TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 1. Dėl drau­di­ko veik­los

Ski­ria­ma­sis drau­di­ko veik­los po­žy­mis yra
tai, kad jo veik­la su­si­ju­si su tam tik­ra ri­zi­ka, t. y. drau­dė­jas mo­ka
drau­di­mo įmo­kas, o drau­dikas ri­zi­kuo­ja, ka­dan­gi jis pe­ri­ma iš drau­dė­jo
pas­ta­ro­jo ri­zi­ką – nuos­to­lių at­si­ra­di­mo ti­ki­my­bę ir tam tik­ro jų
dy­džio ga­li­my­bę. To­dėl drau­di­kas, su­da­ry­da­mas drau­di­mo su­tar­tį,
ne tik tu­ri įver­tin­ti drau­dė­jo pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją, bet ir pats rei­ka­lau­ti
pa­teik­ti ar rink­ti, jo nuo­mo­ne, trūks­ta­mą in­for­ma­ci­ją apie drau­dė­ją
to­kios ap­im­ties ir to­kiu bū­du, kad drau­di­ko su­kly­di­mo dėl drau­di­mi­nio
įvy­kio ti­ki­my­bė bū­tų kuo ma­žes­nė.

                                                                       Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-1029/2003
                                                              By­lų ka­te­go­ri­ja 67

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2003 m. lap­kri­čio 5 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: Č-­lo­vo
J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės A-ės ir E-i­di­jaus
L-o (pra­ne­šė­jas),
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo
ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo – už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės drau­di­mo
kom­pa­ni­jos „B-­tic Po­lis“ ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. bir­že­lio
24 d. spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo ak­ci­nės
ben­dro­vės „Kel­da“ (šiuo me­tu – už­da­ro­ji ak­ci­nė ben­dro­vė „Kel­da“)
ieš­ki­nį at­sa­ko­vams už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei drau­di­mo kom­pa­ni­jai
„B-­tic Po­lis“, ban­kru­tuo­jan­čiai už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei „Aukš­tai­ti­jos
sta­ty­ba“ (šiuo me­tu – lik­vi­duo­ja­ma UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“) dėl
drau­di­mo iš­mo­kos pri­tei­si­mo ir at­sa­ko­vo už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės
drau­di­mo kom­pa­ni­jos „B-­tic Po­lis“ prie­šieš­ki­nį ieš­ko­vui ak­ci­nei
ben­dro­vei „Kel­da“ ir at­sa­ko­vui ban­kru­tuo­jan­čiai už­da­ra­jai ak­ci­nei
ben­dro­vei „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ dėl san­do­rio pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a
t ė :

Ieš­ko­vas AB „Kel­da“ pa­reiš­kė ieš­ki­nį, ku­riuo
pra­šė pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo UAB DK „B-­tic Po­lis“ 400 000 Lt drau­di­mo iš­mo­ką. Ieš­ko­vas nu­ro­dė, kad,
sie­kiant už­tik­rin­ti sta­ty­bos ran­gos su­tar­ties, ieš­ko­vo AB „Kel­da“
ir at­sa­ko­vo UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ su­da­ry­tos 2001 m. spa­lio 16
d. , vyk­dy­mą, su at­sa­ko­vu UAB DK „B-­tic Po­lis“ 2001 m. spa­lio 18 d. bu­vo
su­da­ry­ta lai­da­vi­mo drau­di­mo su­tar­tis bei iš­duo­tas lai­da­vi­mo raš­tas
Nr. LD278, ku­riuo bu­vo ga­ran­tuo­ja­mas 400 000 Lt
ap­mo­kė­ji­mas pa­gal mi­nė­tą sta­ty­bos ran­gos su­tar­tį. Ieš­ko­vo tei­gi­mu,
in­for­ma­vus drau­di­ką – at­sa­ko­vą UAB DK „B-­tic Po­lis“ apie tai, kad at­sa­ko­vas
UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ ne­vyk­do su­tar­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų dėl
ap­mo­kė­ji­mo pa­gal sta­ty­bos ran­gos su­tar­tį, at­sa­ko­vas UAB DK „B-­tic
Po­lis“ pra­ne­šė, jog lai­da­vi­mo drau­di­mo su­tar­tis ir lai­da­vi­mo raš­tas
yra ne­ga­lio­jan­tys, dėl to at­si­skai­ty­ti su ieš­ko­vu pri­va­lo UAB „Aukš­tai­ti­jos
sta­ty­ba“. Rem­da­ma­sis CK 6. 1014 straips­niu, ieš­ko­vas tei­gė, kad nė­ra
pa­grin­dų at­leis­ti drau­di­ką nuo drau­di­mo iš­mo­kos mo­kė­ji­mo.
At­sa­ko­vas UAB DK „B-­tic Po­lis“ prie­šieš­ki­niu
pra­šė pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais nuo su­da­ry­mo mo­men­to lai­da­vi­mo
su­tar­tį ir lai­da­vi­mo raš­tą, kaip su­da­ry­tus dėl ap­gau­lės. At­sa­ko­vas
nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“, ne­pa­teik­da­mas
duo­me­nų apie tik­rą­ją ben­dro­vės fi­nan­si­nę būk­lę, nu­slė­pė ap­lin­ky­bes,
pa­tvir­ti­nan­čias di­de­lius ben­dro­vės įsi­sko­li­ni­mus, ku­rias ži­no­da­mas
drau­di­kas ne­bū­tų su­da­ręs lai­da­vi­mo drau­di­mo su­tar­ties. At­sa­ko­vo
UAB DK „B-­tic Po­lis“ tei­gi­mu, ieš­ko­vas AB „Kel­da“ iki drau­di­mo su­tar­ties
su­da­ry­mo ži­no­jo, kad dėl sun­kios UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ fi­nan­si­nės
pa­dė­ties prie­vo­lė pa­gal sta­ty­bos ran­gos su­tar­tį ne­bus įvyk­dy­ta ir
drau­di­mo įvy­kis yra ne­iš­ven­gia­mas. Be to, ieš­ko­vas AB „Kel­da“ dėl
drau­di­mo iš­mo­kos mo­kė­ji­mo krei­pė­si į UAB DK „B-­tic Po­lis“, ne­lauk­da­mas
prie­vo­lių įvyk­dy­mo ter­mi­no pa­bai­gos.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas 2002 m. lap­kri­čio
25 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė, o prie­šieš­ki­nį ten­ki­no, pri­pa­ži­no
ne­ga­lio­jan­čiais 2001 m. spa­lio 18 d. at­sa­ko­my­bės lai­da­vi­mo, iš­duo­dant
pa­siū­ly­mo, at­li­ki­mo, iš­anks­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo bei ga­ran­ti­nio lai­ko­tar­pio
raš­tus (po­li­sas LD Nr. 000278) bei lai­da­vi­mo raš­tą LD 278. Teis­mas nu­ro­dė,
kad, at­sa­ko­vams UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ ir UAB DK „B-­tic Po­lis“
su­da­rius ga­ran­ti­nio lai­ko­tar­pio lai­da­vi­mo drau­di­mo su­tar­tį, bu­vo
ap­draus­ta at­sa­ko­vo UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ prie­vo­lė su­mo­kė­ti
ieš­ko­vui AB „Kel­da“ už at­lik­tus dar­bus pa­gal sta­ty­bos ran­gos su­tar­ties
8. 2 punk­tą. Va­do­vau­da­ma­sis At­sa­ko­my­bės lai­da­vi­mo, iš­duo­dant pa­siū­ly­mo,
at­li­ki­mo, iš­anks­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo bei ga­ran­ti­nio lai­ko­tar­pio raš­tus
drau­di­mo tai­syk­lių Nr. 015 (to­liau – Tai­syk­lės) 6. 1 punk­tu at­sa­ko­vas
UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ už­pil­dė an­ke­tą drau­dė­jo ri­zi­kai įver­ti­nti,
pa­teik­da­mas drau­di­kui in­for­ma­ci­ją apie 15 850 000 Lt me­ti­nę apy­var­tą,
ta­čiau ne­nu­ro­dė įsi­sko­li­ni­mų, ne­pri­dė­jo pas­ku­ti­nių 3 me­tų au­di­to
pa­tik­rin­tų ba­lan­sų ir pel­no (nuos­to­lio) ata­skai­tos, ki­tos in­for­ma­ci­jos,
nau­din­gos spren­džiant apie lai­da­vi­mo raš­to ga­vė­jo pa­ti­ki­mu­mą. Teis­mas
nu­sta­tė, kad an­ke­tos už­pil­dy­mo die­ną at­sa­ko­vo UAB „Aukš­tai­ti­jos
sta­ty­ba“ kre­di­to­ri­nis įsi­sko­li­ni­mas bu­vo 4 765 465,03 Lt, to­dėl spren­dė, kad at­sa­ko­vas UAB „Aukš­tai­ti­jos
sta­ty­ba“, siek­da­mas gau­ti ga­ran­ti­nį raš­tą iš at­sa­ko­vo UAB DK „B-­tic
Po­lis“, ty­čia nu­slė­pė ap­lin­ky­bes apie kre­di­to­ri­nį įsi­sko­li­ni­mą
ir ap­ga­vo drau­di­ką. Pri­pa­žin­da­mas ne­ga­lio­jan­čiais lai­da­vi­mo drau­di­mo
su­tar­tį ir lai­da­vi­mo raš­tą LD 278 teis­mas tai­kė CK 1. 78, 1. 91, 1. 195
straips­nius, nu­ro­dy­da­mas at­sa­ko­vą UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ ži­no­jus
apie drau­di­mi­nio įvy­kio ne­iš­ven­gia­mu­mą ir są­mo­nin­gai ap­ga­vus drau­di­ką
(CK 6. 987 straips­nis).
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si ieš­ko­vo ape­lia­ci­nį
skun­dą, 2003 m. bir­že­lio 24 d. spren­di­mu pa­nai­ki­no Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo 2002 m. lap­kri­čio 25 d. spren­di­mą, o ieš­ki­nį pa­ten­ki­no, pri­tei­sė
iš UAB DK „B-­tic Po­lis“ 400 000 Lt ieš­ko­vui
AB „Kel­da“. Ko­le­gi­ja, be ki­ta ko, nu­ro­dė, kad drau­di­kas, ne­pai­sant
to, jog ne­tu­rė­jo duo­me­nų, iš ku­rių bū­tų ga­lė­jęs spręs­ti apie UAB
„Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ fi­nan­si­nę pa­dė­tį, su­da­rė drau­di­mo lai­da­vi­mo
su­tar­tį. Drau­di­kas tu­rė­jo ga­li­my­bes pa­rei­ka­lau­ti iš drau­dė­jo vi­sų
jį do­mi­nan­čių duo­me­nų apie įmo­nės fi­nan­si­nę būk­lę, ta­čiau pa­si­ten­ki­no
drau­dė­jo pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, iš­reiš­kė va­lią su­da­ry­ti lai­da­vi­mo
drau­di­mo su­tar­tį ir iš­duo­ti ga­ran­ti­nį raš­tą, to­dėl šie san­do­riai
ne­pri­pa­žįs­ta­mi ne­ga­lio­jan­čiais CK 1. 81 straips­nio pa­grin­du. At­me­tus
rei­ka­la­vi­mą pri­pa­žin­ti mi­nė­tus san­do­rius ne­ga­lio­jan­čiais, ten­kin­ti­nas
ieš­ki­nys dėl drau­di­mo iš­mo­kos ieš­ko­vui pri­tei­si­mo, įvy­kus lai­da­vi­mo
drau­di­mo su­tar­ty­je nu­ma­ty­tam drau­di­mo įvy­kiui.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vas UAB DK „B-­tic
Po­lis“ pra­šo pa­nai­kin­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. bir­že­lio 24 d. spren­di­mą ir
pa­lik­ti ga­lio­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2002 m. lap­kri­čio 25 d.
spren­di­mą. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas šiais ar­gu­men­tais:
1. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tin­ka­mai
tai­kė CK 1. 91 straips­nį. Ka­sa­to­rius re­mia­si Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. spa­lio 24
d. nu­tar­ti­mi ci­vi­li­nė­je by­lo­je O. M. Ki­bi­šai­tė, J. Ki­bi­šai­tis
v. S. Ka­li­ni­nas ir kt. , by­los Nr. 3K-3-1008/2001, ir tei­gia, kad at­sa­ko­vas
UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ ty­čia nu­slė­pė in­for­ma­ci­ją apie kre­di­to­ri­nius
įsi­sko­li­ni­mus, t. y. ap­ga­vo ka­sa­to­rių, to­dėl ne­ga­li­ma teig­ti, kad
jo va­lia su­da­ry­ti san­do­rį for­ma­vo­si tin­ka­mai. At­sa­ko­vas UAB „Aukš­tai­ti­jos
sta­ty­ba“ el­gė­si ne­są­ži­nin­gai, be to, pa­žei­dė ir su­tar­ties ša­lių
ben­dra­dar­bia­vi­mo prin­ci­pą, ne­pra­neš­da­mas ka­sa­to­riui rei­kia­mos
in­for­ma­ci­jos san­do­riui su­da­ry­ti. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, tai lai­ko­ma
ap­gau­le pa­gal CK 1. 91 straips­nį (Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. sau­sio 29 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je
by­lo­je AB „Klai­pė­dos kon­struk­ci­ja“ v. UAB „Mū­sų na­mai“, by­los
Nr. 3K-3-186/2003).
2. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, ver­tin­da­mas
įro­dy­mus, tu­rė­jo va­do­vau­tis 1964 m. CPK 11 straips­nio 7 da­li­mi ir tai­ky­ti
pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus, nu­sta­tant san­do­rio ša­lių tik­rą­ją va­lią dėl
san­do­rio su­da­ry­mo, aiš­kin­tis, ko bu­vo sie­kia­ma su­da­rant san­do­rį
(Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. sau­sio 29 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. Po­ce­vi­čius v.
E. Po­ce­vi­čie­nė, by­los Nr. 3K-3-120/2001). Ka­sa­to­riui tu­rint duo­me­nų
apie UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ įsi­sko­li­ni­mus, drau­di­mo su­tar­tis
ne­bū­tų su­da­ry­ta.
3. Dėl ap­gau­lės su­da­ry­tas san­do­ris yra ap­ga­vu­sios
san­do­rio ša­lies ar­ba tre­čio­jo as­mens ne­są­ži­nin­gų veiks­mų re­zul­ta­tas,
to­dėl bū­ti­na ana­li­zuo­ti ap­gau­to­sios san­do­rio ša­lies va­lios for­ma­vi­mo­si
pro­ce­są, jos tik­ruo­sius ke­ti­ni­mus, aiš­kin­tis, ar ji su­vo­kė tik­rą­ją
san­do­rio są­ly­gų es­mę, ar spren­di­mą dėl san­do­rio su­da­ry­mo ji pri­ėmė
sa­va­ran­kiš­kai ar vei­kia­ma pa­ša­li­nių veiks­nių. Be to, tu­ri bū­ti va­do­vau­ja­ma­si
tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, sie­kiant gin­ti ap­gau­to­sios
ša­lies in­te­re­sus (Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2002 m. sau­sio 21 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. Sa­vic­kas
v. J. Sriu­bie­nė, by­los Nr. 3K-3-353/2002).
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį skun­dą ieš­ko­vas
UAB „Kel­da“ pra­šo skun­do ne­ten­kin­ti, pa­lik­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. bir­že­lio
24 d. spren­di­mą ne­pa­keis­tą. At­si­lie­pi­me nu­ro­do­ma, kad ieš­ko­vas bu­vo
są­ži­nin­gas, no­rė­jo bū­ti ap­draus­tas. By­los fak­ti­nės ap­lin­ky­bės pa­nei­gia
bu­vus ap­gau­lę, nes ka­sa­to­rius tu­rė­jo pa­kan­ka­mai lai­ko ir ga­li­my­bių
iš­rei­ka­lau­ti iš drau­dė­jo in­for­ma­ci­ją 
apie jo fi­nan­si­nę pa­dė­tį.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t
a t u o j a :

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 353 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to, kad ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, ne­per­ženg­da­mas ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų, pa­tik­ri­na ap­skųs­tus
spren­di­mą ir nu­tar­tį tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu, kar­tu ka­sa­ci­nis teis­mas
yra sais­to­mas pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų nu­sta­ty­tų
fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių. Pa­gal CPK 346 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą
vie­nas iš pa­grin­dų per­žiū­rė­ti by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka yra ma­te­ria­li­nės
ar pro­ce­so tei­sės nor­mų pa­žei­di­mas, tu­rin­tis es­mi­nės reikš­mės vie­no­dam
tei­sės aiš­ki­ni­mui ir tai­ky­mui, jei­gu šis pa­žei­di­mas ga­lė­jo tu­rė­ti
įta­kos ne­tei­sė­to spren­di­mo (nu­tar­ties) pri­ėmi­mui.
Drau­di­mo su­tar­tis yra ri­zi­kos su­tar­tis, pa­gal
ku­rią drau­di­kui ten­ka ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė – įvy­kus drau­di­mi­niam
įvy­kiui jis at­ly­gi­na at­si­ra­du­sius nuos­to­lius. Pa­ly­gi­nus su ki­to­mis
su­tar­ti­mis, drau­di­mo su­tar­tis yra spe­ci­fi­nė – fi­du­cia­ri­nė (lot. fi­du­cia
– pa­si­ti­kė­ji­mas), tai­gi to­kia su­tar­tis, ku­rios ša­lis sie­ja tar­pu­sa­vio
pa­si­ti­kė­ji­mu grin­džia­mi san­ty­kiai. Ski­ria­ma­sis drau­di­mo su­tar­ties
bruo­žas yra su­tar­ties ša­lių san­ty­kiams tai­ko­mas ša­lių tar­pu­sa­vio di­džiau­sio
pa­si­ti­kė­ji­mo prin­ci­pas. To­dėl drau­di­mo su­tar­ties ša­lys pri­va­lo
bū­ti vie­na ki­tai ab­so­liu­čiai at­vi­ros ir abi­pu­siš­kai at­skleis­ti vi­są
in­for­ma­ci­ją, ga­lin­čią tu­rė­ti įta­kos šios su­tar­ties su­da­ry­mui ir
jos są­ly­gų nu­sta­ty­mui. Drau­dė­jo pa­rei­ga su­teik­ti drau­di­kui vi­są
nu­ro­dy­tai su­tar­čiai reikš­min­gą in­for­ma­ci­ją ga­li lem­ti tiek šio ap­si­spren­di­mą
pri­si­im­ti drau­di­mo ri­zi­ką, tiek drau­di­mo su­tar­ties są­ly­gas, tarp
jų ir drau­di­mo įmo­kų (pre­mi­jų) bei drau­di­mo iš­mo­kų dy­džius. Ap­lin­ky­bės,
apie ku­rias drau­dė­jas pri­va­lo in­for­muo­ti drau­di­ką, ne­abe­jo­ti­nai
yra tos, ku­rios nu­ro­dy­tos drau­di­mo rū­šies tai­syk­lė­se, tai­gi šiuo kon­kre­čiu
at­ve­ju – Tai­syk­lė­se.
By­lo­je nu­sta­ty­ta, kad, sie­kiant užtik­rin­ti
ran­go­vo AB „Kel­da“ ir už­sa­ko­vo UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ sta­ty­bos
ran­gos su­tar­ties vyk­dy­mą, drau­dė­jas UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ su
drau­di­ku UAB „B-­tic Po­lis“ su­da­rė lai­da­vi­mo drau­di­mo su­tar­tį ir
jos pa­grin­du iš­da­vė lai­da­vi­mo raš­tą, ku­riuo bu­vo ga­ran­tuo­tas tre­čio­jo
as­mens UAB „Kel­da“ 400 000 Lt dy­džio
ap­mo­kė­ji­mas pa­gal ran­gos su­tar­tį. Ga­ran­ti­nio lai­ko­tar­pio lai­da­vi­mo
drau­di­mo su­tar­tis bu­vo su­da­ry­ta re­mian­tis UAB „B-­tic Po­lis“ At­sa­ko­my­bės
lai­da­vi­mo, iš­duo­dant pa­siū­ly­mo, at­li­ki­mo, iš­anks­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo
bei ga­ran­ti­nio lai­ko­tar­pio raš­tus, drau­di­mo, drau­di­mo tai­syk­lė­mis
Nr. 015. Ap­lin­ky­bės, apie ku­rias drau­dė­jas UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“
pri­va­lė­jo in­for­muo­ti drau­di­ką UAB „B-­tic Po­lis“, nu­ro­dy­tos Tai­syk­lių
6. 1 punk­te: drau­dė­jas, tiks­liai nu­ro­dy­da­mas rei­ka­lau­ja­mus duo­me­nys,
už­pil­do drau­di­ko nu­sta­ty­tos for­mos pra­šy­mą bei an­ke­tą ir at­sa­ko
už pa­teik­tų duo­me­nų tei­sin­gu­mą. Drau­dė­jas pa­tei­kė drau­di­kui pra­šy­mą
ir an­ke­tą, ku­rio­je nu­ro­dė UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“ me­ti­nės apy­var­tos
duo­me­nis, ta­čiau ki­ti duo­me­nys apie įmo­nės fi­nan­si­nę būk­lę ne­bu­vo
pa­teik­ti. Drau­dė­jas taip pat pa­tei­kė duo­me­nis apie jo at­lik­tus reikš­min­giau­sius
dar­bus, apie šiuo me­tu vyk­do­mus kontr­aktus bei da­ly­va­vi­mus kon­kur­suo­se
ir nu­ro­dė, kad už vi­sus šiuos kontr­aktus lai­da­vo ir lai­duo­ja drau­di­mo
fir­ma UAB „B-­tic Po­lis“. Drau­di­kas, nors ir tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­rei­ka­lau­ti
ir duo­me­nų apie drau­dė­jo fi­nan­si­nę–­ma­te­ria­li­nę būk­lę, įver­ti­nęs
drau­di­mo ri­zi­ką, ap­si­ri­bo­jo drau­dė­jo pa­raiš­ko­je nu­ro­dy­tais duo­me­ni­mis
ir su­da­rė drau­di­mo su­tar­tį nau­dos ga­vė­jo – UAB „Kel­da“ nau­dai. To­dėl
ne­ga­li­ma su­tik­ti su ka­sa­to­riaus tei­gi­niu, kad jo va­lia su­da­ry­ti
drau­di­mo su­tar­tį for­ma­vo­si ne­tin­ka­mai, nes jis bu­vo drau­di­ko ap­gau­tas.
Šiuo at­ve­ju pri­va­lu at­si­žvelg­ti į drau­di­ko veik­los spe­ci­fi­ką, į
veiks­nius, lė­mu­sius jo va­lios su­da­rant drau­di­mo su­tar­tį for­ma­vi­mą­si.
Ski­ria­ma­sis drau­di­ko veik­los po­žy­mis yra
tai, kad jo veik­la su­si­ju­si su tam tik­ra ri­zi­ka, t. y. drau­dė­jas mo­ka
drau­di­mo įmo­kas, o drau­di­kas ri­zi­kuo­ja, ka­dan­gi jis pe­ri­ma iš drau­dė­jo
pas­ta­ro­jo ri­zi­ką – nuos­to­lių at­si­ra­di­mo ti­ki­my­bę ir tam tik­ro jų
dy­džio ga­li­my­bę. To­dėl drau­di­kas, su­da­ry­da­mas drau­di­mo su­tar­tį,
ne tik tu­ri įver­tin­ti drau­dė­jo pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją, bet ir pats rei­ka­lau­ti
pa­teik­ti ar rink­ti, jo nuo­mo­ne, trūks­ta­mą in­for­ma­ci­ją apie drau­dė­ją
to­kios ap­im­ties ir to­kiu bū­du, kad drau­di­ko su­kly­di­mo dėl drau­di­mi­nio
įvy­kio ti­ki­my­bė bū­tų kuo ma­žes­nė. Drau­di­ko tei­sė tik­rin­ti drau­dė­jo
pa­teik­tų do­ku­men­tų ir duo­me­nų tei­sin­gu­mą nu­ma­ty­ta Tai­syk­lių 6. 7
punk­te. Ta­čiau šiuo at­ve­ju drau­di­kui pa­ka­ko drau­dė­jo pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos
įver­tin­ti drau­di­mi­nio įvy­kio ti­ki­my­bę bei drau­di­mo ri­zi­ką, ir jis
su­da­rė gin­či­ja­mą drau­di­mo su­tar­tį. To­dėl ga­li­ma teig­ti, kad drau­di­kas,
su­da­ry­da­mas drau­di­mo su­tar­tį, ne­pa­kan­ka­mai įver­ti­no drau­di­mi­nio
įvy­kio ti­ki­my­bę ir tam tik­ro dy­džio nuos­to­lių at­si­ra­di­mo ga­li­my­bę
(šiuo at­ve­ju – 400 000 Lt), o ne
bu­vo drau­dė­jo ap­gau­tas (CK 1. 91 straips­nis) ar su­klai­din­tas jo pa­teik­tos
ži­no­mai me­la­gin­gos in­for­ma­ci­jos (CK 6. 993 straips­nio 3 da­lis). Pa­žy­mė­ti­na
ir tai, kad gin­či­ja­ma drau­di­mo su­tar­tis bu­vo su­da­ry­ta tre­čio­jo as­mens
– nau­dos ga­vė­jo UAB „Kel­da“ nau­dai, t. y. drau­di­kas įsi­pa­rei­go­jo
drau­dė­jui ne­įvyk­džius prie­vo­lės pa­gal 2001 m. spa­lio 16 d. sta­ty­bos
ran­gos su­tar­tį iki 2002 m. sau­sio 16 d. su­mo­kė­ti 400 000 Lt drau­di­mo iš­mo­ką. UAB „Aukš­tai­ti­jos sta­ty­ba“
neat­si­skai­čius su UAB „Kel­da“ pa­gal sta­ty­bos ran­gos su­tar­tį, pas­ta­ro­ji
įgi­jo tei­sę į drau­di­mo iš­mo­ką (CK 6. 987 straips­nis). Esant šioms fak­ti­nėms
by­los ap­lin­ky­bėms, ne­tai­ky­ti­nos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. sau­sio 29 d. nu­tar­ty­je ci­vi­li­nė­je
by­lo­je A. Po­ce­vi­čius v. E. Po­ce­vi­čie­nė, by­los Nr.
3K-3-120/2001, ir Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2002 m. sau­sio 21 d. nu­tar­ty­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. Sa­vic­kas
v. J. Sriu­bie­nė, by­los Nr. 3K-3-353/2002, su­for­mu­luo­tos tei­sės aiš­ki­ni­mo
ir tai­ky­mo tai­syk­lės.
Dėl iš­dės­ty­tų mo­ty­vų tei­sė­jų ko­le­gi­ja
spren­džia, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tin­ka­mai tai­kė ir aiš­ki­no
ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas bei pa­grįs­tai ir tei­sė­tai at­me­tė rei­ka­la­vi­mą
dėl drau­di­mo su­tar­ties bei lai­da­vi­mo raš­to pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais
ir ten­ki­no ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą dėl drau­di­mo iš­mo­kos pri­tei­si­mo.
Ka­sa­ci­nis skun­das at­mes­ti­nas kaip tei­siš­kai ne­pa­grįs­tas, o skun­džia­mas
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo spren­di­mas pa­lie­ka­mas ga­lio­ti.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
CPK 359 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu, 362 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r
i a :

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. bir­že­lio 24 d. spren­di­mą pa­lik­ti
ne­pa­keis­tą.
Ši Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja
nuo jos pri­ėmi­mo die­nos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt