Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO CIVILINIŲ BYLŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5284: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 11. Dėl daik­tų pir­ki­mo–­par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai su­tar­čių re­gist­ra­vi­mo
vie­ša­me re­gist­re

Kai pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties šalys su­si­ta­ria,
kad par­da­vė­jas nuo­sa­vy­bės tei­sę iš­sau­gos tam tik­rą lai­ką ir po daik­to
per­da­vi­mo pir­kė­jui, ši su­tar­ties są­ly­ga ga­lio­ja tik su­tar­ties ša­lims.
Ka­dan­gi to­kia są­ly­ga ga­li bū­ti ne­ži­no­ma tre­tie­siems as­me­nims, tai
ša­lys šios są­ly­gos ne­ga­li pa­nau­do­ti prieš są­ži­nin­gus tre­čiuo­sius
as­me­nis, jei­gu par­da­vė­jo nuo­sa­vy­bės tei­sė ar su­tar­tis, nu­ma­tan­ti
to­kią są­ly­gą, ne­bu­vo vie­ša. Nuo­sa­vy­bės tei­sė yra daik­ti­nė tei­sė,
tai­gi jai ga­lio­ja vie­šu­mo rei­ka­la­vi­mas, reiš­kian­tis, kad nuo­sa­vy­bės
tei­sę ga­li­ma pa­nau­do­ti prieš tre­čiuo­sius as­me­nis tik tuo at­ve­ju,
jei­gu ši tei­sė bu­vo vieša ir tre­tie­ji as­me­nys tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­tik­rin­ti,
kas yra daik­to sa­vi­nin­kas. Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­gal CK 6. 411 straips­nio
2 da­lį ap­lin­ky­bę, jog nu­si­pirk­tų ne­re­gist­ruo­ja­mų daik­tų nuo­sa­vy­bės
tei­sė iš­lie­ka par­da­vė­jui, kai daik­tai įsi­gy­ti teik­ti pa­slau­goms ar­ba
įmo­nės ver­slui, ga­li­ma pa­nau­do­ti prieš tre­čiuo­sius as­me­nis tik tuo
at­ve­ju, jei­gu pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis bu­vo įre­gist­ruo­ta įsta­ty­mo
nu­sta­ty­ta tvar­ka vie­ša­me re­gist­re. Toks įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mas pa­aiš­ki­na­mas
tiek nuo­sa­vy­bės tei­sės, kaip daik­ti­nės tei­sės, po­bū­džiu, tiek ir bū­ti­nu­mu
už­tik­rin­ti ci­vi­li­nės apy­var­tos sta­bi­lu­mą, sau­gu­mą, jos da­ly­vių
tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gą, už­kirs­ti ke­lią ga­li­mam pik­tnau­džia­vi­mui.
Ka­dan­gi įsta­ty­mas rei­ka­lau­ja viešumo net dėl ne­re­gist­ruo­ja­mų daik­tų
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai su­tar­čių, tai juo­lab (ar­gu­men­tum
a for­tio­ri) toks rei­ka­la­vi­mas tai­ky­ti­nas re­gist­ruo­ja­miems daik­tams,
ir tai reiš­kia, kad re­gist­ruo­ja­mo daik­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai
su­tar­tis taip pat pri­va­lo bū­ti įre­gist­ruo­ta re­gist­re, ku­ria­me yra
įre­gist­ruo­tas pats daik­tas.

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-146/2004
                                                               By­lų
ka­te­go­ri­ja 40. 8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. ko­vo 1 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukščiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: Zig­mo Le­vic­kio
(ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), J-os J-ės ir V-o M-o
(pra­ne­šė­jas),
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo L. Ezers­kio įmo­nės
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. spa­lio 7 d. spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo
ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo L. Ezers­kio įmo­nės ieš­ki­nį
at­sa­ko­vams ant­sto­liui A-ui Be­spa­lo­vui, UAB „Jū­sų Auš­rė“, UAB „Mi­ne­ra­li­niai
van­de­nys“ dėl areš­to tur­tui pa­nai­ki­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a
t ė :

Ieš­ko­vas 2003 m. ko­vo 14 d. krei­pė­si su ieš­ki­niu
į teis­mą ir ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me nu­ro­dė, kad Pa­ne­vė­žio laik­raš­ty­je
„Se­kun­dė“ su­ra­do skel­bi­mą, jog 2003 m. ko­vo 20 d. įvyks 1996 m. lai­dos
leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio „M-–Benz–E220D“ var­žy­ty­nės. Pa­si­do­mė­jus
ant­sto­lių kon­to­ro­je pa­aiš­kė­jo, kad už UAB „Jū­sų Auš­rė“ sko­las var­žy­ty­nė­se
bus par­duo­da­mas ieš­ko­vo įmo­nei pri­klau­san­tis au­to­mo­bi­lis. Ieš­ko­vo
tei­gi­mu, jo įmo­nė nė­ra pri­si­ė­mu­si jo­kių tur­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų
už UAB „Jū­sų Auš­rė“, to­dėl už pas­ta­ro­sios prie­vo­les ne­tu­ri at­sa­ky­ti,
ir ieš­ko­vo tur­tas, vyk­dant pri­vers­ti­nį sko­lų iš UAB „Jū­sų Auš­rė“ iš­ieš­ko­ji­mą,
areš­tuo­tas ne­pa­grįs­tai. Ieš­ko­vas taip pat nu­ro­dė, kad 2002 m. ge­gu­žės
15 d. su­da­rė su UAB „Jū­sų Auš­rė“ pir­ki­mo–­par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai
su­tar­tį, ku­ria ieš­ko­vas įsi­pa­rei­go­jo per­duo­ti UAB „Jū­sų Auš­rė“ au­to­mo­bi­lį
„M-–Benz–E220D“, o pir­kė­jas UAB „Jū­sų Auš­rė“ įsi­pa­rei­go­jo su­mo­kė­ti
už au­to­mo­bi­lį 30 000 Lt su­tar­ty­je
nu­sta­ty­tais ter­mi­nais ir tvar­ka, su­mo­kant vi­są kai­ną iki 2002 m. gruo­džio
31 d. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, jis iš­ra­šė pa­žy­mą–­sąs­kai­tą, kad UAB „Jū­sų
Auš­rė“ ga­lė­tų per­re­gist­ruo­ti au­to­mo­bi­lį VĮ „Re­git­ra“, taip pat PVM
są­skai­tą–­fak­tū­rą. Ieš­ko­vas nu­ro­dė, jog pa­gal mi­nė­tos su­tar­ties są­ly­gas
iki vi­siš­ko kai­nos su­mo­kė­ji­mo au­to­mo­bi­lis li­ko par­da­vė­jo, t. y.
ieš­ko­vo, nuo­sa­vy­bė, taip pat su­tar­tis nu­ma­tė par­da­vė­jo tei­sę vie­na­ša­liš­kai
nu­trauk­ti šią su­tar­tį, jei­gu pir­kė­jas ne­tin­ka­mai vyk­dys jo­je nu­ma­ty­tus
įsi­pa­rei­go­ji­mus. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, UAB „Jū­sų Auš­rė“ vė­la­vo mo­kė­ti
įmo­kas, iki 2002 m. gruo­džio 31 d. su­mo­kė­jo tik 10 000 Lt, to­dėl ieš­ko­vas 2003 m. pra­džio­je nu­trau­kė
su­tar­tį ir at­si­ė­mė au­to­mo­bi­lį. Ieš­ko­vas, rem­da­ma­sis CK 6. 411,
6. 414 straips­niais, CPK 145, 603, 627 straips­niais, pra­šė teis­mą pa­nai­kin­ti
areš­tą 1996 m. lai­dos au­to­mo­bi­liui „M-–Benz–E220D“ (valst. Nr. BPM
844, kė­bu­lo Nr. WDB 2100041A158373), taip pat su­stab­dy­ti vyk­do­mą­ją by­lą.
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m.
lie­pos 3 d. spren­di­mu ieš­ko­vo ieš­ki­nį pa­ten­ki­no. Teis­mas spren­di­me
nu­ro­dė, kad iš ieš­ko­vo są­skai­tos ban­ke iš­ra­šo ma­ty­ti, jog UAB „Jū­sų
Auš­rė“ ne­si­lai­kė 2002 m. ge­gu­žės 15 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai
su­tar­ty­je ša­lių nu­sta­ty­tų mo­kė­ji­mo są­ly­gų ir tvar­kos, to­dėl ieš­ko­vas
pa­si­nau­do­jo su­tar­ties 5. 2 punk­te nu­ma­ty­ta tei­se vie­na­ša­liš­kai nu­trauk­ti
su­tar­tį ir at­si­ė­mė au­to­mo­bi­lį. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
iš­si­mo­kė­ti­nai su­tar­tį par­da­vė­jui iš­lie­ka nuo­sa­vy­bės tei­sė į par­duo­da­mą
daik­tą tol, kol pir­kė­jas ne­su­mo­ka vi­sos su­tar­tos kai­nos (CK 6. 411
straips­nis). Teis­mas kon­sta­ta­vo, jog gin­čo at­ve­ju UAB „Jū­sų Auš­rė“ ne­su­mo­kė­jo
už au­to­mo­bi­lį ša­lių su­tar­tos kai­nos, to­dėl gin­čo au­to­mo­bi­lis li­ko
ieš­ko­vo nuo­sa­vy­bė. Teis­mas taip pat nu­spren­dė, kad gin­čo au­to­mo­bi­lis
ne­ta­po UAB „Jū­sų Auš­rė“ nuo­sa­vy­be pa­žy­mos–­sąs­kai­tos pa­grin­du, nes
ši są­skai­ta bu­vo iš­ra­šy­ta pa­gal 2002 m. ge­gu­žės 15 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
iš­si­mo­kė­ti­nai su­tar­ties 1. 3 punk­tą, kai dar ne­bu­vo aiš­ku, ar UAB „Jū­sų
Auš­rė“ tin­ka­mai mo­kės įmo­kas pa­gal su­tar­tį, ir ieš­ko­vo ieš­ki­nį pa­ten­ki­no.
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. spa­lio 7 d. spren­di­mu at­sa­ko­vo
UAB „Mi­ne­ra­li­niai van­de­nys“ ape­lia­ci­nį skun­dą pa­ten­ki­no: Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m. lie­pos 3 d. spren­di­mą pa­nai­ki­no, pri­ėmė
nau­ją spren­di­mą ir ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­me­tė. Ko­le­gi­ja spren­di­me nu­ro­dė,
kad, vyk­dant iš­ieš­ko­ji­mą pa­gal UAB „Mi­ne­ra­li­niai van­de­nys“ pa­teik­tą
vyk­do­mą­jį raš­tą, 2003 m. va­sa­rio 7 d. bu­vo areš­tuo­tas sko­li­nin­ko
UAB „Jū­sų Auš­rė“ var­du re­gist­ruo­tas au­to­mo­bi­lis „M-–Benz–E220D“
(valst. Nr. BPM 844). Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad re­gist­ro duo­me­nys ne­bu­vo
nu­gin­čy­ti, to­dėl ant­sto­lis pa­grįs­tai už­dė­jo areš­tą mi­nė­tai trans­por­to
prie­mo­nei ir pa­skel­bė au­to­mo­bi­lio var­žy­ty­nes (CK 4. 262 straips­nis).
Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, ieš­ko­vo tei­gi­nį, kad UAB „Jū­sų Auš­rė“ ne­su­mo­kė­jo
už au­to­mo­bi­lį pa­gal 2002 m. ge­gu­žės 15 d. su­tar­tį, pa­nei­gia 2002 m.
ge­gu­žės 17 d. ieš­ko­vo pa­žy­ma–­sąs­kai­ta, ku­rio­je nu­ro­dy­ta, kad UAB
„Jū­sų Auš­rė“ su­mo­kė­jo į ieš­ko­vo ka­są 30 000 Lt,
ir pi­ni­gų su­mo­kė­ji­mo fak­tas pa­tvir­tin­tas įmo­nės va­do­vo bei fi­nan­si­nin­ko
pa­ra­šais. Be to, 2002 m. ge­gu­žės 17 d. pa­žy­mos–­sąs­kai­tos pa­grin­du
pir­kė­jas UAB „Jū­sų Auš­rė“ įre­gist­ra­vo gin­čo au­to­mo­bi­lį VĮ „Re­git­ra“,
ta­po au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ku, ir ieš­ko­vas tam ne­pri­eš­ta­ra­vo. Ko­le­gi­jos
nuo­mo­ne, nors 2002 m. ge­gu­žės 15 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai
su­tar­ti­mi ša­lys nu­sta­tė nuo­sa­vy­bės tei­sės at­si­ra­di­mo mo­men­tą
(su­mo­kė­jus vi­są au­to­mo­bi­lio kai­ną), 2002 m. ge­gu­žės 17 d. pa­žy­ma–­sąs­kai­ta
pa­tvir­ti­na, jog UAB „Jū­sų Auš­rė“ už au­to­mo­bi­lį su­mo­kė­jo, įgi­jo į
jį nuo­sa­vy­bės tei­sę ir pa­grįs­tai įre­gist­ra­vo jį sa­vo įmo­nės var­du
(CK 4. 47 straips­nio 1 punk­tas). Tei­sė­jų ko­le­gi­ja taip pat nu­ro­dė, kad
pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1998 m. va­sa­rio 3 d. nu­ta­ri­mu
Nr. 144 pa­tvir­tin­tas Trans­por­to prie­mo­nių ir jų nu­me­ruo­ja­mų ag­re­ga­tų
maž­me­ni­nės pre­ky­bos tai­syk­les trans­por­to prie­mo­nių pir­ki­mas–­par­da­vi­mas
tu­ri bū­ti įfor­min­tas pa­žy­ma–­sąs­kai­ta, ku­ri yra nuo­sa­vy­bės tei­sę
pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas, iš­duo­da­mas pir­kė­jui, ir ieš­ko­vo įmo­nė,
iš­ra­šy­da­ma mi­nė­tą do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­no nuo­sa­vy­bės tei­sės per­lei­di­mą
UAB „Jū­sų Auš­rė“. Ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad 2002 m. ge­gu­žės 17 d. pa­žy­ma–­sąs­kai­ta
nė­ra nu­gin­čy­ta, ieš­ko­vo pa­teik­ti duo­me­nys apie UAB „Jū­sų Auš­rė“ įmo­kas
už gin­čo au­to­mo­bi­lį ne­pa­nei­gia, jog pir­kė­jas yra su­mo­kė­jęs už au­to­mo­bi­lį
su­tar­ty­je nu­sta­ty­tą kai­ną, taip pat ne­pa­nei­gia mi­nė­to au­to­mo­bi­lio
bu­vi­mo UAB „Jū­sų Auš­rė“ nuo­sa­vy­be fak­to (CK 4. 262 straips­nis), ir ieš­ko­vo
ieš­ki­nį at­me­tė.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas L. Ezers­kio įmo­nė
pra­šo pa­nai­kin­ti Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. spa­lio 7 d. spren­di­mą ir pa­lik­ti ga­lio­ti
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m. lie­pos 3 d. spren­di­mą. Ka­sa­ci­nis
skun­das grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, spręs­da­mas
dėl nuo­sa­vy­bės tei­sės į gin­čo au­to­mo­bi­lį per­ėji­mo pir­kė­jui mo­men­to,
pa­žei­dė ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas. Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
1998 m. va­sa­rio 3 d. nu­ta­ri­mo Nr. 144 “Dėl trans­por­to prie­mo­nių ir jų
nu­me­ruo­ja­mų ag­re­ga­tų maž­me­ni­nės pre­ky­bos tai­syk­lių pa­tvir­ti­ni­mo”
2, 8 punk­tus trans­por­to prie­mo­nių pir­ki­mas–­par­da­vi­mas tu­ri bū­ti
įfor­min­tas są­skai­ta–­fak­tū­ra ar­ba pri­dė­ti­nės ver­tės do­ku­men­tu, o
nu­sta­ty­tų tai­syk­lių lai­ky­ma­sis yra pri­va­lo­mas vi­sų rū­šių įmo­nėms.
Mi­nė­tų do­ku­men­tų for­mos par­da­vė­jas ne­ga­li pa­si­rink­ti – šių do­ku­men­tų
for­ma nu­sta­ty­ta ir nau­do­ji­mas reg­la­men­tuo­tas nor­mi­nių ak­tų (Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1998 m. va­sa­rio 3 d. nu­ta­ri­mo Nr. 144 2 punk­tas,
1996 m. spa­lio 24 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1230 „Dėl mo­kes­čiams ap­skai­čiuo­ti
nau­do­ja­mų ap­skai­tos do­ku­men­tų“ 4. 6 punk­tas). Dėl šios prie­žas­ties
ieš­ko­vas iš­ra­šė 2002 m. ge­gu­žės 17 d. pa­žy­mą–­sąs­kai­tą, už­pil­dė vi­sus
jo­je nu­ma­ty­tus pri­va­lo­mus rek­vi­zi­tus, taip pat ir gra­fą apie pi­ni­gų
su­mo­kė­ji­mą, nors fak­tiš­kai ši są­ly­ga ne­bu­vo įvyk­dy­ta, ir tai pri­pa­žįs­ta
abi san­do­rio ša­lys. Teis­mas ne­įver­ti­no ap­lin­ky­bės, kad Vy­riau­sy­bės
1998 m. va­sa­rio 3 d. nu­ta­ri­mas Nr. 144 pri­im­tas iki 2000 m. CK įsi­ga­lio­ji­mo,
to­dėl jis nė­ra su­de­rin­tas su mi­nė­to ko­dek­so nor­mo­mis, ir, esant
prieš­ta­ra­vi­mams tarp įsta­ty­mo ir po­įsta­ty­mi­nio ak­to, tai­ko­mos įsta­ty­mo
nor­mos (CK 1. 3 straips­nio 3 da­lis). CK 6. 411 straips­ny­je yra api­brėž­tas
nuo­sa­vy­bės tei­sės per­ėji­mo mo­men­tas, par­duo­dant daik­tą iš­si­mo­kė­ti­nai
(kre­di­tan), to­dėl Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me nu­sta­ty­ti do­ku­men­to for­mi­ni­mo
ypa­tu­mai ir pri­va­lo­ma jų for­ma ne­ga­li pa­keis­ti įsta­ty­mu ir su­tar­ti­mi
api­brėž­to nuo­sa­vy­bės tei­sės at­si­ra­di­mo pa­grin­do ir mo­men­to (CK
4. 49 straips­nio 3 da­lis, 6. 411 straips­nis). Gin­čo at­ve­ju ieš­ko­vo iš­ra­šy­ta
pa­žy­ma–­sąs­kai­ta ne­reiš­kia nuo­sa­vy­bės tei­sės at­si­ra­di­mo UAB „Jū­sų
Auš­rė“, ir nuo­sa­vy­bės tei­sės į gin­čo au­to­mo­bi­lį klau­si­mas spręs­ti­nas
pa­gal įsta­ty­mą bei ša­lių su­tar­tį (CK 6. 411 straips­nis).
2. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­dos,
kad įra­šas 2002 m. ge­gu­žės 17 d. pa­žy­mo­je–­sąs­kai­to­je pa­tvir­ti­na
UAB „Jū­sų Auš­rė“ vi­siš­kai at­si­skai­čius už per­ka­mą au­to­mo­bi­lį, taip
pat kad vė­les­ni UAB „Jū­sų Auš­rė“ mo­kė­ji­mai ieš­ko­vui ne­pa­nei­gia at­si­skai­ty­mo
2002 m. ge­gu­žė 17 d. gry­nai­siais pi­ni­gais fak­to, o tik lei­džia da­ry­ti
iš­va­dą, jog au­to­mo­bi­lis bu­vo par­duo­tas už di­des­nę ne­gu nu­ro­dy­ta
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ty­je kai­ną, yra ne­pa­grįs­tos (CPK 63 straips­nis,
270 straips­nio 4 da­lis; Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 1997 m.
bir­že­lio 13 d. nu­ta­ri­mo Nr. 5 2, 10 punk­tai). Jei­gu pi­ni­gai už gin­čo
au­to­mo­bi­lį iš tik­rų­jų bū­tų su­mo­kė­ti pa­žy­mos–­sąs­kai­tos iš­ra­šy­mo
die­ną, tai pi­ni­gų ga­vi­mas ieš­ko­vo įmo­nė­je, o ati­tin­ka­mai iš­lai­dos
– UAB „Jū­sų Auš­rė“ – tu­rė­jo bū­ti už­fik­suo­ti abie­jų įmo­nių ka­so­se
bei įfor­min­ti ati­tin­ka­mais bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos do­ku­men­tais (Bu­hal­te­ri­nės
ap­skai­tos pa­grin­dų įsta­ty­mo 12 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
2000 m. va­sa­rio 17 d. nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­tų Ka­sos dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo
ir ka­sos ope­ra­ci­jų at­li­ki­mo tai­syk­lių 3, 4, 10, 30 punk­tai), ta­čiau
to­kie do­ku­men­tai ne­bu­vo su­ra­šy­ti. Be to, jei­gu vi­sa au­to­mo­bi­lio
pir­ki­mo kai­na bu­vo su­mo­kė­ta 2002 m. ge­gu­žės 17 d. , ne­bu­vo jo­kio rei­ka­lo
iš­ra­šy­ti ap­mo­kė­ji­mui PVM są­skai­tą–­fak­tū­rą, nes įvy­ku­sį at­si­skai­ty­mą
ga­li­ma bu­vo pa­grįs­ti ka­sos do­ku­men­tais bei su­tar­ti­mi. By­lo­je taip
pat nė­ra jo­kių įro­dy­mų, kad au­to­mo­bi­lis bu­vo par­duo­tas di­des­ne ne­gu
ša­lių su­tar­ty­je nu­ro­dy­ta kai­na.
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vas
UAB „Mi­ne­ra­li­niai van­de­nys“ pra­šo ieš­ko­vo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti
ir skun­džia­mą teis­mo spren­di­mą pa­lik­ti ne­pa­keis­tą. At­si­lie­pi­me nu­ro­do­ma,
kad 2002 m. ge­gu­žės 17 d. pa­žy­ma–­sąs­kai­ta pa­tvir­ti­na, jog UAB „Jū­sų
Auš­rė“ su­mo­kė­jo L. Ezers­kio įmo­nei 30 000 Lt
už au­to­mo­bi­lį „M-–Benz E220D“, ir šis au­to­mo­bi­lis per­ėjo pir­kė­jo
UAB „Jū­sų Auš­rė“ nuo­sa­vy­bėn (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės  1998 m. va­sa­rio 3 d. nu­ta­ri­mas Nr. 144).
At­si­lie­pi­me pa­žy­mi­ma, kad pi­ni­gų su­mo­kė­ji­mo fak­tas pa­tvir­tin­tas
L. Ezers­kio įmo­nės va­do­vo bei fi­nan­si­nin­ko pa­ra­šais, o mi­nė­tos są­skai­tos–­pa­žy­mos
pa­grin­du VĮ „Re­git­ra“ įre­gist­ra­vo gin­čo au­to­mo­bi­lį nau­jo­jo sa­vi­nin­ko,
t. y. UAB „Jū­sų Auš­rė“, var­du (CK 4. 47 straips­nio 1 punk­tas, 4. 262 straips­nis).
Be to, 2002 m. ge­gu­žės 17 d. pa­žy­mo­je–­sąs­kai­to­je ne­nu­ro­dy­ta, jog
mo­kė­ji­mas už par­duo­da­mą trans­por­to prie­mo­nę yra iš­dės­ty­tas iki
2002 m. gruo­džio 31 d. ir kad pir­kė­jas taps mi­nė­to au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ku
tik vi­siš­kai at­si­skai­tęs. At­si­lie­pi­me tei­gia­ma, jog ka­dan­gi gin­čo
au­to­mo­bi­lis yra UAB „Jū­sų Auš­rė“ nuo­sa­vy­bė, ant­sto­lis, vyk­dy­da­mas
sko­los iš UAB „Jū­sų Auš­rė“ iš­ieš­ko­ji­mą, pa­grįs­tai areš­ta­vo šį tur­tą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t
a t u o j a :

Ka­sa­to­rius sa­vo ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus
ir pa­reikš­tą ieš­ki­nį grin­džia 2002 m. ge­gu­žės 15 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
iš­si­mo­kė­ti­nai su­tar­ti­mi (b. l. 5), ku­ri nu­ma­tė, kad nuo­sa­vy­bės
tei­sė į per­ka­mą au­to­mo­bi­lį per­ei­na pir­kė­jui tik pas­ta­ra­jam vi­siš­kai
su­mo­kė­jus kai­ną. Tai­gi su­tar­tis bu­vo su­da­ry­ta ga­lio­jant 2000 m.
CK. Ben­dra tai­syk­lė yra to­kia, kad, įgy­jant daik­tą pa­gal san­do­rį, nuo­sa­vy­bės
tei­sė pir­kė­jui per­ei­na nuo daik­to per­da­vi­mo mo­men­to (CK 4. 49 straips­nis).
Ta­čiau tei­sės nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios nuo­sa­vy­bės tei­sės per­ėji­mo
mo­men­tą, yra dis­po­zi­ty­vios, to­dėl ša­lys tu­ri tei­sę sa­vo su­si­ta­ri­mu
nu­sta­ty­ti ir ki­to­kias tai­syk­les. Be to, ki­to­kias tai­syk­les ga­li nu­sta­ty­ti
ir spe­cia­lios CK nor­mos. Vie­nas iš at­ve­jų, kai par­da­vė­jas iš­sau­go
nuo­sa­vy­bės tei­sę ir po daik­to per­da­vi­mo pir­kė­jui, kol bus įvyk­dy­ta
tam tik­ra są­ly­ga, yra pir­ki­mas–­par­da­vi­mas iš­si­mo­kė­ti­nai (CK 6. 411
straips­nis).
Ta­čiau su­tar­tis su­ku­ria tei­ses ir pa­rei­gas
tik jos ša­lims (CK 6. 154, 6. 189 straips­niai). Su­tar­ti­nių san­ty­kių už­da­ru­mo
prin­ci­pas, ku­rį pri­pa­žįs­ta ir teis­mų prak­ti­ka (žr. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo 2003 m. sau­sio 31 d. nu­tar­tį ci­vi­li­nė­je by­lo­je N. Ur­ne­vi­čie­nė
v. AB vieš­bu­tis „Lie­tu­va“, Nr. 3K-7-145/2003, kat. 37. 6), nu­ma­to, kad
su­tar­tis ga­li tu­rė­ti įta­kos tre­čių­jų as­me­nų tei­sėms ir pa­rei­goms
tik įsta­ty­mo nu­sta­ty­tais at­ve­jais. Kai pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties
ša­lys su­si­ta­ria, kad par­da­vė­jas nuo­sa­vy­bės tei­sę iš­sau­gos tam tik­rą
lai­ką ir po daik­to per­da­vi­mo pir­kė­jui, ši su­tar­ties są­ly­ga ga­lio­ja
tik su­tar­ties ša­lims. Ka­dan­gi to­kia są­ly­ga ga­li bū­ti ne­ži­no­ma tre­tie­siems
as­me­nims, tai ša­lys šios są­ly­gos ne­ga­li pa­nau­do­ti prieš są­ži­nin­gus
tre­čiuo­sius as­me­nis, jei­gu par­da­vė­jo nuo­sa­vy­bės tei­sė ar su­tar­tis,
nu­ma­tan­ti to­kią są­ly­gą, ne­bu­vo vieša. Nuo­sa­vy­bės tei­sė yra daik­ti­nė
tei­sė, tai­gi jai ga­lio­ja vie­šu­mo rei­ka­la­vi­mas, reiš­kian­tis, kad nuo­sa­vy­bės
tei­sę ga­li­ma pa­nau­do­ti prieš tre­čiuo­sius as­me­nis tik tuo at­ve­ju,
jei­gu ši tei­sė bu­vo pa­vie­šin­ta ir tre­tie­ji as­me­nys tu­rė­jo ga­li­my­bę
pa­tik­rin­ti, kas yra daik­to sa­vi­nin­kas. Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­gal CK
6. 411 straips­nio 2 da­lį ap­lin­ky­bę, jog nu­si­pirk­tų ne­re­gist­ruo­ja­mų
daik­tų nuo­sa­vy­bės tei­sė iš­lie­ka par­da­vė­jui, kai daik­tai įsi­gy­ti
teik­ti pa­slau­goms ar­ba įmo­nės ver­slui, ga­li­ma pa­nau­do­ti prieš tre­čiuo­sius
as­me­nis tik tuo at­ve­ju, jei­gu pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis bu­vo įre­gist­ruo­ta
įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka vie­ša­me re­gist­re. Toks įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mas
pa­aiš­ki­na­mas tiek nuo­sa­vy­bės tei­sės, kaip daik­ti­nės tei­sės, po­bū­džiu,
tiek ir bū­ti­nu­mu už­tik­rin­ti ci­vi­li­nės apy­var­tos sta­bi­lu­mą, sau­gu­mą,
jos da­ly­vių tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gą, už­kirs­ti ke­lią ga­li­mam pik­tnau­džia­vi­mui.
Ka­dan­gi įsta­ty­mas rei­ka­lau­ja pa­vie­šin­ti net ne­re­gist­ruo­ja­mų daik­tų
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai su­tar­tis, tai juo­lab (ar­gu­men­tum
a for­tio­ri) toks rei­ka­la­vi­mas tai­ky­ti­nas re­gist­ruo­ja­miems daik­tams,
ir tai reiš­kia, kad re­gist­ruo­ja­mo daik­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai
su­tar­tis taip pat pri­va­lo bū­ti įre­gist­ruo­ta re­gist­re, ku­ria­me yra
įre­gist­ruo­tas pats daik­tas.
Nag­ri­nė­ja­mos by­los at­ve­ju pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
ob­jek­tas bu­vo leng­va­sis au­to­mo­bi­lis. Ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai
(2000 m. spa­lio 12 d. Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo 19
straips­nis; Ke­lių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­vi­mo tai­syk­lės, pa­tvir­tin­tos
vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro 2001 m. ge­gu­žės 25 d. įsa­ky­mu Nr. 26) nu­sta­to
pri­va­lo­mą trans­por­to prie­mo­nių ap­skai­tą. Ve­dant trans­por­to prie­mo­nių
ap­skai­tą, vie­ša­me re­gist­re nu­ro­do­ma ne tik pa­ti trans­por­to prie­mo­nė,
bet ir jos sa­vi­nin­kas. Par­duo­dant trans­por­to prie­mo­nę iš­si­mo­kė­ti­nai,
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis, nu­ma­tan­ti, kad par­da­vė­jui iš­lie­ka
nuo­sa­vy­bės tei­sė į au­to­mo­bi­lį ir po jo per­da­vi­mo pir­kė­jui, tu­ri
bū­ti ati­tin­ka­mai įre­gist­ruo­ta šia­me re­gist­re. Iš by­los me­džia­gos
ma­ty­ti, kad gin­čo au­to­mo­bi­lis 2002 m. ge­gu­žės 18 d. , t. y. pra­ėjus
dviem die­noms po pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties su­da­ry­mo, bu­vo įre­gist­ruo­tas
pir­kė­jo – UAB „Jū­sų Auš­rė” var­du (b. l. 75). Jo­kios in­for­ma­ci­jos apie
nuo­sa­vy­bės tei­sės iš­li­ki­mą par­da­vė­jui re­gist­re ne­bu­vo nu­ro­dy­ta.
Va­di­na­si, nei su­tar­ties fak­tas, nei su­tar­ties są­ly­ga, nu­ma­tan­ti
nuo­sa­vy­bės tei­sės iš­li­ki­mą par­da­vė­jui, ne­bu­vo vieši. Apie ka­sa­to­rių,
kaip gin­čo au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ką, vie­ša­me re­gist­re vi­sai ne­bu­vo
nu­ro­dy­ta. To­dėl su­tar­ties ša­lys šios su­tar­ties ne­ga­li pa­nau­do­ti
prieš są­ži­nin­gus tre­čiuo­sius as­me­nis. Ka­dan­gi by­lo­je ne­įro­dy­ta,
jog at­sa­ko­vai ži­no­jo ar tu­rė­jo ži­no­ti apie ša­lių su­da­ry­tą su­tar­tį
ir jos tu­ri­nį, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­grįs­tai at­me­tė
ieš­ki­nį (CK 1. 75 straips­nio 2 da­lis, 6. 411 straips­nio 2 da­lis). Dėl
anksčiau nu­ro­dy­tų mo­ty­vų nė­ra pa­grin­do nai­kin­ti skun­džia­mą spren­di­mą.




Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 359
straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu, 362 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r
i a :

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. spa­lio 7 d. spren­di­mą pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.72277 sekundės -