|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 3. Dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo prievolės neįvykdymo atveju Jeigu, nesant jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių galėjo objektyviai sumažėti parduodamo daikto vertė, ir nepraėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pirmosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai pirkėjas neįvykdo sutarties, daikto pardavėjas antrą kartą sudaro pirkimo–pardavimo sutartį už gerokai mažesnę kainą, tokiu atveju pardavėjas turi teisę reikalauti iš prievolės neįvykdžiusio pirmojo pirkėjo kainų skirtumo kompensavimo, bet tik tada, jei įrodytų, kad parduodamas daiktą antrajam pirkėjui pardavėjas buvo iš tiesų suinteresuotas ir dėjo maksimalias pastangas tam, kad tas daiktas antrajam pirkėjui būtų parduotas kuo aukštesne kaina. Civilinė byla Nr. 3K-3-1177/2003 Bylų kategorija: 39. 2. 3; 39. 2. 4; 39. 6. 1; 40. 10 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. gruodžio 8 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (teisėjų kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės (kolegijos pranešėja) ir A-o S-čiaus, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui UAB „B-dužiai“ dėl nuostolių atlyginimo bei palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškinio pareiškimu, jame nurodydamas, kad atsakovas UAB „B-dužiai“ 2001 m. gruodžio 3 d. pateikė ieškovui paraišką dėl dalyvavimo viešame aukcione pagal Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymą privatizuojant valstybei nuosavybės teise priklausiusias ir ieškovo patikėjimo teise valdytas UAB „Invex B-tic Trading“ akcijas. 2001 m. gruodžio 5 d. Valstybės turto fonde įvyko UAB „Invex B-tic Trading“ 2 282 791 paprastosios vardinės akcijos pardavimo (privatizavimo) pirmasis viešas aukcionas. Didžiausią 3 535 300 Lt kainą aukcione pasiūlė ir pirmojo viešo aukciono laimėtoju buvo pripažintas atsakovas UAB „B-dužiai“. 2002 m. sausio 16 d. Valstybės turto fondas su pirmojo viešo aukciono laimėtoju UAB „B-dužiai“ sudarė sutartį Nr. 569–01 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo“. Šios sutarties 4 punktas nustatė privatizavimo objekto kainą – 3 535 300 Lt ir nurodė, kad pradinis 100 000 Lt įnašas jau sumokėtas 2001 m. gruodžio 3 d. , o tos pačios sutarties 5 punktas nustatė pirkėjo pareigą iki 2002 m. vasario 27 d. sumokėti privatizavimo objekto pardavimo kainos ir pradinio įnašo skirtumą – 3 435 300 Lt į Privatizavimo fondo sąskaitą. Sutarties 14 punktas nustatė, kad pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu pirkėjas nevykdo šios sutarties 5 punkte nustatytų sąlygų; pirkėjo įmokėtas pradinis įnašas lieka pardavėjui. Pirkėjas nurodyta pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Valstybės turto fondas 2002 m. balandžio 2 d. raštu informavo UAB „B-dužiai“, kad nuo 2002 m. balandžio 11 d. nutraukia minėtą pirkimo–pardavimo sutartį, negrąžindamas pirkėjui įmokėto 100 000 Lt pradinio įnašo. 2002 m. birželio 11 d. Valstybės turto fondo patalpose įvyko pakartotinis privatizavimo objekto pardavimo viešas aukcionas. Didžiausią l 762 000 Lt kainą antrajame viešame aukcione pasiūlė ir aukciono laimėtoju buvo pripažintas UAB „B-tisches Haus“. Pirkėjas sumokėjo visą privatizavimo objekto kainą, todėl Valstybės turto fondas 2002 m. birželio 28 d. perdavė UAB „B-tisches Haus“ nuosavybėn UAB „Invex B-tic Trading“ 2 282 791 paprastąją vardinę vieno lito nominalios vertės akciją. Taigi pirmojo viešo aukciono laimėtojas UAB „B-dužiai“ neįvykdė pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nesumokėjo sutartos privatizavimo objekto pardavimo kainos. Valstybės turto fondas, surengęs antrąjį viešą aukcioną, pardavė privatizavimo objektą už mažesnę nei pirmojo aukciono metu kainą, t. y. už 1 762 000 Lt. Dėl to ieškovas patyrė l 673 300 Lt dydžio nuostolių kaip negautų pajamų, apskaičiuojamų atėmus pirmojo aukciono laimėtojo pasiūlytą kainą iš faktiškai antrojo aukciono metu parduotų akcijų kainos. Valstybės turto fondo nuostoliai yra tiesioginė neteisėtų atsakovo veiksmų (neteisėto neveikimo) nesumokant už parduodamas akcijas pasekmė, todėl atsakovas turi visiškai atlyginti ieškovo patirtą žalą (nuostolius). Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį Valstybės turto fondas turi teisę taip pat reikalauti iš atsakovo palūkanų už šioje civilinėje byloje priteistą sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo UAB „B-dužiai“ l 673 300 Lt nuostolių atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio CK nustatytas metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant laikotarpiu nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pareiga atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas visų pirma kyla iš šalių sudarytos sutarties, jeigu ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Šalys pripažino, kad 2002 m. sausio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje susitarta dėl netesybų: pirkėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinis įnašas lieka pardavėjui (sutarties 14 punktas). Atsakovui pradinis įnašas yra negrąžintas, taip pritaikyta sankcija už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, dėl to pagal sutarties nuostatas ieškovas neturi teisės reikalauti kainų skirtumo. CK 6. 258 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, dėl kitos šalies pažeidimo nutraukus sutartį ir per protingą terminą sudarius naują sutartį, sutartį pažeidusi šalis turi sumokėti kainų skirtumą bei atlyginti nuostolius. Šio straipsnio 8 dalis numato išlygą, kad šios taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu atskirų rūšių sutartims CK nenustato ko kita. Pagal specialiąją CK 6. 314 straipsnio 5 dalies normą pirkėjui nesumokėjus už perkamą daiktą pardavėjas turi teisę reikalauti priteisti iš pirkėjo daikto kainą bei įstatymo ar sutarties nustatytas palūkanas. Ieškovas nereikalauja sumokėti akcijų kainos ir įvykdyti sutartį, dėl to reikalavimas priteisti kainų skirtumą yra nepagrįstas. Ieškovas neįrodinėjo, kad jeigu akcijas tuo metu ir tomis pačiomis sąlygomis būtų pirkęs kitas asmuo, ieškovas būtų gavęs analogišką pinigų sumą už parduodamas akcijas. Nesumokėjus už perkamas akcijas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas pakartotinio aukciono metu pardavė akcijas kitam pirkėjui, taigi negalima padaryti išvados, kad atsakovas padarė kokių nors realiai apskaičiuojamų nuostolių. Be to, ieškovas 2002 m. balandžio 11 d. šalių pirkimo–pardavimo sutartį nutraukė, o CK 6. 210 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos apskaičiuojamos praleidus terminą vykdyti piniginę prievolę, tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovas nebeprivalo sumokėti už parduotas akcijas kainos pagal nebegaliojančią sutartį ir mokėti palūkanas už termino įvykdyti prievolę pažeidimą. Pagal ieškovo apeliacinį skundą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nutartyje pareiškė, kad už sutarties pažeidimą atsakovui jau yra pritaikyta civilinės atsakomybės priemonė – ieškovui liko pradinis atsakovo 100 000 Lt įnašas už dalyvavimą aukcione. Pagal CK 6. 156 straipsnį sutarčių šalys yra laisvos suderindamos sutarčių sąlygas, tarp jų ir atsakomybę už sutarties neįvykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai civilinę atsakomybę nustato imperatyviosios įstatymo normos. Kadangi šalys sutartyje susitarė dėl pasekmių neįvykdžius sutartį, netaikytinos kitos civilinės atsakomybės priemonės, t. y. ieškovui nepriteistinas kainų skirtumas. Ieškovo prašoma priteisti kainų skirtumo suma nėra tiesioginiai ieškovo patirti nuostoliai, jų dydžio preziumuoti negalima. Byloje neįrodyta, kad parduodamų akcijų vertė sumažėjo jas parduodant antrajame aukcione, lyginant su akcijų rinkos verte pirmojo aukciono metu. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas bei atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas Ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas kasaciniu skundu prašo Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą panaikinti žemesniųjų instancijų teismų byloje priimtus ieškovui nepalankius procesinius sprendimus bei, juos panaikinus, tenkinti ieškovo pradinius reikalavimus. Nesutikimą su teismų sprendimais kasatorius argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos: 1. Kasatorius nurodo, kad įstatymas neapriboja sutarties šalies teisės reikalauti iš sutartį pažeidusios kitos sutarties šalies nuostolių atlyginimo, neatsižvelgiant į tai, ar sutartį pažeidusiai šaliai jau buvo pritaikyta kitokia sankcija už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, pvz. , netesybos (bauda, delspinigiai). Priešingai, CK 6. 251 straipsnio l dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą; CK 6. 256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Todėl neatsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija – netesybos, negrąžinus pradinio įnašo, ieškovui išliko teisė reikalauti nuostolių, padarytų sutarties pažeidimu, atlyginimo tiek, kiek jų nepadengia netesybos. CK 6. 252 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. 2. CK 6. 258 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. CK 6. 258 straipsnio 8 dalies norma teigia, kad šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos, jeigu atskirų rūšių sutartims šis kodeksas nustato ką kita. Šioje byloje minėta 5 dalies norma būtų netaikytina tiktai tuo atveju, jeigu atskirų rūšių sutartims CK specialiai nustatytų kitokias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, kitokią nuostolių atlyginimo tvarką. Vieno teisės gynimo būdo taikymo galimybė nedraudžia taikyti kito teisės gynimo būdo, jeigu tai specialiai nenurodyta įstatyme. CK 6. 314 straipsnio 5 dalis suteikia teisę pardavėjui reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas, kai pirkėjas laiku nesumoka už perduotus daiktus, tačiau jokiu būdu nedraudžia pardavėjui nutraukti sutartį, jeigu kita šalis jos neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, vadovaujantis CK 6. 217 straipsnio l dalimi, bei reikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimo, vadovaujantis CK 6. 221 straipsnio 2 dalimi. Taigi nutraukdamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Valstybės turto fondas neprarado teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. CK 6. 314 straipsnio 5 dalies normos hipotezė neapima šioje byloje susiklosčiusių teisinių santykių, dėl to netaikytina. 3. Reali akcijų rinkos kaina nei skundžiamuose apygardos teismo sprendime, nei apeliacinio teismo nutartyje nebuvo nustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai motyvavo apie tokių kainų realumo įrodytinumą. Nurodytų aplinkybių ieškovas neturėjo įrodinėti – to nereikalauja nei įstatymai, nei teismų praktika. Nepagrįsta ir teismų išvada, kad ieškovas turėjo įrodinėti ir objektyvias aplinkybes apie akcijų vertės sumažėjimą ar infliaciją, dėl ko minėtos akcijos būtų buvusios pigiau parduotos antrajame aukcione. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 pasisakė, kad įrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygas, konkrečiai – žalą (nuostolius), ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir nuostolių dydį. Taigi šioje civilinėje byloje nurodytas aplinkybes ir turėjo įrodyti ieškovas, nepriklausomai nuo to, ar nuostolius sudaro tiesioginiai nuostoliai ar negautos pajamos. Žalos padarymo faktą ir nuostolių dydį šalis gali įrodyti įrodydama CK 6. 258 straipsnio 5 dalyje nustatytas aplinkybes. Įtakos žalos padarymo faktui ir nuostolių dydžiui nustatyti neturi aplinkybės, tariamai parodančios, kad pirmoji akcijų pirkimo–pardavimo sutartis neatspindėjo realios akcijų rinkos kainos. Kasatorius daro išvadą, kad tiek apygardos teismas sprendime, tiek ir Apeliacinis teismas nutartyje nesivadovavo CK ir CPK įtvirtintais protingumo ir sąžiningumo principais. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB „B-dužiai“ prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti byloje priimtus teismų sprendimus nepakeistus. Atsakovas nurodo, kad šalys akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi numatė netesybas, t. y. sąlygą, jog, pirkėjui nesumokėjus akcijų kainos, pirkėjo įnašas lieka pardavėjui (ieškovui). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad patyrė didesnių nuostolių, nei aptariamo įnašo suma. Kainų skirtumo priteisimas reikštų ne nuostolių kompensavimą, o nepagrįstą praturtėjimą, tai prieštarautų CK 6. 251 straipsniui. Reikalaudamas priteisti sutarčių kainų skirtumą ieškovas ignoruoja realių nuostolių atlyginimo principą. Atsakovo nesumokėjimas už perkamas akcijas negalėjo sukelti akcijų rinkos kainos nuosmukio ieškovui antruoju aukcionu parduodant akcijas. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp prašomų priteisti nuostolių ir atsakovo veiksmų. Apibūdindamas atsakovą kaip nesąžiningą šalį ieškovas kasacinį skundą grindžia tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo santykiams tarp šalių dėl nuostolių atlyginimo, taip pat palūkanų priteisimo ieškovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui iš atsakovo UAB „B-dužiai“ pagal pastarojo neįvykdytą 2002 m. sausio 16 d. dvišalę sutartį Nr. 569–01 „Dėl privatizavimo objekto (akcijų) pirkimo–pardavimo“ yra taikytinos CK bendrosios normos dėl sutartinės atsakomybės taikymo šaliai neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) prievolės, specialūs įstatymai dėl vertybinių popierių ir valiutos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo bei vykdymo ypatumų (CK 6. 428 straipsnis), taip pat mutatis mutandis CK dvyliktojo skirsnio „Daiktų pardavimas aukciono būdu“ normos. Ieškovo pagrindinis reikalavimas byloje yra dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iš prievolės neįvykdžiusio atsakovo. CK 6. 251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6. 249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, yra grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiajam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kurie yra sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl susijusių su parduodamu daiktu negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, t. y. negavo pajamų, dėl sutarties kontrahento veiksmų pasekmių. Šiuo atžvilgiu teisiškai reikšmingos sutartinės atsakomybės taikymo galimumui visos nustatytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryti nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusiojo bei atsakingo asmens kaltė (CK 6. 246–6. 249 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nepakankamai ištyrė tuos įrodymus (faktinius duomenis), kurių įvertinimas būtinas sprendžiant dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, taigi ir dėl pačios sutartinės atsakomybės taikymo įstatyminio pagrindo, taip pat netaikė teisės normų, kurias turėjo taikyti, ir dėl šių priežasčių nebuvo atskleista bylos esmė. Negautos pajamos parduodamo turto atžvilgiu yra dvejopo pobūdžio: negauta parduodamos prekės kaina kontrahentui neįvykdžius pirkimo–pardavimo sutarties bei parduodamo turto vertės praradimas, kai prekė vėliau kitam pirkėjui parduodama už mažesnę kainą (CK 6. 258 straipsnio 5 dalis). Teisė nustato tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius impossibilitum est non iuris), todėl sprendžiant, ar ieškovas iš tikrųjų negavo pajamų, kurių jis galėjo pagrįstai tikėtis, turi būti atsižvelgiama į parduodamo daikto rinkos vertę bei vertės pokytį. Tai pagrindinis kriterijus, nulemiantis, esant parduodamo daikto vertės praradimui, netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį. Jeigu, nesant jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių galėjo objektyviai sumažėti parduodamo daikto vertė ir nepraėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pirmosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai pirkėjas neįvykdo sutarties, daikto pardavėjas antrą kartą sudaro pirkimo–pardavimo sutartį už gerokai mažesnę kainą, tokiu atveju pardavėjas turi teisę reikalauti iš prievolės neįvykdžiusio pirmojo pirkėjo kainų skirtumo kompensavimo, bet tik tada, jei įrodytų, jog parduodamas daiktą antrajam pirkėjui pardavėjas buvo iš tiesų suinteresuotas ir dėjo maksimalias pastangas tam, kad tas daiktas antrajam pirkėjui būtų parduotas kuo aukštesne kaina. Tokioje situacijoje neabejotinai būtų taikytina CK 6. 258 straipsnio 5 dalis, pagal kurią priteistinas pirminės ir ją pakeitusios pirkimo–pardavimo sutarčių kainų skirtumas. Kitokioje situacijoje pardavėjas negalėtų reikalauti kainų skirtumo, sudarančio žymią daikto vertės dalį, arba net dvigubos daikto vertės naudos iš pirminio pirkėjo, nes toks pirminio pirkėjo faktinis nubaudimas prieštarautų sutartinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai. Šiuo atžvilgiu yra svarbu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo veiksmais parduodant turtą, leidžiančias spręsti, ar šioje byloje ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas buvo pakankamai rūpestingas ir vadovavosi valstybės interesų prioritetu antrojo viešo aukciono metu parduodamas UAB „Invex B-tic Trading“ valstybei priklausiusias akcijas, t. y. ar ieškovas, būdamas aukciono organizatorius, sudarė reikiamas prielaidas gauti kuo aukštesnę kainą už parduodamas akcijas, kadangi būtent ieškovo (kreditoriaus) veiksmų įvertinimas lemia galimybę taikyti sutartinę atsakomybę visa apimtimi arba ribojant skolininko atsakomybę, jei yra dalis kreditoriaus kaltės (CK 6. 259 straipsnis). Be to, 1997 m. lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (Nr. VIII-480) 21 straipsnio 4 dalis nustatė turto privatizavimo sandoryje (pirkimo–pardavimo sutartyje) privalomą sąlygą, kuri numatytų adekvačią padarytai žalai sankciją pirkėjui, neįvykdžiusiam privatizavimo sandoriu prisiimtų įsipareigojimų. Taigi valstybės įmonė Valstybės turto fondas turėjo pareigą iš anksto numatyti potencialiai galimą patirti žalą (tarp jų ir netiesioginių nuostolių atsiradimą), tokios tikėtinos žalos kompensavimui sutartyje turėjo būti numatomas atitinkamas netesybų dydis. Šios normos prasme teismai turėjo išsiaiškinti ieškovo nurodomų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) ir neįvykdytame privatizavimo sandoryje numatytos netesybų sumos santykį. Bylos duomenimis (b. l. 19), antrojo aukciono metu UAB „Invex B-tic Trading“ akcijų pardavimas vyko už nustatytą pradinę kainą, kuri buvo kiek didesnė, nei kaina pirmojo aukciono metu, bet gerokai mažesnė už akcijų nominalią kainą. Nagrinėjant bylą iš naujo privalu nustatyti, ar pats ieškovas laikėsi akcijų pardavimo viešame aukcione reikalingų procedūrų, numatytų 1997 m. lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (Nr. VIII–480), 1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarime Nr. 1503 „Dėl valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“, taip pat ar atsakovas UAB „B-dužiai“, tapęs pirminio akcijų aukciono laimėtoju, bet neįvykdęs prievolės apmokėti už akcijas, galėjo dalyvauti antrajame aukcione patikimo pretendento teisėmis rungiantis dėl parduodamų akcijų. Šia prasme teismai nepagrįstai netaikė specialiosios normos – CK 6. 422 straipsnio, reglamentuojančio kainos sumokėjimo procedūras, kai daiktai yra parduodami aukcione, nors savo reikalavimui pagrįsti ieškovas nurodė kitokią materialinės teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenumo 1991 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 4 19 punktas). Dėl to teismai neįvertino ieškovo veiksmų priimant dalyvauti antrajame aukcione negalintį vykdyti privatizavimo įsipareigojimų atsakovą – pastarasis dėl įsipareigojimų neįvykdymo negalėjo būti lygiavertis konkurentas kitiems antrojo aukciono dalyviams. Šiuo aspektu vertintinas paties ieškovo rūpestingumas akcijų privatizavimo baigtimi. N-s ieškovas kasaciniame skunde tvirtina, kad nesąžiningas yra atsakovas, neįvykdęs prisiimtų pradinių įsipareigojimų, tačiau paties ieškovo faktiškai suteiktas leidimas atsakovui pakartotinai dalyvauti aukcione liudija apie atsakovo pripažinimą potencialiu privatizuojamų akcijų pirkėju. Toks ieškovo tam tikro pasitikėjimo buvimas atsakovo atžvilgiu prieštarauja ieškovo kaltinimo atsakovo nesąžiningumu pozicijai. Be to, pagal CK 6. 422 straipsnio 2 dalį nesąžiningas pirkėjas neturėtų teisės dalyvauti antrajame aukcione, o to paties straipsnio 3 dalis numato būtent nesąžiningo asmens pareigą apmokėti kainų skirtumą, jei antrojo aukciono metu daiktas parduotas už mažesnę kainą. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2002 m. sausio 4 d. atsakovas UAB „B-dužiai“ pasirašė tikslinę UAB „Invex B-tic Trading“ akcijų pirkimui kreditavimo sutartį su AB „Vilniaus banku“, o aplinkybių, ar realiai kredito suma buvo pervesta atsakovui, teismai nesiaiškino. Tai turi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo galėjimo vykdyti įsipareigojimus pagal pirminę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei atsakovo sąžiningumo subjektyviąja prasme. Šių aplinkybių dėl bylos abiejų šalių kaltės laipsnio ir sąžiningumo klausimas bylą išnagrinėjusių teismų nebuvo ištirtas, todėl, neįvertinus minimų fakto klausimų, nėra galimas ginčo dėl sutartinės atsakomybės taikymo išsprendimas. Dėl išdėstytų priežasčių kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nesilaikė civilinio proceso įstatymo reikalavimo nustatyti ir išnagrinėti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes. CPK 260 straipsnis numato, kad galutinis sprendimas priimamas tada, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai bei teisiniai argumentai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Konstatuotina, kad nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai turi esminės reikšmės kasatoriaus skundžiamų teismų procesinių sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais, n u t a r i a : Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |