Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO CIVILINIŲ BYLŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#7742: Svečiai
#1: Vartotojai
#5739: Registruoti vartotojai

# Moderator


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 8. Dėl li­zin­go su­tar­ties

Li­zin­go da­vė­jas, ku­ris li­zin­go su­tar­ties
su­da­ry­mo mo­men­tu nė­ra daik­to (šios su­tar­ties da­ly­ko) sa­vi­nin­kas,
tu­ri šį daik­tą įsi­gy­ti iš tre­čio­jo as­mens. Šis įsi­gi­ji­mas pri­va­lo­mas,
to­dėl ir to­kio tur­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis li­zin­go da­vė­jui
pri­va­lo­ma. Pir­ki­mo–­par­da­vi­mo san­do­ris li­zin­go san­ty­kiuo­se yra
,,ly­din­tis“ san­do­ris, su­da­ro­mas vyk­dant li­zin­go su­tar­tį, ir dėl to­kios
sa­vo pa­skir­ties tu­ri tam tik­rų spe­ci­fi­nių bruo­žų pa­ly­gi­nus su at­ski­ra
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ti­mi. To­kios pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties
vyk­dy­mo spe­ci­fi­ka yra ta, kad li­zin­go da­vė­jo įgy­tas tur­tas per­duo­da­mas
ne pir­kė­jui, o tie­sio­giai li­zin­go ga­vė­jui, ku­ris, ne­bū­da­mas su­tar­ties
ša­lis, tu­ri tei­sę par­da­vė­jui reikš­ti pre­ten­zi­jas dėl ne­tin­ka­mo tur­to
per­da­vi­mo, pvz. , dėl daik­to ko­ky­bės, kom­plek­tiš­ku­mo, per­da­vi­mo ter­mi­nų
ir ki­ta. Li­zin­go ga­vė­jas ne­per­ima vi­sų pir­kė­jo tei­sių ir pa­rei­gų;
jis ne­ga­li nu­trauk­ti pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties be li­zin­go da­vė­jo
su­ti­ki­mo.
Daik­to per­da­vi­mo vie­tos nu­sta­ty­mas pas li­zin­go
ga­vė­ją, taip pat tam tik­rų pir­kė­jo tei­sių ir pa­rei­gų su­tei­ki­mas li­zin­go
ga­vė­jui, pir­ki­mo–­par­da­vi­mo ir li­zin­go su­tar­čių ne­pa­da­ro tri­ša­lių.
Šie san­do­riai yra sa­va­ran­kiš­ki dvi­ša­liai san­do­riai, turintys
specifinių bruožų, atsirandančių  dėl li­zin­go da­vė­jo ir pir­kė­jo su­tap­ties
bei ati­tin­ka­mų li­zin­go ga­vė­jo tei­sių ir pa­rei­gų pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį, ku­rios ša­lis jis nė­ra.

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-123/2004
                                                               By­lų
ka­te­go­ri­ja 45. 8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. va­sa­rio 18 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: Te­odo­ros
Stau­gai­tie­nės (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kė), B-iaus P-o, J-os
S-ie­nės (pra­ne­šė­ja),
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal UAB ,,VB Li­zin­gas“ ka­sa­ci­nį skun­dą
dėl Vil­niaus mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės 30 d. spren­di­mo
ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2003 m. rug­sė­jo 23 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal
ieš­ko­vo UAB ,,VB Li­zin­gas“ ieš­ki­nį at­sa­ko­vei A. S-­kov­skos sto­ma­to­lo­gi­nei
įmo­nei ,,D-­tes­ta“, da­ly­vau­jant tre­čia­jam as­me­niui UAB ,,In­fo­me­di­ka“
dėl prie­vo­lių įvyk­dy­mo ir daik­to iš­rei­ka­la­vi­mo iš sve­ti­mo ne­tei­sė­to
val­dy­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a
t ė :

Ieš­ko­vas UAB ,,VB li­zin­gas“ 2002 m. lap­kri­čio
27 d. krei­pė­si į teis­mą ir nu­ro­dė, kad 2002 m. va­sa­rio 26 d. su at­sa­ko­vu
A. S-­kov­skos sto­ma­to­lo­gi­ne įmo­ne ,,D-­tes­ta“ su­da­rė fi­nan­si­nio
li­zin­go su­tar­tį, pa­gal ku­rią at­sa­ko­vui iš­per­ka­mo­sios nuo­mos pa­grin­du
bu­vo per­duo­ta nau­do­tis sto­ma­to­lo­gi­nė įran­ga ,,Ka Vo Sys­te­ma­ti­ca
1060 S“. At­sa­ko­vas įsi­pa­rei­go­jo su­tar­ty­je nu­sta­ty­ta tvar­ka mo­kė­ti
ieš­ko­vui įmo­kas, ta­čiau šio įsi­pa­rei­go­ji­mo ne­vyk­dė, to­dėl ieš­ko­vas
2002 m. spa­lio 10 d. raš­tu nu­trau­kė li­zin­go su­tar­tį nuo 2002 m. spa­lio
21 d. ir pa­rei­ka­la­vo at­sa­ko­vą iki 2002 m. spa­lio 24 d. su­mo­kė­ti su­si­da­riu­sį
įsi­sko­li­ni­mą bei tur­to li­ku­ti­nę ver­tę ir tur­tą pa­si­im­ti sa­vo nuo­sa­vy­bėn
ar­ba grą­žin­ti tur­tą ir pa­deng­ti su­si­da­riu­sias sko­las. At­sa­ko­vas
rei­ka­la­vi­mo ne­įvyk­dė ir to­liau nau­do­ja­si sve­ti­mu tur­tu be tei­si­nio
pa­grin­do. Ne­grą­žin­to tur­to li­ku­ti­nė ver­tė – 38 454,97 Lt, o pa­gal su­tar­tį ir iš­ra­šy­tas są­skai­tas–­fak­tū­ras
at­sa­ko­vas sko­lin­gas ieš­ko­vui 7207,45
Lt, taip pat 855,03 Lt
dels­pi­ni­gių. Ieš­ko­vas UAB ,,VB li­zin­gas“ pra­šė teis­mą už­draus­ti at­sa­ko­vui
A. S-­kov­skos įmo­nei ,,D-­tes­ta“ nau­do­tis sto­ma­to­lo­gi­ne įran­ga,
įpa­rei­go­ti ją grą­žin­ti ieš­ko­vui ir pri­teis­ti 8062,48 Lt įsi­sko­li­ni­mą.
Vil­niaus mies­to 2-a-is apy­lin­kės teis­mas 2003
m. ge­gu­žės 20 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas nu­ro­dė, kad bu­vo
su­da­ry­tos dvi su­tar­tys, su­si­ju­sios su sto­ma­to­lo­gi­nės įran­gos įsi­gi­ji­mu:
2002 m. va­sa­rio 26 d. UAB ,,VB li­zin­gas“ ir A. S-­kov­skos sto­ma­to­lo­gi­nės
įmo­nės ,,D-­tes­ta“ fi­nan­si­nio li­zin­go su­tar­tis ir 2002 m. ko­vo 28 d.
UAB ,,VB li­zin­gas“ ir UAB ,,In­fo­me­di­ka“ sto­ma­to­lo­gi­nės įran­gos pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tis. Šia su­tar­ti­mi par­da­vė­jas UAB ,,In­fo­me­di­ka“ įsi­pa­rei­go­jo
per­duo­ti pir­kė­jui nuo­sa­vy­bėn sto­ma­to­lo­gi­nę įran­gą, sa­vo są­skai­ta
ją su­mon­tuo­ti ir pa­ruoš­ti eks­plo­a­ta­ci­jai, o pir­kė­jas UAB ,,VB li­zin­gas“
– pri­im­ti pre­kę nuo­sa­vy­bėn ir su­mo­kė­ti už ją per tris dar­bo die­nas
nuo pa­si­ra­šy­to pre­kės pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­to bei są­skai­tos–­fak­tū­ros
ori­gi­na­lo ga­vi­mo die­nos. Su­tar­ties 5. 1 punk­te nu­ma­ty­ta, kad su­mon­tuo­tos
ir pa­ruoš­tos eks­plo­a­ta­ci­jai pre­kės per­da­vi­mas nuo­sa­vy­bėn įfor­mi­na­mas
tri­ša­liu par­da­vė­jo, pir­kė­jo ir li­zin­go ga­vė­jo įga­lio­tų as­me­nų pa­si­ra­šy­tu
pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­tu. Toks ak­tas pa­si­ra­šy­tas 2002 m. ko­vo 28 d.
Tą pa­čią die­ną ieš­ko­vui įteik­ta są­skai­ta–­fak­tū­ra. By­lo­je nu­sta­ty­ta,
kad sto­ma­to­lo­gi­nė įran­ga at­sa­ko­vui bu­vo pri­sta­ty­ta, bet ieš­ko­vui
ne­įvyk­džius įsi­pa­rei­go­ji­mo už ją su­mo­kė­ti, ji ne­bu­vo su­mon­tuo­ta
ir ins­ta­liuo­ta. Tarp par­da­vė­jo ir li­zin­go ga­vė­jo 2002 m. bir­že­lio 3
d. bu­vo pa­si­ra­šy­tas ak­tas, ku­ria­me nu­ro­do­ma, kad ieš­ko­vui neat­si­skai­čius
už sto­ma­to­lo­gi­nę įran­gą, ji ne­bu­vo su­mon­tuo­ta, to­dėl 2002 m. ko­vo
21 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis nu­trau­kia­ma. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą,
kad ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mai už­draus­ti nau­do­tis įran­ga ir ją grą­žin­ti
ieš­ko­vui yra ne­pa­grįs­ti, nes bū­tent dėl ieš­ko­vo su­tar­ti­nio įsi­pa­rei­go­ji­mo
per tris die­nas at­si­skai­ty­ti už įran­gą ne­vyk­dy­mo, ji ne­bu­vo su­mon­tuo­ta,
t. y. tin­ka­mai per­duo­ta li­zin­go ga­vė­jui, o po to bu­vo su­grą­žin­ta
par­da­vė­jui. Ieš­ko­vas nu­ro­dė, kad jis prie­vo­lę at­si­skai­ty­ti už pre­kę
įvyk­dė, už­skai­ty­da­mas ati­tin­ka­mo dy­džio par­da­vė­jo įsi­sko­li­ni­mą.
Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad UAB ,,VB li­zin­gas“ su­da­ry­da­mas pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį su UAB ,,In­fo­me­di­ka“, pri­si­ė­mė prie­vo­lę at­sa­ko­vo nau­dai,
to­dėl pa­gal CK 6. 139 straips­nį ieš­ko­vas ne­tu­rė­jo tei­sės įskai­ty­ti į
ją rei­ka­la­vi­mą, ku­rį tu­rė­jo UAB ,,In­fo­me­di­ka“ at­žvil­giu. Be to, CK
6. 131 straips­nis rei­ka­lau­ja, kad apie įskai­ty­mą bū­tų pra­neš­ta. Tuo tar­pu
ieš­ko­vas at­sa­ko­vui apie įsi­sko­li­ni­mo už­skai­ty­mą pra­ne­šė tik 2003
m. sau­sio 10 d. , t. y. iki li­zin­go su­tar­ties nu­trau­ki­mo jis ne­įvyk­dė
prie­vo­lės su­mo­kė­ti už pre­kę. CK 6. 46 straips­nis nu­ma­to sko­li­nin­ko
tei­sę su­stab­dy­ti prie­vo­lės vyk­dy­mą, kai kre­di­to­rius ne­vyk­do sa­vo
prieš­prie­ši­nės pa­rei­gos, to­dėl nu­sta­tęs, kad at­sa­ko­vui sto­ma­to­lo­gi­nė
įran­ga tin­ka­mai ne­bu­vo per­duo­ta dėl ieš­ko­vo prie­vo­lės lai­ku su­mo­kė­ti
už pre­kę ne­vyk­dy­mo, teis­mas kon­sta­ta­vo, jog at­sa­ko­vas pa­grįs­tai su­stab­dė
įmo­kų mo­kė­ji­mą pa­gal li­zin­go su­tar­tį. Va­do­vau­da­ma­sis CK 6. 206
straips­nio nuo­sta­to­mis, kad vie­na ša­lis ne­ga­li rem­tis ki­tos ša­lies
ne­įvyk­dy­mu tiek, kiek su­tar­tis ne­įvyk­dy­ta dėl jos pa­čios veiks­mų ar
ne­vei­ki­mo, teis­mas lai­kė ne­pa­grįs­tu ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą pri­teis­ti
iš at­sa­ko­vo 8062,48 Lt
įsi­sko­li­ni­mą.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. rug­sė­jo 23 d. nu­tar­ti­mi Vil­niaus
mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės 20 d. spren­di­mą pa­li­ko
ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad bu­vo su­da­ry­ta tri­ša­lė li­zin­go
su­tar­tis. Su­da­rius li­zin­go ir pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis, su­si­klos­to
tri­ša­liai san­ty­kiai. Pa­gal CK 6. 573 straips­nį li­zin­go ga­vė­jas įgy­ja
vi­sas Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­ma­ty­tas pir­kė­jo tei­ses ir pa­rei­gas,
iš­sky­rus pa­rei­gą su­mo­kė­ti už įgy­tą tur­tą, to­dėl teis­mas at­me­tė ieš­ko­vo
ar­gu­men­tą, kad at­si­skai­ty­mo san­ty­kiai yra tik pir­kė­jo ir par­da­vė­jo
tar­pu­sa­vio rei­ka­las. By­lo­je nė­ra do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių, kad
įran­ga bu­vo su­mon­tuo­ta ir pa­ruoš­ta eks­plo­a­ta­ci­jai bei už ją su­mo­kė­ta
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ty­je nu­ro­dy­ta kai­na, to­dėl ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti,
kad tur­tas bu­vo ieš­ko­vo įsi­gy­tas nuo­sa­vy­bės tei­se ir tin­ka­mai per­duo­tas
nau­do­ti at­sa­ko­vui. Teis­mas at­me­tė ieš­ko­vo ar­gu­men­tą, kad at­sa­ko­vo
ir tre­čio­jo as­mens 2002 m. bir­že­lio 3 d. pa­si­ra­šy­tas pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo ak­tas tu­rė­tų bū­ti lai­ko­mas nie­ki­niu, nes lai­kė,
kad dėl šio ak­to ieš­ko­vas at­sa­ko­vo rei­ka­la­vi­mu nuo 2002 m. spa­lio 21
d. nu­trau­kė li­zin­go su­tar­tį, ne­reikš­da­mas pre­ten­zi­jų dėl įran­gos
grą­ži­ni­mo par­da­vė­jui, t. y. su­ti­ko su ak­to su­kel­to­mis pa­sek­mė­mis.
Ko­le­gi­ja su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ar­gu­men­tais dėl
at­sa­ko­vo įmo­kų pa­gal li­zin­go su­tar­tį mo­kė­ji­mo su­stab­dy­mo, taip
pat su iš­va­da, kad ieš­ko­vas ne­tu­rė­jo tei­sės at­lik­ti įskai­ty­mo, su­da­ręs
su­tar­tį tre­čio­jo as­mens nau­dai.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas UAB ,,VB li­zin­gas“
pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės
20 d. spren­di­mą ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. rug­sė­jo 23 d. nu­tar­tį bei pri­im­ti nau­ją
spren­di­mą – ieš­ki­nį ten­kin­ti vi­siš­kai. Ka­sa­to­rius sa­vo pra­šy­mą
grin­džia šiais ar­gu­men­tais:
1. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­grįs­tai
tei­gia, kad tarp by­lo­je da­ly­vau­jan­čių as­me­nų bu­vo su­da­ry­ta tri­ša­lė
li­zin­go su­tar­tis. CK 6. 567 straips­nio 1 da­lis nu­ro­do, kad li­zin­go su­tar­ties
ša­lys yra dvi: li­zin­go da­vė­jas ir li­zin­go ga­vė­jas.
2. Pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ti­mi ša­lys su­si­ta­rė,
kad nuo­sa­vy­bės tei­sė iš par­da­vė­jo pir­kė­jui per­ei­na pa­si­ra­šius per­da­vi­mo–p­ri­ė­mi­mo
ak­tą. Teig­da­mi, kad nuo­sa­vy­bės tei­sei at­si­ra­sti ne­pa­kan­ka tur­to
per­da­vi­mo–p­ri­ė­mi­mo ak­to, bet dar bū­ti­ni įro­dy­mai, pa­tvir­ti­nan­tys
įran­gos su­mon­ta­vi­mą ir at­si­skai­ty­mą už tur­tą, teis­mai ne­pa­grįs­tai
iš­plė­tė pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties 5. 1 punk­tą ir pa­žei­dė CK 6. 193
straips­nį, ku­ris įpa­rei­go­ja su­tar­tis aiš­kin­ti są­ži­nin­gai.
3. Ieš­ko­vui tin­ka­mai ne­vyk­dant pa­rei­gos su­mo­kė­ti
už per­ka­mą daik­tą, par­da­vė­jas sa­vo tei­ses ga­lė­jo gin­ti tik įsta­ty­me
ir pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ty­je nu­sta­ty­tais bū­dais: nu­trauk­ti su­tar­tį
(su­tar­ties 9. 4 punk­tas), at­si­sa­ky­ti su­tar­ties, raš­tu apie tai pra­ne­šant
pir­kė­jui ir iš­rei­ka­lau­ti daik­tą iš pir­kė­jo (CK 6. 345 straips­nio 1 da­lis).
UAB ,,In­fo­me­di­ka“, pa­si­ra­šy­da­ma pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
ak­tą su at­sa­ko­vu, ir ne­su­teik­da­ma apie tai in­for­ma­ci­jos ieš­ko­vui,
iš es­mės ėmė­si tei­si­nės sa­vi­gy­nos prie­mo­nių. CK 1. 139 straips­nis nu­ro­do,
kad sa­vi­gy­ną lei­džia­ma nau­do­ti tik Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­ma­ty­tais
at­ve­jais. Įsta­ty­mai ne­nu­ma­to, kad sa­vi­gy­nos prie­mo­nė­mis, at­im­da­mas
iš pir­kė­jo jam pri­klau­san­tį daik­tą, sa­vo tei­ses ga­lė­tų gin­ti par­da­vė­jas.
4. Teis­mai ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ieš­ko­vo ir
tre­čio­jo as­mens UAB ,,In­fo­me­di­ka“ sa­vi­tar­pio įsi­pa­rei­go­ji­mų  at­si­ra­di­mo lai­ką ir jų įta­ką at­sa­ko­vui.
Pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties 5. 1 punk­tą vi­sų pir­ma sa­vo pa­rei­gą
ieš­ko­vui tu­rė­jo įvyk­dy­ti tre­ty­sis as­muo, o tik po to, esant pa­si­ra­šy­tam
pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­tui pa­gal 8. 2 punk­tą – ieš­ko­vas pri­va­lė­jo at­si­skai­ty­ti
su par­da­vė­ju. Li­zin­go da­vė­jas pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo ir li­zin­go
su­tar­ties nuo­sta­tas tie­sio­giai priimant turtą ne­da­ly­vau­ja, nes tur­tas
per­duo­da­mas tie­sio­giai li­zin­go ga­vė­jui jo ver­slo vie­to­je, to­dėl
ieš­ko­vas ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės įver­tin­ti, ar tur­tas yra tin­ka­mai su­mon­tuo­tas
ir pa­ruoš­tas eks­plo­a­ta­ci­jai. Vi­sų pir­ma tuo rū­pi­na­si li­zin­go ga­vė­jas.
At­sa­ko­vas pri­ėmė tur­tą, 2002 m. ko­vo 28 d. pa­si­ra­šy­da­mas tur­to per­da­vi­mo–p­ri­ė­mi­mo
ak­tą, ku­ris pa­si­ra­šo­mas, per­duo­dant su­mon­tuo­tą ir pa­ruoš­tą eks­plo­a­ta­ci­jai
pre­kę. Ieš­ko­vas lai­kė, kad įsi­pa­rei­go­ji­mą per­duo­ti daik­tą jis įvyk­dė,
pa­si­ra­šy­da­mas tur­to pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­tą. At­si­žvel­giant į
tai, kad at­sa­ko­vas pri­ėmė jam tin­ka­mai per­duo­tą įran­gą, o mo­kė­ti už
nau­do­ji­mą­si ja tu­rė­jo vė­liau, ne­bu­vo pa­grin­do tai­ky­ti CK 6. 570
straips­nio 3 da­lį, 6. 46, 6. 58, 6. 207 straips­nius.
5. Teis­mai ne­tin­ka­mai ver­ti­no prie­vo­lės
įskai­ty­mą reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas. CK 6. 139 straips­nis nu­sta­to,
kad tre­čio­jo as­mens nau­dai pri­si­ė­męs prie­vo­lę as­muo ne­tu­ri tei­sės
įskai­ty­ti į ją rei­ka­la­vi­mą, ku­rį jis tu­ri ki­tai prie­vo­lės ša­liai.
Šis straips­nis tu­ri bū­ti tai­ko­mas tik ta­da, kai sko­li­nin­kas (šiuo at­ve­ju
– ieš­ko­vas) tu­ri prie­vo­lę ne kre­di­to­riui (UAB ,,In­fo­me­di­ka“), o tre­čia­jam
as­me­niui, ku­ris nė­ra prie­vo­lės ša­lis (at­sa­ko­vui). Ieš­ko­vas ne­at­li­ko
įskai­ty­mo tarp sa­vęs ir at­sa­ko­vo, ku­ris nė­ra pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties
ša­lis, bet įskai­tė sa­vo ir par­da­vė­jo tar­pu­sa­vio įsi­sko­li­ni­mus. Fak­tas,
kad apie prie­vo­lės įskai­ty­mą par­da­vė­jui bu­vo pra­neš­ta jau po li­zin­go
su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo, ne­da­ro įta­kos at­si­skai­ty­mo san­ty­kiams pa­gal
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vas
A. S-­kov­skos sto­ma­to­lo­gi­nė įmo­nė ,,D-­tes­ta“ ir tre­ty­sis as­muo UAB
,,In­fo­me­di­ka“ pra­šo Vil­niaus mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės
20 d. spren­di­mą ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. rug­sė­jo 23 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ga­lio­ti
bei to­kį pra­šy­mą mo­ty­vuo­ja šiais ar­gu­men­tais:
1. Ieško­vas už pre­kę nu­sta­ty­tu ter­mi­nu ne­su­mo­kė­jo
ir ne­pra­ne­šė apie ke­ti­ni­mus at­lik­ti įskai­ty­mą. Tai­gi pa­gal CK 4. 47
straips­nį lai­ky­ti­na, kad ieš­ko­vas įran­gos ne­nu­pir­ko ir, ne­bū­da­mas
sa­vi­nin­kas, ne­tu­ri tei­sės jos iš­rei­ka­lau­ti iš at­sa­ko­vo, taip pat
ne­tu­ri pa­grin­do rei­ka­lau­ti įmo­kų už šią įran­gą.
2. Li­zin­go su­tar­ti­mi ieš­ko­vas pri­si­ė­mė
prie­vo­les at­sa­ko­vo nau­dai. Pa­gal CK 6. 139 straips­nį ieš­ko­vas ne­tu­rė­jo
tei­sės įskai­ty­ti į šią prie­vo­lę rei­ka­la­vi­mą, ku­rį jis tu­ri tre­čio­jo
as­mens nau­dai, to­dėl tu­rė­jo su­mo­kė­ti nu­sta­ty­tą su­mą.
3. Ieš­ko­vui ne­vyk­dant sa­vo prie­vo­lės su­mo­kė­ti
už įran­gą, at­sa­ko­vas pa­gal CK 6. 46 straips­nį tu­rė­jo pa­grin­dą su­stab­dy­ti
įmo­kas pa­gal li­zin­go su­tar­tį. Ati­tin­ka­mai tre­ty­sis as­muo pa­gal CK
6. 305 straips­nį tu­rė­jo tei­sę at­si­im­ti sto­ma­to­lo­gi­nę įran­gą.
4. CK 6. 206 straips­nis nu­sta­to, kad vie­na ša­lis
ne­ga­li rem­tis ki­tos ša­lies su­tar­ties ne­įvyk­dy­mu tiek, kiek su­tar­tis
ne­bu­vo įvyk­dy­ta dėl jos pa­čios veiks­mų ar ne­vei­ki­mo. Ka­dan­gi su­tar­tis
ne­bu­vo įvyk­dy­ta dėl ieš­ko­vo kal­tės, ieš­ki­nys pa­grįs­tai at­mes­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t
a t u o j a :

Ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tai dėl li­zin­go ga­vė­jo
at­sa­ko­my­bės už prie­vo­lių ne­vyk­dy­mą yra tei­sės klau­si­mas (CPK 353
straips­nio 1 da­lis).
Li­zin­go (fi­nan­si­nės nuo­mos) su­tar­ti­mi li­zin­go
da­vė­jas įsi­pa­rei­go­ja įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­se li­zin­go ga­vė­jo nu­ro­dy­tą
daik­tą iš tre­čio­jo as­mens ir per­duo­ti jį li­zin­go ga­vė­jui val­dy­ti ir
nau­do­ti ver­slo tiks­lais, o li­zin­go ga­vė­jas – nau­do­ti daik­tą pa­gal
pa­skir­tį bei mo­kė­ti pe­ri­odi­nes įmo­kas. Pa­gal CK 6. 567 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­tą li­zin­go są­vo­ką šios su­tar­ties ša­lys – li­zin­go da­vė­jas
ir li­zin­go ga­vė­jas –siek­da­mos įvyk­dy­ti pri­si­im­tas prie­vo­les tu­ri
su­da­ry­ti ki­tus li­zin­go san­ty­kių sub­jek­tams pri­va­lo­mus ar­ba pa­pil­do­mus
san­do­rius. Li­zin­go da­vė­jas, ku­ris li­zin­go su­tar­ties su­da­ry­mo mo­men­tu
nė­ra daik­to (šios su­tar­ties da­ly­ko) sa­vi­nin­kas, tu­ri šį daik­tą įsi­gy­ti
iš tre­čio­jo as­mens. Šis įsi­gi­ji­mas pri­va­lo­mas, to­dėl ir to­kio tur­to
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis li­zin­go da­vė­jui pri­va­lo­ma. Pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
san­do­ris li­zin­go san­ty­kiuo­se yra ,,ly­din­tis“ san­do­ris, su­da­ro­mas
vyk­dant li­zin­go su­tar­tį, ir dėl to­kios sa­vo pa­skir­ties tu­ri tam tik­rų
spe­ci­fi­nių bruo­žų pa­ly­gi­nus su at­ski­ra pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ti­mi.
To­kios pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties vyk­dy­mo spe­ci­fi­ka yra ta, kad
li­zin­go da­vė­jo įgy­tas tur­tas per­duo­da­mas ne pir­kė­jui, o tie­sio­giai
li­zin­go ga­vė­jui, ku­ris, ne­bū­da­mas su­tar­ties ša­lis, tu­ri tei­sę par­da­vė­jui
reikš­ti pre­ten­zi­jas dėl ne­tin­ka­mo tur­to per­da­vi­mo, pvz. , dėl daik­to
ko­ky­bės, kom­plek­tiš­ku­mo, per­da­vi­mo ter­mi­nų ir ki­ta. Li­zin­go ga­vė­jas
ne­per­ima vi­sų pir­kė­jo tei­sių ir pa­rei­gų – jis ne­ga­li nu­trauk­ti pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties be li­zin­go da­vė­jo su­ti­ki­mo. Li­zin­go da­vė­jui, kaip daik­to
pir­kė­jui ir jo sa­vi­nin­kui, iš­lie­ka pa­rei­ga už­tik­rin­ti, kad įgy­tas
tur­tas bus tin­ka­mai per­duo­tas val­dy­ti ir nau­do­ti ver­slo tiks­lams (CK
6. 567 straips­nio 1 da­lis). N-s pre­ten­zi­jas dėl daik­to per­da­vi­mo li­zin­go
ga­vė­jas tu­ri tei­sę reikš­ti par­da­vė­jui, li­zin­go da­vė­jui iš­lie­ka at­sa­ko­my­bė
už li­zin­go su­tar­ty­je nu­ma­ty­to tiks­lo pa­sie­ki­mą – daik­to, rei­ka­lin­go
li­zin­go ga­vė­jo ver­slui, tin­ka­mą per­da­vi­mą pas­ta­ra­jam, o jei to­kia
prie­vo­lė tin­ka­mai ne­vyk­do­ma dėl ap­lin­ky­bių, už ku­rias at­sa­ko li­zin­go
da­vė­jas, – li­zin­go ga­vė­jas tu­ri tei­sę nu­trauk­ti li­zin­go su­tar­tį,
rei­ka­lau­ti at­ly­gin­ti nuos­to­lius ar nau­do­tis tei­se su­stab­dy­ti pe­ri­odi­nių
įmo­kų mo­kė­ji­mą (CK 6. 570 straips­nio 2 ir 3 da­lys). Ko­le­gi­ja pa­žy­mi,
kad daik­to per­da­vi­mo vie­tos nu­sta­ty­mas pas li­zin­go ga­vė­ją, taip pat
tam tik­rų pir­kė­jo tei­sių ir pa­rei­gų su­tei­ki­mas li­zin­go ga­vė­jui,
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo ir li­zin­go su­tar­čių ne­pa­da­ro tri­ša­lių. Šie san­do­riai
yra sa­va­ran­kiš­ki dvi­ša­liai san­do­riai, turintys specifinių bruožų,
atsirandančių  dėl li­zin­go da­vė­jo ir
pir­kė­jo su­tap­ties bei ati­tin­ka­mų li­zin­go ga­vė­jo tei­sių ir pa­rei­gų
pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį, ku­rios ša­lis jis nė­ra. Teis­mai li­zin­go
su­tar­tį ir pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį ver­ti­nę kaip tri­ša­lį san­do­rį,
ne­at­krei­pė dė­me­sio į šių san­do­rių skir­tin­gą tei­si­nę pri­gim­tį, bet
ver­ti­no juos tik per san­do­rių su­kur­tų prie­vo­lių tu­ri­nį, ta­čiau toks
ne­tiks­lus su­tar­čių ver­ti­ni­mas ne­tu­rė­jo įta­kos teis­mų iš­va­doms, nu­sta­tant
kre­di­to­riaus (li­zin­go da­vė­jo) tei­ses ir pa­rei­gas li­zin­go ga­vė­jo
at­žvil­giu ir li­zin­go ga­vė­jo at­sa­ko­my­bę už prie­vo­lių ne­vyk­dy­mą.
Ka­dan­gi li­zin­gas yra vie­na iš nuo­mos san­ty­kių
rū­šių, kai daik­tas su­tar­ties lai­ko­tar­piu val­do­mas ir nau­do­ja­mas ne
sa­vi­nin­ko, o nuo­mi­nin­ko, kaip val­dy­to­jo, tai tin­ka­mas daik­to per­da­vi­mas
yra są­ly­ga tin­ka­mai įvyk­dy­ti prieš­prie­ši­nes prie­vo­les. Prie­vo­lės
per­duo­ti daik­tą tin­ka­mas įvyk­dy­mas li­zin­go san­ty­kiuo­se reiš­kia,
kad li­zin­go ga­vė­jas ga­li ne­kliu­do­mai nau­do­ti iš­nuo­mo­tą ir jau per­duo­tą
tur­tą ver­slo tiks­lams. Li­zin­gas sa­vo pri­gim­ti­mi yra fi­nan­si­nė in­ves­ti­ci­ja,
sie­kiant įgy­ti nau­jas tech­no­lo­gi­jas, įran­gą ir jas pa­nau­do­jant kur­ti
pro­duk­tą, teik­ti pa­slau­gas. Tei­sė­to li­zin­go san­ty­kių sub­jek­tų lū­kes­čio
– gau­ti pel­ną – re­a­li­za­vi­mui prie­lai­dos su­da­ro­mos, kai tur­tas nau­do­ja­mas
pa­gal pa­skir­tį, t. y. ver­slui.
Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je nu­sta­ty­ta, kad li­zin­go
ga­vė­jo ver­slas – sto­ma­to­lo­gi­nės pa­slau­gos, ku­rioms teik­ti rei­ka­lin­ga
spe­cia­li sto­ma­to­lo­gi­nė įran­ga. To­kią įran­gą ieš­ko­vas UAB ,,VB li­zin­gas“
li­zin­go su­tar­ti­mi įsi­pa­rei­go­jo įsi­gy­ti ir per­duo­ti li­zin­go ga­vė­jui
A. S-­kov­skos sto­ma­to­lo­gi­nei įmo­nei ,,D-­tes­ta“, o šis – ją pri­im­ti
pa­gal šios su­tar­ties nuo­sta­tas. Mi­nė­tos su­tar­ties 5. 5 punk­tas įpa­rei­go­jo
li­zin­go ga­vė­ją, prieš pri­imant tur­tą iš par­da­vė­jo, įsi­ti­kin­ti, ar
tur­tas ati­tin­ka su­tar­ties spe­ci­fi­ka­ci­ją, yra ne­pa­žeis­tas, ko­ky­biš­kas,
ar yra pa­teik­ta do­ku­men­ta­ci­ja bei rei­ka­lau­ti pa­ša­lin­ti pa­ste­bė­tus
trū­ku­mus. A. S-­kov­ska pa­si­ra­šė pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­tą, taip pa­tvir­tin­da­ma
pre­kės ati­ti­ki­mą li­zin­go su­tar­ty­je nu­ro­dy­tą spe­ci­fi­ka­ci­ją ir
pre­kės pri­ėmi­mą iš par­da­vė­jo šios su­tar­ties są­ly­go­mis. By­los nag­ri­nė­ji­mo
me­tu ne­bu­vo pa­teik­ta įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių, kad li­zin­go ga­vė­jas,
pri­im­da­mas pre­kę, nuo mi­nė­tų su­tar­ties są­ly­gų nu­kry­po. Įran­gos su­mon­ta­vi­mą
nu­ma­tė pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis, ta­čiau įmo­nė ,,D-­tes­ta“ bu­vo
įpa­rei­go­ta pa­tvir­tin­ti pre­kės pri­ėmi­mą kaip tin­ka­mą, par­da­vė­jui
įvyk­džius ne pir­ki­mo–­par­da­vi­mo, bet li­zin­go su­tar­ties są­ly­gas, ku­rios
bu­vo ne­ta­pa­čios. Pas­ta­ro­ji su­tar­tis ne­nu­ma­tė tei­sės ir pa­rei­gos
li­zin­go ga­vė­jui rei­ka­lau­ti par­da­vė­ją su­mon­tuo­ti įran­gą. Dėl to ka­sa­to­rius
ne­pa­grįs­tai tei­gia, kad tin­ka­mu įran­gos per­da­vi­mu tu­rė­jo rū­pin­tis
pats li­zin­go ga­vė­jas. Po ak­to pa­si­ra­šy­mo par­da­vė­jas įgi­jo pa­grin­dą
rei­ka­lau­ti at­si­skai­ty­ti, o pir­kė­jui per 3 dar­bo die­nas šios pa­rei­gos
ne­įvyk­džius, par­da­vė­jas įran­gos su­rin­ki­mą su­sie­jo su są­ly­ga, kad
ji bus įvyk­dy­ta. Ka­sa­to­rius tei­gia, kad teis­mai ne­tin­ka­mai aiš­ki­no
ieš­ko­vo ir tre­čio­jo as­mens UAB ,,In­fo­me­di­ka“ sa­vi­tar­pio įsi­pa­rei­go­ji­mų
at­si­ra­di­mo lai­ką, nes pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties 5. 1 punk­tą
vi­sų pir­ma sa­vo pa­rei­gą ieš­ko­vui tu­rė­jo įvyk­dy­ti tre­ty­sis as­muo,
o tik po to, esant pa­si­ra­šy­tam pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­tui pa­gal 8. 2
punk­tą, – ieš­ko­vas pri­va­lė­jo at­si­skai­ty­ti su par­da­vė­ju. Šio ar­gu­men­to
ne­pa­grįs­tu­mą pa­tvir­ti­na pa­ties ka­sa­to­riaus tei­gi­nys ka­sa­ci­nia­me
skun­de, kad, tie­sio­giai ne­da­ly­va­vęs priimant turtą, jis ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės
įver­tin­ti, ar tur­tas yra tin­ka­mai su­mon­tuo­tas ir pa­ruoš­tas eks­plo­a­ta­ci­jai,
t. y. apie įran­gos ne­su­mon­ta­vi­mą jis ne­ži­no­jęs, to­dėl aki­vaiz­du,
kad prie­vo­lės at­si­skai­ty­ti ne­vyk­dė ne dėl įran­gos ne­su­mon­ta­vi­mo.
Be to, ieš­ko­vas vi­są by­los nag­ri­nė­ji­mo lai­ką tei­gė šios prie­vo­lės
ne­vyk­dęs dėl par­da­vė­jo įsi­sko­li­ni­mo.
Ka­sa­to­rius tvir­ti­na, kad teis­mai ne­pa­grįs­tai
nuo­sa­vy­bės tei­sių į sto­ma­to­lo­gi­nę įran­gą įgi­ji­mui pa­tvir­tin­ti
rei­ka­la­vo įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių įran­gos su­mon­ta­vi­mą ir at­si­skai­ty­mą
už tur­tą. Li­zin­go ga­vė­jas įgi­jo nuo­sa­vy­bės tei­sę į per­ka­mą daik­tą
nuo daik­to per­da­vi­mo–p­ri­ė­mi­mo ak­to pa­si­ra­šy­mo, ta­čiau šio ak­to
eg­zis­ta­vi­mas ne­ga­ran­tuo­ja, kad pir­kė­jas tin­ka­mai yra įvyk­dęs sa­vo
prie­vo­les, su­si­ju­sias su daik­to įgi­ji­mu, ir to­liau lie­ka daik­to sa­vi­nin­ku.
Jei­gu pir­kė­jas nu­sta­ty­tu lai­ku už daik­tą ne­su­mo­ka par­da­vė­jui, šis
ga­li at­si­sa­ky­ti su­tar­ties, ku­rios pa­grin­du daik­tas įgy­tas, ir iš­rei­ka­lau­ti
daik­tą iš pir­kė­jo (CK 6. 345 straips­nio 1 da­lis). Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je
nu­sta­ty­ta, kad par­da­vė­jas ne­ap­mo­kė­tą pre­kę iš­rei­ka­la­vo iš li­zin­go
ga­vė­jo (2002 m. bir­že­lio 3 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties Nr. 02-01
nu­trau­ki­mo ak­tas). Šį ak­tą, ku­riuo sto­ma­to­lo­gi­nė įran­ga grą­žin­ta
par­da­vė­jui, ko­le­gi­ja ver­ti­na dve­jo­pai: ak­tas ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas
kaip pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties nu­trau­ki­mas, nes šią su­tar­tį nu­trauk­ti
ga­li su­tar­ties ša­lys ar­ba li­zin­go ga­vė­jas, ga­vęs li­zin­go da­vė­jo
su­ti­ki­mą, ta­čiau jis pri­pa­žįs­ta­mas įro­dy­mu, kad par­da­vė­jas iš­si­rei­ka­la­vo
įran­gą iš li­zin­go ga­vė­jo, nes pre­kė ne­bu­vo ap­mo­kė­ta.
Teis­mai pa­grįs­tai li­zin­go su­tar­ties ša­lių
ir par­da­vė­jų įran­gos pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­to su­da­ry­mą įver­ti­no
kaip ne­pa­kan­ka­mą, kad prie­vo­lę per­duo­ti ver­slo tiks­lams iš­nuo­mo­tą
tur­tą lai­ky­ti įvyk­dy­ta tin­ka­mai. Įran­ga tu­rė­jo bū­ti ne tik pri­sta­ty­ta
į A. S-­kov­skos įmo­nę, bet ir su­mon­tuo­ta bei pa­ruoš­ta tam, kad li­zin­go
ga­vė­jas ga­lė­tų pra­dė­ti ver­slą – teik­ti sto­ma­to­lo­gi­nes pa­slau­gas,
pa­nau­do­da­mas šią įran­gą. Ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tai, kad jo pa­rei­ga
per­duo­ti daik­tą bai­gė­si ak­to pa­si­ra­šy­mu, ne­ati­tin­ka jo prie­vo­lės
per­duo­ti iš­nuo­mo­tą daik­tą val­dy­ti ir nau­do­ti ver­slo tiks­lams tu­ri­nio.
Par­da­vė­jas pa­gal su­tar­ties 5. 1 punk­tą pri­va­lė­jo su­mon­tuo­ti ir pa­ruoš­ti
įran­gą eks­plo­a­ta­vi­mui pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­to pa­si­ra­šy­mo die­ną,
ta­čiau jis to ne­pa­da­rė. Li­zin­go da­vė­jas, pa­si­ra­šęs ak­tą, pa­tvir­ti­nan­tį
pre­kės pri­ėmi­mą, už ją nu­sta­ty­tu ter­mi­nu ne­su­mo­kė­jo. Li­zin­go ga­vė­jas
su­mo­kė­jo pra­di­nę įmo­ką už pre­kę, pir­mą pe­ri­odi­nę įmo­ką, bet nau­do­tis
įran­ga ne­pra­dė­jo dėl par­da­vė­jo ir li­zin­go da­vė­jo (pir­kė­jo) ne­tin­ka­mo
prie­vo­lių pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį vyk­dy­mo. Ko­le­gi­ja su­tin­ka
su teis­mų iš­va­da, kad li­zin­go da­ly­kas pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties
są­ly­gas ne­bu­vo įgy­tas ir li­zin­go ga­vė­jui ne­bu­vo tin­ka­mai per­duo­tas
(pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties 5. 1 punk­tas). Fak­tą, kad li­zin­go ga­vė­jas
pa­si­ra­šė tri­ša­lį tur­to pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­tą, ir prie­vo­lės mo­kė­ti
pe­ri­odi­nes įmo­kas at­si­ra­di­mą teis­mai pa­grįs­tai įver­ti­no, at­si­žvelg­da­mi
į ki­tų šį ak­tą pa­si­ra­šiu­sių sub­jek­tų veiks­mus, jų prie­vo­lių vyk­dy­mo
tin­ka­mu­mą. Li­zin­go ga­vė­jas ne­ga­li da­ry­ti įta­kos pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties ša­lių at­si­skai­ty­mo san­ty­kiams, bet jo tei­sė lai­ku ir tin­ka­mai
gau­ti iš­nuo­mo­tą daik­tą pri­klau­so nuo šių san­ty­kių. Prie­vo­lė at­si­skai­ty­ti
tu­ri bū­ti vyk­do­ma są­ži­nin­gai, tin­ka­mai, nu­sta­ty­tu ter­mi­nu ir įsta­ty­mo
nu­sta­ty­tu ar su­tar­ty­je su­si­tar­tu bū­du (CK 6. 38 straips­nio 1 da­lis).
Pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­tas bu­vo su­ra­šy­tas ir są­skai­tos–­fak­tū­ros
ori­gi­na­lą pir­kė­jas (li­zin­go da­vė­jas) ga­vo 2002 m. ko­vo 28 d. , to­dėl
pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties 8. 2 punk­tą pri­va­lė­jo su­mo­kė­ti
už pre­kę per 3 dar­bo die­nas. Li­zin­go da­vė­jas ne­mo­kė­jo už įsi­gy­tą
pre­kę, mo­ty­vuo­da­mas tuo, kad par­da­vė­jas jam bu­vo sko­lin­gas ir jis nu­ta­rė
pa­keis­ti at­si­skai­ty­mo už įran­gą bū­dą. Iš li­zin­go da­vė­jo raš­to (b.
l. 47) ma­ty­ti, kad nu­ro­dy­tu mo­men­tu par­da­vė­jas pir­kė­jui (li­zin­go
da­vė­jui) ne­bu­vo sko­lin­gas, o par­da­vė­jo sko­la at­si­ra­do pa­gal 2002
m. ba­lan­džio 29 d. su­tar­tį tik 2002 m. ge­gu­žės 3 d. , t. y. po mė­ne­sio
nuo to mo­men­to, kai pir­kė­jas tu­rė­jo bū­ti at­si­skai­tęs. Par­da­vė­jas
teis­mui nu­ro­dė, kad sie­kė su­si­tar­ti su li­zin­go da­vė­ju dėl at­si­skai­ty­mo,
bet šiam vis dėl to neat­si­skai­čius, pri­va­lė­jo įran­gą grą­žin­ti tie­kė­jui.
Ko­le­gi­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad, at­si­skai­ty­da­mas už įran­gą, pir­kė­jas
par­da­vė­jo sko­los už­skai­tas at­li­ko po to, kai li­zin­go su­tar­tis jau
bu­vo nu­trauk­ta. Li­zin­go da­vė­jas 2002 m. spa­lio 10 d. raš­tu įspė­jo
li­zin­go ga­vė­ją, kad li­zin­go su­tar­tis nu­trūks­ta 2002 m. spa­lio 21 d. ,
o par­da­vė­jui apie įsi­sko­li­ni­mo už­skai­ty­mą pra­ne­šė tik 2003 m. sau­sio
10 d. , jį re­a­liai įvyk­dė dar vė­liau – 2003 m. ge­gu­žės 2 d. Esant to­kioms
by­los ap­lin­ky­bėms, teis­mai pir­kė­jo (li­zin­go da­vė­jo) veiks­mus, vyk­dant
prie­vo­les pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo ir li­zin­go su­tar­tis, pa­grįs­tai
pri­pa­ži­no ir ne­tin­ka­mais, ir ne­są­ži­nin­gais. Pa­žy­mė­ti­na, kad li­zin­go
da­vė­jas yra spe­cia­lus sub­jek­tas (CK 6. 567 straips­nio 3 da­lis), to­dėl jo
prie­vo­lės vyk­dy­mui ke­lia­mi di­des­ni rei­ka­la­vi­mai nei ki­tiems šių
san­ty­kių sub­jek­tams (CK 6. 38 straips­nio 2 da­lis). Li­zin­go da­vė­jas tu­rė­tų
ne tik tin­ka­mai vyk­dy­ti sa­vo prie­vo­les, at­si­ran­dan­čias dėl li­zin­go
san­ty­kių, bet ir ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­ti, pa­de­dant klien­tams tin­ka­mai
vyk­dy­ti jų prie­vo­les. Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je nu­sta­ty­ta, kad li­zin­go
da­vė­jas, pa­si­ra­šęs per­da­vi­mo–p­ri­ė­mi­mo ak­tą, jam pri­skir­tos prie­vo­lės
vyk­dy­mą spren­dė vie­na­ša­liš­kai, neat­si­žvelg­da­mas, kaip tai pa­veiks
li­zin­go ga­vė­ją. Ka­dan­gi li­zin­go da­vė­jas ne­tin­ka­mai vyk­dė sa­vo
prie­vo­les – ne­už­tik­ri­no tin­ka­mo įran­gos per­da­vi­mo, ją su­mon­tuo­jant
ir pa­ruo­šiant eks­plo­a­tuo­ti, li­zin­go ga­vė­jas tu­rė­jo tei­sę su­stab­dy­ti
pe­ri­odi­nes įmo­kas (CK 6. 570 straips­nio 3 da­lis). Li­zin­go da­vė­jui pa­žei­dus
sa­vo prie­vo­lę, li­zin­go ga­vė­jas, su­stab­dęs prie­vo­lės vyk­dy­mą, lai­ko­mas
jos ne­pa­žei­du­siu (CK 6. 64 straips­nio 1, 3 da­lys). Tas fak­tas, kad li­zin­go
ga­vė­jas ne­pra­ne­šė li­zin­go da­vė­jui raš­tu apie daik­to iš­rei­ka­la­vi­mą
iš jo, ne­kei­čia ša­lių san­ty­kių.
By­lo­je nu­sta­tę reikš­min­gas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes,
kad li­zin­go da­vė­jas (kre­di­to­rius) ne­tin­ka­mai vyk­dė prie­vo­lę daik­tą
per­duo­ti ver­slo tiks­lams li­zin­go ga­vė­jui, taip su­truk­dy­da­mas at­sa­ko­vui
tin­ka­mai ir lai­ku gau­ti nau­do­tis sto­ma­to­lo­gi­nę įran­gą, teis­mai pa­grįs­tai
nu­spren­dė, kad šios ap­lin­ky­bės su­da­rė pa­grin­dą at­sa­ko­vo prie­vo­lių
vyk­dy­mo su­stab­dy­mui, ku­ris tru­ko iki li­zin­go su­tar­ties nu­trau­ki­mo.
Li­zin­go da­vė­jui lie­ka pir­mi­nė įmo­ka (li­zin­go su­tar­ties 18. 6. 2 punk­tas), o po su­tar­ties
nu­trau­ki­mo pri­teis­ti pe­ri­odi­nes įmo­kas nė­ra tei­si­nio pa­grin­do,
nes li­zin­go ga­vė­jas įran­ga ne­si­nau­do­ja, įmo­kų mo­kė­ji­mas su­stab­dy­tas
pa­grįs­tai. Nu­trau­kus li­zin­go su­tar­tį, li­zin­go da­vė­jas tu­ri tei­sę
iš­rei­ka­lau­ti iš­nuo­mo­tą daik­tą, ta­čiau šį daik­tą iš­rei­ka­la­vus par­da­vė­jui,
aki­vaiz­du, kad li­zin­go ga­vė­jas ne­val­do sve­ti­mo tur­to, to­dėl ieš­ki­nys
dėl vin­di­ka­ci­jos iš li­zin­go ga­vė­jo at­mes­tas pa­grįs­tai.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 359
straips­nio 1 da­lies  1 punk­tu ir CPK
362 straips­niu,

n u t a r
i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. rug­sė­jo 23 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.72896 sekundės -