|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 1. Dėl draudiko veiklos Skiriamasis draudiko veiklos požymis yra tai, kad jo veikla susijusi su tam tikra rizika, t. y. draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, kadangi jis perima iš draudėjo pastarojo riziką – nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Todėl draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudiminio įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė. Civilinė byla Nr. 3K-3-1029/2003 Bylų kategorija 67 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. lapkričio 5 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės ir E-idijaus L-o (pranešėjas), viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „B-tic Polis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kelda“ (šiuo metu – uždaroji akcinė bendrovė „Kelda“) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „B-tic Polis“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos statyba“ (šiuo metu – likviduojama UAB „Aukštaitijos statyba“) dėl draudimo išmokos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „B-tic Polis“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Kelda“ ir atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos statyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas AB „Kelda“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „B-tic Polis“ 400 000 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad, siekiant užtikrinti statybos rangos sutarties, ieškovo AB „Kelda“ ir atsakovo UAB „Aukštaitijos statyba“ sudarytos 2001 m. spalio 16 d. , vykdymą, su atsakovu UAB DK „B-tic Polis“ 2001 m. spalio 18 d. buvo sudaryta laidavimo draudimo sutartis bei išduotas laidavimo raštas Nr. LD278, kuriuo buvo garantuojamas 400 000 Lt apmokėjimas pagal minėtą statybos rangos sutartį. Ieškovo teigimu, informavus draudiką – atsakovą UAB DK „B-tic Polis“ apie tai, kad atsakovas UAB „Aukštaitijos statyba“ nevykdo sutartinių įsipareigojimų dėl apmokėjimo pagal statybos rangos sutartį, atsakovas UAB DK „B-tic Polis“ pranešė, jog laidavimo draudimo sutartis ir laidavimo raštas yra negaliojantys, dėl to atsiskaityti su ieškovu privalo UAB „Aukštaitijos statyba“. Remdamasis CK 6. 1014 straipsniu, ieškovas teigė, kad nėra pagrindų atleisti draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovas UAB DK „B-tic Polis“ priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento laidavimo sutartį ir laidavimo raštą, kaip sudarytus dėl apgaulės. Atsakovas nurodė, kad atsakovas UAB „Aukštaitijos statyba“, nepateikdamas duomenų apie tikrąją bendrovės finansinę būklę, nuslėpė aplinkybes, patvirtinančias didelius bendrovės įsiskolinimus, kurias žinodamas draudikas nebūtų sudaręs laidavimo draudimo sutarties. Atsakovo UAB DK „B-tic Polis“ teigimu, ieškovas AB „Kelda“ iki draudimo sutarties sudarymo žinojo, kad dėl sunkios UAB „Aukštaitijos statyba“ finansinės padėties prievolė pagal statybos rangos sutartį nebus įvykdyta ir draudimo įvykis yra neišvengiamas. Be to, ieškovas AB „Kelda“ dėl draudimo išmokos mokėjimo kreipėsi į UAB DK „B-tic Polis“, nelaukdamas prievolių įvykdymo termino pabaigos. Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais 2001 m. spalio 18 d. atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo bei garantinio laikotarpio raštus (polisas LD Nr. 000278) bei laidavimo raštą LD 278. Teismas nurodė, kad, atsakovams UAB „Aukštaitijos statyba“ ir UAB DK „B-tic Polis“ sudarius garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartį, buvo apdrausta atsakovo UAB „Aukštaitijos statyba“ prievolė sumokėti ieškovui AB „Kelda“ už atliktus darbus pagal statybos rangos sutarties 8. 2 punktą. Vadovaudamasis Atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo bei garantinio laikotarpio raštus draudimo taisyklių Nr. 015 (toliau – Taisyklės) 6. 1 punktu atsakovas UAB „Aukštaitijos statyba“ užpildė anketą draudėjo rizikai įvertinti, pateikdamas draudikui informaciją apie 15 850 000 Lt metinę apyvartą, tačiau nenurodė įsiskolinimų, nepridėjo paskutinių 3 metų audito patikrintų balansų ir pelno (nuostolio) ataskaitos, kitos informacijos, naudingos sprendžiant apie laidavimo rašto gavėjo patikimumą. Teismas nustatė, kad anketos užpildymo dieną atsakovo UAB „Aukštaitijos statyba“ kreditorinis įsiskolinimas buvo 4 765 465,03 Lt, todėl sprendė, kad atsakovas UAB „Aukštaitijos statyba“, siekdamas gauti garantinį raštą iš atsakovo UAB DK „B-tic Polis“, tyčia nuslėpė aplinkybes apie kreditorinį įsiskolinimą ir apgavo draudiką. Pripažindamas negaliojančiais laidavimo draudimo sutartį ir laidavimo raštą LD 278 teismas taikė CK 1. 78, 1. 91, 1. 195 straipsnius, nurodydamas atsakovą UAB „Aukštaitijos statyba“ žinojus apie draudiminio įvykio neišvengiamumą ir sąmoningai apgavus draudiką (CK 6. 987 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2003 m. birželio 24 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimą, o ieškinį patenkino, priteisė iš UAB DK „B-tic Polis“ 400 000 Lt ieškovui AB „Kelda“. Kolegija, be kita ko, nurodė, kad draudikas, nepaisant to, jog neturėjo duomenų, iš kurių būtų galėjęs spręsti apie UAB „Aukštaitijos statyba“ finansinę padėtį, sudarė draudimo laidavimo sutartį. Draudikas turėjo galimybes pareikalauti iš draudėjo visų jį dominančių duomenų apie įmonės finansinę būklę, tačiau pasitenkino draudėjo pateikta informacija, išreiškė valią sudaryti laidavimo draudimo sutartį ir išduoti garantinį raštą, todėl šie sandoriai nepripažįstami negaliojančiais CK 1. 81 straipsnio pagrindu. Atmetus reikalavimą pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais, tenkintinas ieškinys dėl draudimo išmokos ieškovui priteisimo, įvykus laidavimo draudimo sutartyje numatytam draudimo įvykiui. Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „B-tic Polis“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1. 91 straipsnį. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje O. M. Kibišaitė, J. Kibišaitis v. S. Kalininas ir kt. , bylos Nr. 3K-3-1008/2001, ir teigia, kad atsakovas UAB „Aukštaitijos statyba“ tyčia nuslėpė informaciją apie kreditorinius įsiskolinimus, t. y. apgavo kasatorių, todėl negalima teigti, kad jo valia sudaryti sandorį formavosi tinkamai. Atsakovas UAB „Aukštaitijos statyba“ elgėsi nesąžiningai, be to, pažeidė ir sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nepranešdamas kasatoriui reikiamos informacijos sandoriui sudaryti. Kasatoriaus teigimu, tai laikoma apgaule pagal CK 1. 91 straipsnį (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB „Klaipėdos konstrukcija“ v. UAB „Mūsų namai“, bylos Nr. 3K-3-186/2003). 2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, turėjo vadovautis 1964 m. CPK 11 straipsnio 7 dalimi ir taikyti protingumo kriterijus, nustatant sandorio šalių tikrąją valią dėl sandorio sudarymo, aiškintis, ko buvo siekiama sudarant sandorį (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. Pocevičius v. E. Pocevičienė, bylos Nr. 3K-3-120/2001). Kasatoriui turint duomenų apie UAB „Aukštaitijos statyba“ įsiskolinimus, draudimo sutartis nebūtų sudaryta. 3. Dėl apgaulės sudarytas sandoris yra apgavusios sandorio šalies arba trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas, todėl būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio sąlygų esmę, ar sprendimą dėl sandorio sudarymo ji priėmė savarankiškai ar veikiama pašalinių veiksnių. Be to, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekiant ginti apgautosios šalies interesus (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje V. Savickas v. J. Sriubienė, bylos Nr. 3K-3-353/2002). Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Kelda“ prašo skundo netenkinti, palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 24 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas buvo sąžiningas, norėjo būti apdraustas. Bylos faktinės aplinkybės paneigia buvus apgaulę, nes kasatorius turėjo pakankamai laiko ir galimybių išreikalauti iš draudėjo informaciją apie jo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė – įvykus draudiminiam įvykiui jis atlygina atsiradusius nuostolius. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifinė – fiduciarinė (lot. fiducia – pasitikėjimas), taigi tokia sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai. Skiriamasis draudimo sutarties bruožas yra sutarties šalių santykiams taikomas šalių tarpusavio didžiausio pasitikėjimo principas. Todėl draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir abipusiškai atskleisti visą informaciją, galinčią turėti įtakos šios sutarties sudarymui ir jos sąlygų nustatymui. Draudėjo pareiga suteikti draudikui visą nurodytai sutarčiai reikšmingą informaciją gali lemti tiek šio apsisprendimą prisiimti draudimo riziką, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokų (premijų) bei draudimo išmokų dydžius. Aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, neabejotinai yra tos, kurios nurodytos draudimo rūšies taisyklėse, taigi šiuo konkrečiu atveju – Taisyklėse. Byloje nustatyta, kad, siekiant užtikrinti rangovo AB „Kelda“ ir užsakovo UAB „Aukštaitijos statyba“ statybos rangos sutarties vykdymą, draudėjas UAB „Aukštaitijos statyba“ su draudiku UAB „B-tic Polis“ sudarė laidavimo draudimo sutartį ir jos pagrindu išdavė laidavimo raštą, kuriuo buvo garantuotas trečiojo asmens UAB „Kelda“ 400 000 Lt dydžio apmokėjimas pagal rangos sutartį. Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartis buvo sudaryta remiantis UAB „B-tic Polis“ Atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo bei garantinio laikotarpio raštus, draudimo, draudimo taisyklėmis Nr. 015. Aplinkybės, apie kurias draudėjas UAB „Aukštaitijos statyba“ privalėjo informuoti draudiką UAB „B-tic Polis“, nurodytos Taisyklių 6. 1 punkte: draudėjas, tiksliai nurodydamas reikalaujamus duomenys, užpildo draudiko nustatytos formos prašymą bei anketą ir atsako už pateiktų duomenų teisingumą. Draudėjas pateikė draudikui prašymą ir anketą, kurioje nurodė UAB „Aukštaitijos statyba“ metinės apyvartos duomenis, tačiau kiti duomenys apie įmonės finansinę būklę nebuvo pateikti. Draudėjas taip pat pateikė duomenis apie jo atliktus reikšmingiausius darbus, apie šiuo metu vykdomus kontraktus bei dalyvavimus konkursuose ir nurodė, kad už visus šiuos kontraktus laidavo ir laiduoja draudimo firma UAB „B-tic Polis“. Draudikas, nors ir turėjo galimybę pareikalauti ir duomenų apie draudėjo finansinę–materialinę būklę, įvertinęs draudimo riziką, apsiribojo draudėjo paraiškoje nurodytais duomenimis ir sudarė draudimo sutartį naudos gavėjo – UAB „Kelda“ naudai. Todėl negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad jo valia sudaryti draudimo sutartį formavosi netinkamai, nes jis buvo draudiko apgautas. Šiuo atveju privalu atsižvelgti į draudiko veiklos specifiką, į veiksnius, lėmusius jo valios sudarant draudimo sutartį formavimąsi. Skiriamasis draudiko veiklos požymis yra tai, kad jo veikla susijusi su tam tikra rizika, t. y. draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, kadangi jis perima iš draudėjo pastarojo riziką – nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Todėl draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudiminio įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė. Draudiko teisė tikrinti draudėjo pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą numatyta Taisyklių 6. 7 punkte. Tačiau šiuo atveju draudikui pakako draudėjo pateiktos informacijos įvertinti draudiminio įvykio tikimybę bei draudimo riziką, ir jis sudarė ginčijamą draudimo sutartį. Todėl galima teigti, kad draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, nepakankamai įvertino draudiminio įvykio tikimybę ir tam tikro dydžio nuostolių atsiradimo galimybę (šiuo atveju – 400 000 Lt), o ne buvo draudėjo apgautas (CK 1. 91 straipsnis) ar suklaidintas jo pateiktos žinomai melagingos informacijos (CK 6. 993 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ginčijama draudimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens – naudos gavėjo UAB „Kelda“ naudai, t. y. draudikas įsipareigojo draudėjui neįvykdžius prievolės pagal 2001 m. spalio 16 d. statybos rangos sutartį iki 2002 m. sausio 16 d. sumokėti 400 000 Lt draudimo išmoką. UAB „Aukštaitijos statyba“ neatsiskaičius su UAB „Kelda“ pagal statybos rangos sutartį, pastaroji įgijo teisę į draudimo išmoką (CK 6. 987 straipsnis). Esant šioms faktinėms bylos aplinkybėms, netaikytinos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje A. Pocevičius v. E. Pocevičienė, bylos Nr. 3K-3-120/2001, ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje V. Savickas v. J. Sriubienė, bylos Nr. 3K-3-353/2002, suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei pagrįstai ir teisėtai atmetė reikalavimą dėl draudimo sutarties bei laidavimo rašto pripažinimo negaliojančiais ir tenkino ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo. Kasacinis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, o skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas paliekamas galioti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |