TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 2. Dėl drau­di­mo su­tar­ties są­ly­gų aiš­ki­ni­mo

Tai, kad drau­di­kas, bū­da­mas stip­res­nio­ji su­tar­ties
ša­lis ir ofe­ren­tas su­da­rant su­tar­tį, vie­na­ša­liš­kai pa­siū­lo sa­vo
są­ly­gas kon­tra­hen­tui (drau­dė­jui), jo­kiu bū­du ne­reiš­kia, kad drau­di­kas
su­tar­ties vyk­dy­mo me­tu ga­lė­tų iš­aiš­kin­ti su­tar­ties są­ly­gas to­kia
lin­kme, jog bū­tų pa­keis­ti drau­di­ko iš­anks­ti­niai, su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti
įsi­pa­rei­go­ji­mai. Prie­šin­gai, CK 6. 193 straips­nio 4 da­lis nu­ma­to tai­syk­lę,
kad vi­sais at­ve­jais su­tar­ties są­ly­gos tu­ri bū­ti aiš­ki­na­mos var­to­to­jų
nau­dai ir su­tar­tį pri­si­jun­gi­mo bū­du su­da­riu­sios ša­lies nau­dai. Ši
tai­syk­lė su­si­ju­si su sil­pnes­nio­sios ša­lies su­tar­ti­niuo­se san­ty­kiuo­se
gy­ni­mo prin­ci­pu, reiš­kian­čiu, kad, ša­lims esant ne­ly­gia­ver­tėms vie­na
ki­tai, to­kių su­tar­ties ša­lių ly­gia­tei­siš­ku­mu grin­džia­mas kiek­vie­nos
iš ša­lių in­te­re­sų gy­ni­mas kom­pen­suo­ja­mas ki­tais bū­dais – teis­mo ak­ty­ves­niu
vaid­me­niu pro­ce­se iš­aiš­ki­nant ša­lių tei­ses ir pan. , ne­pai­sant do­mi­nuo­jan­čios
ša­lies bu­vi­mo, ša­lių in­te­re­sų pu­siau­svy­ros už­tik­ri­ni­mu, griež­tes­nės
su­tar­ti­nės at­sa­ko­my­bės stip­res­nia­jai ša­liai tai­ky­mu, at­si­žvel­gus
į di­des­nius rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus stip­res­nio­sios ša­lies pro­fe­si­nei
veik­lai ir kt.
Kai at­sa­ko­vas (drau­di­kas) ar jo at­sto­vas iš­aiš­ki­na
pa­lan­kiai ieš­ko­vei (drau­dė­jui) drau­di­mo są­ly­gą, ta­čiau, įvy­kus drau­di­mi­niam
įvy­kiui, tą pa­čią są­ly­gą aiš­ki­na ki­taip, sau pa­lan­kiu bū­du, tai ver­tin­ti­na
ne­są­ži­nin­gu spau­di­mu drau­dė­jo, kaip sil­pnes­nio­sios su­tar­ties ša­lies,
at­žvil­giu.

                                                   Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-1150/2003
                                                   By­lų
ka­te­go­ri­jos: 21. 2. 2. 9; 37. 6; 37. 7; 67

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2003 m. gruodžio 1
d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: Č-­lo­vo
J-o (tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės A-ės
(ko­le­gi­jos pra­ne­šė­ja) ir A-o S-­čiaus,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės Ol­gos Dub­ni­ko­vos ka­sa­ci­nį
skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. va­sa­rio 20 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės Ol­gos Dub­ni­ko­vos ieš­ki­nį at­sa­ko­vui AB „Lie­tu­vos
drau­di­mas“ dėl drau­di­mo iš­mo­kos pri­tei­si­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a
t ė :

I. Gin­čo es­mė

Ieš­ko­vė Ol­ga Dub­ni­ko­va, 2002 m. rug­sė­jo 9
d. kreip­da­ma­si su ieš­ki­niu į Za­ra­sų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mą, nu­ro­dė,
kad su at­sa­ko­vu AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ 2002 m. ge­gu­žės 14 d. su­da­rė
tur­to drau­di­mo su­tar­tį (se­ri­ja 0001, Nr. 0084336), pa­gal ku­rią 30 000 Lt ap­draus­tas gy­ve­na­ma­sis na­mas, esan­tis
Za­ra­sų ra­jo­ne, De­gu­čių se­niū­ni­jo­je, Dun­du­lių kai­me, bei 10 000 Lt na­mų tur­tas. Su­tar­tis įsi­ga­lio­jo 2002 m.
ge­gu­žės 15 d. , jos ga­lio­ji­mo lai­kas bu­vo nu­sta­ty­tas iki 2003 m. ge­gu­žės
16 d. Na­me, ku­rį ieš­ko­vė bu­vo ap­drau­du­si, 2002 m. lie­pos 1 d. ki­lo
gais­ras. Jo me­tu su­de­gė gy­ve­na­ma­sis na­mas, ūkio pa­sta­tai, vi­si jų
kon­struk­ci­jų ele­men­tai, na­mų tur­tas. Su­nai­ki­ni­mo laips­nis – 100
proc. Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to prie Vi­daus
rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Za­ra­sų PGT 2002 m. lie­pos 10 d. nu­ta­ri­me at­si­sa­ky­ti
iš­kel­ti bau­džia­mą­ją by­lą pa­da­ry­ta iš­va­da, kad gais­ras ki­lo dėl ne­tvar­kin­gos
kros­nies už­si­de­gus per­tva­rai ir lu­bo­mis iš­pli­to į pa­sto­gę. Ta­čiau
šis tei­gi­nys nė­ra įro­dy­tas spe­cia­lis­to išva­da ar ki­tais BPK nu­ma­ty­tais
įro­dy­mais. Tai­gi ieš­ko­vės kal­tės for­ma (ne­at­sar­gu­mas, prieš­gais­ri­nės
sau­gos rei­ka­la­vi­mų ne­si­lai­ky­mas ir pan. ) dėl šio gais­ro ki­li­mo ne­bu­vo
nu­sta­ty­ta. Pa­gal drau­di­mo su­tar­tį gais­ras pri­pa­žįs­ta­mas drau­di­mi­niu
įvy­kiu. Ieš­ko­vė, ne­pa­žei­du­si drau­dė­jo pa­rei­gų drau­di­mo tai­syk­lė­se,
in­for­ma­vo drau­di­ką, ku­rio at­sto­vas su­ra­šė įvy­kio ak­tą. Ka­dan­gi
ieš­ko­vės pa­sta­tai ir tur­tas bu­vo ap­draus­ti pir­mą­ja ri­zi­ka, tai pa­da­ry­ti
nuos­to­liai dėl ap­draus­tų pa­sta­tų su­nai­ki­ni­mo tu­ri bū­ti lai­ko­mi
nau­jo ana­lo­giš­ko pa­sta­to, įpras­ta tai vie­to­vei at­sta­ty­mo ver­te
prieš pat drau­di­mi­nį įvy­kį (drau­di­mo tai­syk­lių 8. 2. 1 punk­tas). Tai­gi po šio drau­di­mi­nio
įvy­kio drau­di­kas tu­rė­jo iš­mo­kė­ti vi­są drau­di­mo su­mą, t. y.
30 000 Lt dėl pa­sta­to su­nai­ki­ni­mo
bei 10 000 Lt dėl na­mų tur­to su­nai­ki­ni­mo
(drau­di­mo tai­syk­lių 6. 2, 8. 2. 1,
8. 3. 3, 9. 1, 9. 7
punk­tai). AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ 2002 m. lie­pos 30 d. spren­di­mu ap­skai­čia­vo
drau­di­mo iš­mo­kos su­mą už su­nai­kin­tus pa­sta­tus – 12 864 Lt, už su­nai­kin­tą tur­tą – 6719 Lt, at­sa­ko­vas šias su­mas ieš­ko­vei iš­mo­kė­jo.
Ieš­ko­vė pra­šė teis­mo pri­teis­ti jai iš AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ne­su­mo­kė­tas
drau­di­mo su­mas: 17 136 Lt pa­sta­tų
drau­di­mo iš­mo­ką bei 3281 Lt na­mų
tur­to drau­di­mo iš­mo­ką, iš vi­so 20 417 Lt;
taip pat tu­rė­tas teis­mo iš­lai­das.

II. Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties
es­mė

Za­ra­sų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2002 m. lap­kri­čio
14 d. spren­di­mu ieš­ki­nys ten­kin­tas iš da­lies. Ieško­vei Ol­gai Dub­ni­ko­vai
pri­teis­ta iš AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ 8417 Lt
ne­iš­mo­kė­tos drau­di­mo išmo­kos, 421 Lt
žy­mi­nio mo­kes­čio ir 600 Lt at­sto­va­vi­mo
iš­lai­dų. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vė su at­sa­ko­vu 2002 m. ge­gu­žės
14 d. su­da­rė gy­ven­to­jų tur­to drau­di­mo su­tar­tį, ku­ria pir­mosios ri­zi­kos
drau­di­mo ver­te ap­drau­dė gy­ve­na­mą­jį na­mą, esan­tį Za­ra­sų r. , Dun­du­lių
k. , 30 000 Lt ir na­mų tur­tą 10 000 Lt drau­di­mo su­ma. Drau­di­mo tai­syk­lių 6. 3. 3 punk­te nu­ro­do­ma,
jog drau­di­mas pir­mą­ja ri­zi­ka yra toks drau­di­mas, kai drau­dė­jas pats
pa­si­ren­ka pa­sta­tų drau­di­mo su­mą, ta­čiau ne di­des­nę nei 30 000 Lt, jei­gu drau­di­mo su­tar­ty­je ne­nu­sta­ty­ta
ki­taip. Tai­syk­lių 1. 28 punk­tas nu­ma­tė, jog pir­mo­sios ri­zi­kos drau­di­mas
reiškia, kad kiek­vie­na žala at­ly­gi­na­ma iki drau­di­mo su­tar­ties nu­ro­dy­tos
drau­di­mo su­mos, neat­si­žvel­giant į drau­di­mo su­mą ir drau­di­mo ver­tės
san­ty­kį. Pir­mo­sios ri­zi­kos drau­di­mui ne­tai­ko­ma ne­vi­siš­ko drau­di­mo
są­ly­ga. 2002 m. lie­pos 1 d. gy­ve­na­ma­ja­me na­me ki­lo gais­ras, ir na­mas
su tur­tu bu­vo vi­siš­kai su­nai­kin­tas. At­sa­ko­vas iš­mo­kė­jo ieš­ko­vei
drau­di­mo iš­mo­ką, tai­ky­da­mas drau­di­mo tai­syk­lių 9. 6 punk­tą, kad,
drau­dė­jui ne­su­ti­kus at­sta­ty­ti su­nai­kin­tus pa­sta­tus, drau­di­mo iš­mo­ka
ap­skai­čiuo­ja­ma at­si­žvel­giant į pa­sta­to nu­si­dė­vė­ji­mą (li­ku­ti­nę
ver­tę). Teis­mo ver­ti­ni­mu, šis tai­syk­lių punk­tas ga­li bū­ti tai­ko­mas
tik pa­sta­tus drau­džiant at­ku­ria­mą­ja ver­te. Ieš­ko­vė ap­drau­dė sa­vo
tur­tą 10 000 Lt, dėl to at­sa­ko­vas, draus­da­mas
tur­tą to­kia su­ma, pri­si­ė­mė sau įsi­pa­rei­go­ji­mą mo­kė­ti už vi­są tur­tą,
tai­gi at­sa­ko­vas pri­va­lė­jo mo­kė­ti vi­są ap­draus­to tur­to ver­tę. Po
gais­ro įvy­kio bu­vo pri­im­tas nu­ta­ri­mas at­si­sa­ky­ti iš­kel­ti bau­džia­mą­ją
by­lą, ku­ria­me nu­ro­do­ma, jog gais­ras ki­lo dėl na­me įreng­tos kros­nies,
ku­ri ne­ati­ti­ko prieš­gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų, įtrū­ku­sios mū­ri­nės
sie­nos, tai bu­vo gais­ro prie­žas­tis. At­sa­ko­vė pa­tvir­ti­no, kad gais­ro
iš­va­ka­rė­se ji kū­re­no kros­nį. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas spren­dė,
kad at­sa­ko­vas pa­grįs­tai tai­kė tur­to drau­di­mo tai­syk­lių 10. 1 punk­tą,
nu­ma­tan­tį, jog „drau­di­mo su­ma ga­li bū­ti ma­ži­na­ma, jei­gu tur­tas su­nai­kin­tas
ar su­ga­din­tas dėl drau­di­mi­nio įvy­kio, ku­rio at­si­ra­di­mo ga­li­my­bę
drau­dė­jas ga­lė­jo pro­tin­gai nu­ma­ty­ti, at­si­žvelg­da­mas į sa­vo vei­ki­mo
ar ne­vei­ki­mo prie­žas­tis ir ap­lin­ky­bes, tur­to eks­plo­a­ta­vi­mo tai­syk­lių
ne­pai­sy­mą“. Ieš­ko­vė el­gė­si la­bai ne­at­sar­giai su sa­vo tur­tu, ji ga­lė­jo
nu­ma­ty­ti, kad dėl to­kio jos el­ge­sio ga­li kil­ti gais­ras, to­dėl drau­di­mo
įmo­ka su­ma­žin­ta 30 proc. pa­grįs­tai. Ieš­ko­vei sa­vo tur­tą ap­drau­dus
10 000 Lt, o gy­ve­na­mą­jį na­mą 30 000 Lt, o drau­di­mo iš­mo­ką su­ma­ži­nus 30 proc. ,
ieš­ko­vei pri­tei­sia­mas ne­iš­mo­kė­tos drau­di­mo iš­mo­kos skir­tu­mas – 281 Lt už tur­tą ir 8136 Lt
už gy­ve­na­mą­jį na­mą, iš vi­so – 8417 Lt.
Ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą pa­gal
at­sa­ko­vo AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ape­lia­ci­nį skun­dą Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. va­sa­rio 20
d. nu­tar­ti­mi nu­spren­dė Za­ra­sų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2002 m. lap­kri­čio
14 d. spren­di­mą pa­keis­ti. Pa­nai­kin­ta spren­di­mo da­lis, ku­ria iš at­sa­ko­vo
AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ieš­ko­vės Ol­gos Dub­ni­ko­vos nau­dai pri­teis­ta
8417 Lt drau­di­mo iš­mo­kos, 421 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio ir 600 Lt at­sto­va­vi­mo iš­lai­dų, ši ieš­ki­nio da­lis
at­mes­ta. Ki­ta spren­di­mo da­lis pa­lik­ta ne­pa­keis­ta. Pri­teis­ta iš Ol­gos
Dub­ni­ko­vos vals­ty­bei 210,50 Lt
žy­mi­nio mo­kes­čio. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja spren­dė, kad Ol­ga Dub­ni­ko­va pa­ti
nu­ro­dė su­de­gu­sio tur­to ver­tę – 9597 Lt,
to­dėl at­sa­ko­vas, va­do­vau­da­ma­sis drau­di­mo tai­syk­lė­mis Nr. 052, tu­rė­jo
pa­grin­dą, at­si­žvelg­da­mas į tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo laips­nį bei ieš­ko­vės
kal­tės laips­nį (30 proc. ), nu­sta­ty­ti iš­mo­kė­ti­nos su­mos dy­dį – 6719 Lt (b. l. 35). Ieš­ko­vė drau­di­mo tai­syk­lių
pa­grin­du su­da­rė pa­sta­tų pir­mosios ri­zi­kos drau­di­mo su­tar­tį. Tai­syk­lių
8. 2. 1 punk­te nu­ma­ty­ta,
kad kai pa­sta­tai ar­ba jų ele­men­tai, ku­rie ap­draus­ti pir­mą­ja ri­zi­ka,
yra su­nai­kin­ti, at­ly­gi­na­ma nau­jo ana­lo­giš­ko pa­sta­to, įpras­ta tai
vie­to­vei at­sta­ty­mo ver­te. Ieš­ko­vė pa­reiš­ki­mu (b. l. 55) nu­ro­dė,
kad ji pa­sta­tų ne­at­sta­tys ir pa­gei­da­vo gau­ti drau­di­mo iš­mo­ką gry­nai­siais
pi­ni­gais. Esant to­kiai si­tu­a­ci­jai drau­di­mo tai­syk­lių 9. 6 punk­tas nu­sta­tė,
kad jei­gu drau­dė­jas ne­su­tin­ka at­sta­ty­ti su­nai­kin­tų, su­ga­din­tų pa­sta­tų,
drau­di­mo iš­mo­ka ap­skai­čiuo­ja­ma at­si­žvel­giant į pa­sta­to nu­si­dė­vė­ji­mą
(li­ku­ti­nę ver­tę). At­sa­ko­vas pri­tai­kė 30 proc. ieš­ko­vės kal­tės laips­nį
dėl ža­los at­si­ra­di­mo pa­grįs­tai, su tuo su­ti­ko pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas ir ieš­ko­vė.

III. Ka­sa­ci­nio skun­do da­ly­kas ir pa­grin­das

Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vė Ol­ga Dub­ni­ko­va
pra­šo Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų ko­le­gi­jos 2003 m. va­sa­rio
20 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pa­lik­ti ga­lio­ti Za­ra­sų ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mo 2002 m. lap­kri­čio 14 d. spren­di­mą, taip pat pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo
AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das. Ka­sa­to­rė ar­gu­men­tuo­ja,
jog Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja
da­ry­da­ma by­lo­je iš­va­das nu­kry­po nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
su­for­muo­tos tei­sės tai­ky­mo ir aiš­ki­ni­mo prak­ti­kos, ne­tin­ka­mai tai­kė
ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2000 m. ba­lan­džio 3 d. nu­tar­ti­mi (ci­vi­li­nė­je
by­lo­je Nr. 3K-3-406/2000) nu­sta­tė su­tar­čių aiš­ki­ni­mo kri­te­ri­jus,
jog „esant gin­čui dėl su­tar­ties tu­ri­nio ir jos są­ly­gų, su­tar­tis aiš­ki­na­ma
nu­sta­tant tik­ruo­sius su­tar­ties da­ly­vių ke­ti­ni­mus, o ne vien re­mian­tis
pa­žo­di­niu su­tar­ties teks­to aiš­ki­ni­mu. Be to, su­tar­ties są­ly­gos tu­ri
bū­ti aiš­ki­na­mos at­si­žvel­giant į jų tar­pu­sa­vio ry­šį, su­tar­ties es­mę,
tiks­lą, jos su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes. Aiš­ki­nant su­tar­tį taip pat tu­ri bū­ti
at­si­žvel­gia­ma į ša­lių de­ry­bas dėl su­tar­ties su­da­ry­mo, ša­lių el­ge­sį
po su­tar­ties su­da­ry­mo ir ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes“, tą nu­sta­to
ir CK 6. 193 straips­nis. Ka­sa­to­rė su­da­rė pa­sta­tų ir tur­to drau­di­mo su­tar­tį
drau­di­mo su­mai, kai neat­si­žvel­gia­ma į ap­draus­to tur­to ver­tės po­ky­čius.
To­kias su­tar­ties są­ly­gas ieš­ko­vė su­pra­to iš jai pa­teik­tų drau­di­mo
tai­syk­lių Nr. 052 ir drau­di­mo agen­tės G. Ga­se­vi­čie­nės pa­aiš­ki­ni­mų.
Su­tar­ties stan­dar­ti­nės są­ly­gos pri­va­lo­mos ki­tai ša­liai tik tuo at­ve­ju,
jei­gu jai bu­vo su­da­ry­ta tin­ka­ma ga­li­my­bė su to­mis są­ly­go­mis su­si­pa­žin­ti.
Su­tar­ties tai­syk­lės ieš­ko­vei bu­vo įteik­tos, ta­čiau su­tar­ties są­ly­gos
ieš­ko­vei, ne­mo­kan­čiai lie­tu­vių kal­bos, ne­bu­vo ge­rai su­pran­ta­mos.
Ka­dan­gi tai­syk­les iš­aiš­ki­no drau­di­mo agen­tė, ku­ri bu­vo įga­lio­ta
su­da­ry­ti su­tar­tį, ieš­ko­vė bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad su­da­rė drau­di­mo
su­tar­tį to­kio­mis są­ly­go­mis, ko­kias iš­aiš­ki­no įga­lio­tas as­muo. Ne­ga­lio­ja
ne­ti­kė­tos (siur­pri­zi­nės) su­tar­čių stan­dar­ti­nės są­ly­gos, t. y. to­kios,
ku­rių ki­ta ša­lis ne­ga­lė­jo pro­tin­gai ti­kė­tis bū­siant su­tar­ty­je (CK
6. 186 straips­nio l da­lis), be to, jei­gu su­tar­ties stan­dar­ti­nės są­ly­gos
prieš­ta­rau­ja ne­stan­dar­ti­nėms, pir­me­ny­bė tei­kia­ma ne­stan­dar­ti­nėms,
t. y. in­di­vi­du­a­liai ša­lių ap­tar­toms są­ly­goms.
At­si­lie­pi­mo į ieš­ko­vės Ol­gos Dub­ni­ko­vos
ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vas AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ CPK 351 straips­nio
nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­pa­tei­kė.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t
a t u o j a :

IV. Ka­sa­ci­nio teis­mo ar­gu­men­tai ir išaiški­ni­mai

By­lo­je ki­lęs gin­čas tarp ieš­ko­vės (drau­dė­jos)
ir at­sa­ko­vo (drau­di­ko) dėl tur­to drau­di­mo iš­mo­kos dy­džio nu­sta­ty­mo
įvy­kus drau­di­mi­niam įvy­kiui bei skir­tu­mo tarp ieš­ko­vei iš­mo­kė­tos
drau­di­mo su­mos ir ieš­ko­vės pra­šo­mos iš­mo­kė­ti su­mos pri­tei­si­mo. By­lą
iš­nag­ri­nė­ju­sių pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų nu­sta­ty­ta
(ir ša­lys to ne­gin­či­ja), kad drau­di­ko AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ prie­vo­lė
su­mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­ką ky­la iš ša­lių su­da­ry­tos drau­di­mo su­tar­ties
(b. l. 7), at­si­ra­dus su­tar­ty­je ša­lių iš anks­to nu­ma­ty­tam ju­ri­di­niam
fak­tui – drau­di­mi­niam įvy­kiui. Ieš­ko­vė ka­sa­ci­nia­me skun­de for­mu­luo­ja
ar­gu­men­tus, ku­riais sie­kia­ma pa­grįs­ti ne­tin­ka­mą ma­te­ria­li­nės tei­sės
nor­mų, su­si­ju­sių su su­tar­ties su­da­ry­mu, su­tar­ties tu­ri­nio aiš­ki­ni­mu,
tai­ky­mą bei šiuo as­pek­tu nu­kry­pi­mą nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
su­for­muo­tos prak­ti­kos. Šie ka­sa­to­rės ar­gu­men­tai su­da­ro ka­sa­ci­nio
nag­ri­nė­ji­mo da­ly­ką.
Ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja pri­pa­žįs­ta,
kad, esant drau­di­mo su­tar­ties ša­lių gin­čui dėl at­ski­rų su­tar­ties są­ly­gų
įpa­rei­go­jan­čio po­bū­džio bu­vi­mo bei ne­vie­no­dam su­tar­ties są­ly­gų
aiš­ki­ni­mui, pir­miau­sia, spren­džiant to­kį gin­čą, tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma
į ša­lių tik­rą­ją iš­reikš­tą va­lią joms su­si­ta­riant dėl vi­sų su­tar­ties
są­ly­gų, taip pat į ki­tus CK įtvir­tin­tus su­tar­čių aiš­ki­ni­mo prin­ci­pus.
Šiuo at­žvil­giu ka­sa­to­rė pa­grįs­tai re­mia­si Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ba­lan­džio
3 d. nu­tar­ty­je (ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K-3-406/2000) nu­sta­ty­tais su­tar­čių
aiš­ki­ni­mo kri­te­ri­jais, jog „esant gin­čui dėl su­tar­ties tu­ri­nio ir
jos są­ly­gų, su­tar­tis aiš­ki­na­ma nu­sta­tant tik­ruo­sius su­tar­ties da­ly­vių
ke­ti­ni­mus, o ne vien re­mian­tis pa­žo­di­niu su­tar­ties teks­to aiš­ki­ni­mu.
Be to, su­tar­ties są­ly­gos tu­ri bū­ti aiš­ki­na­mos at­si­žvel­giant į jų
tar­pu­sa­vio ry­šį, su­tar­ties es­mę, tiks­lą, jos su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes.
Aiš­ki­nant su­tar­tį taip pat tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į ša­lių de­ry­bas
dėl su­tar­ties su­da­ry­mo, ša­lių el­ge­sį po su­tar­ties su­da­ry­mo ir ki­tas
reikš­min­gas ap­lin­ky­bes“, tą nu­sta­to ir CK 6. 193 straips­nis. Be ki­ta
ko, šios su­tar­čių aiš­ki­ni­mo tai­syk­lės tai­ko­mos kar­tu su su­tar­ties
teks­to (są­ly­gų) ling­vis­ti­nės ana­li­zės me­to­du ir pa­pras­tai ne­ga­li
pa­neig­ti vie­na­reikš­mių ir ša­lių aiš­kiai pa­tvir­tin­tų są­ly­gų bu­vi­mo,
jų pri­va­lo­mos ga­lios ša­lims.
Drau­di­mi­nio įvy­kio (gais­ro) me­tu pa­sta­tų
ir na­mų tur­to drau­di­mo su­tar­tis bu­vo ga­lio­jan­ti vi­sa ap­im­ti­mi. Ša­lys
su­da­rė tur­to vi­siš­ko drau­di­mo su­tar­tį, ją įvar­dy­da­mos „pir­mo­sios
ri­zi­kos“ su­tar­ti­mi, pa­gal ku­rią drau­di­mi­nio įvy­kio me­tu drau­di­kui
at­si­ran­da prie­vo­lė iš­mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­ką neviršijant su­tar­ty­je
nu­ro­dy­tos drau­di­mo su­mos (b. l. 62). „Pir­mo­sios ri­zi­kos“ tur­to drau­di­mo
pa­skir­tis yra drau­di­mi­nio įvy­kio at­ve­ju kom­pen­suo­ti drau­dė­jui vi­sa
ap­im­ti­mi drau­dė­jo pa­tir­tus nuos­to­lius, at­si­žvel­giant į su­si­tar­tos
drau­di­mo su­mos mak­si­ma­lią ri­bą. Įvy­kus drau­di­mi­niam įvy­kiui, kai ap­draus­ta­sis
tur­ti­nis ob­jek­tas (daik­tas) yra pra­ran­da­mas, ne­pa­tai­so­mai su­ga­di­na­mas
ar­ba žū­va, t. y. daik­tui ne­iš­li­kus, jo drau­dė­jas ne­ten­ka vi­sos to
daik­to ver­tės. Vi­sais at­ve­jais „pir­mo­sios ri­zi­kos“ tur­to ri­zi­kos
drau­di­mas reiš­kia, kad drau­di­kas pri­va­lo at­ly­gin­ti drau­di­mo su­tar­ty­je
nu­ro­dy­tą drau­di­mo su­mą. To­kio po­bū­džio drau­di­mo su­tar­ty­je tei­kia­mas
pri­ori­te­tas ša­lių su­si­tar­tai tvir­tai drau­di­mo su­mai, ku­ri tam­pa ba­zi­niu
dy­džiu, nuo ku­rio yra skai­čiuo­ja­mas nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mas. Ša­lių pa­tvir­tin­ta
drau­di­mo su­ma yra vi­siš­ko nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo prie­mo­nė, už­tik­ri­nan­ti
drau­dė­jo tur­ti­nių pra­ra­di­mų at­ly­gi­ni­mą. Ki­to­kia si­tu­a­ci­ja ga­li­ma
tik ta­da, kai pa­čios ša­lys drau­di­mo su­tar­ty­je su­si­ta­ria ar su­tar­tį
pa­pil­do tam tik­ro­mis są­ly­go­mis, mo­di­fi­kuo­jan­čio­mis „pir­mo­sios ri­zi­kos“
tur­to drau­di­mo es­mę. Dėl to­kios drau­di­mo su­mos nu­sta­ty­mo reikš­mės
ap­ta­ria­mo po­bū­džio („pir­mo­sios ri­zi­kos“) ir ki­tų rū­šių drau­di­mo su­tar­ty­se
įsta­ty­mų lei­dė­jas įtvir­ti­no drau­di­mą gin­čy­ti drau­di­mo su­mą po to,
kai su­da­ro­ma pa­ti drau­di­mo su­tar­tis (CK 6. 998 straips­nis).
Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je ša­lims drau­di­mo su­tar­ty­je
pa­tvir­ti­nus kon­kre­čią drau­di­mo su­mą ap­drau­džia­mam tur­tui – pa­sta­tams
bei na­mų tur­tui, drau­di­mo su­ma ne­bu­vo su­sie­ta su ap­draus­to tur­to
rin­kos ver­tės po­ky­čiais, to­dėl šiuo pa­grin­du drau­di­mo iš­mo­ka ne­ga­li
bū­ti ma­ži­na­ma, nes iš­mo­kos dy­dis, ap­drau­dus tur­tą „pir­mo­sios ri­zi­kos“
drau­di­mu tvir­ta drau­di­mo su­ma, tie­sio­giai pro­por­cin­gas drau­di­mo su­mos
dy­džiui. Dėl šios prie­žas­ties ka­sa­to­rės rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ti su­tar­ty­je
nu­sta­ty­tą drau­di­mo su­mą yra pa­grįs­tas. To­dėl drau­di­ko po­zi­ci­ja
skai­čiuo­ti drau­di­mo iš­mo­ką ne nuo su­tar­tos drau­di­mo su­mos, o nuo tur­to
li­ku­ti­nės ver­tės reiš­kia prin­ci­pi­nio su­si­ta­ri­mo ne­si­lai­ky­mą.
N-s drau­di­mo su­ma ir drau­di­mo iš­mo­ka, at­si­žvel­giant į drau­di­mi­nio
įvy­kio su­ke­lia­mus pa­da­ri­nius, ne­bū­ti­nai su­taps, ta­čiau ap­draus­to
daik­to pra­ra­di­mo drau­di­mi­niu at­ve­ju drau­di­mo iš­mo­ka ga­li pri­lyg­ti
drau­di­mo su­mai, kai fak­tiš­kai drau­dė­jo tur­ti­niai pra­ra­di­mai pri­lygs­ta
ap­draus­tiems tur­ti­niams in­te­re­sams. Įvy­ku­sio gais­ro pa­da­ri­nys yra
ap­draus­to tur­to pra­ra­di­mas, tokiu atveju drau­di­ko ne­su­ti­ki­mas at­ly­gin­ti
vi­są jo pa­ties įver­tin­to tur­to ver­tę reikš­tų, jog pats drau­di­kas gin­či­ja
drau­di­mo su­mos dy­dį, ta­čiau tą drau­džia mi­nė­to­ji CK 6. 998 straips­nio
nor­ma. Ki­ta ver­tus, drau­di­mo su­mos su­ma­ži­ni­mas, at­si­žvel­giant į
tur­to at­sta­to­mą­ją ar li­ku­ti­nę ver­tę, prieš­ta­rau­tų „pir­mo­sios ri­zi­kos“
drau­di­mo su­tar­ties es­mei ir su­tar­ties pa­grin­di­nėms są­ly­goms, dėl ku­rių
ša­lys su­si­ta­rė. Toks ne­abe­jo­ti­nai pa­lan­kus drau­di­kui drau­di­mo su­tar­ties
aiš­ki­ni­mas, ap­ta­ria­mu pa­grin­du su­ma­ži­nant drau­di­mo iš­mo­ką, leis­tų
nu­kryp­ti drau­di­kui nuo jo anks­čiau pa­dik­tuo­tų su­tar­ties są­ly­gų bei
reikš­tų vie­na­ša­lį su­tar­ties pa­kei­ti­mą, tai prieš­ta­rau­tų tei­si­nio
api­brėž­tu­mo, są­ži­nin­go su­tar­čių vyk­dy­mo prin­ci­pams. Pa­gal CK 6. 59
straips­nį drau­džia­ma vie­na­ša­liš­kai at­si­sa­ky­ti vyk­dy­ti prie­vo­lę
ar vie­na­ša­liš­kai pa­keis­ti jos įvyk­dy­mo są­ly­gas. Tai, kad drau­di­kas,
bū­da­mas stip­res­nio­ji su­tar­ties ša­lis ir ofe­ren­tas su­da­rant su­tar­tį,
vie­na­ša­liš­kai pa­siū­lo sa­vo są­ly­gas kon­tra­hen­tui (drau­dė­jui), jo­kiu
bū­du ne­reiš­kia, kad drau­di­kas su­tar­ties vyk­dy­mo me­tu ga­lė­tų iš­aiš­kin­ti
su­tar­ties są­ly­gas to­kia lin­kme, jog bū­tų pa­keis­ti drau­di­ko iš­anks­ti­niai,
su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai. Prie­šin­gai, CK 6. 193 straips­nio
4 da­lis nu­ma­to tai­syk­lę, kad vi­sais at­ve­jais su­tar­ties są­ly­gos tu­ri
bū­ti aiš­ki­na­mos var­to­to­jų nau­dai ir su­tar­tį pri­si­jun­gi­mo bū­du su­da­riu­sios
ša­lies nau­dai. Ši tai­syk­lė su­si­ju­si su sil­pnes­nio­sios ša­lies su­tar­ti­niuo­se
san­ty­kiuo­se gy­ni­mo prin­ci­pu, reiš­kian­čiu, kad, ša­lims esant ne­ly­gia­ver­tėms
vie­na ki­tai, to­kių su­tar­ties ša­lių ly­gia­tei­siš­ku­mu grin­džia­mas
kiek­vie­nos iš ša­lių in­te­re­sų gy­ni­mas kom­pen­suo­ja­mas ki­tais bū­dais
– teis­mo ak­ty­ves­niu vaid­me­niu pro­ce­se iš­aiš­ki­nant ša­lių tei­ses ir
pan. , ne­pai­sant do­mi­nuo­jan­čios ša­lies bu­vi­mo, ša­lių in­te­re­sų pu­siau­svy­ros
už­tik­ri­ni­mu, griež­tes­nės su­tar­ti­nės at­sa­ko­my­bės stip­res­nia­jai
ša­liai tai­ky­mu, at­si­žvel­gus į di­des­nius rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus
stip­res­nio­sios ša­lies pro­fe­si­nei veik­lai ir kt. Šio­je by­lo­je ieš­ko­vė
yra fi­zi­nis as­muo, su­da­riu­si drau­di­mo su­tar­tį stan­dar­ti­nė­mis są­ly­go­mis
pri­si­jun­gi­mo bū­du, to­dėl esan­tys su­tar­ty­je tei­si­niai ne­aiš­ku­mai
bei ga­li­mi prieš­ta­ra­vi­mai tarp su­tar­ties są­ly­gų aiš­kin­ti­ni ieš­ko­vės
nau­dai, jei tik ji su­da­ry­da­ma su­tar­tį ga­lė­jo pa­grįs­tai spręs­ti dėl
tam tik­rų pa­lan­kių ieš­ko­vei su­tar­ties są­ly­gų.
By­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo po­sė­dy­je at­sa­ko­vo at­sto­vė (drau­di­mo agen­tė) (b. l. 70) pa­tvir­ti­no,
kad su­da­rant drau­di­mo su­tar­tį ieš­ko­vei bu­vo iš­aiš­kin­tos „pir­mo­sios
ri­zi­kos“ drau­di­mo su­tar­ties są­ly­gų ypa­ty­bės, sie­jant to­kio drau­di­mo
iš­mo­ką ne su nuos­to­lių dy­džiu, o su su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta tvir­ta drau­di­mo
su­ma. Tai­gi kai at­sa­ko­vas (drau­di­kas) ar jo at­sto­vas iš­aiš­ki­na pa­lan­kiai
ieš­ko­vei (drau­dė­jui) drau­di­mo są­ly­gą, ta­čiau įvy­kus drau­di­mi­niam
įvy­kiui, tą pa­čią są­ly­gą aiš­ki­na ki­taip, sau pa­lan­kiu bū­du, tai ver­tin­ti­na
ne­są­ži­nin­gu spau­di­mu drau­dė­jo, kaip sil­pnes­nio­sios su­tar­ties
šalies, atžvil­giu. CK 6. 158 straips­nis įtvir­ti­na prin­ci­pi­nę nuo­sta­tą,
kad kiek­vie­na su­tar­ties ša­lis pri­va­lo elg­tis vie­na ki­tos at­žvil­giu
są­ži­nin­gai. Ieš­ko­vė ne­mo­ka vals­ty­bi­nės kal­bos, tą pa­tvir­ti­na ir
ver­tė­jo da­ly­va­vi­mas teis­mo pro­ce­se, o ša­lys ne­įro­di­nė­jo, kad ieš­ko­vė
ki­tais bū­dais su­si­pa­ži­no su su­tar­ties są­ly­go­mis. Ieš­ko­vės va­lios
iš­reiš­ki­mą pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį lė­mė bū­tent at­sa­ko­vo at­sto­vės žo­di­nis
su­tar­ties są­ly­gų su­pa­žin­di­ni­mas, tai liu­di­ja, jog lie­tu­vių kal­ba
su­ra­šy­tų su­tar­ties są­ly­gų ieš­ko­vė ne­mo­kė­da­ma vals­ty­bi­nės kal­bos
ne­ga­lė­jo tin­ka­mai su­pras­ti. CK 6. 186 straips­nio 1 da­lies pras­me tin­ka­mai
ne­at­skleis­tos ir tos su­tar­ties są­ly­gos, ku­rių ša­lis ne­ga­lė­jo pro­tin­gai
ti­kė­tis bū­siant su­tar­ty­je (Tai­syk­lių 9. 6 punk­tas), pri­pa­žin­ti­nos
siur­pri­zi­nė­mis. To­kios są­ly­gos su­tar­ties ša­lies rei­ka­la­vi­mu yra
ne­tai­ky­ti­nos.
Ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
kad su­tar­ties są­ly­gų aiš­ki­ni­mas vien at­sa­ko­vo (drau­di­mo ben­dro­vės)
in­te­re­sais są­ly­go­tų vien­pu­siš­ką drau­di­ko nau­dos sie­ki­mą, ta­čiau
tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma ir į ki­tos prie­vo­lės ša­lies – drau­dė­jo pa­grįs­tus
in­te­re­sus. CK 6. 38 straips­nio 3 da­lis nu­ma­to pa­rei­gą ša­lims ben­dra­dar­biau­ti
vyk­dant prie­vo­lę. Tai reiš­kia, kad ne­su­ta­ri­mų vyk­dant prie­vo­lę tai­kus,
ne­kon­flik­ti­nis iš­spren­di­mas yra ir at­sa­ko­vo, kaip stip­res­nio­sios
ša­lies, prie­vo­lė, pa­rei­ga bei rū­pes­tis. At­sa­ko­vo ver­slo in­te­re­sas
yra klien­tų pri­trau­ki­mas siū­lo­mų drau­di­mo pa­slau­gų nau­do­ji­mui, to­dėl
drau­di­ko ge­ros re­pu­ta­ci­jos žen­klas yra ir rū­pi­ni­ma­sis klien­tų in­te­re­sais,
jų pa­grįs­tais lū­kes­čiais. Šiuo at­žvil­giu aiš­ku­mas su­tar­ti­niuo­se san­ty­kiuo­se
tarp at­sa­ko­vo ir jo klien­tų yra bū­ti­na ge­ros ver­slo prak­ti­kos for­ma­vi­mo­si
są­ly­ga. Drau­di­mo su­tar­tis sa­vo po­bū­džiu yra ri­zi­kos su­tar­tis, at­sa­ko­vas
kon­tra­hen­tui ją pa­tei­kia pa­pras­tai stan­dar­ti­nė­mis tu­ri­nio są­ly­go­mis,
tai­gi at­sa­ko­vui ten­ka su­tar­ties są­ly­gų tei­si­nio api­brėž­tu­mo, jų
su­de­ri­na­mu­mo vie­na ki­tai pa­ren­gi­mo pa­rei­ga. Kon­sta­tuo­ti­na tai,
kad šio­je by­lo­je drau­di­kas AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ne­pa­kan­ka­mai at­li­ko
nu­ro­dy­tas pa­rei­gas drau­dė­jos at­žvil­giu ir prie­vo­lę įvyk­dė tik iš da­lies.
Tai­gi da­ry­ti­na iš­va­da, kad ka­sa­to­rės rei­ka­la­vi­mas įpa­rei­go­ti
drau­di­ką (at­sa­ko­vą) vi­siš­kai įvyk­dy­ti su­tar­ti­nę prie­vo­lę yra pa­grįs­tas.
Rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais ar­gu­men­tais ka­sa­ci­nio
teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja, pa­tik­ri­nu­si ka­sa­to­rės skun­džia­mą ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo pro­ce­si­nį spren­di­mą tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu,
kon­sta­tuo­ja, kad by­lo­je pri­im­ta ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis
yra nai­kin­ti­na dėl ne­tin­ka­mo ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mų tai­ky­mo
bei nu­kry­pi­mo nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo su­for­muo­tos tei­sės
tai­ky­mo ir aiš­ki­ni­mo prak­ti­kos, ka­dan­gi šie pa­žei­di­mai lė­mė ne­tei­sė­to
teis­mo pro­ce­si­nio spren­di­mo pri­ėmi­mą (CPK 346 straips­nio 2 da­lies 1
ir 2 punk­tai; 359 straips­nio 3 da­lis). Pa­nai­ki­nus nu­ro­dy­tą pro­ce­si­nį
spren­di­mą, pa­lik­ti­nas ga­lio­ti by­lo­je pri­im­tas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mas (CPK 359 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).
Pa­gal CPK 93, 98 straips­nius ten­ki­nus ieš­ko­vės
ka­sa­ci­nį skun­dą iš pra­lai­mė­ju­sios by­lą ša­lies – at­sa­ko­vo – pri­tei­sia­mos
ieš­ko­vei jos tu­rė­tos by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dos ka­sa­ci­nia­me teis­me.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 359 straips­nio 1
da­lies 3 punk­tu ir 362 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r
i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. va­sa­rio 20 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti
ir pa­lik­ti ga­lio­ti Za­ra­sų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2002 m. lap­kri­čio
14 d. spren­di­mą.
Pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“
ieš­ko­vės Ol­gos Dub­ni­ko­vos nau­dai jos su­mo­kė­tus: 252,93 Lt (du šim­tus pen­kias­de­šimt du li­tus 93
cen­tus) žy­mi­nio mo­kes­čio bei 200 Lt
(du šim­tus li­tų) ad­vo­ka­to tei­si­nės pa­gal­bos su­ra­šant ka­sa­ci­nį
skun­dą iš­lai­dų.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo jos pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt