžiamojoje byloje Nr. 22–1–1047–2001, kurioje V. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 271 str. 1 ir 2 dalyse, nurodoma, kad stacionarinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti V. K. būtina paskirti kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 5 d. nutartimi V. K. , vadovaujantis BPK 10, 95, 96, 97, 99, 104, 1041, 1043, 106, 212 straipsniais, atiduotas į psichiatrinę gydymo įstaigą dviem mėnesiams, teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti. Prokuroro suformuluotas prašymas neatitinka įstatymo prasmės, nes įstatyme kaltinamojo atidavimas į medicinos įstaigą yra įvardijamas kaip speciali prievartos priemonė, o ne kaip kardomoji priemonė. Iš teisėjo nutartyje nurodytų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, reglamentuojančių kardomųjų priemonių skyrimą, galima daryti išvadą, kad kaltinamojo, kuris nėra suimtas, atidavimas į medicinos įstaigą taip pat tapatinamas su kardomąja priemone (suėmimu). Todėl teisėjai priimdami tokias nutartis turėtų vadovautis tik BPK 212 straipsniu. Atiduotas į psichiatrinę gydymo įstaigą asmuo į ją turi būti pristatomas atskirai nuo kitų suimtų asmenų, nes kardomasis kalinimas jam nepaskirtas. Į šią įstaigą, kai joje atsiranda laisvų vietų, asmenį gali pristatyti tiek policija, tiek jo artimieji. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) terminai Skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą) ar pratęsiant jo terminą svarbu ne tik tiksliai laikytis BPK 104 str. nustatytų reikalavimų, bet ir tinkamai nustatyti terminus. Esminių klaidų apžvalgai pateiktose nutartyse nepastebėta. Tačiau rasta keletas atvejų, kai skiriant suėmimą įtariamajam terminas nustatomas netinkamai. BPK 97 str. 1 d. nustatyta, kad kardomoji priemonė įtariamajam gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, o ją paskyrus kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo kardomosios priemonės paskyrimo momento. Todėl skiriant suėmimą asmeniui, įtariamam nusikaltimo padarymu, nustatomas suėmimo terminas neturėtų viršyti 10 dienų, nes ne visada būna aišku, ar šiam asmeniui iš tikrųjų bus pareikštas kaltinimas. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. gruodžio 13 d. nutartimi nepilnamečiui A. L. , neteistam, įtariamam nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 2 d. , padarymu, paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) dviem mėnesiams. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 28 d. nutartimi A. V. , neteistam, įtariamam nusikaltimo, numatyto BK 278 str. 2 d. , padarymu, paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) dviem mėnesiams. Tokiai teismų praktikai nepritartina, nes už panašaus pobūdžio ir sunkumo nusikaltimus ilgesnio nei 10 dienų suėmimo termino paskyrimas paminėtiems įtariamiesiems prieštarauja įstatymo prasmei, be to, kyla pagrįstų abejonių, ar neteistam nepilnamečiui A. L. , įtariamam tik nesunkaus nusikaltimo padarymu, buvo pagrindas paskirti suėmimą. Išimtiniais atvejais galima laikyti tokius atvejus, kai asmenys įtariami sunkių smurtinių nusikaltimų padarymu. Tais atvejais, kai medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad įtariamasis padarė sunkų smurtinį nusikaltimą (prisipažįsta, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir panašiai), tuomet teismas gali paskirti suėmimą iki 3 mėnesių. BPK 106 str. 1, 2, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminai turi būti skiriami arba pratęsiami tam tikram laikui (dienoms, mėnesiams), bet ne iki tam tikros dienos. Todėl, skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą), turi būti nurodomas atitinkamas dienų ar mėnesių skaičius, bet ne suėmimo pabaigos data. Tokią terminų skaičiavimo tvarką nustato BPK 119 straipsnis. Jame aiškiai pasakyta, kaip skaičiuoti terminų pabaigą. Vilniaus trečiojo apylinkės teismo teisėjas 2001 m. gruodžio 22 d. nutartimi J. L. paskyrė kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir nustatė jo terminą iki 2002 m. vasario 22 d. imtinai. Vilniaus antrojo apylinkės teismo teisėjas 2001 m. gruodžio 21 d. nutartimi D. F. paskyrė kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir nustatė jo terminą iki 2002 m. sausio 25 d. Toks termino nustatymas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Be to, vieni teismai nurodydami datą rašo „imtinai”, kiti nurodo tik datą. Pastebėta, kad tokių klaidų gana dažnai pasitaiko Vilniaus miesto apylinkių teismų teisėjų nutartyse. Teisingai daro tie teismai, kurie skiria arba pratęsia suėmimą tam tikram laikui, t. y. 10 dienų, 1, 2 ar 3 mėnesiams. BPK 106 str. 1 ir 2 dalyse nustatyti maksimalūs suėmimo terminai bylos parengtinio tyrimo stadijoje. Tačiau į šiuos terminus neįskaičiuojamas asmens suėmime išbūtas laikas bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje. Teismas, grąžindamas bylą tyrimui papildyti, remdamasis BPK 106 str. 5 d. , gali pratęsti BPK 106 str. 1 ir 2 dalyse nustatytus kardomojo kalinimo (suėmimo) terminus iki keturių mėnesių. Tuomet BPK 106 str. 1 d. nustatytas bendras terminas (nesudėtingose ir nedidelės apimties bylose) negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių, o jeigu byla yra ypač sudėtinga ar didelės apimties, tai BPK 106 str. 2 d. nustatytas bendras terminas negali būti ilgesnis kaip 22 mėnesiai. Vienu teismo sprendimu suėmimas gali būti tęsiamas ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių. BPK 106 str. 1 d. nustatyta, kad kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą iki šešių mėnesių gali pratęsti tas pats arba kitas tos pačios apylinkės teismo teisėjas, todėl tais atvejais, kai baudžiamoji byla perduodama tirti į kitą rajoną, suėmimo terminus gali pratęsti ir parengtinio tyrimo vietos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek dienų likus iki suėmimo termino pasibaigimo prokuroras turi kreiptis į teismą dėl jo pratęsimo, tačiau prokuroras pareiškimą teismui turėtų pateikti iš anksto, prieš pasibaigiant anksčiau paskirtam terminui, kad būtų laiko pasirengti posėdžiui. Jeigu pareiškimą atsisakius patenkinti toks sprendimas būtų skundžiamas, tuomet apeliacinės instancijos teismas suspėtų skundą išnagrinėti dar nepasibaigus paskirtam suėmimo terminui. Beje, naujojo BPK 127 str. 3 d. jau nustatyta, kad prokuroras pareiškimą teismui turi pateikti likus ne mažiau kaip 10 dienų iki paskirto termino pasibaigimo, o kai suėmimas paskirtas ar pratęstas trumpesniam negu vieno mėnesio terminui,– likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki paskirto termino pabaigos. Į šiuos terminus ir turėtų orientuotis prokurorai ir teismai. Laiku gautą skundą išnagrinėjus iki suėmimo termino pabaigos ir nusprendus, kad jis pagrįstas, būtų išvengiama papildomų procesinių veiksmų, t. y. asmens paleidimo, pakartotino suėmimo skyrimo bei vėlesnio asmens suėmimo. Baudžiamosios bylos, kuriose atsiranda būtinybė asmenims taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, paprastai būna sudėtingesnės ir iškeltos dėl sunkių nusikaltimų. Tokiose bylose neretai ir suėmimo terminas keletą kartų pratęsiamas. BPK 106 str. 1 d. nustatyta, kad bylos parengtinio tyrimo stadijoje suėmimą ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių gali pratęsti apylinkės teismo teisėjas. Vėliau apygardos teismo teisėjas dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės jos apimties terminą gali tęsti iki 18 mėnesių (BPK 106 str. 2 d. ). Todėl tinkamas suėmimo termino skaičiavimas svarbus tiek sprendžiant klausimą, kokio teismo teisėjas turi teisę pratęsti kardomąjį kalinimą (suėmimą), tiek siekiant neviršyti įstatymo leidžiamo bendro suėmimo termino. Netinkamai skaičiuodamas suėmimo terminus, apylinkės teismo teisėjas gali peržengti savo kompetencijos ribas pratęsdamas kardomąjį kalinimą (suėmimą) arba suėmimo terminas gali būti pratęstas ilgiau, nei numato įstatymas. Tais atvejais, kai toje pačioje byloje parengtinio tyrimo stadijoje asmeniui paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) pakeičiama į švelnesnę, po to, pasikeitus aplinkybėms vėl sprendžiamas to paties asmens suėmimas arba baudžiamoji byla nutraukiama, o asmeniui paskirta kardomoji priemonė panaikinama ir suimtas asmuo paleidžiamas, po to byla atnaujinama ir vėl sprendžiamas to paties asmens suėmimas, tuomet turi būti sumuojamas visas to asmens suėmime išbūtas laikas ir priklausomai nuo jo termino sprendžiama, kuris teismas – apylinkės ar apygardos – turi teisę nagrinėti pareiškimą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo. Kauno apygardos prokuroras 2001 m. gruodžio 14 d. pareiškime apylinkės teismui baudžiamojoje byloje Nr. 65–2–002–00 nurodo, kad kaltinamasis J. C. parengtinio tardymo metu iš viso buvo suimtas 5 mėnesius ir 16 dienų, tačiau kadangi byla prieš jį buvo nutraukta, todėl terminai skaičiuotini iš naujo. Kauno apylinkės teismo teisėjas 2001 m. gruodžio 14 d. nutartimi paskyrė kaltinamajam J. C. suėmimą trims mėnesiams. Aptariamuoju atveju prokuroro teiginys dėl terminų skaičiavimo prieštarauja įstatymo nuostatoms, o apylinkės teismo teisėjas peržengė savo kompetencijos ribas, skirdamas suėmimą asmeniui ilgiau kaip šešis mėnesius. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad visos nutartys dėl kardomojo kalinimo vykdomos nuo jų priėmimo momento, išskyrus nutartį nepratęsti suėmimo termino, kurios vykdomos pasibaigus anksčiau paskirtam arba pratęstam suėmimo terminui. Iš šios įstatymo nuostatos išplaukia, kad nutartys paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) vykdomos nuo jų priėmimo momento. Jeigu suėmimo terminas pratęsiamas dar nepasibaigus ankstesniam terminui, jo pradžia skaičiuojama pasibaigus anksčiau paskirtam terminui ir apie tokią šio termino skaičiavimo pradžią būtina nurodyti nutartyse. Atsisakius pratęsti suėmimo terminą, teisėjo nutartyje turi būti nurodoma, kad nutartis vykdoma nuo anksčiau paskirto arba pratęsto termino pasibaigimo. Tuo atveju, kai nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje ir jam kaip kardomoji priemonė parenkamas suėmimas, tuomet jo terminai nustatomi vadovaujantis BPK 106 str. Tai išplaukia iš Pataisos darbų kodekso 16 str. 2 d. turinio. Apeliacinis procesas Apžvelgus apeliacinės instancijos teismų nutartis, pastebėta, kad jie iš esmės objektyviai ir teisingai vertina pirmosios instancijos teismų sprendimus dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar pratęsimo. Nagrinėjant asmenų ar prokurorų skundus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų padaroma labai retai. Sprendžiant klausimą dėl suėmimo pagrįstumo atsižvelgiama į visus įstatymo keliamus reikalavimus. BPK 1091 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad jei apeliacinės instancijos teismo teisėjas, nagrinėdamas skundą, nustato procesinius pažeidimus, kurie nekeičia priimto sprendimo dėl suėmimo esmės, tai jis privalo pašalinti trūkumus nenaikindamas teismo nutarties. Remdamasis šia nuostata apeliacinės instancijos teismo teisėjas gali tik patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo skyrimo ar jo termino pratesimo pagrindą, jei iš bylos medžiagos matyti, kad toks pagrindas yra, tačiau teisėjo nutartyje jis netinkamai suformuluotas ar nenurodytas. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. gegužės 17 d. nutartimi atmestas N. Š. , kaltinamo pagal BK 271 str. 2 d. , 278 str. 1 d. , 278 str. 2 d. , skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria jam pratęstas suėmimo terminas viršijant šešių mėnesių terminą. Apeliacinis teismas konstatavo, kad bendrieji suėmimo pagrindai taikyti N. Š. suėmimą neišnyko, taip pat yra ir BPK 106 str. 2 d. nustatyti pagrindai. N-s šių pagrindų apygardos teismas nutartyje ir nenurodė, tačiau šis procesinis pažeidimas nekeičia priimto sprendimo dėl suėmimo esmės, nes iš bylos matyti, kad ji yra didelės apimties, todėl yra pagrindas suėmimo terminą N. Š. pratęsti ilgiau kaip šešis mėnesius. Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta galioti. Kauno apygardos teismo teisėjo 2001 m. liepos 17 d. nutartimi atmestas E. G. , įtariamo padarius nusikaltimą, numatytą BK 16 str. 2 d. , 271 str. 2 d. , skundas dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. liepos 9 d. nutarties, kuria jam paskirtas suėmimas, be kitų pagrindų, nurodant ir tai, kad jis atsisakė duoti parodymus, todėl gali trukdyti nustatyti tiesą byloje. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismo motyvas, jog įtariamasis E. G. atsisako duoti parodymus, yra nepagrįstas, nes tai yra jo teisė. Tačiau ši aplinkybė priimto sprendimo esmės nekeičia, todėl apylinkės teismo nutartis palikta galioti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjas turėjo iš nutarties pašalinti vieną iš suėmimo pagrindų – tai, jog asmuo gali trukdyti nustatyti byloje tiesą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas negali vadovaudamasis BPK 112 str. pakeisti kita kardomąja priemone paskirto ar pratęsto kardomojo kalinimo (suėmimo), nes iš BPK 1091 str. 2 d. turinio išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjas gali tik patenkinti arba atmesti skundą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar jo termino pratęsimo. Tačiau pastebėta ir keletas atvejų, kai apeliacinės instancijos teismai, panaikindami nepagrįstą nutartį, kuria paskirtas ar pratęstas suėmimo terminas, kartu paskiria ir kitą kardomąją priemonę. Kauno apygardos teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2001 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria pratęstas V. Č. P. , kaltinamam pagal BK 271 str. 2 d. , suėmimo terminas ir V. Č. P. paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjas galėjo tik panaikinti nepagrįstą apylinkės teismo nutartį dėl suėmimo, o kitą kardomąją priemonę turi parinkti parengtinį tyrimą atliekantis pareigūnas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutrumpinti teismo nustatyto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 106 str. 1 ir 2 d. nustatytų maksimalių terminų. Vilniaus antrojo apylinkės teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartimi paskirtas suėmimas dviem mėnesiams A. P. , kaltinamam pagal BK 271 str. 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartimi apylinkės teismo nutartis pakeista, nustatant 17 dienų trumpesnį suėmimo terminą. Apygardos teismo nutartyje konstatuojama, kad nustatytas dviejų mėnesių terminas nereikalingas bylai užbaigti, nes bylos medžiaga pakankamai išsamiai ir operatyviai surinkta, todėl apylinkės teismas terminą nustatė neatsižvelgdamas į BPK 18 str. nuostatas. Tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismai elgiasi nepagrįstai, nes apeliacinė instancija sprendžia klausimą tik dėl suėmimo taikymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas gali trumpinti suėmimo terminą tik tuomet, kai yra viršyti BPK 106 str. 1 ir 2 dalyse nustatyti maksimalūs terminai. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismų dėmesys į tai, kad jiems nagrinėjant prokurorų skundus dėl suėmimo termino nepratęsimo asmeniui, kuris tuo metu jau būna paleistas iš kardomojo kalinimo, pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui, neteisingai elgiasi pratęsdami suėmimo terminą. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2001 m. liepos 18 d. nutartimi buvo atsisakyta pratęsti suėmimo terminą G. A. , kaltinamam pagal BK 271 str. 3 d. Anksčiau paskirtas suėmimo terminas baigėsi 2001 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teismo teisėjo 2001 m. liepos 24 d. nutartimi patenkintas prokuroro apeliacinis skundas, panaikinta apylinkės teismo nutartis ir G. A. pratęstas suėmimo terminas dviem mėnesiams. G. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjo 2001 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakyta J. T. , kaltinamam pagal BK 104 str. , pratęsti suėmimo terminą. Anksčiau paskirtas terminas baigėsi 2001 m. birželio 21 d. Ši nutartis Kauno apygardos teismo teisėjo 2001 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinta ir suėmimas pratęstas dviem mėnesiams. J. T. teismo posėdyje nedalyvavo. Tokia teismų praktika neteisinga. Nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas netiksliai laikėsi įstatymo keliamų reikalavimų. Jeigu apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant prokuroro skundą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) termino nepratęsimo kaltinamasis jau išleistas į laisvę pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui ir nustatoma, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, tuomet ji panaikinama, o suėmimas gali būti skiriamas BPK 1041 str. nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2001 m. birželio 15 d. nutartimi R. N. , kaltinamai pagal BK 275 str. 3 d. , suėmimas pakeistas į namų areštą. Kauno apygardos teismo 2001 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinta apylinkės teismo nutartis ir R. N. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams. Teismo posėdyje R. N. dalyvavo. Šiuo atveju apygardos teismas galėjo tik skirti, o ne pratęsti suėmimo terminą. Tačiau tokiais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą BPK 1092 str. nustatyta tvarka dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) nepaskyrimo asmeniui, kuris buvo sulaikytas BPK 137 str. nustatyta tvarka, nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, turi ją panaikinti ir gali paskirti suėmimą. Tais atvejais, kai posėdyje dalyvauja asmuo, teismas, jį apklausęs, gali paskirti suėmimą nustatydamas konkretų jo terminą, o asmeniui nedalyvaujant posėdyje, – tik suėmimą nenurodydamas jo termino. Kai suėmimo terminas nenustatytas, tuomet šios nutarties pagrindu sulaikytą asmenį ne vėliau kaip per 48 valandas po sulaikymo prokuroras pristato apylinkės teismo teisėjui, kuris, jį apklausęs, nustato suėmimo terminą. Jeigu apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant suimtojo arba jo gynėjo skundą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo paaiškėja, kad suėmimo terminas toje pačioje byloje pratęstas kita teismo nutartimi, tai, patenkinus skundą, priimamas sprendimas panaikinti tiek nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), tiek nutartį jį pratęsti, nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas skundas dėl teismo nutarties pratęsti suėmimo terminą. Tuo tarpu, jei skundas dėl teismo nutarties paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) atmetamas, teismas priima sprendimą tik dėl skundžiamos nutarties ir nesprendžia klausimo dėl nutarties pratęsti suėmimo terminą pagrįstumo, nes ji gali būti skundžiama bendra tvarka. Tais atvejais, kai teismas, priimdamas nuosprendį ir vadovaudamasis BPK 347 str. 1 d. 6 p. , nuteistajam kardomąją priemonę keičia į kardomąjį kalinimą (suėmimą), jo terminas nenustatomas. Teismai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiais atvejais netaikomos baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios suėmimo taikymą parengtinio tyrimo stadijoje, o nuteistojo skundas dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio tiek dėl suėmimo, tiek kitais pagrindais nagrinėjamas BPK 374 str. nustatyta tvarka. Išvados ir pasiūlymai Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatančias kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimą ar jo termino pratęsimą, apibendrinimas parodė, kad teismai ne visada tiksliai laikosi įstatymo nuostatų skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, nes skirtingai supranta ir taiko normas, nustatančias kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimą ar jo termino pratęsimą. Siekiant pašalinti apibendrinimo metu išryškėjusias įstatymų taikymo problemas ir suvienodinti teismų praktiką, siūloma: Teismų praktikos apibendrinimo apžvalgą apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senate ir ją patvirtinti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |