|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 9. Dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2. 50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Civilinė byla Nr. 3K-3-124/2004 Bylų kategorija 21. 1 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. vasario 18 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: P-o Ž-io (kolegijos pirmininkas), E-idijaus L-o (pranešėjas) ir V-o M-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Stasio Beinoriaus ir Jūratės Beinorienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Göllner spedition“ ieškinį atsakovams Stasiui Beinoriui, Jūratei Beinorienei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei prekybos namai „Baninis“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas UAB „Göllner spedition“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų S. Beinoriaus ir J. Beinorienės solidariai Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo naudai priteistą sumą – 107 744,72 Lt ir 5387,23 Lt teismo išlaidų, iš viso – 113 131,95 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovai turi po 50 proc. UAB prekybos namai „Baninis“ (toliau – UAB „Baninis“) akcijų. Klaipėdos apygardos teismas 2002 m. spalio 15 d. sprendimu priteisė iš UAB „Baninis“ ieškovui 113 131,95 Lt dėl krovinio praradimo vykdant 1995 m. sausio 1 d. krovinių pervežimo sutartį. Atsakovų nesąžiningi veiksmai sumažino UAB „Baninis“ turtą ir pajamas, dėl to bendrovė negali įvykdyti teismo sprendimo. Nuo 2001 m. gegužės 23 d. UAB „Baninis“ pardavė didžiausią vertę turėjusius automobilius. Vieną iš automobilių bendrovė perleido atsakovų sūnui, kuris po kelių dienų perdavė tą patį automobilį naudotis UAB „Baninis“ (CK 6. 67 straipsnis). Iš trijų iki 2002 m. spalio 15 d. likusių transporto priemonių dvi yra areštuotos, o trečia konfiskuota Lenkijoje. Atsakovas S. Beinorius įkūrė kitą bendrovę UAB „Transbaninis“, kurios panašus pavadinimas, tas pats adresas, vadovas ir veikla. UAB „Baninis“ sąskaitos areštuotos, į jas daugiau kaip metus nėra jokių įplaukų, tačiau bendrovė vykdo veiklą. Dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų UAB „Baninis“ neturi turto ir pajamų, iš kurių galima įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą, faktinė bendrovės veikla perkelta į UAB „Transbaninis“, skolas paliekant trečiajam asmeniui. Todėl yra pagrindas taikyti atsakomybę atsakovams pagal CK 2. 50 straipsnio 3 dalį. Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti atsakovų, kaip trečiojo asmens dalyvių, neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir pasekmių (trečiojo asmens negalėjimo atsiskaityti su ieškovu). Trečiojo asmens balansai rodo, kad įmonės veikla buvo nuostolinga ir iki UAB „Transbaninis“ įkūrimo. Teismas nurodė, kad iš pateiktų buhalterinių dokumentų ir sutarčių negali spręsti, ar UAB „Baninis“ sudarytos sutartys buvo bendrovei nuostolingos, nes ieškovas tokių įrodymų nepateikė, neprašo atlikti trečiojo asmens veiklos ekonominio tyrimo. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo 2001–2002 m. laikotarpiu ne tik pardavė transporto priemones, bet ir įsigijo 5 automobilius. Byloje surinkti įrodymai, teismo nuomone, parodo, kad trečiasis asmuo veikia nuostolingai ir negali atsiskaityti su ieškovu dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningų veiksmų mažinant trečiojo asmens turtą, perkeliant įmonės veiklą į naujai įsteigtą įmonę, taip pat neįrodė, kad tarp atsakovų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys (CK 2. 50 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovas nenurodė, kokius nesąžiningus veiksmus atliko atsakovė J. Beinorienė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2003 m. spalio 21 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. liepos 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovų Stasio Beinoriaus ir Jūratės Beinorienės iš kiekvieno po 56 565,98 Lt nuostoliams atlyginti. Kolegijos nuomone, bylos aplinkybės patvirtina, kad, ieškovui pareiškus ieškinį trečiajam asmeniui dėl žalos atlyginimo, UAB „Baninis“ perleido turėtą ir veikloje naudojamą turtą tretiesiems asmenims, t. y. nuosavybės teise turimų transporto priemonių skaičius sumažėjo, nors darbinėje veikloje naudojamų transporto priemonių skaičius beveik nepakito (UAB „Baninis“ naudojasi nuomojamais automobiliais). Atsakovas S. Beinorius yra UAB „Baninis“ ir UAB „Transbaninis“ steigėjas ir vadovas, įmonių buveinės ir pašto adresai sutampa, todėl S. Beinorius kontroliavo abiejų bendrovių veiklą ir turėjo galimybę daryti įtaką jų veiklos rezultatams. UAB „Baninis“ perdavė krovinių pervežimo verslą ir apmokėjimą UAB „Transbaninis“, sau pasilikdama iš esmės patį pervežimą. UAB „Baninis“ pajamas sudarė tik minimalios įplaukos grynaisiais pinigais iš UAB „Transbaninis“, šios lėšos buvo naudojamos atsiskaitant su kitais kreditoriais, bet ne su ieškovu. Kolegija padarė išvadą, kad UAB „Transbaninis“ užsiėmė ta pačia veikla kaip ir UAB „Baninis“, veikė kaip tarpininkas tarp paslaugų užsakovų ir UAB „Baninis“, kontroliavo UAB „Baninis“ pajamas ir tiesiogiai turėjo įtakos atsikaitymams su ieškovu. Kolegija sprendė, kad, sužinoję apie ieškovo užvestą bylą dėl žalos atlyginimo, atsakovai įsteigė UAB „Transbaninis“, kuriai iš esmės perdavė iš krovinių pervežimo gaunamas pajamas. Atsiskaitymas tarp bendrovių vyko tik grynaisiais pinigais nedidelėmis sumomis, kad nebūtų galimybės išieškoti skolos. Atsakovai tai padarė, kad išvengtų atsakomybės. Tokie veiksmai laikomi piktnaudžiavimu teise ir yra nesąžiningi kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu (CK 1. 5 straipsnio 1 dalis), todėl UAB „Baninis“ akcininkai (atsakovai) turi subsidiariai atsakyti savo turtu pagal UAB „Baninis“ prievolę ieškovui. Kasaciniu skundu atsakovai Stasys Beinorius ir Jūratė Beinorienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. liepos 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Taikant CK 2. 50 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę. Be to, būtina vadovautis asmens sąžiningumo prezumpcija (CK 4. 26 straipsnio 2 dalis), nustatyti kiekvieno juridinio asmens dalyvio kaltę, nurodant jos formą ir konkrečius nesąžiningus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas to nenurodė, taip pat nenustatė, kad UAB „Baninis“ transporto priemonių pardavimo sandoriai būtų neteisėti, nesąžiningi ir pažeistų kreditorių interesus. Transporto priemonės buvo parduotos už didesnę nei likutinė vertę, siekiant įsigyti efektyvesnių ir plėsti įmonės verslą. 2. UAB „Transbaninis“ įsteigimas nesusijęs su ieškovo reikalavimu. Tai buvo padaryta siekiant plėsti įmonės tarptautinių pervežimų verslą (Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ 24. 1 punktas). Ieškovo iniciatyva areštavus UAB „Baninis“ sąskaitas ir kasą, sutriko bendrovės veikla, tačiau ji atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, t. y. elgėsi sąžiningai. UAB „Transbaninis“ naudojosi ne tik UAB „Baninis“, bet ir kitų įmonių vežimo paslaugomis, abi bendrovės veikė kaip savarankiškos įmonės. Šios aplinkybės neįrodo atsakovų nesąžiningumo. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2. 50 straipsnį, sprendime neįtvirtinęs juridinio asmens dalyvio atsakomybės subsidiarumo. 4. Ieškovo ir UAB „Baninis“ ginčas kilo iš 1995 m. sausio 1 d. sutarties. Šalių santykius reglamentavo tuo metu galioję Akcinių bendrovių įstatymas, 1964 m. CK ir CMR konvencija. CK 2. 50 straipsnis įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. , jau vykstant ginčui tarp šalių, todėl šioje byloje negalėjo būti taikomas. 5. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad įrodinėjimo pareiga šioje byloje tenka ieškovui, nevisapusiškai išanalizavo atsakovų veiksmus ir į bylą pateiktus įrodymus, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas šališkai vertino įrodymus, vadovaudamasis tik ieškovo nepagrįsta nuomone, prielaida, kad automobilių pardavimo sandoriai buvo nuostolingi ir nenaudingi UAB „Baninis“. 6. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį, nenurodęs J. Beinorienės nesąžiningų veiksmų. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškinys buvo pareikštas tik UAB „Baninis“, J. Beinorienė nebuvo į ją įtraukta, todėl toje byloje priimtas teismo sprendimas neturi jai prejudicinės galios. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Göllner spedition“ prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 21 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 1. Nesąžiningumas yra vertinamoji sąvoka. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktą, kad atsakovų veiksmai nesąžiningi ieškovo atžvilgiu. Tai yra fakto klausimas (CPK 353 straipsnis). 2. CK 2. 50 straipsnio 3 dalis reikalauja konstatuoti ne juridinio asmens dalyvių kaltę, o nesąžiningumą, šios sąvokos netapačios. Atsakovų nesąžiningi veiksmai patvirtina ir jų kaltę. 3. Visi teismo įvardyti veiksmai yra atlikti to paties asmens – atsakovo S. Beinoriaus. Atsakovė J. Beinorienė, kaip S. Beinoriaus sutuoktinė, laikytina pritarusia S. Beinoriaus veiksmams (CK 3. 92 straipsnis). Konkretūs atsakovų veiksmai, kaip pagrindas taikyti jiems atsakomybę, byloje nustatyti. 4. CK 2. 50 straipsnis nereikalauja konstatuoti sudarytų sandorių neteisėtumo, užtenka pripažinti tam tikrus veiksmus nesąžiningais. 5. Pagrįsdami UAB „Transbaninis“ įsteigimo būtinumą kasatoriai remiasi neegzistuojančia norma, nurodydami Vyriausybės nutarimo punktą. UAB „Transbaninis“ įsteigimas skunde nepagrįstai pateisinamas ieškovo veiksmais. Tai, kad UAB „Baninis“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, bet ne su ieškovu, šiai bylai neturi reikšmės ir neįrodo kasatorių sąžiningumo. 6. Teismas pagrįstai tapatino juridinių asmenų veiksmus su jų dalyvių veiksmais, nes juridinio asmens veiksmai atliekami per jų organus, o šiuo atveju abiejų bendrovių vadovas buvo S. Beinorius. 7. Nebuvo būtina įtvirtinti subsidiarumą sprendime, nes trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, iš jo turto ieškovas priverstinai savo reikalavimų nepatenkino, faktiškai toks juridinis asmuo savo prievolių negali įvykdyti. 8. Kasatorių argumentas dėl CK 2. 50 straipsnio netaikymo nepagrįstas, nes veiksmai, buvę kaip pagrindas iškelti bylą, atlikti jau galiojant naujajam CK. 9. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas. 10. Byloje dėl žalos atlyginimo J. Beinorienė neturėjo dalyvauti, ieškinį pareiškus bendrovei – trečiajam asmeniui. Minėtą bylą ir nagrinėjamąją sieja tik ieškovui padarytos žalos faktas, o J. Beinorienės atsakomybė kyla dėl to, kad abiejų sutuoktinių akcijos yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, todėl įgyvendinti akcininkams suteiktas teises gali jie abu arba vienas kito sutikimu, todėl protinga ir pagrįsta laikyti abu juridinio asmens dalyvius atsakingais už nesąžiningus veiksmus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su CK 2. 50 straipsnio 3 dalies taikymu ir aiškinimu. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. CK 2. 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, kartu numatyta išimtis, kad juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Kita išimtis numatyta CK 2. 50 straipsnio 3 dalyje, kuri nurodo, kada pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. CK 1. 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6. 248 straipsnio 3 dalis). Būtent juridinio asmens dalyviui pagal CK 2. 50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė konkrečių nesąžiningų veiksmų. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, turėjo pagrindą laikyti, jog UAB „Baninis“, kaip juridinio asmens, prievolė sumokėti 113 131,95 Lt pagal teismo sprendimą buvo neįvykdyta būtent dėl nesąžiningų UAB „Baninis“ dalyvių Stasio Beinoriaus ir Jūratės Beinorienės veiksmų. Šie veiksmai reiškėsi tuo, kad atsakovas S. Beinorius įsteigė naują juridinį asmenį „Transbaninis“, buvo šios bendrovės vienintelis dalyvis ir vadovas. Tokiems S. Beinoriaus veiksmams neprieštaravo ir kitas juridinio asmens dalyvis – jo sutuoktinė J. Beinorienė. Atsakovų nesąžiningi veiksmai prasidėjo ne sutarties vykdymo metu, bet jau civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant apsisaugoti nuo būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas S. Beinorius vienu metu kontroliavo UAB „Baninis“ ir UAB „Transbaninis“ veiklą, jų atsiskaitymą su kreditoriais, dėl to nebuvo išmokėta ieškovui priteista pinigų suma pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nes buvo perleistas UAB „Baninis“ veiklai reikalingas turtas, o veikla perkelta į naujai įsteigtą juridinį asmenį, piniginės lėšos, gautos iš UAB „Baninis“ komercinės veiklos, pagal sukurtą finansinių operacijų schemą atitekdavo UAB „Transbaninis“. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pinigai už pervežimus nei į UAB „Baninis“ kasą, nei į banko sąskaitas nepatekdavo, tačiau įmokos buvo vykdomos, taip pat ir už lizingo pagrindais naudojamas transporto priemones. Byloje taip ir nepavyko nustatyti, kas atliko mokėjimus už trečiąjį asmenį, nes UAB „Transbaninis“, motyvuodamas komercine paslaptimi, atsisakė pateikti dokumentus apie atsiskaitymus su UAB „Baninis“. Tai tik patvirtina ieškovo įrodinėjamus faktus, kad UAB „Transbaninis“ buvo įsteigta siekiant perkelti į ją trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų – UAB „Baninis“ – veiklą ir taip išvengti prievolės ieškovui įvykdymo. Tokie buvo atsakovų nesąžiningi veiksmai, kurie paneigia jų sąžiningumo prezumpciją. Teismas nurodė konkrečius juridinio asmens dalyvių nesąžiningus veiksmus. Tai – po bylos iškėlimo teisme UAB „Baninis“ priklausiusių transporto priemonių tretiesiems asmenims pardavimas, tarp jų vieno – atsakovų sūnui, vėlesnis dalies tų pačių automobilių išsinuomojimas iš trečiųjų asmenų bei kitų transporto priemonių įsigijimas lizingo būdu savo veiklai tęsti. Šie veiksmai įrodo, kad tai buvo padaryta ne dėl nuostolingos įmonės veiklos. Byloje esantys finansiniai duomenys apie UAB „Baninis“ ir UAB „Transbaninis“ komercinę veiklą patvirtina, kad UAB „Transbaninis“ tapo UAB „Baninis“ ir kitų vežėjų tarpininku, atitinkamai sumažėjo UAB „Baninis“ pajamos, o tuo pačiu metu padidėjo UAB „Transbaninis“ pajamos. Galima sutikti su ieškovo teiginiu, kad toks veiklos perkėlimas į kitą įmonę, kartu nelikvidavus UAB „Baninis“, yra siejamas su ta aplinkybe, kad trečiasis asmuo tuo metu buvo Lietuvos vežėjų nacionalinės asociacijos „Linava“ narys ir turėjo teisę įsigyti TIR (Carnet) knygeles, be kurių neįmanoma vykdyti tarptautinių vežimų. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų toliau vykdė komercinę veiklą: UAB „Baninis“ gaudavo užsakymus vežimams iš UAB „Transbaninis“ ir jiems įvykdyti naudojo savo vardu įsigytas TIR knygeles, nuomojamas ir lizingo būdu įsigytas transporto priemones, taip pat iš UAB „Transbaninis“ nuomojamas priekabas, tačiau gaunamos piniginės lėšos į trečiojo asmens kasą ir sąskaitas nepatekdavo, išskyrus tam tikras sumas, kurios iš karto buvo panaudojamos atsiskaitymams grynaisiais. Be to, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad naujasis juridinis asmuo būtent ir perėmė dalį UAB „Baninis“ vežimo verslo partnerių, vien tik UAB „Transbaninis“ pavadinimo panašumas į trečiojo asmens pavadinimą, registracija tuo pačiu adresu gali būti vertinami kaip siekimas, kad šis pavadinimas rinkoje būtų siejamas su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų – UAB „Baninis“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė atsakovo veiksmų nesąžiningumą ir pagrindė jo kaltus veiksmus pateiktais įrodymais, t. y. įrodė savo reikalavimą dėl nesumokėtos trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų – UAB „Baninis“ – skolos priteisimo iš atsakovų, kaip juridinio asmens UAB „Baninis“ dalyvių (CPK 178 straipsnis), o teismas įrodymus vertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–224 straipsniuose. Laikydamas atsakovų veiksmus nesąžiningus kreditoriaus atžvilgiu, teismas neturėjo konstatuoti jų sudarytų sandorių neteisėtumo, nes nesąžiningumas ir sandorio neteisėtumas CK 2. 50 straipsnio 3 dalies prasme negali būti sutapatinami, kadangi įstatymas nereikalauja sandorių neteisėtumo pripažinimo, be to, tai nėra Pauliano ieškinys (CK 6. 66 straipsnis). Šiuo atveju pakanka juridinio asmens dalyvio veiksmų nesąžiningumo, t. y. pakanka konstatuoti, kad sandoris nesąžiningas neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo. Tokios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiarinę atsakomybę. Trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų yra iškelta bankroto byla, ieškovui savo kreditorinių reikalavimų nepatenkinus iš UAB „Baninis“ turto bankroto byloje, jo reikalavimai turi būti nukreipiami atsakovams. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad atsakovai atsako subsidiariai, nedaro sprendimo neteisėto, nes būtent pats įstatymas įtvirtina subsidiarinę atsakomybę juridinio asmens dalyviams dėl jų nesąžiningų veiksmų. Teismai pagrįstai taikė naujojo CK 2. 50 straipsnio nuostatas, nes atsakovai veiksmus, lėmusius atsakomybės kaip juridinio asmens dalyviui atsiradimą, atliko jau įsigaliojus naujajam CK, t. y. po 2001 m. liepos 1 d. Todėl ir šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2. 50 straipsnio 3 dalį, kuri nustato juridinio asmens dalyvio atsakomybę dėl jo nesąžiningų veiksmų, todėl kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |