TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
APŽVALGA


PATVIRTINTA
                                                           Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
                                                           2002 m. birželio 21 d. nu­ta­ri­mu Nr. 36

Teis­mų prak­ti­kos ski­riant ar­ba pra­tę­siant kar­do­mą­jį
ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) api­ben­dri­ni­mo ap­žval­ga

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 20 str. 3 d. nu­sta­ty­ta, kad
nu­si­kal­ti­mo vie­to­je su­lai­ky­tas as­muo per 48 va­lan­das tu­ri bū­ti
pri­sta­ty­tas į teis­mą, kur su­lai­ky­ta­jam da­ly­vau­jant spren­džia­mas su­lai­ky­mo
pa­grįs­tu­mas. Jei­gu teis­mas ne­pri­ima nu­ta­ri­mo as­me­nį su­im­ti, su­lai­ky­ta­sis
tuo­jau pat pa­lei­džia­mas.
1993 m. ge­gu­žės 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­ka pa­si­ra­šė 1950 m. Eu­ro­pos
žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­ją (to­liau –
Kon­ven­ci­ja) ir jos kai ku­riuos pa­pil­do­mus pro­to­ko­lus. Kon­ven­ci­ja
Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo nuo 1995 m. bir­že­lio 20 d. , kai bu­vo de­po­nuo­ti
jos ra­ti­fi­ka­vi­mo raštai.
Kon­ven­ci­jos 1 str. nu­sta­to, kad vals­ty­bė kiek­vie­nam jos ju­ris­dik­ci­jai
pri­klau­san­čiam as­me­niui ga­ran­tuo­ja Kon­ven­ci­jo­je api­brėž­tas tei­ses
ir lais­ves ir pil­nai at­sa­ko už šių tei­sių ir lais­vių pa­žei­di­mus.
Kon­ven­ci­jos 5 str. 3 d. nu­sta­ty­ta, kad „kiek­vie­nas su­lai­ky­ta­sis
ar su­im­ta­sis pa­gal šio straips­nio 1 da­lies c punk­to nuo­sta­tas tu­ri bū­ti
sku­biai pri­sta­ty­tas tei­sė­jui ar ki­tam pa­rei­gū­nui, ku­riam įsta­ty­mas
yra su­tei­kęs tei­sę vyk­dy­ti teis­mi­nes funk­ci­jas, ir tu­ri tei­sę į by­los
nag­ri­nė­ji­mą per įma­no­mai trum­piau­sią lai­ką ar­ba tei­sę bū­ti pa­leis­tas
pro­ce­so me­tu. Pa­lei­di­mas ga­li bū­ti są­ly­go­ja­mas ga­ran­ti­jų, kad
jis at­vyks į teis­mą”.
Lie­tu­vos iš­ly­ga Kon­ven­ci­jos 5 str. 3 da­liai ga­lio­jo vie­ne­rius
me­tus po Kon­ven­ci­jos įsi­ga­lio­ji­mo iki 1996 m. bir­že­lio 21 d. ir nu­ma­tė,
kad Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lies nuo­sta­tos ne­tu­ri įta­kos Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 104 straips­nio (pa­keis­to
1994 m. lie­pos 19 d. įsta­ty­mu Nr. I–551), nu­ma­tan­čio, kad spren­di­mas su­im­ti
as­me­nis, įta­ria­mus pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, ga­li bū­ti taip pat su­ima­ma
ir pro­ku­ro­ro spren­di­mu.
Nuo 1996 m. bir­že­lio 21 d. griež­čiau­sią kar­do­mą­ją prie­mo­nę – kar­do­mą­jį
ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) ga­li tai­ky­ti tik teis­mas ir šios kar­do­mo­sios
prie­mo­nės sky­ri­mo są­ly­gas ir pa­grin­dus nu­sta­to BPK 104 str. Sie­kiant
iš­veng­ti as­me­nų tei­sių ir lais­vių pa­žei­di­mų, teis­mams bū­ti­na tiks­liai
lai­ky­tis įsta­ty­mo nuo­sta­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių su­ėmi­mo tai­ky­mą.
Api­ben­dri­ni­mo tiks­las –
nu­sta­ty­ti, ar vie­no­dai teis­mai su­pran­ta ir tai­ko Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
baudžia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias kar­do­mo­jo
ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) sky­ri­mą ar pra­tę­si­mą; iš­ana­li­zuo­ti da­ro­mas
klai­das ir pa­teik­ti šių nor­mų aiš­ki­ni­mą bei tai­ky­mo re­ko­men­da­ci­jas.
Api­ben­dri­ni­mo ap­im­tis.
Api­ben­dri­nant teis­mų prak­ti­ką, iš­ana­li­zuo­ta dau­giau kaip 1070 Kau­no
ir Vil­niaus mies­tų pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų, tiek pat Kau­no mies­to, Vil­niaus
mies­to ant­ro­jo ir tre­čio­jo apy­lin­kės teis­mų tei­sė­jų nu­tar­čių dėl
kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) sky­ri­mo ar­ba jo ter­mi­no pra­tę­si­mo
per 2001 m. 2–ąjį pus­me­tį bei 109 Kau­no ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mų,
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo reikš­min­ges­nės me­džia­gos. Taip pat bu­vo
iš­ana­li­zuo­ti ir Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių teis­mo spren­di­mai by­lo­se
prieš Lie­tu­vą, ku­rio­se bu­vo pa­si­sa­ky­ta kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo)
klau­si­mais.
Ben­dro­sios pa­sta­bos.
Teis­mai daž­niau­siai vie­no­dai ir tei­sin­gai su­pran­ta ap­ta­ria­mą­jį pro­ce­są
reg­la­men­tuo­jan­čias nor­mas ir tei­sin­gai jas tai­ko. Iš 513 pro­ku­ro­rų
pa­reiš­ki­mų, ku­riais bu­vo pra­šo­ma pa­skir­ti su­ėmi­mą, teis­mas at­me­tė
11 proc. Iš 557 pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų, ku­riais bu­vo pra­šo­ma pra­tęs­ti
su­ėmi­mo ter­mi­ną, teis­mas at­me­tė 14,4 proc. Pa­teik­ti skai­čiai ro­do,
kad pro­ku­ro­rai pa­reiš­ki­mus dėl su­ėmi­mo tai­ky­mo teis­mams pa­tei­kia
ne vi­suo­met pa­grįs­tai. Ta­čiau nu­sta­ty­ta ir at­ve­jų, kai teis­mai, ne­pa­kan­ka­mai
iš­ty­rę ap­lin­ky­bes, ne­mo­ty­vuo­tai, pa­žeis­da­mi įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus
tai­kė pa­čią griež­čiau­sią kar­do­mą­ją prie­mo­nę.

Pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų ir tei­sė­jų nu­tar­čių tu­ri­nys

Bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mas nu­sta­to, kad griež­čiau­sia kar­do­mų­jų
prie­mo­nių rū­šis – kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas (su­ėmi­mas) ga­li bū­ti ski­ria­mas
tik tuo­met, kai švel­nes­nė­mis kar­do­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis ne­ga­li­ma
pa­siek­ti BPK 95 str. nu­ma­ty­tų tiks­lų. Skir­da­mi su­ėmi­mą teis­mai pri­va­lo
lai­ky­tis BPK 104 str. nu­sta­ty­tų są­ly­gų ir pa­grin­dų.
Šiuo me­tu ga­lio­jan­tis bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mas ne­nu­sta­to
at­ski­rų rei­ka­la­vi­mų pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų tu­ri­niui, ku­riais pra­šo­ma
pa­skir­ti ar­ba pra­tęs­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą), ta­čiau nau­jo­jo
BPK 123 str. 2 d. nu­sta­ty­ta, kad pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ti
BPK 125 str. 2 d. nu­sta­ty­ti duo­me­nys, t. y. , be ki­tų duo­me­nų, bū­ti­na
nu­ro­dy­ti su­ėmi­mo pa­grin­dus ir mo­ty­vus. Dėl to, kas pa­mi­nė­ta, ir pa­gal
BPK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių kar­do­mų­jų prie­mo­nių sky­ri­mo tvar­kos
pras­mę, teis­mai tu­ri rei­ka­lau­ti, kad pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mo dėl kar­do­mo­jo
ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) pa­sky­ri­mo ar jo ter­mi­no pra­tę­si­mo as­me­niui tu­ri­nys
ati­tik­tų BPK 1043 str. 1 d. nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus. Be to, at­si­žvel­giant
į BPK 98 str. , 104 str. 1 d. ir 106 str. 2 d. nuo­sta­tas tu­ri bū­ti nu­ro­do­mi
ir mo­ty­vai, pa­aiš­ki­nan­tys, ko­dėl švel­nes­nė­mis kar­do­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis
ne­ga­li­ma pa­siek­ti BPK 95 str. nu­ma­ty­tų tiks­lų.
Api­ben­dri­ni­mo me­tu su­si­pa­ži­nus su pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų tu­ri­niu
ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad dau­gu­ma apy­lin­kių, o ypač apy­gar­dų pro­ku­ro­rų
pa­reiš­ki­mų teis­mui tu­ri­nys iš es­mės ati­tin­ka BPK 1043 str.
1 d. nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus teis­mo nu­tar­čiai. Juo­se, be
ki­tų duo­me­nų, nu­ro­do­mi su­ėmi­mo pa­grin­dai ir jie mo­ty­vuo­ja­mi.
Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ro­ro 2001 m. gruodžio 6 d. pa­reiški­me teis­mui
baudžia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 10–9–014–01, ku­rio­je K. J. kal­ti­na­mas pa­gal
BK 16 str. 1 d. , 105 str. 7, 8, 12 p. , 118 str. 2, 3 d. , 234 str. 1 d. , 272
str. 1 d. , pra­šo­ma pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną ir nu­ro­do­ma, kad jis
bėgs, slėp­sis nuo tar­dy­mo ir teis­mo, nes anks­čiau tris kar­tus teis­tas už
sun­kius nu­si­kal­ti­mus, K. J. už pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus gre­sia lais­vės
at­ėmi­mo iki gy­vos gal­vos baus­mė; truk­dys nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je,
nes yra duo­me­nų, kad net ir bū­da­mas kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo įstai­go­je
ban­do pa­veik­ti liu­dy­to­jus, duo­da nu­ro­dy­mus pa­slėp­ti (su­nai­kin­ti)
daik­ti­nius įro­dy­mus; da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus, nes il­gą lai­ką sis­te­min­gai
da­rė sun­kius nu­si­kal­ti­mus, anks­čiau taip pat teis­tas už sun­kius nu­si­kal­ti­mus.
Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ro­ro 2001 m. rug­sė­jo 28 d. pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 20–1–753–00, ku­rio­je L. L. įta­ria­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 271 str. 4 d. , nu­ro­do­ma, kad jis įta­ria­mas
pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, už ku­rį nu­ma­ty­ta tik re­a­li ir griež­ta lais­vės
at­ėmi­mo baus­mė, by­lo­je yra fak­ti­nių duo­me­nų, kad įta­ria­ma­sis truk­dys
nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je, pa­veik­da­mas liu­dy­to­jus ir ben­dri­nin­kus,
re­gu­lia­riai vyks­ta į už­sie­nį, mo­ti­na gy­ve­na Ame­ri­ko­je, to­dėl ma­no­ma,
kad L. L. bėgs (slėp­sis) nuo tar­dy­mo ir teis­mo, da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus,
nes yra kal­ti­na­mas ir ki­to­se bau­džia­mo­sio­se by­lo­se.
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. rug­sė­jo 6 d. pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 20–2–078–01, ku­rio­je V. P. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 104 str. , nu­ro­do­ma, kad V. P. ban­dys pa­veik­ti
liu­dy­to­jus, nes by­lo­je yra duo­me­nų, kad ne kar­tą nu­žu­dy­to­jo šei­mos
na­riams gra­si­no, yra pa­grin­das ma­ny­ti, kad da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus,
nes pen­kis kar­tus teis­tas, be to, yra ne­ve­dęs, nie­kur ne­dir­ba, gir­tas
bū­na ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio.
To­kiai pro­ku­ro­rų prak­ti­kai pri­tar­ti­na. Ta­čiau api­ben­dri­ni­mo
me­tu pa­ste­bė­ta ir at­ve­jų, kai pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­muo­se teis­mui dėl
su­ėmi­mo sky­ri­mo ar pra­tę­si­mo, be ki­tų bū­ti­nų duo­me­nų, nu­ro­do­mi
tik su­ėmi­mo pa­grin­dai, ta­čiau jie ne­pa­kan­ka­mai ar­ba vi­siš­kai ne­mo­ty­vuo­ja­mi.
Tai ypač pa­sa­ky­ti­na apie Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mus.
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. rug­sė­jo 28 d. pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 26–1–1289–2001, ku­rio­je D. K. , ne­teis­tas, kal­ti­na­mas
pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 271 str. 2 d. , nu­ro­do­ma, kad jis
da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus, vengs tar­dy­mo.
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. rug­sė­jo 27 d. pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 25–1–1366–01, ku­rio­je T. V. , kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 272 str. 2 d. , nu­ro­do­ma, kad jis kal­ti­na­mas
sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, už ku­rį nu­ma­ty­ta re­a­li lais­vės at­ėmi­mo
baus­mė, da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus, bėgs nuo tar­dy­mo ir teis­mo, truk­dys
nu­sta­ty­ti by­los tie­są.
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. rug­sė­jo 21 d. pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 26–1–1246–2001, ku­rio­je Š. M. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 271 str. 3 d. , nu­ro­do­ma, kad jis bū­da­mas
lais­vas ga­li pa­si­slėp­ti nuo tar­dy­mo ir teis­mo, truk­dy­ti nu­sta­ty­ti
by­lo­je tie­są, da­ry­ti ki­tus nu­si­kal­ti­mus.
Šiais at­ve­jais pro­ku­ro­rai nu­ro­dė tik kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo)
pa­grin­dus, ta­čiau jų vi­siš­kai ne­mo­ty­va­vo.
Be­je, rei­kia pa­žy­mė­ti, kad teis­mas, skir­da­mas kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą
(su­ėmi­mą) ar­ba pra­tęs­da­mas jo ter­mi­ną, ga­li pa­keis­ti su­ėmi­mo sky­ri­mo,
jo ter­mi­no pra­tę­si­mo pa­grin­dą ki­tu, pa­pil­dy­ti nau­ju ar­ba pa­tiks­lin­ti
pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tą pa­grin­dą, jei­gu iš pa­teik­tos by­los
me­džia­gos ma­ty­ti ap­lin­ky­bės, pa­tvir­ti­nan­čios ki­tą pa­grin­dą, ta­čiau
pro­ku­ro­ras šį pa­grin­dą ne­tin­ka­mai su­for­mu­la­vo.
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. bir­že­lio 27 d. pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 20–1–889–2001, ku­rio­je J. B. kal­ti­na­mas pa­gal
BK 327 str. 1 d. , nu­ro­do­ma, kad jis ga­li slėp­tis nuo tar­dy­mo ir teis­mo,
da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. bir­že­lio 27 d. nu­tar­ti­mi
J. B. pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas vie­nam mė­ne­siui, nu­ro­dant, kad jis
truk­dys nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je.
Tei­sė­jas pa­kei­tė pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tus su­ėmi­mo pa­grin­dus.
Tai, kad J. B. ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus, nu­tar­ty­je pa­grįs­tai
ne­nu­ro­do­ma, nes jam in­kri­mi­nuo­ja­mas nu­si­kal­ti­mas, ne­nu­ro­dy­tas
BPK 104 str. 6 d.  Ta­čiau ko­dėl
ant­ras pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tas pa­grin­das bu­vo pa­keis­tas
ki­tu, vi­siš­kai ne­aiš­ku. Tei­sė­jas to­kiais at­ve­jais tu­rė­tų trum­pai
mo­ty­vuo­ti, ko­dėl tiks­li­na­mas ar kei­čia­mas pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me
nu­ro­dy­tas pa­grin­das.
Šiuo me­tu pa­gal su­si­klos­čiu­sią teis­mų prak­ti­ką pa­reng­ti­nio ty­ri­mo
me­tu vi­si kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) klau­si­mai teis­me spren­džia­mi
vie­šai. Ši prak­ti­ka nė­ra tei­sin­ga. BPK 157 str. nu­sta­ty­ta, kad ne­ga­li­ma
pa­gar­sin­ti pa­reng­ti­nio ty­ri­mo duo­me­nų be šį ty­ri­mą at­lie­kan­čių
pa­rei­gū­nų lei­di­mo. Pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo
(su­ėmi­mo) klau­si­mus teis­me spren­džiant vie­šai ky­la pa­vo­jus, kad ga­li
bū­ti pa­gar­sin­ti kai ku­rie pa­reng­ti­nio ty­ri­mo duo­me­nys. Dėl to pa­reng­ti­nio
ty­ri­mo me­tu vi­si kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) klau­si­mai teis­me
pa­pras­tai tu­ri bū­ti spren­džia­mi ne­vie­šai, kad ne­bū­tų pa­gar­sin­ti pa­reng­ti­nio
ty­ri­mo duo­me­nys. Pra­šy­mus, kad kar­do­mo­sios prie­mo­nės – kar­do­mo­jo
ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) sky­ri­mas ar­ba jo ter­mi­no pra­tę­si­mas as­me­niui
bū­tų spren­džia­mas vie­šai, teis­mas tu­rė­tų ap­svars­ty­ti šiuo klau­si­mu
pri­im­da­mas nu­tar­tį (ga­li­ma ir pro­to­ko­li­nę), at­si­žvel­giant į pro­ku­ro­ro
nuo­mo­nę. Pa­pras­tų ir aiš­kių nu­si­kal­ti­mų by­lo­se su­ėmi­mo klau­si­mus
ga­li­ma bū­tų ir to­liau spręs­ti vie­šai.
BPK 1043 str. 1 d. nu­sta­ty­ti rei­ka­la­vi­mai, kas tu­ri bū­ti
nu­ro­do­ma teis­mų nu­tar­ty­se pa­skir­ti ar­ba at­si­sa­ky­ti pa­skir­ti kar­do­mą­jį
ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą), pra­tęs­ti kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) ter­mi­ną
ar­ba jo ne­pra­tęs­ti. To­kio­je nu­tar­ty­je, be ki­tų duo­me­nų, tu­ri bū­ti
glaus­tai, ta­čiau pa­kan­ka­mai aiš­kiai nu­ro­do­mos nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo
ap­lin­ky­bės bei fak­ti­niai duo­me­nys, lei­džian­tys ma­ny­ti, kad bū­tent
tas as­muo pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Ap­žval­gai pa­teik­to­se teis­mų
nu­tar­ty­se pa­ste­bė­ta tik ke­le­tas at­ve­jų, kai šios įsta­ty­mo nuo­sta­tos
lai­ko­ma­si ne­tiks­liai.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2001 m. rug­pjū­čio 10 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­kin­ta
Kau­no apy­gar­dos teis­mo 2001 m. lie­pos 26 d. nu­tar­tis, ku­ria A. L. J. , kal­ti­na­mam
pa­gal BK 2321 str. 5 d. , 2271 str. 1 d. , 23210
str. , ne­pra­tęs­tas
su­ėmi­mo ter­mi­nas. Ape­lia­ci­nė­je nu­tar­ty­je kon­sta­tuo­ja­ma, kad, be
ki­tų pa­žei­di­mų, apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas su­ra­šė nu­tar­tį ne­si­lai­ky­da­mas
įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų, nes ne­nu­ro­dė, ko­kius nu­si­kal­ti­mus A. L. J. pa­da­rė,
šių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mo vie­tos, lai­ko, bū­do bei ki­tų ap­lin­ky­bių.
Be­je, pa­si­tai­ko ir at­ve­jų, kai teis­mai per pla­čiai ap­ra­šo nu­si­kal­ti­mų
pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bes. Ta­čiau dau­giau­sia klai­dų da­ro­ma nu­ro­dant su­ėmi­mo
pa­grin­dus ir mo­ty­vus. Esant ke­liems pa­grin­dams, rei­kia nu­ro­dy­ti vi­sus
ir at­ski­rai mo­ty­vuo­ti kiek­vie­no pa­grin­do bu­vi­mą. Iš api­ben­dri­ni­mui
pa­teik­tų nu­tar­čių ma­ty­ti, kad pa­pras­tai tei­sė­jai šios įsta­ty­mo nuo­sta­tos
lai­ko­si, tin­ka­mai ir vi­sa­pu­siš­kai pa­grįs­da­mi BPK 104 str. 3 d. nu­ro­dy­tų
pa­grin­dų bu­vi­mą.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lap­kri­čio 21 d. nu­tar­ti­mi
pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas E. G. , teis­tam 4 kar­tus, kal­ti­na­mam pa­gal
BK 16 str. 2 d. , 271 str. 2 d. , 271 str. 2 d. Nu­tar­ty­je  nu­ro­do­ma, kad E. G. pa­da­rė ne­sun­kius nu­si­kal­ti­mus,
ta­čiau nuo tar­dy­mo bu­vo pa­si­slė­pęs, nu­si­kal­ti­mus da­rė teis­tu­mui
ne­iš­ny­kus, to­dėl da­ry­ti­na iš­va­da, kad bū­da­mas lais­vė­je jis vėl ga­li
pa­si­slėp­ti nuo tar­dy­mo ir teis­mo, da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lap­kri­čio 14 d. nu­tar­ti­mi
R. M. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 272 str. 3 d. , pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas
nu­ro­dant, kad jis „yra jau­no am­žiaus, ta­čiau kal­ti­na­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo
pa­da­ry­mu, jį pa­da­rė ne­iš­ny­kus teis­tu­mui – da­ry­ti­na iš­va­da, kad
ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus at­ei­ty­je, yra duo­me­nų, jog gra­si­no
nu­ken­tė­ju­sie­siems, to­dėl ga­li truk­dy­ti nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je”.
Toks įsta­ty­me nu­ma­ty­tų su­ėmi­mo pa­grin­dų mo­ty­va­vi­mas yra tin­ka­mas.
Tei­sė­jas, rem­da­ma­sis by­los fak­ti­niais duo­me­ni­mis, nu­ro­do su­ėmi­mo
pa­grin­dus bei kon­kre­čias ap­lin­ky­bes, ku­rios pa­tvir­ti­na nu­ro­dy­tų
pa­grin­dų bu­vi­mą.
Be­je, ap­žvel­gus tei­sė­jų nu­tar­tis pa­ste­bė­ta ir to­kių nu­tar­čių,
ku­rio­se nu­ro­do­mi su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­dai, ta­čiau jie vi­siš­kai
ne­mo­ty­vuo­ja­mi ar­ba mo­ty­vuo­ja­mi ne­pa­kan­ka­mai.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 6 d. nu­tar­ti­mi
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 20–1–111–01, ku­rio­je E. P. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 16 str. 2 d. , 271 str. 2 d. , pra­tęs­tas su­ėmi­mo
ter­mi­nas nu­ro­dant, kad jis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus, slėp­tis
nuo tar­dy­mo, truk­dy­ti nu­sta­ty­ti by­los tie­są (ne­su­ras­tas ben­dri­nin­kas).
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lap­kri­čio 27 d. nu­tar­ti­mi
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 20–1–1447–01, ku­rio­je A. B. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 16 str. 2 d. , 271 str. 2 d. , pra­tęs­tas su­ėmi­mo
ter­mi­nas nu­ro­dant, kad jis kal­ti­na­mas ty­či­nio nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu,
ga­li truk­dy­ti nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je, da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lap­kri­čio 22 d. nu­tar­ti­mi
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 22–1–1358–01, ku­rio­je A. A. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 111 str. 1 d. , pa­skir­tas su­ėmi­mas, nu­ro­dant,
kad jis ga­li slėp­tis nuo tar­dy­mo ir teis­mo, ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus
(teis­tas 3 kar­tus), truk­dy­ti nu­sta­ty­ti by­los tie­są.
Šio­se nu­tar­ty­se nu­ro­dy­ta po ke­le­tą su­ėmi­mo pa­grin­dų, ta­čiau
ne­nu­ro­dy­ti jo­kie mo­ty­vai, ku­rie pa­tvir­tin­tų pa­mi­nė­tų su­ėmi­mo pa­grin­dų
bu­vi­mą. To­kiai teis­mų prak­ti­kai ne­pri­tar­ti­na.
Jei­gu tei­sė­jas at­si­sa­ko pa­ten­kin­ti pro­ku­ro­ro pra­šy­mą pa­skir­ti
kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) as­me­niui, ku­ris bu­vo su­lai­ky­tas BPK
137 str. nu­sta­ty­ta tvar­ka, nu­tar­ty­je bū­ti­na nu­ro­dy­ti, jog su­lai­ky­ta­sis
as­muo ne­del­siant pa­lei­džia­mas, nes re­mian­tis tik šiuo teis­mo spren­di­mu
kon­vo­jaus pa­rei­gū­nai pri­va­lo as­me­nį iš­lais­vin­ti nuo ap­sau­gos jau
teis­mo sa­lė­je, ne­gra­ži­nant jo į areš­ti­nę.
Su­ėmi­mo pa­grin­dai

BPK 104 str. 3 ir 7 da­ly­se nu­ma­ty­ti kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo)
sky­ri­mo pa­grin­dai yra al­ter­na­ty­vūs ir ski­riant šią kar­do­mą­ją prie­mo­nę
pa­kan­ka bent vie­no iš jų.
Tais at­ve­jais, kai su­ėmi­mas ski­ria­mas ar­ba pra­tę­sia­mas jo ter­mi­nas
BPK 104 str. 3 d. 1 p. nu­ma­ty­tu pa­grin­du – pa­grįs­tai ma­nant, kad
as­muo bėgs (slėp­sis) nuo tar­dy­mo ir teis­mo, tei­sė­jai pri­va­lo at­si­žvelg­ti
į vi­sas BPK 104 str. 4 d. nu­ma­ty­tas ap­lin­ky­bes, ku­rių są­ra­šas nė­ra
iš­sa­mus. Prie „ki­tų ap­lin­ky­bių” pri­skir­ti­nas nu­si­kal­ti­mo sun­ku­mas
ir įsta­ty­mo sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta griež­ta lais­vės at­ėmi­mo baus­mė.
Šios ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti pa­kan­ka­mas pa­grin­das skir­ti ar pra­tęs­ti
su­ėmi­mą, jei iš jų ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis)
nuo tar­dy­mo ir teis­mo.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs V. M. , kal­ti­na­mo pa­gal
BK 234 str. 2 d. , 16 str. 2 d. ir 105 str. 4, 8 p. , 105 str. 4 p. , 278 str. 2
d. , skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2000 m. gruo­džio 19 d. nu­tar­ties,
ku­ria V. M. pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas, 2001 m. sau­sio 16 d. nu­tar­ti­mi
kon­sta­ta­vo, kad apy­gar­dos teis­mas pa­grįs­tai, be ki­tų pa­grin­dų, nu­ro­dė
ir tai, kad V. M. pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai dėl ty­či­nio nu­žu­dy­mo sun­ki­nan­čio­mis
ap­lin­ky­bė­mis, dėl pa­si­kė­si­ni­mo pa­da­ry­ti to­kį nu­žu­dy­mą ir ki­tų
nu­si­kal­ti­mų, lei­džia pa­grįs­tai ma­ny­ti, kad bū­da­mas lais­vė­je jis,
siek­da­mas iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės, slėp­sis nuo tar­dy­mo ir teis­mo.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 25 d. nu­tar­ti­mi
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 20–2–074–2001, ku­rio­je A. B. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 105 str. 8 p. , pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas.
Nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad jis kal­ti­na­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu,
ne­tu­ri nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos, to­dėl ga­li slėp­tis nuo tar­dy­mo.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lie­pos 26 d. nu­tar­ti­mi
E. G. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 2271 str. 1 d. , 2321 str. 5 d. , 23210 str. , at­si­sa­ky­ta pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną po to, kai jis kar­do­ma­ja­me
ka­li­ni­me iš­bu­vo 7 mėn. 24 d. Nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad su­ėmi­mo pa­grin­dai
iš­ny­ko, o sun­kių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mo fak­tas nė­ra pa­grin­das pra­tęs­ti
su­ėmi­mą. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2001 m. rug­pjū­čio 10 d. nu­tar­ti­mi
pa­nai­kin­ta apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tis, nu­ro­dant, kad jo­je ne­pa­grįs­tai
tei­gia­ma, kad, be ki­tų pa­grin­dų, iš­ny­ko ir BPK 104 str. 3 d. 1 p. nu­sta­ty­tas
pa­grin­das. Ape­lia­ci­nis teis­mas kon­sta­ta­vo, kad  teis­mas tu­rė­jo at­si­žvelg­ti į E. G. pa­reikš­to
kal­ti­ni­mo sun­ku­mą bei į tai, kad gre­sia lais­vės at­ėmi­mo baus­mė iki 16
me­tų, nes vien dėl šių ap­lin­ky­bių ga­li­ma pa­grįs­tai ma­ny­ti, kad as­muo
bėgs (slėp­sis) nuo tar­dy­mo ir teis­mo.
Nu­ro­dy­tais at­ve­jais teis­mai pa­grįs­tai tai­kė su­ėmi­mą, nu­ro­dy­da­mi
BPK 104 str. 3 d. 1 p. nu­sta­ty­tą pa­grin­dą bei jį mo­ty­vuo­da­mi nu­si­kal­ti­mo
sun­ku­mu ir įsta­ty­mo sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta griež­ta lais­vės at­ėmi­mo
baus­me.
Ta­čiau at­kreip­ti­nas teis­mų dė­me­sys į tai, kad kal­ti­ni­mo sun­ku­mas
ir įsta­ty­mo sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta griež­ta lais­vės at­ėmi­mo baus­mė ga­li
bū­ti pa­kan­ka­mas pa­grin­das skir­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) as­me­niui,
ku­ris pa­grįs­tai įta­ria­mas nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, bei jį tę­siant tik
tam tik­rą lai­ką, ta­čiau tę­siant su­ėmi­mo ter­mi­ną il­ges­nį lai­ką vien
pa­grįs­to įta­ri­mo, kad as­muo pa­da­rė to­kį nu­si­kal­ti­mą, ne­be­pa­kan­ka.
Jei su­ėmi­mas tę­sia­mas il­ges­nį lai­ką, teis­mas pri­va­lo pa­tik­rin­ti,
ar by­lo­je prieš as­me­nį su­rink­ti tik­rai sva­rūs jo kal­tės įro­dy­mai.
Ypač at­kreip­ti­nas teis­mų dė­me­sys į to­kius at­ve­jus, kai by­la grą­ži­na­ma
ty­ri­mui pa­pil­dy­ti dėl pa­pil­do­mų įro­dy­mų su­rin­ki­mo (by­lo­je su­rink­tų
įro­dy­mų ne­pa­ka­ko pri­pa­žin­ti as­me­nį kal­tu), ta­čiau kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo
(su­ėmi­mo) ter­mi­nas tę­sia­mas to­liau (žr. Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių teis­mo
by­lo­je Jė­čius prieš Lie­tu­vą 2000 m. lie­pos 31 d. spren­di­mą).
Tiek pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­muo­se, tiek tei­sė­jų nu­tar­ty­se daž­nai ne­tei­sin­gai
ar­gu­men­tuo­ja­mas BPK 104 str. 3 d. 2 p. nu­sta­ty­tas pa­grin­das,
nu­ro­dant, jog yra pa­grin­do ma­ny­ti, kad as­muo truk­dys nu­sta­ty­ti tie­są
by­lo­je, nes jis ne­pri­si­pa­žįs­ta, sle­pia nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­kus,
ne­su­rink­ti įro­dy­mai ir pa­na­šiai. BPK 104 str. 5 d. tiks­liai api­brėž­ta,
kad pa­grįs­tas ma­ny­mas, jog kal­ti­na­ma­sis truk­dys nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je,
tu­ri bū­ti pa­grįs­tas fak­ti­niais duo­me­ni­mis, ro­dan­čiais, kad jis pats
ar per ki­tus as­me­nis ga­li ban­dy­ti pa­veik­ti nu­ken­tė­ju­siuo­sius, liu­dy­to­jus,
eks­per­tus, ki­tus įta­ria­muo­sius ar kal­ti­na­muo­sius, su­nai­kin­ti, pa­slėp­ti
ar su­klas­to­ti įro­dy­mus bei do­ku­men­tus. Šių ap­lin­ky­bių są­ra­šas yra
iš­sa­mus. To­dėl as­mens ne­pri­si­pa­ži­ni­mas kal­tu, at­si­sa­ky­mas duo­ti
pa­ro­dy­mus ar ne­nuo­sek­lių pa­ro­dy­mų da­vi­mas bei nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­kų
ne­nu­sta­ty­mas ne­ga­li bū­ti pri­skir­tas prie ap­lin­ky­bių, truk­dan­čių
nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je, nes to­kios ap­lin­ky­bės įsta­ty­me ne­nu­sta­ty­tos.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 21 d. nu­tar­ti­mi
S. S. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 272 str. 2 d. , 206 str. , pa­skir­tas kar­do­ma­sis
ka­li­ni­mas (su­ėmi­mas), re­mian­tis vie­nu pa­grin­du, t. y. kad jis ga­li
truk­dy­ti nu­sta­ty­ti by­lo­je tie­są, nes kal­ti­na­mas sun­kaus smur­ti­nio
nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, sle­pia nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­ką.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. gruo­džio 1 d. nu­tar­ti­mi
A. G. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 271 str. 3 d. , pa­skir­tas kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas
(su­ėmi­mas). Nu­tar­ty­je, be ki­tų pa­grin­dų, nu­ro­do­ma ir tai, kad jis ga­li
truk­dy­ti nu­sta­ty­ti by­lo­je tie­są, nes ne­su­ras­tas nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­kas
bei vog­ti daik­tai.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. gruo­džio 5 d. nu­tar­ty­je
skir­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą S. D. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 272 str. 2 d. ,
be ki­tų pa­grin­dų, nu­ro­do­ma, kad jis duo­da ne­nuo­sek­lius ir prieš­ta­rin­gus
pa­ro­dy­mus, to­dėl da­ry­ti­na iš­va­da, kad truk­do nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je
ir ga­li tai da­ry­ti at­ei­ty­je.
Vil­niaus tre­čio­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. gruo­džio 14 d.
nu­tar­ti­mi V. B. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 271 str. 4 d. ,
pa­da­ry­mu, pa­skir­tas su­ėmi­mas 10 die­nų, nu­ro­dant BPK 104 str. 3 d. 2
p. nu­sta­ty­tą pa­grin­dą, t. y. kad jis truk­dys nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je.
Šis pa­grin­das mo­ty­vuo­ja­mas tuo, kad V. B. kal­tu ne­pri­si­pa­ži­no, by­lo­je
vyks­ta ty­ri­mas sie­kiant nu­sta­ty­ti vi­sus as­me­nis, da­ly­va­vu­sius pa­da­rant
nu­si­kal­ti­mą.
Vil­niaus tre­čio­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. gruo­džio 16 d.
nu­tar­ti­mi T. R. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 271 str. 4 d. ,
pa­da­ry­mu, pa­skir­tas su­ėmi­mas 10 die­nų. Nu­tar­ty­je, be ki­tų pa­grin­dų,
nu­ro­do­ma, kad yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ma­ny­ti, jog jis ga­li truk­dy­ti
nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je, nes nei­gia sa­vo kal­tę.
Nu­ro­dy­tais at­ve­jais BPK 104 str. 3 d. 2 p. nu­sta­ty­tas pa­grin­das
mo­ty­vuo­tas ne­tin­ka­mai. As­muo ne­ga­li at­sa­ky­ti už tai, kad tar­dy­mo
ins­ti­tu­ci­jos dėl ko­kių nors prie­žas­čių ne­nu­sta­tė ati­tin­ka­mų by­los
ap­lin­ky­bių ar ne­su­rin­ko vi­sų įro­dy­mų. Vie­no­kių ar ki­to­kių pa­ro­dy­mų
da­vi­mas tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip vie­nas iš as­mens pa­si­rink­tų gy­ny­bos
bū­dų. BPK 52 str. 2 d. nu­sta­to kal­ti­na­mo­jo tei­sę, bet ne pa­rei­gą duo­ti
pa­aiš­ki­ni­mus dėl pa­reikš­to jam kal­ti­ni­mo, teik­ti įro­dy­mus. To­dėl
su­ėmi­mo tai­ky­mas vien dėl pa­mi­nė­tų ap­lin­ky­bių ver­tin­ti­nas kaip
įsta­ty­mo ne­lei­džia­ma prie­mo­nė iš­gau­ti kal­ti­na­mo­jo pri­si­pa­ži­ni­mą.
Be­je, ga­na daž­nai nu­teis­tie­ji ape­lia­ci­niuo­se ir ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se
nu­ro­do, kad tar­dy­mo pa­rei­gū­nai pri­si­pa­ži­nus ža­da pa­keis­ti kar­do­mą­jį
ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) į švel­nes­nę kar­do­mą­ją prie­mo­nę, o by­los duo­me­nys
pa­tvir­ti­na, kad ty­ri­mo pra­džio­je as­me­niui, ne­pri­si­pa­ži­nus kal­tu,
bu­vo pa­skir­tas su­ėmi­mas, o vė­liau, pri­pa­ži­nus kal­tę, su­ėmi­mas pa­keis­tas
į švel­nes­nę kar­do­mą­ją prie­mo­nę.
Su­ėmi­mas ga­li bū­ti tai­ko­mas BPK 104 str. 3 d. 3 p. nu­sta­ty­tu
pa­grin­du tuo­met, kai kal­ti­na­ma­sis ne tik kal­ti­na­mas vie­no ar ke­lių
nu­si­kal­ti­mų, nu­ma­ty­tų BPK 104 str. 6 d. , pa­da­ry­mu, bet ir yra pa­grin­das
ma­ny­ti, kad iki nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo jis ga­li pa­da­ry­ti vie­ną ar ke­lis
BPK 104 str. 6 d. nu­ro­dy­tus nu­si­kal­ti­mus. Pa­grįs­tą ma­ny­mą, kad as­muo
ga­li pa­da­ry­ti bent vie­ną iš BPK 104 str. 6 d. nu­ma­ty­tų nu­si­kal­ti­mų,
ga­li pa­tvir­tin­ti: anks­tes­ni to as­mens teis­tu­mai, jo vaid­muo pa­da­rant
nu­si­kal­ti­mus, kal­ti­ni­mas ke­lių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu, pra­gy­ve­ni­mo
lė­šų ga­vi­mas iš nu­si­kals­ta­mos veik­los, nu­ken­tė­ju­sių­jų, liu­dy­to­jų
pa­ro­dy­mai bei ki­ti duo­me­nys.
Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2001 m. ge­gu­žės 9 d. nu­tar­ti­mi A. C. ir
A. G. , kal­ti­na­miems pa­gal BK 2321 str. 3 ir 5 d. , pra­tęs­ti kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) ter­mi­nai
tuo pa­grin­du, kad ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus (BPK 104 str. 3 d.
3 p. nu­ro­dy­tas pa­grin­das). Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2001 m. ge­gu­žės
23 d. nu­tar­ti­mi A. C. ir A. G. skun­dai at­mes­ti, kon­sta­tuo­jant, kad apy­gar­dos
teis­mas da­ry­da­mas iš­va­dą, kad kal­ti­na­mie­ji ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus,
mo­ty­vuo­tai at­si­žvel­gė į nar­ko­ti­nių me­džia­gų įgi­ji­mo, lai­ky­mo,
pla­ti­ni­mo sis­te­min­gu­mą bei į tai, kad kal­ti­na­mie­ji iš šios veik­los
pel­nė­si.
Ta­čiau pa­ste­bė­ta at­ve­jų, kai pa­grįs­tas ma­ny­mas, kad as­muo da­rys
nu­si­kal­ti­mus, vi­siš­kai ne­mo­ty­vuo­ja­mas ar­ba nu­ro­do­ma tik tai, kad
as­muo kal­ti­na­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, to­dėl yra pa­grin­das
ma­ny­ti, kad jis da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 14 d. nu­tar­ti­mi
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 25–1–1121–01, iš­kel­to­je pa­gal BK 16 str. 2
d. , 272 str. 2 d. , S. R. pra­tęs­tas kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas (su­ėmi­mas) nu­ro­dant,
kad jis kal­ti­na­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, to­dėl ga­li­ma da­ry­ti
iš­va­dą, kad ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus. Dau­giau su­ėmi­mo pa­grin­dų
ne­nu­ro­dy­ta.
To­kie ar­gu­men­tai nė­ra tin­ka­mi, nes vien ta ap­lin­ky­bė, kad as­muo
kal­ti­na­mas tam tik­ro nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, sa­vai­me dar ne­duo­da
pa­grin­do ma­ny­ti, kad jis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Kar­tais BPK 104 str. 3 d. 3 p. nu­sta­ty­tas pa­grin­das mo­ty­vuo­ja­mas
tuo, kad as­muo, pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, įta­ria­mas dar vie­no ar ke­lių nu­si­kal­ti­mų
pa­da­ry­mu. Ta­čiau toks ar­gu­men­tas ne vi­sa­da nu­ro­do­mas pa­grįs­tai.
Teis­mai tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, ypač pra­tęs­da­mi su­ėmi­mo ter­mi­ną,
į tai, ar iš tik­rų­jų as­me­niui pa­reikš­ti nau­ji kal­ti­ni­mai to­je pa­čio­je
ar ki­to­je by­lo­je.
At­kreip­ti­nas teis­mų dė­me­sys į tai, kad BPK 104 str. 3 d. 3 p. nu­ma­ty­tu
pa­grin­du ga­li bū­ti ski­ria­mas ar pra­tę­sia­mas kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas
(su­ėmi­mas) tuo­met, jei­gu as­muo kal­ti­na­mas bent vie­no iš BPK 104 str. 6
d. nu­ma­ty­tų nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu. Ap­žval­gos me­tu pa­ste­bė­ta ke­le­tas
at­ve­jų, kai šios įsta­ty­mo nuo­sta­tos ne­si­lai­ko­ma.
Vil­niaus apy­lin­kės pro­ku­ro­ras 2001 m. gruo­džio 20 d. pa­reiš­ki­me
teis­mui bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 10–1–3143–01, ku­rio­je V. M. įta­ria­mas
pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 3271 str. 1 d. , nu­ro­dė BPK 104 str. 3 d. 1 ir 2 punk­tuo­se nu­sta­ty­tus pa­grin­dus.
Vil­niaus tre­čio­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2001 m. gruo­džio 20 d. nu­tar­ti­mi
pa­sky­rė V. M. kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą 10 die­nų. Nu­tar­ty­je, be pro­ku­ro­ro
pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tų pa­grin­dų, nu­ro­do­ma dar ir tai, jog yra pa­grin­das
ma­ny­ti, kad bū­da­mas lais­vė­je jis da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. rug­sė­jo 28 d.   pa­reiš­ki­me teis­mui bau­džia­mo­jo­je by­lo­je
Nr. 20–1–1050–01, ku­rio­je B. B. kal­ti­na­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 327 str. 2 d. , 18 str. 3 d. , nu­ro­dy­ti du su­ėmi­mo pa­grin­dai, t. y. kad
B. B. bėgs (slėp­sis) nuo tar­dy­mo ir teis­mo bei truk­dys nu­sta­ty­ti tie­są
by­lo­je. Kau­no  apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo
2001 m. rug­sė­jo 28 d. nu­tar­ti­mi B. B. pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas, nu­ro­dant
tik vie­ną pa­grin­dą, t. y. kad jis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus,
nes kal­ti­na­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu po to, kai anks­čiau yra
pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą.
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. rug­sė­jo 28 d pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 20–9–017–01, ku­rio­je P. K. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 85 str. 2 d. , nu­ro­dy­ti  BPK 104 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. nu­sta­ty­ti
pa­grin­dai. Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 28 d. nu­tar­ti­mi
P. K. pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas, nu­ro­dant tik BPK 104 str. 3 d. 3 p. nu­sta­ty­tą
pa­grin­dą. Nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad jis kal­ti­na­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo
pa­da­ry­mu po to, kai anks­čiau pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą. Da­ry­ti­na iš­va­da,
kad jis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus at­ei­ty­je.
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. rug­sė­jo 19 d. pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 20–1–713–01, ku­rio­je R. V. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 237 str. 2 d. , 2321 str. 1 d. , 23210
str. , nu­ro­dy­ta,
kad jis slėp­sis nuo tar­dy­mo, da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus. Kau­no apy­lin­kės
teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 19 d. nu­tar­ti­mi R. V. pra­tęs­tas su­ėmi­mo
ter­mi­nas, nu­ro­dant, kad jis kal­ti­na­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu,
nu­si­kal­to tu­rė­da­mas ne­iš­ny­ku­sį teis­tu­mą, to­dėl yra pa­grin­das ma­ny­ti,
kad jis da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus bei truk­dys nu­sta­ty­ti tie­są by­lo­je.
Vi­sais mi­nė­tais at­ve­jais tei­sė­jai kei­tė pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­muo­se
nu­ro­dy­tus su­ėmi­mo sky­ri­mo ar pra­tę­si­mo pa­grin­dus. Pa­gal BPK nor­mų,
reg­la­men­tuo­jan­čių su­ėmi­mo sky­ri­mo ar pra­tę­si­mo pras­mę, tei­sė­jas
tu­ri tei­sę pa­keis­ti pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tą pa­grin­dą ki­tu,
jei­gu iš pa­teik­tos me­džia­gos ma­ty­ti, kad yra ap­lin­ky­bės, pa­tvir­ti­nan­čios
ki­to pa­grin­do bu­vi­mą, ta­čiau šiais at­ve­jais BPK 104 str. 3 d. 3 p. nu­sta­ty­tą
pa­grin­dą tei­sė­jai nu­ro­dė ne­pa­grįs­tai, nes nu­si­kal­ti­mai, ku­riais
as­me­nys bu­vo kal­ti­na­mi, ne­nu­ma­ty­ti BPK 104 str. 6 d.
Be­je, tei­sė­jas tu­ri įver­tin­ti ir tai, ar as­me­niui pa­grįs­tai in­kri­mi­nuo­ja­mas
pro­ku­ro­ro pa­reiški­me nu­ro­dy­tas nu­si­kal­ti­mas ir ar tai pa­tvir­ti­na
fak­ti­niai by­los duo­me­nys.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. bir­že­lio 27 d. nu­tar­ti­mi
pa­skir­tas su­ėmi­mas vie­nam mė­ne­siui G. G. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to
BK 118 str. 3 d. , pa­da­ry­mu. Nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad jis įta­ria­mas
sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, ne­su­ras­tas jo ben­dri­nin­kas, to­dėl
yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ma­ny­ti, kad ga­li truk­dy­ti nu­sta­ty­ti tie­są
by­lo­je pa­veik­da­mas nu­ken­tė­ju­si­ą­ją bei bėg­ti nuo tar­dy­mo, ka­dan­gi
tu­ri ga­lio­jan­čią B-­ta­ru­si­jos vi­zą, daž­nai va­ži­nė­ja į už­sie­nį.
Ši apy­lin­kės teis­mo nu­tar­tis pa­nai­kin­ta Kau­no apy­gar­dos teis­mo
2001 m. lie­pos 24 d. nu­tar­ti­mi, kon­sta­tuo­jant, kad by­lo­je nė­ra fak­ti­nių
duo­me­nų apie pa­grįs­tą įta­ri­mą ma­ny­ti, jog G. G. pa­da­rė jam in­kri­mi­nuo­ja­mą
vei­ką.
Apy­gar­dos teis­mas pri­ėmė tei­sin­gą spren­di­mą, nes, ne­sant pa­kan­ka­mai
duo­me­nų apie tai, kad as­muo pa­da­rė jam in­kri­mi­nuo­ja­mą nu­si­kal­ti­mą,
ne­tu­ri bū­ti tai­ko­ma ir pa­ti griež­čiau­sia kar­do­mo­ji prie­mo­nė – kar­do­ma­sis
ka­li­ni­mas (su­ėmi­mas).
Kai pro­ku­ro­ras pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu pra­šo kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo
(su­ėmi­mo) ter­mi­ną pra­tęs­ti ilgiau kaip šešis mėnesius, ter­mi­no pra­tę­si­mo
pro­ce­sas tam­pa su­dė­tin­ges­nis, nes įsta­ty­mas – BPK 106 str. 2
d. nu­sta­to pa­pil­do­mus su­ėmi­mo pra­tę­si­mo pa­grin­dus, t. y. ypa­tin­gą
by­los su­dė­tin­gu­mą ar di­de­lę ap­im­tį. Teis­mas tik kon­sta­ta­vęs mi­nė­tus
pa­pil­do­mus su­ėmi­mo pra­tę­si­mo pa­grin­dus ga­li pra­tęs­ti jo ter­mi­ną.
Ati­tin­ka­mai iš­si­ple­čia ir nu­tar­ties dėl su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mo
tu­ri­nys. BPK 106 str. 2 d. var­to­ja­mos są­vo­kos „ypa­tin­gas by­los
su­dė­tin­gu­mas” bei „di­de­lė ap­im­tis” yra ver­ti­na­mo­sios ir pa­pras­tai
su­si­ju­sios. Ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą ar­ba di­de­lę ap­im­tį le­mia
pa­da­ry­tų nu­si­kal­ti­mų, kal­ti­na­mų­jų ar nu­ken­tė­ju­sių­jų bei liu­dy­to­jų
di­de­lis skai­čius, da­lies pro­ce­so da­ly­vių (nu­ken­tė­ju­sių­jų ar­ba liu­dy­to­jų)
gy­ve­ni­mas už­sie­nio vals­ty­bė­se, rei­ka­lin­gų duo­me­nų ga­vi­mas iš už­sie­nio
vals­ty­bių įstai­gų ir gau­tų do­ku­men­tų ver­ti­mas iš už­sie­nio kal­bų,
daug lai­ko rei­ka­lau­jan­čių re­vi­zi­jų, eks­per­ti­zių at­li­ki­mas ir jų
su­dė­tin­gu­mas, pro­ce­so veiks­mų ar ki­tų do­ku­men­tų gau­su­mas ir pa­na­šiai.
Ta­čiau vien tik šių fak­ti­nių ap­lin­ky­bių nu­sta­ty­mas dar ne­reiš­kia,
kad yra BPK 106 str. 2 d. nu­sta­ty­ti pa­grin­dai. Mi­nė­tų ar pa­na­šių ap­lin­ky­bių
įta­ka BPK 106 str. 2 d. nu­sta­ty­tiems pa­grin­dams, t. y. by­los su­dė­tin­gu­mui
ar di­de­lei jos ap­im­čiai, tu­ri bū­ti tin­ka­mai mo­ty­vuo­ja­ma.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis  teis­mas,
iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro skun­dą dėl Kau­no apy­gar­dos teis­mo 2001 m.
bir­že­lio 7 d. nu­tar­ties, ku­ria A. V. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 104 str. , at­si­sa­ky­ta
pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną ilgiau kaip šešis mėnesius, 2001 m. bir­že­lio
21 d. nu­tar­ti­mi kon­sta­ta­vo, kad apy­gar­dos teis­mas ne­pa­grįs­tai neat­si­žvel­gė
į tai, kad bau­džia­mo­jo­je by­lo­je at­lik­ta daug tar­dy­mo veiks­mų tik­rosioms
nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bėms iš­aiš­ki­nti, at­lik­ta ke­le­tas eks­per­ti­zių,
ku­rios bu­vo daromos il­gą lai­ką. Šios ap­lin­ky­bės ro­do, kad by­la ypač su­dė­tin­ga,
to­dėl yra įsta­ty­mi­nis pa­grin­das pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną ilgiau
kaip šešis mėnesius.
Ta­čiau pa­ste­bė­ta at­ve­jų, kai tei­sė­jai nu­tar­ty­se nu­ro­do tik
tai, kad by­la ypač su­dė­tin­ga ar di­de­lės ap­im­ties, ta­čiau ne­ar­gu­men­tuo­ja,
dėl ko­kių es­mi­nių ap­lin­ky­bių to­kią iš­va­dą da­ro.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2001 m. gruo­džio 13 d. nu­tar­ti­mi
K. J. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 16 str. 1 d. , 105 str. 7, 12 p. , 105 str. 7, 8,
12 p. , 118 str. 2, 3 d. , 234 str. 1 d. , 272 str. 1 d. , pra­tęs­tas kar­do­ma­sis
ka­li­ni­mas trims mė­ne­siams, vir­ši­jant še­šių mė­ne­sių ter­mi­ną. Nu­tar­ty­je,
ne­kon­kre­ti­zuo­jant su­ėmi­mo pa­grin­dų, nu­ro­do­ma, kad kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo
(su­ėmi­mo) K. J. pa­grin­dai ir są­ly­gos ne­iš­ny­ko, to­dėl ter­mi­nas tę­sia­mas.
Toks nu­tar­ties tu­ri­nys vi­siškai ne­ati­tin­ka BPK 1043 str.
1 d. nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. Šiuo at­ve­ju tei­sė­jas tu­rė­jo mo­ty­vuo­ti
ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą ar di­de­lę jos ap­im­tį bei nu­ro­dy­ti BPK
104 str. 3 d. nu­sta­ty­tus su­ėmi­mo pa­grin­dus ir juos pa­grįs­ti ati­tin­ka­mais
mo­ty­vais.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jo
2001 m. ge­gu­žės 15 d. nu­tar­ti­mi pa­ten­kin­tas R. I. skun­das ir pa­nai­kin­ta
Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2001 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­tis, ku­ria  su­ėmi­mo ter­mi­nas pra­tęs­tas ilgiau kaip
šešis mėnesius. Ape­lia­ci­nė­je nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad apy­gar­dos teis­mas
su­ėmi­mo ter­mi­ną pra­tę­sė esant tik ben­drie­siems su­ėmi­mo pa­grin­dams,
ta­čiau ne­nu­ro­dė BPK 106 str. 2 d. nu­sta­ty­tų pa­grin­dų ir jų ne­mo­ty­va­vo.
Taip pat ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jui ne­bu­vo pa­teik­ta
jo­kių duo­me­nų, kad bau­džia­mo­ji by­la iš­kel­ta dėl vie­no nu­si­kals­ta­mos
vei­kos epi­zo­do pa­gal BK 118 str. 3 d. , ku­rio­je vie­na nu­ken­tė­ju­sio­ji,
du kal­ti­na­mie­ji (dar trys as­me­nys ne­nu­sta­ty­ti) bei ke­le­tas liu­dy­to­jų,
yra ypač su­dė­tin­ga ar di­de­lės ap­im­ties.
Iš pa­teik­tų pa­vyz­džių ma­ty­ti, kad pra­tę­siant su­ėmi­mo ter­mi­ną
ilgiau kaip šešis mėnesius bū­ti­na tin­ka­mai mo­ty­vuo­ti tiek BPK 104 str. 3
d. , tiek 106 str. 2 d. nu­sta­ty­tus pa­grin­dus.
Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai by­los su­dė­tin­gu­mas mo­ty­vuo­ja­mas tuo,
kad rei­kia gau­ti rei­kia­mus duo­me­nis iš už­sie­nio vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jų.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2001 m. lie­pos 30 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­kin­ta
Kau­no apy­gar­dos teis­mo 2001 m. lie­pos 5 d. nu­tar­tis, ku­ria K. M. , kal­ti­na­mam
pa­gal BK 2321 str. 5 d. , 23210 str. , pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas vir­ši­jant še­šių mė­ne­sių ter­mi­ną.
Ape­lia­ci­nė­je nu­tar­ty­je kon­sta­tuo­ja­ma, kad apy­gar­dos teis­mas ne­pa­grįs­tai
nu­ro­dė, kad, be ki­tų su­ėmi­mo pa­grin­dų, yra ir BPK 106 str. 2 d. nu­sta­ty­tas  pa­grin­das, nes by­la už­si­tę­sė ne­su­lau­kus
at­sa­ky­mų į pra­šy­mus dėl tei­si­nės pa­gal­bos iš JAV ir Šve­di­jos tei­sė­sau­gos
ins­ti­tu­ci­jų. Ta­čiau at­si­žvel­giant į tai, kad K. M. ne­tu­ri ga­li­my­bės
da­ry­ti po­vei­kio į tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mų at­sa­ky­mų tu­ri­nį, nė­ra
bū­ti­ny­bės jam tai­ky­ti ir pa­čią griež­čiau­sią kar­do­mą­ją prie­mo­nę.
Šiuo at­ve­ju pri­im­tas tei­sin­gas spren­di­mas, nes teis­mai, pra­tęs­da­mi
su­ėmi­mo ter­mi­ną ilgiau kaip šešis mėnesius, tu­rė­tų at­si­žvelg­ti į tai,
ar lais­vė­je esan­tis as­muo ga­lės da­ry­ti po­vei­kį gau­na­mų do­ku­men­tų
tu­ri­niui.
Jei­gu pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me pra­šo­mo pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­no
ben­dra truk­mė vir­šy­tų še­šis mė­ne­sius, tuo­met jis tu­ri kreip­tis į apy­gar­dos
teis­mą, nes ne­tiks­lin­ga dėl trum­pa­lai­kio ter­mi­no pra­tę­si­mo (1–3 sa­vai­čių)
kreip­tis į apy­lin­kės teis­mą, o ne­tru­kus – į apy­gar­dos teis­mą.

As­mens da­ly­va­vi­mas po­sė­dy­je

BPK 106 str. 3 ir 4 da­ly­se nu­sta­ty­ta, kad ski­riant ar pra­tę­siant su­ėmi­mą
tiek pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu, tiek teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu tu­ri
bū­ti su­ren­gia­mas po­sė­dis, į ku­rį tu­ri bū­ti kvie­čia­mi as­muo, jo gy­nė­jas
ir pro­ku­ro­ras. Šių as­me­nų da­ly­va­vi­mas teis­mo po­sė­dy­je yra pri­va­lo­mas.
BPK 106 str. 6 ir 7 da­ly­se nu­ma­ty­tos tik dvi iš­im­tys, kuo­met teis­mas
ga­li pri­im­ti spren­di­mą dėl kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) ne­da­ly­vau­jant
as­me­niui:
1) dėl as­mens li­gos,
2) dėl as­me­niui at­lie­ka­mos sta­cio­na­ri­nės teis­mo psi­chiat­ri­jos
eks­per­ti­zės.
Jei su­im­ta­sis ne­ga­li da­ly­vau­ti po­sė­dy­je, ku­ria­me spren­džia­mas
su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mo klau­si­mas, dėl li­gos, ku­rią pa­tvir­ti­na
pro­ku­ro­ro pa­teik­ta me­di­ci­nos pa­žy­ma, tai su­ėmi­mo ter­mi­nas ga­li
bū­ti pra­tęs­tas, ta­čiau ne il­giau kaip pen­kio­li­ka die­nų ir ne­da­ly­vau­jant
su­im­ta­jam po­sė­dy­je, ku­ria­me pri­va­lo da­ly­vau­ti gy­nė­jas ir pro­ku­ro­ras.
Toks su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mas ga­li bū­ti kar­to­ja­mas, ta­čiau ne il­giau
nei su­im­ta­sis pa­sveiks­ta. Jam pa­svei­kus su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mas
iš­spren­džia­mas BPK 106 str. 3 d. nu­sta­ty­ta tvar­ka.
BPK 106 str. 7 d. nuo­sta­ta, jog at­li­kus sta­cio­na­ri­nę teis­mo psi­chiat­ri­jos
eks­per­ti­zę, kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) ter­mi­no pra­tę­si­mo klau­si­mas
iš­spren­džia­mas da­ly­vau­jant su­im­tam as­me­niui, tai­ko­ma tais at­ve­jais,
kai eks­per­tai kon­sta­ta­vo, jog as­muo su­pra­to sa­vo veiks­mų es­mę ir ga­lė­jo
juos val­dy­ti. Tais at­ve­jais, kai eks­per­tai kon­sta­ta­vo, jog as­muo ne­su­pra­to
sa­vo veiks­mų es­mės ir ne­ga­lė­jo jų val­dy­ti, kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo)
ter­mi­no pra­tę­si­mo klau­si­mas iš­spren­džia­mas jam ne­da­ly­vau­jant, ben­dra
tvar­ka.
BPK 106 str. 4 d. nuo­sta­ta, kad, pra­tę­siant su­ėmi­mo ter­mi­ną, tvar­ko­ma­ja­me
ar­ba tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je pri­va­lo da­ly­vau­ti su­im­ta­sis as­muo
tai­ko­ma tik spren­džiant su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mą. Jei­gu nag­ri­nė­jant
tvar­ko­ma­ja­me teis­mo po­sė­dy­je nu­sta­to­ma, kad kal­ti­na­ma­sis pa­si­slė­pė
nuo teis­mo ir ne­ži­nia, kur yra, tai teis­mas pri­ima nu­tar­tį su­stab­dy­ti
by­lą iki bus su­ras­tas tei­sia­ma­sis ir pa­skel­bia jo pa­ieš­ką. To­kios nu­tar­ties
nuo­ra­šas pa­siun­čia­mas į po­li­ci­ją pa­ieš­kai, o by­la gra­ži­na­ma pro­ku­ro­rui
(BPK 256 str. 1 d. ). Pro­ku­ro­ras spren­džia, ar kel­ti klau­si­mą, jog kal­ti­na­ma­jam
rei­kia skir­ti su­ėmi­mą ar­ba juo pa­keis­ti pir­miau pa­skir­tą kar­do­mą­ją
prie­mo­nę. Pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mas pa­tei­kia­mas ir teis­mo nu­tar­tis
dėl pa­reiš­ki­mo skir­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) pri­ima­ma BPK
1041 str. nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Tais at­ve­jais, kai nu­tar­tis su­stab­dy­ti bau­džia­mą­ją by­lą ir pa­skelb­ti
be­si­slaps­tan­čio tei­sia­mo­jo pa­ieš­ką pri­ima­ma tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je,
teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis BPK 277 str. ir 292 str. 1 d. nuo­sta­to­mis, kar­tu
ga­li šiam tei­sia­ma­jam pa­skir­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) ar­ba
juo pa­keis­ti ki­tą pa­skir­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę, ku­rią jis yra pa­žei­dęs
(BPK 100 str. , 1011 str. 5 d. , 1012 str. ), to­dėl šiais
at­ve­jais, ana­lo­giš­kai kaip ir BPK 106 str. 6 ir 7 da­ly­se nu­ma­ty­tais
at­ve­jais, kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) pa­sky­ri­mo ar­ba juo pa­kei­ti­mo
ki­tos pa­skir­tos kar­do­mo­sios prie­mo­nės klau­si­mai ga­li bū­ti spren­džia­mi
tei­sia­ma­jam ne­da­ly­vau­jant.
Šios nu­tar­ties pa­grin­du su­lai­ky­tą tei­sia­mą­jį, ne vė­liau kaip per
48 val. po su­lai­ky­mo pro­ku­ro­ras pri­sta­to nu­tar­tį pri­ėmu­siam teis­mui,
ku­ris spe­cia­liai su­reng­ta­me po­sė­dy­je įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka
jį ap­klau­sia dėl su­ėmi­mo pa­grįs­tu­mo ir pri­ima BPK 1041
str. 2 d. nu­ma­ty­tą spren­di­mą.
Teis­mų prak­ti­ko­je pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai tei­sia­ma­jam ne­at­vy­kus
į teis­mo po­sė­dį, pa­žei­džiant anks­čiau pa­skir­tos kar­do­mo­sios prie­mo­nės
są­ly­gas ar­ba pa­si­slė­pus nuo teis­mo, at­si­ran­da bū­ti­ny­bė spręs­ti
klau­si­mą dėl kar­do­mo­sios prie­mo­nės pa­kei­ti­mo griež­tes­ne, ta­čiau
dėl mi­nė­tų ap­lin­ky­bių aiš­ku, kad tei­sia­ma­sis tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je
ne­da­ly­vaus.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2000 m. bir­že­lio 21 d. nu­tar­ti­mi
tei­sia­ma­jam A. B. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 274 str. 3 d. , 206 str. , kar­do­mo­ji
prie­mo­nė – na­mų areš­tas pa­keis­ta į su­ėmi­mą trims mė­ne­siams, kon­sta­tuo­jant,
kad jis ne­si­lai­ko kar­do­mo­sios prie­mo­nės – na­mų areš­to są­ly­gų. A. B.
į teis­mo po­sė­dį ne­at­vy­ko. Ši nu­tar­tis pa­nai­kin­ta Kau­no apy­gar­dos
teis­mo 2000 m. lie­pos 24 d. nu­tar­ti­mi, iš es­mės mo­ty­vuo­jant tik tuo,
kad apy­lin­kės teis­mas ne­si­lai­kė BPK 106 str. 4 d. nu­sta­ty­to rei­ka­la­vi­mo,
jog ski­riant su­ėmi­mą as­mens da­ly­va­vi­mas yra bū­ti­nas.
Toks nu­tar­ties nai­ki­ni­mo pa­grin­das ne­pa­grįs­tas. Kau­no apy­lin­kės
teis­mas pa­grįs­tai va­do­va­vo­si BPK 292 str. , ku­ria­me nu­ma­ty­ta, kad
tei­sia­ma­jam ne­at­vy­kus į teis­mo po­sė­dį, teis­mas tu­ri tei­sę pa­rink­ti
ar­ba pa­keis­ti kar­do­mą­ją prie­mo­nę, ta­čiau ne­nu­ro­dė BPK 277 str. , ku­riuo
taip pat pri­va­lė­jo rem­tis. Taip pat pa­grįs­tai apy­lin­kės teis­mas BPK
1012 str. pa­grin­du (ta­čiau šio straips­nio teis­mas nu­tar­ty­je
ne­nu­ro­dė) A. B. pa­kei­tė na­mų areš­tą į su­ėmi­mą, nes iš by­los duo­me­nų
ma­ty­ti, kad A. B. ne tik ne­at­vy­ko į tei­sia­mą­jį po­sė­dį, bet ir ne­si­lai­kė
kar­do­mo­sios prie­mo­nės – na­mų areš­to są­ly­gų. Ta­čiau apy­lin­kės teis­mas
šiuo at­ve­ju ne­ga­lė­jo nu­sta­ty­ti kon­kre­taus ter­mi­no, nes to­kios nu­tar­ties
pa­grin­du tei­sia­mą­jį su­lai­kius, pro­ku­ro­ras per 48 va­lan­das tu­ri pri­sta­ty­ti
į apy­lin­kės teis­mą (ar­ba apy­gar­dos teis­mą, pri­klau­so­mai nuo to, koks
teis­mas pri­ėmė nu­tar­tį), kur tei­sė­jas, jį ap­klau­sęs, spren­džia klau­si­mą
dėl kar­do­mo­sios prie­mo­nės pa­rin­ki­mo ir jei­gu nu­spren­džia, jog tiks­lin­ga
pa­lik­ti su­ėmi­mą, nu­sta­to kon­kre­tų su­ėmi­mo ter­mi­ną.
Pa­gal BPK 1041 str. 1 d. pro­ku­ro­ras, ma­ny­da­mas, kad kal­ti­na­ma­jam,
ku­ris nė­ra su­lai­ky­tas bū­ti­na skir­ti su­ėmi­mą, tu­ri kreip­tis su pa­reiš­ki­mu
į apy­lin­kės teis­mo tei­sė­ją, ku­ris nu­tar­ti­mi ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą
as­me­niui be ter­mi­no. Šios nu­tar­ties pa­grin­du as­muo su­lai­ko­mas ir
per 48 va­lan­das pro­ku­ro­ras pri­sta­to jį į teis­mą. Tei­sė­jas jį ap­klau­sia
ir spren­džia klau­si­mą dėl tin­ka­mos kar­do­mo­sios prie­mo­nės pa­rin­ki­mo
ar­ba nu­sta­to kon­kre­tų su­ėmi­mo ter­mi­ną.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. gruo­džio 6 d. nu­tar­ti­mi
T. J. bu­vo pa­skir­tas kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas be ter­mi­no, kon­sta­tuo­jant,
kad jis pa­si­slė­pė Šve­di­jo­je. Ta­čiau T. J. už­sie­ny­je iš­bu­vo ke­le­tą
die­nų, grį­žo į Lie­tu­vą ir pats krei­pė­si į po­li­ci­ją. To pa­ties teis­mo
2002 m. sau­sio 25 d. nu­tar­ti­mi T. J. su­ėmi­mas pa­keis­tas į na­mų areš­tą,
nu­ro­dant, kad anks­tes­nė­je nu­tar­ty­je iš­dės­ty­ti pa­grin­dai iš­ny­ko,
o ki­tų pa­grin­dų, lei­džian­čių tai­ky­ti su­ėmi­mą, ne­nu­sta­ty­ta.
Tei­sė­jas pri­ėmė tei­sin­gą spren­di­mą, nes BPK 1041 str.
2 d. nu­sta­ty­ta, kad tei­sė­jas ap­klau­sęs as­me­nį ga­li pa­keis­ti ar­ba
pa­nai­kin­ti kar­do­mą­ją prie­mo­nę.
Jei­gu tvar­ko­ma­ja­me teis­mo po­sė­dy­je pri­ima­ma nu­tar­tis su­stab­dy­ti
by­lą ir pa­skelb­ti kal­ti­na­mo­jo pa­ieš­ką, nu­tar­ties nuo­ra­šas siun­čia­mas
į po­li­ci­ją pa­ieš­kai da­ry­ti, o by­la va­do­vau­jan­tis BPK 256 str. 1 d.
grą­ži­na­ma pro­ku­ro­rui, ku­ris spren­džia, ar tiks­lin­ga skir­ti as­me­niui
su­ėmi­mą. Pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mas ir teis­mo nu­tar­tis dėl pa­reiš­ki­mo
skir­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) pri­ima­ma BPK 1041 str.
nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Jei­gu nu­tar­tis su­stab­dy­ti bau­džia­mą­ją by­lą ir pa­skelb­ti tei­sia­mo­jo
pa­ieš­ką pri­ima­ma tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je, teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis
BPK 277 str. ir 292 str. 1 d. , kar­tu ga­li ir pa­skir­ti tei­sia­ma­jam su­ėmi­mą
ar­ba juo pa­keis­ti ki­tą pa­skir­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę, ku­rią jis yra
pa­žei­dęs.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. lie­pos 10 d. nu­tar­ti­mi tei­sia­ma­ja­me
po­sė­dy­je T. Ž. ,kal­ti­na­mam pa­gal BK 274 str. 1 d. , pa­skir­tas su­ėmi­mas
trims mė­ne­siams dėl to, kad jis ne­at­vy­ko į teis­mo po­sė­dį. Ta pa­čia nu­tar­ti­mi
pa­skelb­ta T. Ž. pa­ieš­ka ir bau­džia­mo­ji by­la su­stab­dy­ta iki tol, kol
jis bus su­ras­tas.
To­kiais at­ve­jais teis­mai el­gia­si tin­ka­mai, ta­čiau su­ėmi­mas tu­rė­tų
bū­ti ski­ria­mas ne­nu­sta­tant kon­kre­taus ter­mi­no. To­kios nu­tar­ties pa­grin­du
su­lai­ky­tą as­me­nį pro­ku­ro­ras per 48 va­lan­das tu­ri pri­sta­ty­ti nu­tar­tį
pri­ėmu­siam teis­mui, ku­ris spe­cia­liai su­reng­ta­me po­sė­dy­je įsta­ty­mo
nu­sta­ty­ta tvar­ka jį ap­klau­sia dėl su­ėmi­mo pa­grįs­tu­mo ir pri­ima BPK
1041 str. 2 d. nu­ma­ty­tą spren­di­mą.


As­mens ati­da­vi­mas į me­di­ci­nos įstai­gą

BPK 212 str. nu­sta­to spe­cia­lią prie­var­tos prie­mo­nę kal­ti­na­ma­jam
– ati­da­vi­mą į me­di­ci­nos įstai­gą. Tai nė­ra kar­do­mo­ji prie­mo­nė – kar­do­ma­sis
ka­li­ni­mas (su­ėmi­mas). Kal­ti­na­ma­jam, ku­ris nė­ra su­im­tas, ati­da­vi­mo
į psi­chiat­ri­nę gy­dy­mo įstai­gą bei lai­ky­mo jo­je ter­mi­no pra­tę­si­mo
klau­si­mai spren­džia­mi ta pa­čia tvar­ka kaip ir mi­nė­tos kar­do­mo­sios
prie­mo­nės (BPK 212 str. 2 d. ). Ski­riant šią prie­mo­nę, api­ben­drin­to­se
tei­sė­jų nu­tar­ty­se klai­dų ne­pa­ste­bė­ta. Ta­čiau ras­ta at­ve­jų, kai
pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­muo­se ati­da­vi­mas į me­di­ci­nos įstai­gą ta­pa­ti­na­mas
su kar­do­muo­ju ka­li­ni­mu (su­ėmi­mu).
Kau­no apy­lin­kės pro­ku­ro­ro 2001 m. lap­kri­čio 5 d. pa­reiš­ki­me teis­mui
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 22–1–1047–2001, ku­rio­je V. K. kal­ti­na­mas pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus BK 271 str. 1 ir 2 dalyse, nu­ro­do­ma, kad sta­cio­na­ri­nei
teis­mo psi­chiat­ri­nei eks­per­ti­zei at­li­kti V. K. bū­ti­na pa­skir­ti kar­do­mą­ją
prie­mo­nę – su­ėmi­mą dviem mė­ne­siams. Kau­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m.
lap­kri­čio 5 d. nu­tar­ti­mi V. K. , va­do­vau­jan­tis BPK 10, 95, 96, 97, 99,
104, 1041, 1043, 106, 212 straips­niais,
ati­duo­tas į psi­chiat­ri­nę gy­dy­mo įstai­gą dviem mė­ne­siams, teis­mo psi­chiat­ri­nei
eks­per­ti­zei at­lik­ti.
Pro­ku­ro­ro su­for­mu­luo­tas prašymas ne­ati­tin­ka įsta­ty­mo pras­mės,
nes įsta­ty­me kal­ti­na­mo­jo ati­da­vi­mas į me­di­ci­nos įstai­gą yra įvar­di­ja­mas
kaip spe­cia­li prie­var­tos prie­mo­nė, o ne kaip kar­do­mo­ji prie­mo­nė. Iš
tei­sė­jo nu­tar­ty­je nu­ro­dy­tų Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so straips­nių,
reg­la­men­tuo­jan­čių kar­do­mų­jų prie­mo­nių sky­ri­mą, ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą,
kad kal­ti­na­mo­jo, ku­ris nė­ra su­im­tas, ati­da­vi­mas į me­di­ci­nos įstai­gą
taip pat ta­pa­ti­na­mas su kar­do­mą­ja prie­mo­ne (su­ėmi­mu). To­dėl tei­sė­jai
pri­im­da­mi to­kias nu­tar­tis tu­rė­tų va­do­vau­tis tik BPK 212 straips­niu.
Ati­duo­tas į psi­chiat­ri­nę gy­dy­mo įstai­gą as­muo į ją tu­ri bū­ti pri­sta­to­mas
at­ski­rai nuo ki­tų su­im­tų as­me­nų, nes kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas jam ne­pa­skir­tas.
Į šią įstai­gą, kai jo­je at­si­ran­da lais­vų vie­tų, as­me­nį ga­li pri­sta­ty­ti
tiek po­li­ci­ja, tiek jo ar­ti­mie­ji.

Su­ėmi­mo sky­ri­mo (pra­tę­si­mo) ter­mi­nai

Ski­riant kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) ar  pra­tę­siant jo ter­mi­ną svar­bu ne tik tiks­liai
lai­ky­tis BPK 104 str. nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, bet ir tin­ka­mai nu­sta­ty­ti
ter­mi­nus. Es­mi­nių klai­dų ap­žval­gai pa­teik­to­se nu­tar­ty­se ne­pa­ste­bė­ta.
Ta­čiau ras­ta ke­le­tas at­ve­jų, kai ski­riant su­ėmi­mą įta­ria­ma­jam ter­mi­nas
nu­sta­to­mas ne­tin­ka­mai. BPK 97 str. 1 d. nu­sta­ty­ta, kad kar­do­mo­ji
prie­mo­nė įta­ria­ma­jam ga­li bū­ti ski­ria­ma tik iš­im­ti­niais at­ve­jais,
o ją pa­sky­rus kal­ti­ni­mas tu­ri bū­ti pa­reiš­kia­mas ne vė­liau kaip per
10 die­nų nuo kar­do­mo­sios prie­mo­nės pa­sky­ri­mo mo­men­to. To­dėl ski­riant
su­ėmi­mą as­me­niui, įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, nu­sta­to­mas su­ėmi­mo
ter­mi­nas ne­tu­rė­tų vir­šy­ti 10 die­nų, nes ne vi­sa­da bū­na aiš­ku, ar
šiam as­me­niui iš tik­rų­jų bus par­eikštas kal­ti­ni­mas.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. gruo­džio 13 d. nu­tar­ti­mi
ne­pil­na­me­čiui A. L. , ne­teis­tam, įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to
BK 225 str. 2 d. , pa­da­ry­mu, pa­skir­tas kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas (su­ėmi­mas)
dviem mė­ne­siams.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 28 d. nu­tar­ti­mi
A. V. , ne­teis­tam, įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 278 str. 2 d. ,
pa­da­ry­mu, pa­skir­tas kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas (su­ėmi­mas) dviem mė­ne­siams.
To­kiai teis­mų prak­ti­kai ne­pri­tar­ti­na, nes už pa­na­šaus po­bū­džio
ir sun­ku­mo nu­si­kal­ti­mus il­ges­nio nei 10 die­nų su­ėmi­mo ter­mi­no pa­sky­ri­mas
pa­mi­nė­tiems įta­ria­mie­siems prieš­ta­rau­ja įsta­ty­mo pras­mei, be to, ky­la
pa­grįs­tų abe­jo­nių, ar ne­teis­tam ne­pil­na­me­čiui A. L. , įta­ria­mam tik
ne­sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, bu­vo pa­grin­das pa­skir­ti su­ėmi­mą.
Iš­im­ti­niais at­ve­jais ga­li­ma lai­ky­ti to­kius at­ve­jus, kai as­me­nys
įta­ria­mi sun­kių smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu. Tais at­ve­jais,
kai me­džia­go­je yra pa­kan­ka­mai duo­me­nų, kad įta­ria­ma­sis pa­da­rė sun­kų
smur­ti­nį nu­si­kal­ti­mą (pri­si­pa­žįs­ta, nu­ken­tė­ju­sių­jų, liu­dy­to­jų
pa­ro­dy­mai ir pa­na­šiai), tuo­met teis­mas ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą iki 3
mė­ne­sių.
BPK 106 str. 1, 2, 4, 5 ir 6 da­ly­se nu­sta­ty­ti kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo
(su­ėmi­mo) ter­mi­nai tu­ri bū­ti ski­ria­mi ar­ba pra­tę­sia­mi tam tik­ram
lai­kui (die­noms, mė­ne­siams), bet ne iki tam tik­ros die­nos. To­dėl, ski­riant
ar­ba pra­tę­siant kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą), tu­ri bū­ti nu­ro­do­mas
ati­tin­ka­mas die­nų ar mė­ne­sių skai­čius, bet ne su­ėmi­mo pa­bai­gos da­ta.
To­kią ter­mi­nų skai­čia­vi­mo tvar­ką nu­sta­to BPK 119 straips­nis. Ja­me
aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kaip skai­čiuo­ti ter­mi­nų pa­bai­gą.
Vil­niaus tre­čio­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2001 m. gruo­džio 22 d.
nu­tar­ti­mi J. L. pa­sky­rė kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) ir nu­sta­tė
jo ter­mi­ną iki 2002 m. va­sa­rio 22 d. im­ti­nai.
Vil­niaus ant­ro­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2001 m. gruo­džio 21 d.
nu­tar­ti­mi D. F. pa­sky­rė kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) ir nu­sta­tė
jo ter­mi­ną iki 2002 m. sau­sio 25 d.
Toks ter­mi­no nu­sta­ty­mas ne­ati­tin­ka įsta­ty­mo ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų.
Be to, vie­ni teis­mai nu­ro­dy­da­mi da­tą ra­šo „im­ti­nai”, ki­ti nu­ro­do
tik da­tą. Pa­ste­bė­ta, kad to­kių klai­dų ga­na daž­nai pa­si­tai­ko Vil­niaus
mies­to apy­lin­kių teis­mų tei­sė­jų nu­tar­ty­se. Tei­sin­gai da­ro tie teis­mai,
ku­rie ski­ria ar­ba pra­tę­sia su­ėmi­mą tam tik­ram lai­kui, t. y. 10 die­nų,
1, 2 ar 3 mė­ne­siams.
BPK 106 str. 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lūs su­ėmi­mo ter­mi­nai
by­los pa­reng­ti­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je. Ta­čiau į šiuos ter­mi­nus ne­įskai­čiuo­ja­mas
as­mens su­ėmi­me iš­bū­tas lai­kas by­los teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo sta­di­jo­je.
Teis­mas, grą­žin­da­mas by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti, rem­da­ma­sis BPK 106
str. 5 d. , ga­li pra­tęs­ti BPK 106 str. 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­tus kar­do­mo­jo
ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) ter­mi­nus iki ke­tu­rių mė­ne­sių. Tuo­met BPK 106
str. 1 d. nu­sta­ty­tas ben­dras ter­mi­nas (ne­su­dė­tin­go­se ir ne­di­de­lės
ap­im­ties by­lo­se) ne­ga­li bū­ti il­ges­nis kaip 10 mė­ne­sių, o jei­gu by­la
yra ypač su­dė­tin­ga ar di­de­lės ap­im­ties, tai BPK 106 str. 2 d. nu­sta­ty­tas
ben­dras ter­mi­nas ne­ga­li bū­ti il­ges­nis kaip 22 mė­ne­siai. Vie­nu teis­mo
spren­di­mu su­ėmi­mas ga­li bū­ti tę­sia­mas ne il­giau kaip iki tri­jų mė­ne­sių.
BPK 106 str. 1 d. nu­sta­ty­ta, kad kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo)
ter­mi­ną iki še­šių mė­ne­sių ga­li pra­tęs­ti tas pats ar­ba ki­tas tos pa­čios
apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, to­dėl tais at­ve­jais, kai bau­džia­mo­ji by­la
per­duo­da­ma tir­ti į ki­tą ra­jo­ną, su­ėmi­mo ter­mi­nus ga­li pra­tęs­ti ir
pa­reng­ti­nio ty­ri­mo vie­tos teis­mas.
Bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mas ne­nu­sta­to, kiek die­nų li­kus iki
su­ėmi­mo ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo pro­ku­ro­ras tu­ri kreip­tis į teis­mą dėl
jo pra­tę­si­mo, ta­čiau pro­ku­ro­ras pa­reiš­ki­mą teis­mui tu­rė­tų pa­teik­ti
iš anks­to, prieš pa­si­bai­giant anks­čiau pa­skir­tam ter­mi­nui, kad bū­tų
lai­ko pa­si­reng­ti po­sė­džiui. Jei­gu pa­reiš­ki­mą at­si­sa­kius pa­ten­kin­ti
toks spren­di­mas bū­tų skun­džia­mas, tuo­met ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas su­spė­tų skun­dą iš­nag­ri­nė­ti dar ne­pa­si­bai­gus pa­skir­tam su­ėmi­mo
ter­mi­nui. Be­je, nau­jo­jo BPK 127 str. 3 d. jau nu­sta­ty­ta, kad pro­ku­ro­ras
pa­reiš­ki­mą teis­mui tu­ri pa­teik­ti li­kus ne ma­žiau kaip 10 die­nų iki pa­skir­to
ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo, o kai su­ėmi­mas pa­skir­tas ar pra­tęs­tas trum­pes­niam
ne­gu vie­no mė­ne­sio ter­mi­nui,– li­kus ne ma­žiau kaip 5 die­noms iki pa­skir­to
ter­mi­no pa­bai­gos. Į šiuos ter­mi­nus ir tu­rė­tų orien­tuo­tis pro­ku­ro­rai
ir teis­mai. Lai­ku gau­tą skun­dą iš­nag­ri­nė­jus iki su­ėmi­mo ter­mi­no pa­bai­gos
ir nu­spren­dus, kad jis pa­grįs­tas, bū­tų iš­ven­gia­ma pa­pil­do­mų pro­ce­si­nių
veiks­mų, t. y. as­mens pa­lei­di­mo, pa­kar­to­ti­no su­ėmi­mo sky­ri­mo bei vė­les­nio
as­mens su­ėmi­mo.
Bau­džia­mo­sios by­los, ku­rio­se at­si­ran­da bū­ti­ny­bė as­me­nims tai­ky­ti
pa­čią griež­čiau­sią kar­do­mą­ją prie­mo­nę – su­ėmi­mą, pa­pras­tai bū­na su­dė­tin­ges­nės
ir iš­kel­tos dėl sun­kių nu­si­kal­ti­mų. To­kio­se by­lo­se ne­re­tai ir su­ėmi­mo
ter­mi­nas ke­le­tą kar­tų pra­tę­sia­mas. BPK 106 str. 1 d. nu­sta­ty­ta, kad
by­los pa­reng­ti­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je su­ėmi­mą ne il­giau kaip iki šešių
mė­ne­sių ga­li pra­tęs­ti apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas. Vė­liau apy­gar­dos
teis­mo tei­sė­jas dėl ypa­tin­go by­los su­dė­tin­gu­mo ar di­de­lės jos ap­im­ties
ter­mi­ną ga­li tęs­ti iki 18 mė­ne­sių (BPK 106 str. 2 d. ). To­dėl tin­ka­mas
su­ėmi­mo ter­mi­no skai­čia­vi­mas svar­bus tiek spren­džiant klau­si­mą, ko­kio
teis­mo tei­sė­jas tu­ri tei­sę pra­tęs­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą),
tiek sie­kiant ne­vir­šy­ti įsta­ty­mo lei­džia­mo ben­dro su­ėmi­mo ter­mi­no.
Ne­tin­ka­mai skai­čiuo­da­mas su­ėmi­mo ter­mi­nus, apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas
ga­li per­ženg­ti sa­vo kom­pe­ten­ci­jos ri­bas pra­tęs­da­mas kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą
(su­ėmi­mą) ar­ba su­ėmi­mo ter­mi­nas ga­li bū­ti pra­tęs­tas il­giau, nei nu­ma­to
įsta­ty­mas. Tais at­ve­jais, kai to­je pa­čio­je by­lo­je pa­reng­ti­nio ty­ri­mo
sta­di­jo­je as­me­niui pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė – kar­do­ma­sis ka­li­ni­mas
(su­ėmi­mas) pa­kei­čia­ma į švel­nes­nę, po to, pa­si­kei­tus ap­lin­ky­bėms
vėl spren­džia­mas to pa­ties as­mens su­ėmi­mas ar­ba bau­džia­mo­ji by­la nu­trau­kia­ma,
o as­me­niui pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė pa­nai­ki­na­ma ir su­im­tas as­muo
pa­lei­džia­mas, po to by­la at­nau­ji­na­ma ir vėl spren­džia­mas to pa­ties
as­mens su­ėmi­mas, tuo­met tu­ri bū­ti su­muo­ja­mas vi­sas to as­mens su­ėmi­me
iš­bū­tas lai­kas ir pri­klau­so­mai nuo jo ter­mi­no spren­džia­ma, ku­ris
teis­mas – apy­lin­kės ar apy­gar­dos – tu­ri tei­sę nag­ri­nė­ti pa­reiš­ki­mą
dėl kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) pa­sky­ri­mo.
Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ro­ras 2001 m. gruo­džio 14 d. pa­reiš­ki­me apy­lin­kės
teis­mui bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 65–2–002–00 nu­ro­do, kad kal­ti­na­ma­sis
J. C. pa­reng­ti­nio tar­dy­mo me­tu iš vi­so bu­vo su­im­tas 5 mė­ne­sius ir 16
die­nų, ta­čiau ka­dan­gi by­la prieš jį bu­vo nu­trauk­ta, to­dėl ter­mi­nai
skai­čiuo­ti­ni iš nau­jo. Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2001 m. gruo­džio
14 d. nu­tar­ti­mi pa­sky­rė kal­ti­na­ma­jam J. C. su­ėmi­mą trims mė­ne­siams.
Ap­ta­ria­muo­ju at­ve­ju pro­ku­ro­ro tei­gi­nys dėl ter­mi­nų skai­čia­vi­mo
prieš­ta­rau­ja įsta­ty­mo nuo­sta­toms, o apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas per­žen­gė
sa­vo kom­pe­ten­ci­jos ri­bas, skir­da­mas su­ėmi­mą as­me­niui ilgiau kaip
šešis mėnesius.
Bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mas nu­sta­to, kad vi­sos nu­tar­tys dėl
kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo vyk­do­mos nuo jų pri­ėmi­mo mo­men­to, iš­sky­rus nu­tar­tį
ne­pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­no, ku­rios vyk­do­mos pa­si­bai­gus anks­čiau
pa­skir­tam ar­ba pra­tęs­tam su­ėmi­mo ter­mi­nui. Iš šios įsta­ty­mo nuo­sta­tos
iš­plau­kia, kad nu­tar­tys pa­skir­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) vyk­do­mos
nuo jų pri­ėmi­mo mo­men­to. Jei­gu su­ėmi­mo ter­mi­nas pra­tę­sia­mas dar ne­pa­si­bai­gus
anks­tes­niam ter­mi­nui, jo pra­džia skai­čiuo­ja­ma pa­si­bai­gus anks­čiau
pa­skir­tam ter­mi­nui ir apie to­kią šio ter­mi­no skai­čia­vi­mo pra­džią bū­ti­na
nu­ro­dy­ti nu­tar­ty­se. At­si­sa­kius pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną, tei­sė­jo
nu­tar­ty­je tu­ri bū­ti nu­ro­do­ma, kad nu­tar­tis vyk­do­ma nuo anks­čiau pa­skir­to
ar­ba pra­tęs­to ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo.
Tuo at­ve­ju, kai nu­teis­ta­sis, at­lie­kan­tis lais­vės at­ėmi­mo baus­mę,
trau­kia­mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ki­to­je by­lo­je ir jam kaip kar­do­mo­ji
prie­mo­nė pa­ren­ka­mas su­ėmi­mas, tuo­met jo ter­mi­nai nu­sta­to­mi va­do­vau­jan­tis
BPK 106 str. Tai iš­plau­kia iš Pa­tai­sos dar­bų ko­dek­so 16 str. 2 d. tu­ri­nio.

Ape­lia­ci­nis pro­ce­sas

Apžvel­gus ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų nu­tar­tis, pa­ste­bė­ta,
kad jie iš es­mės ob­jek­ty­viai ir tei­sin­gai ver­ti­na pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mų spren­di­mus dėl kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) pa­sky­ri­mo ar
pra­tę­si­mo. Nag­ri­nė­jant as­me­nų ar pro­ku­ro­rų skun­dus, bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo nuo­sta­tų pa­žei­di­mų pa­da­ro­ma la­bai re­tai. Spren­džiant
klau­si­mą dėl su­ėmi­mo pa­grįs­tu­mo at­si­žvel­gia­ma į vi­sus įsta­ty­mo ke­lia­mus
rei­ka­la­vi­mus.
BPK 1091 str. 2 d. įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad jei ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jas, nag­ri­nė­da­mas skun­dą, nu­sta­to pro­ce­si­nius
pa­žei­di­mus, ku­rie ne­kei­čia pri­im­to spren­di­mo dėl su­ėmi­mo es­mės,
tai jis pri­va­lo pa­ša­lin­ti trū­ku­mus ne­nai­kin­da­mas teis­mo nu­tar­ties.
Rem­da­ma­sis šia nuo­sta­ta ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jas
ga­li tik pa­tiks­lin­ti nu­tar­ty­je nu­ro­dy­tą su­ėmi­mo sky­ri­mo ar jo ter­mi­no
pra­te­si­mo pa­grin­dą, jei iš by­los me­džia­gos ma­ty­ti, kad toks pa­grin­das
yra, ta­čiau tei­sė­jo nu­tar­ty­je jis ne­tin­ka­mai su­for­mu­luo­tas ar ne­nu­ro­dy­tas.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2001 m. ge­gu­žės 17 d. nu­tar­ti­mi at­mes­tas
N. Š. , kal­ti­na­mo pa­gal BK 271 str. 2 d. , 278 str. 1 d. , 278 str. 2 d. , skun­das
dėl Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2001 m. ge­gu­žės 2 d. nu­tar­ties, ku­ria
jam pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas vir­ši­jant še­šių mė­ne­sių ter­mi­ną.
Ape­lia­ci­nis teis­mas kon­sta­ta­vo, kad ben­drie­ji su­ėmi­mo pa­grin­dai
tai­ky­ti N. Š. su­ėmi­mą ne­iš­ny­ko, taip pat yra ir BPK 106 str. 2 d. nu­sta­ty­ti
pa­grin­dai. N-s šių pa­grin­dų apy­gar­dos teis­mas nu­tar­ty­je ir ne­nu­ro­dė,
ta­čiau šis pro­ce­si­nis pa­žei­di­mas ne­kei­čia pri­im­to spren­di­mo dėl su­ėmi­mo
es­mės, nes iš by­los ma­ty­ti, kad ji yra di­de­lės ap­im­ties, to­dėl yra pa­grin­das
su­ėmi­mo ter­mi­ną N. Š. pra­tęs­ti ilgiau kaip šešis mėnesius. Klai­pė­dos apy­gar­dos
teis­mo nu­tar­tis pa­lik­ta ga­lio­ti.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lie­pos 17 d. nu­tar­ti­mi at­mes­tas
E. G. , įta­ria­mo pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 16 str. 2 d. , 271
str. 2 d. , skun­das dėl Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lie­pos 9 d.
nu­tar­ties, ku­ria jam pa­skir­tas su­ėmi­mas, be ki­tų pa­grin­dų, nu­ro­dant
ir tai, kad jis at­si­sa­kė duo­ti pa­ro­dy­mus, to­dėl ga­li truk­dy­ti nu­sta­ty­ti
tie­są by­lo­je. Apy­gar­dos teis­mas kon­sta­ta­vo, kad apy­lin­kės teis­mo mo­ty­vas,
jog įta­ria­ma­sis E. G. at­si­sa­ko duo­ti pa­ro­dy­mus, yra ne­pa­grįs­tas,
nes tai yra jo tei­sė. Ta­čiau ši ap­lin­ky­bė pri­im­to spren­di­mo es­mės ne­kei­čia,
to­dėl apy­lin­kės teis­mo nu­tar­tis pa­lik­ta ga­lio­ti.
Šiuo at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jas tu­rė­jo iš
nu­tar­ties pa­ša­lin­ti vie­ną iš su­ėmi­mo pa­grin­dų – tai, jog as­muo ga­li
truk­dy­ti nu­sta­ty­ti by­lo­je tie­są.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jas ne­ga­li va­do­vau­da­ma­sis
BPK 112 str. pa­keis­ti ki­ta kar­do­mą­ja prie­mo­ne pa­skir­to ar pra­tęs­to
kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo), nes iš BPK 1091 str.
2 d. tu­ri­nio iš­plau­kia, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jas
ga­li tik pa­ten­kin­ti ar­ba at­mes­ti skun­dą dėl kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo
(su­ėmi­mo) pa­sky­ri­mo ar jo ter­mi­no pra­tę­si­mo. Ta­čiau pa­ste­bė­ta ir
ke­le­tas at­ve­jų, kai ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai, pa­nai­kin­da­mi
ne­pa­grįs­tą nu­tar­tį, ku­ria pa­skir­tas ar pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas,
kar­tu pa­ski­ria ir ki­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 24 d. nu­tar­ti­mi,
pa­nai­kin­ta Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. rug­sė­jo 6
d. nu­tar­tis, ku­ria pra­tęs­tas V. Č. P. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 271 str. 2
d. , su­ėmi­mo ter­mi­nas ir V. Č. P. pa­skir­ta ki­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė –
ra­šy­ti­nis pa­si­ža­dė­ji­mas ne­iš­vyk­ti.
Šiuo at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jas ga­lė­jo tik
pa­nai­kin­ti ne­pa­grįs­tą apy­lin­kės teis­mo nu­tar­tį dėl su­ėmi­mo, o ki­tą
kar­do­mą­ją prie­mo­nę tu­ri pa­rink­ti pa­reng­ti­nį ty­ri­mą at­lie­kan­tis
pa­rei­gū­nas.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas taip pat ne­ga­li su­trum­pin­ti
teis­mo nu­sta­ty­to su­ėmi­mo ter­mi­no, jei­gu jis ne­vir­ši­ja BPK 106 str.
1 ir 2 d. nu­sta­ty­tų mak­si­ma­lių ter­mi­nų.
Vil­niaus ant­ro­jo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. spa­lio 17 d. nu­tar­ti­mi
pa­skir­tas su­ėmi­mas dviem mė­ne­siams A. P. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 271 str.
2 d. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2001 m. lap­kri­čio 7 d. nu­tar­ti­mi apy­lin­kės
teis­mo nu­tar­tis pa­keis­ta, nu­sta­tant 17 die­nų trum­pes­nį su­ėmi­mo ter­mi­ną.
Apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ty­je kon­sta­tuo­ja­ma, kad nu­sta­ty­tas dvie­jų
mė­ne­sių ter­mi­nas ne­rei­ka­lin­gas by­lai už­baig­ti, nes by­los me­džia­ga
pa­kan­ka­mai iš­sa­miai ir ope­ra­ty­viai su­rink­ta, to­dėl apy­lin­kės teis­mas
ter­mi­ną nu­sta­tė neat­si­žvelg­da­mas į BPK 18 str. nuo­sta­tas.
To­kiais at­ve­jais ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai el­gia­si ne­pa­grįs­tai,
nes ape­lia­ci­nė ins­tan­ci­ja spren­džia klau­si­mą tik dėl su­ėmi­mo tai­ky­mo
pa­grįs­tu­mo. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ga­li trum­pin­ti su­ėmi­mo
ter­mi­ną tik tuo­met, kai yra vir­šy­ti BPK 106 str. 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­ti
mak­si­ma­lūs ter­mi­nai.
At­kreip­ti­nas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų dė­me­sys į tai, kad
jiems nag­ri­nė­jant pro­ku­ro­rų skun­dus dėl su­ėmi­mo ter­mi­no ne­pra­tę­si­mo
as­me­niui, ku­ris tuo me­tu jau bū­na pa­leis­tas iš kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo,
pa­si­bai­gus anks­čiau pa­skir­tam ar pra­tęs­tam su­ėmi­mo ter­mi­nui, ne­tei­sin­gai
el­gia­si pra­tęs­da­mi su­ėmi­mo ter­mi­ną.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lie­pos 18 d. nu­tar­ti­mi bu­vo
at­si­sa­ky­ta pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną G. A. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 271
str. 3 d. Anks­čiau pa­skir­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas bai­gė­si 2001 m. lie­pos
19 d. Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lie­pos 24 d. nu­tar­ti­mi
pa­ten­kin­tas pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­nis skun­das, pa­nai­kin­ta apy­lin­kės
teis­mo nu­tar­tis ir G. A. pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas dviem mė­ne­siams.
G. A. teis­mo po­sė­dy­je ne­da­ly­va­vo.
Kai­šia­do­rių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2001 m. bir­že­lio 20
d. nu­tar­ti­mi at­si­sa­ky­ta J. T. , kal­ti­na­mam pa­gal BK 104 str. , pra­tęs­ti
su­ėmi­mo ter­mi­ną. Anks­čiau pa­skir­tas ter­mi­nas bai­gė­si 2001 m. bir­že­lio
21 d. Ši nu­tar­tis Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2001 m. lie­pos 2 d.
nu­tar­ti­mi pa­nai­kin­ta ir su­ėmi­mas pra­tęs­tas dviem mė­ne­siams. J. T.
teis­mo po­sė­dy­je ne­da­ly­va­vo.
To­kia teis­mų prak­ti­ka ne­tei­sin­ga. Nu­ro­dy­tais at­ve­jais ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tiks­liai lai­kė­si įsta­ty­mo ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų.
Jei­gu ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui nag­ri­nė­jant pro­ku­ro­ro skun­dą
dėl kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) ter­mi­no ne­pra­tę­si­mo kal­ti­na­ma­sis
jau iš­leis­tas į lais­vę pa­si­bai­gus anks­čiau pa­skir­tam su­ėmi­mo ter­mi­nui
ir nu­sta­to­ma, kad teis­mo nu­tar­tis ne­tei­sė­ta ir ne­pa­grįs­ta, tuo­met
ji pa­nai­ki­na­ma, o su­ėmi­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas BPK 1041 str.
nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Kau­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. bir­že­lio 15 d. nu­tar­ti­mi R. N. , kal­ti­na­mai
pa­gal BK 275 str. 3 d. , su­ėmi­mas pa­keis­tas į na­mų areš­tą. Kau­no apy­gar­dos
teis­mo 2001 m. lie­pos 2 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­kin­ta apy­lin­kės teis­mo nu­tar­tis
ir R. N. su­ėmi­mo ter­mi­nas pra­tęs­tas dviem mė­ne­siams. Teis­mo po­sė­dy­je
R. N. da­ly­va­vo.
Šiuo at­ve­ju apy­gar­dos teis­mas ga­lė­jo tik skir­ti, o ne pra­tęs­ti su­ėmi­mo
ter­mi­ną.
Ta­čiau to­kiais at­ve­jais, kai ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs
pro­ku­ro­ro skun­dą BPK 1092 str. nu­sta­ty­ta tvar­ka dėl kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo
(su­ėmi­mo) ne­pa­sky­ri­mo as­me­niui, ku­ris bu­vo su­lai­ky­tas BPK 137 str.
nu­sta­ty­ta tvar­ka, nu­sta­to, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis
ne­pa­grįs­ta ir ne­tei­sė­ta, tu­ri ją pa­nai­kin­ti ir ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą.
Tais at­ve­jais, kai po­sė­dy­je da­ly­vau­ja as­muo, teis­mas, jį ap­klau­sęs,
ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą nu­sta­ty­da­mas kon­kre­tų jo ter­mi­ną, o as­me­niui
ne­da­ly­vau­jant po­sė­dy­je, – tik su­ėmi­mą ne­nu­ro­dy­da­mas jo ter­mi­no.
Kai su­ėmi­mo ter­mi­nas ne­nu­sta­ty­tas, tuo­met šios nu­tar­ties pa­grin­du
su­lai­ky­tą as­me­nį ne vė­liau kaip per 48 va­lan­das po su­lai­ky­mo pro­ku­ro­ras
pri­sta­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jui, ku­ris, jį ap­klau­sęs, nu­sta­to su­ėmi­mo
ter­mi­ną.
Jei­gu ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui nag­ri­nė­jant su­im­to­jo ar­ba
jo gy­nė­jo skun­dą dėl kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) pa­sky­ri­mo pa­aiš­kė­ja,
kad su­ėmi­mo ter­mi­nas to­je pa­čio­je by­lo­je pra­tęs­tas ki­ta teis­mo nu­tar­ti­mi,
tai, pa­ten­ki­nus skun­dą, pri­ima­mas spren­di­mas pa­nai­kin­ti tiek nu­tar­tį
pa­skir­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą), tiek nu­tar­tį jį pra­tęs­ti,
ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar bu­vo pa­duo­tas skun­das dėl teis­mo nu­tar­ties
pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną. Tuo tar­pu, jei skun­das dėl teis­mo nu­tar­ties
pa­skir­ti kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą) at­me­ta­mas, teis­mas pri­ima
spren­di­mą tik dėl skun­džia­mos nu­tar­ties ir ne­spren­džia klau­si­mo dėl
nu­tar­ties pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną pa­grįs­tu­mo, nes ji ga­li bū­ti
skun­džia­ma ben­dra tvar­ka.
Tais at­ve­jais, kai teis­mas, pri­im­da­mas nuosp­ren­dį ir va­do­vau­da­ma­sis
BPK 347 str. 1 d. 6 p. , nu­teis­ta­jam kar­do­mą­ją prie­mo­nę kei­čia į kar­do­mą­jį
ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą), jo ter­mi­nas ne­nu­sta­to­mas. Teis­mai tu­rė­tų at­kreip­ti
dė­me­sį į tai, kad šiais at­ve­jais ne­tai­ko­mos bau­džia­mo­jo pro­ce­so
įsta­ty­mo nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios su­ėmi­mo tai­ky­mą pa­reng­ti­nio
ty­ri­mo sta­di­jo­je, o nu­teis­to­jo skun­das dėl ne­įsi­tei­sė­ju­sio pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio tiek dėl su­ėmi­mo, tiek ki­tais pa­grin­dais
nag­ri­nė­ja­mas BPK 374 str. nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Iš­va­dos ir pa­siū­ly­mai

Teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, nu­sta­tan­čias
kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) sky­ri­mą ar jo ter­mi­no pra­tę­si­mą,
api­ben­dri­ni­mas pa­ro­dė, kad teis­mai ne vi­sa­da tiks­liai lai­ko­si įsta­ty­mo
nuo­sta­tų skir­da­mi su­ėmi­mą ar­ba pra­tęs­da­mi jo ter­mi­ną, nes skir­tin­gai
su­pran­ta ir tai­ko nor­mas, nu­sta­tan­čias kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo)
sky­ri­mą ar jo ter­mi­no pra­tę­si­mą.
Sie­kiant pa­ša­lin­ti api­ben­dri­ni­mo me­tu iš­ryš­kė­ju­sias įsta­ty­mų
tai­ky­mo pro­ble­mas ir su­vie­no­din­ti teis­mų prak­ti­ką, siū­lo­ma:
Teis­mų prak­ti­kos api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą ap­svars­ty­ti Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­te ir ją pa­tvir­tin­ti.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt