|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 10. Dėl įrodymų rinkimo Kai jau prasidėjus teismo procesui, ieškovas pats savo iniciatyva renka įrodymus, šiam tikslui slapta panaudodamas garso įrašymo techniką, toks įrodymų rinkimas faktiškai prilygsta operatyvinei veiklai, o operatyvinės veiklos priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys. Privatus asmuo kito privataus asmens atžvilgiu šio privačioje valdoje neturi teisės taikyti jokių operatyvinės veiklos priemonių. Civilinė byla Nr. 3K-3-136/2004 Bylų kategorija 57. 1 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: P-o Ž-io (kolegijos pirmininkas), E-idijaus L-o ir V-o M-o (pranešėjas), viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Birutės Pangonienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Birutės Pangonienės ieškinį atsakovui Jonui Mendeliui dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovė B. Pangonienė 2002 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jos dėdė V-a- Prėskienis 2001 m. gegužės 8 d. notariškai patvirtinta sutartimi paskolino atsakovui J. Mendeliui 40 000 Lt. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2002 m. gegužės 2 d. bei mokėti kreditoriui 6 proc. dydžio metines palūkanas. V. Prėskienis 2002 m. sausio 29 d. mirė, ir ieškovė, kaip testamentinė įpėdinė, paveldėjo reikalavimo teisę į 40 000 Lt skolą. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 12 d. rašytine sutartimi ji paskolino atsakovui 12 000 Lt, pastarasis įsipareigojo skolą grąžinti iki 2002 m. kovo mėnesio ir pažadėjo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau atsakovas minėtų įsipareigojimų neįvykdė. 2002 m. sausio 8 d. ieškovė paskolino atsakovui dar 8000 Lt, ir jis taip pat įsipareigojo skolą grąžinti iki 2002 m. kovo mėnesio bei mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovės teigimu, nors skolinant 8000 Lt rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, sutarties sudarymą patvirtina pinigų paėmimo iš jos banko sąskaitos faktas, liudytojų parodymai, taip pat garso įrašas, kuriame atsakovas pripažino skolą. Ieškovė, remdamasi CK 1. 1361. 138, 6. 37, 6. 210, 6. 8726. 874 straipsniais, prašė teismą priteisti jai iš atsakovo J. Mendelio 60 000 Lt skolos bei 4300 Lt palūkanų, taip pat palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 52 000 Lt skolos, 2652 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 52 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylos dalį dėl 300 Lt palūkanų pagal 2001 m. gegužės 8 d. sutartį priteisimo nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neįvykdė 2001 m. gegužės 8 d. sutartimi prisiimtos prievolės, todėl priteisė iš jo 40 000 Lt paskolos sumą ieškovei, paveldėjusiai galiojančią reikalavimo teisę į šią sumą (CK 6. 873 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog dalį palūkanų (300 Lt) pagal minėtą sutartį atsakovas yra grąžinęs jai skerdiena, t. y. kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu (CK 6. 39 straipsnis), ir ieškovė nuo šios ieškinio dalies atsisakė. Teismas taip pat nurodė, kad dėl skerdienos svorio bei kainos tarp šalių kilo ginčas, todėl teismas, nustatydamas skerdienos svorį, rėmėsi šalių nurodytu svorio vidurkiu, o spręsdamas dėl kainos – kiaulienos supirkimo kainų vidurkiu (CK 1. 5 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovas pagal 2001 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį ieškovei yra grąžinęs skerdiena 348 Lt palūkanų, ir šia suma, įskaitant 300 Lt, kurių reikalavimo ieškovė atsisakė, sumažino iš atsakovo priteistinų palūkanų dydį. Teismas nurodė, kad atsakovas neigia 2001 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutarties sudarymo faktą, tačiau iš paskolos raštelio matyti, kad J. Mendelis 2001 m. rugpjūčio 12 d. pasiskolino 12 000 Lt. Teismo nuomone, nors minėtame raštelyje nenurodytas pinigus perdavęs asmuo, tačiau paskolos raštelio buvimas pas kreditorių, t. y. ieškovę, patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui bei prievolės neįvykdymą (CK 6. 65 straipsnis), nes atsakovas nepateikė įrodymų grąžinęs ieškovei 12 000 Lt. Kartu teismas nurodė, kad minėtame paskolos raštelyje nenumatytos palūkanos už naudojimąsi paskola, taip pat teismui nepateikta įrodymų tarp šalių buvus rašytinį ar žodinį susitarimą dėl palūkanų, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 900 Lt palūkanų pagal 2001 m. rugpjūčio 12 d. sutartį atmetė (CPK 58 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių 2002 m. sausio 8 d. žodinės paskolos sutarties dėl 8000 Lt sudarymo faktą, tuo tarpu paskolos sutartis tarp fizinių asmenų, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti sudaroma rašytine forma (CK 6. 871 straipsnio 1 dalis), ir įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kilus ginčui, remtis liudytojų parodymais (CK 1. 93 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, išrašas iš ieškovės banko sąskaitos, kad 2002 m. sausio 8 d. ieškovė paėmė 2000 JAV dolerių, taip pat liudytojos V. Klimavičienės paaiškinimas, jog ieškovė kartu su atsakovu vyko į banką, neįrodo pinigų perdavimo atsakovui, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad iš sąskaitos paimti pinigai buvo panaudoti paskolai. Teismas taip pat nurodė, kad garso įrašas, padarytas atsakovui nežinant, jo privačioje valdoje, užduodant menamus klausimus, negali būti laikomas leistinu įrodymu (CPK 57 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1991 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 2 1 punktas). Be to, minėtas garso įrašas nekokybiškas, iš jo galima spręsti, jog šalis siejo ne tik ginčijami, bet ir kiti prievoliniai santykiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo šalys užsiėmė bendru verslu, šalys nepalaikė itin artimų ryšių, taip pat nėra giminaičiai, be to, atsakovas nebuvo atsiskaitęs pagal ankstesnes paskolos sutartis. Teismas nusprendė, jog tokiomis aplinkybėmis ieškovė, būdama apdairi bei rūpestinga, ginčijamos paskolos santykius turėjo įforminti raštu, o nesudarydama rašytinės sutarties veikė savo rizika, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1. 93 straipsnio 6 dalį bei remtis liudytojų parodymais ginčijamo sandorio faktui patvirtinti (CK 1. 5 straipsnis). Be to, nė vienas liudytojas nepatvirtino pinigų perdavimo fakto. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė 2002 m. sausio 8 d. paskolos sutarties sudarymo, ir jos reikalavimus dėl šios dalies atmetė. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja palūkanų už priteistą 52 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6. 210 straipsnis), ir šį ieškovės reikalavimą patenkino. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovo J. Mendelio apeliacinį skundą atmetė, o ieškovės B. Pangonienės apeliacinį skundą iš dalies patenkino ir Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas pagal 2001 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartį panaikino, priėmė naują šios dalies sprendimą ir ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo ieškovei 900 Lt palūkanų; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2001 m. rugpjūčio 12 d. 12 000 Lt paskolos raštelio yra visiškai pagrįstos (CK 6. 871 straipsnio 3 dalis), ir nors šiame paskolos dokumente nėra nurodytas paskolos davėjas, tačiau skolos dokumento buvimas pas ieškovę reiškia, kad ji ir yra kreditorius (CK 6. 65 straipsnis). Kartu kolegija nurodė, jog kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, ir, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų, yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6. 37 straipsnio 1 dalis, 6. 872 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas pagal 2001 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartį yra pagrįstas, ir priteisė ieškovei 900 Lt palūkanų. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino leistinu įrodymu ieškovės pateikto garso įrašo (CPK 57 straipsnio 4 dalis). Kolegija pažymėjo, kad paprasto buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, siekiant apginti tik savo pažeistas teises, laikytinas legaliu įrašu ir teisėta įrodinėjimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002). Be to, garso įrašas ginčo atveju yra leistina įrodinėjimo priemonė sandorio sudarymo faktui patvirtinti, nes įstatymas draudžia remtis tik liudytojų parodymais (CK 1. 93 straipsnio 2 dalis). Kartu kolegija nusprendė, kad vien garso įrašas nėra pakankamas įrodymas žodinei 8000 Lt paskolos sutarčiai patvirtinti, nes jame nėra labai akivaizdaus šio sandorio pripažinimo. Kolegijos nuomone, išrašas iš banko sąskaitos taip pat nelaikytinas netiesioginiu paskolos sutarties sudarymo įrodymu, nes jis patvirtina tik pinigų paėmimo faktą, tačiau nepatvirtina šių pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kitokių netiesioginių įrodymų nepateikta, o vien minėto įrodymo nepakanka, jog būtų galima remtis ir liudytojų parodymais (CK 1. 93 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Be to, sandoriui patvirtinti ieškovė negali remtis liudytojų parodymais ir CK 1. 93 straipsnio 6 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieškovės ir atsakovo nesieja jokie ypatingi tarpusavio santykiai, kurie galėjo lemti ieškovės besąlygišką pasitikėjimą atsakovu. Priešingai, atsakovas savo veiksmais, t. y. vengimu mokėti palūkanas už anksčiau paimtas paskolas, nesuteikė pagrindo besąlygiškai juo pasitikėti, todėl ieškovė, skolindama atsakovui 8000 Lt be jokio paskolos raštelio, turėjo elgtis apdairiai, atsargiai ir protingai. Kolegija nusprendė, jog, nesant galimybės remtis liudytojų parodymais, garso įrašas ir banko sąskaitos išrašas nelaikytini pakankamais įrodymais 8000 Lt paskolos sutarties sudarymui patvirtinti (CK 1. 5 straipsnis, 1. 93 straipsnio 6 dalis). Kasaciniu skundu ieškovė B. Pangonienė prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priteisti jai iš J. Mendelio 8000 Lt skolos bei 400 Lt palūkanų, o palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisti už 60 000 Lt sumą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Teismai, atmesdami reikalavimą dėl skolos ir palūkanų pagal 8000 Lt žodinę paskolos sutartį, neteisingai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, ir teismai, nusprendę priešingai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje G. Ū-elis ir kt. v. O. I-aškienė ir kt. , bylos Nr. 3K-3-862/2002, kat. 25. 8. 1, 36. 6. 1, 40. 6). Ginčijamo sandorio buvimą ieškovė įrodinėjo ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis: garso įrašu, išrašu iš banko sąskaitos, ir minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog 2002 m. sausio 8 d. ieškovė paskolino atsakovui 8000 Lt. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje A. Fedaravičius v. A. Makarskas, bylos Nr. 3K-3-389/2003, kat. 57. 1. 2. Teismai nepagrįstai netaikė CK 1. 93 straipsnio 6 dalies. Ieškovė paskolino pinigus atsakovui paprašyta geros pažįstamos, einančios aukštas teisėsaugos pareigas, be to, atsakovas pasirodė kaip veiklus, turtingas ūkininkas, ieškovė jau buvo skolinusi jam pinigų, taigi nebuvo pagrindo juo nepasitikėti. Esant tokioms aplinkybėms ginčo atveju draudimas remtis liudytojų parodymais prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutarties atveju kreditorius, reikalaujantis grąžinti skolą, privalo įrodyti prievolės atsiradimo pagrindą, t. y. paskolos sutarties buvimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė buvus sudarytą 8000 Lt paskolos sutartį. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad ji tikrai paskolino atsakovui 8000 Lt. Taigi kasatorė kelia fakto klausimą, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Todėl sutarties sudarymo faktas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei šio tyrimo pagrindu konstatavo, jog ieškovė neįrodė 8000 Lt paskolos sutarties sudarymo fakto. Viena iš įrodinėjimo priemonių byloje buvo garso įrašas. Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Tokia išlyga nustatyta todėl, kad apskritai įrodymu civilinėje byloje gali būti tik tokia informacija, kuri gauta, surinkta, ištirta ir įvertinta nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2002 m. lapkričio 25 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad garso įrašą ji slapta padarė 2002 m. lapkričio 28 d. , t. y. jau prasidėjus teismo procesui, atvykusi į atsakovo namus (b. l. 125). Iš garso įrašo išklotinės matyti, kad ieškovė specialiai pateikdavo atsakovui tokius klausimus, jog gautų jai naudingus atsakymus. Vadinasi, ieškovė, jau prasidėjus teismo procesui, pati savo iniciatyva rinko įrodymus, šiam tikslui slapta panaudodama garso įrašymo techniką. Toks įrodymų rinkimas faktiškai prilygsta operatyvinei veiklai, o operatyvinės veiklos priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys. Privatus asmuo kito privataus asmens atžvilgiu šio privačioje valdoje neturi teisės taikyti jokių operatyvinės veiklos priemonių. Be to, nėra atlikta įrašo ekspertizė, todėl negalima neabejotinai teigti, kad jame užfiksuotas atsakovo balsas, ką būtent ir neigė atsakovas (b. l. 139). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog garso įrašas nagrinėjamoje byloje nėra leistina įrodinėjimo priemonė. Tokia išvada neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią klausimas, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiamas individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje R. Mikelevičius v. A. Lekavičius, Nr. 3K-3-1406/2002, kat. 20. 6; 126). Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1. 93 straipsnį. Įstatymas, nustatydamas tam tikrų sandorių formai privalomus reikalavimus, kartu nustato ir tų reikalavimų nesilaikymo padarinius. Asmuo, nesilaikantis įstatymų reikalavimų, veikia savo rizika ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu ar netinkamu suvokimu (CK 1. 6 straipsnis). Pagal CK 6. 871 straipsnio 1 dalį 8000 Lt paskolos sutartis privalėjo būti sudaryta raštu. Ieškovė, nepaisydama šio reikalavimo, veikė savo rizika, todėl prarado teisę remtis liudytojų parodymais (CK 1. 93 straipsnio 2 dalis). CK 1. 93 straipsnio 6 dalyje numatytos išimtys gali būti taikomos tik ekstraordinariais atvejais, kai dėl sandorio šalių tarpusavio santykių ypatumų ar sandorio sudarymo aplinkybių liudytojų parodymai turėtų būti leidžiami. Tokių ekstraordinarių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nenustatė, todėl liudytojų parodymai įrodinėjant 8000 Lt paskolos sutarties sudarymo faktą buvo pagrįstai pripažinti neleistina įrodinėjimo priemone. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |